Žyma: skrandis

  • Rėmuo: kodėl jis atsiranda ir kaip jo išvengti

    Rėmuo: kodėl jis atsiranda ir kaip jo išvengti

    Rėmuo – nemalonus deginimo pojūtis už krūtinkaulio, dažnai lydimas rūgštaus skonio burnoje. Kartais jis pasireiškia po gausesnio ar vėlyvo valgymo, išgėrus kavos, arbatos, alkoholio ar suvalgius riebaus, aštraus maisto.

    Nors vienkartinis epizodas dažniausiai nėra pavojingas, dažnai pasikartojantis rėmuo gali būti rimtesnės problemos ženklas.

    Rėmens paprastai galima išvengti arba jį sumažinti pakeitus kelis įpročius.

    Kodėl atsiranda rėmuo

    Vienas dažnas klaidingas įsitikinimas – kad rėmuo atsiranda vien dėl per didelio rūgšties kiekio skrandyje.

    Iš tiesų skrandžio rūgštis yra būtina: ji padeda virškinti maistą ir saugo nuo dalies su maistu patenkančių mikroorganizmų.

    Problema prasideda tada, kai skrandžio turinys pakyla atgal į stemplę. Tai vadinama gastroezofaginiu refliuksu.

    Tarp stemplės ir skrandžio yra raumeninis žiedas – apatinis stemplės sfinkteris. Jis veikia tarsi vožtuvas: atsiveria, kai maistas slenka į skrandį, ir vėl užsidaro.

    Tačiau jei šis sfinkteris nusilpęs arba atsipalaiduoja netinkamu metu, rūgštus skrandžio turinys gali patekti atgal į stemplę.

    Skirtingai nei skrandis, stemplė nėra pritaikyta nuolatiniam kontaktui su rūgštimi.

    Dėl to jaučiamas deginimas, rūgštus skonis burnoje, kartais – krūtinės skausmas, pykinimas, kosulys ar užkimimas.

    Jeigu tokie epizodai pasitaiko retai, tai gali būti paprastas refliuksas.

    Jeigu simptomai kartojasi dažnai arba sukelia komplikacijų, galima įtarti gastroezofaginio refliukso ligą – GERL.

    Dažniausios rėmens priežastys

    Rėmenį gali provokuoti skirtingi veiksniai.

    Vieniems simptomus sukelia kava, kitiems – riebus maistas, šokoladas, citrusiniai vaisiai ar arbata tuščiu skrandžiu.

    Dažniausi rėmens provokatoriai:

    • rūgštūs produktai, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai ir pomidorai;
    • alkoholis;
    • šokoladas;
    • kava ir kiti kofeino šaltiniai;
    • riebus maistas;
    • mėta;
    • aštrūs patiekalai.

    Tačiau kaltas gali būti ne tik maistas.

    Rėmenį gali skatinti didelės porcijos, vėlyva vakarienė, antsvoris, rūkymas, nėštumas, diafragmos stemplinės angos išvarža.

    Kai kuriais atvejais rėmenį gali sukelti ir vaistai – apie tai paprastai nurodoma informaciniame lapelyje, šalutinio poveikio skiltyje.

    Kuo pavojingas dažnas rėmuo

    Vienkartinis rėmens epizodas po gausaus valgio dažniausiai nėra katastrofa.

    Tačiau jeigu rėmuo kartojasi reguliariai ir žmogus prie jo pripranta, tai jau signalas sunerimti.

    Negydomas dažnas refliuksas gali sukelti rimtesnių pasekmių:

    • stemplės uždegimą;
    • opas ir kraujavimą;
    • stemplės susiaurėjimą ir rijimo sutrikimus;
    • Bareto stemplę – stemplės gleivinės pakitimus, kurie nedidelei daliai pacientų gali padidinti stemplės adenokarcinomos riziką.

    Yra ir dar viena svarbi rizika: rėmuo kartais gali būti painiojamas su širdies skausmu, o širdies ligos – su rėmeniu.

    Rėmuo, krūtinės angina ar net infarktas kartais jaučiami panašiai.

    Jeigu krūtinės skausmą lydi dusulys, silpnumas, šaltas prakaitas arba skausmas plinta į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį, nereikėtų gydytis savarankiškai – tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba.

    Ką daryti, kad rėmuo nevargintų

    Geriausia rėmens apskritai išvengti. Tam gali padėti keli paprasti, bet veiksmingi įpročiai.

    Nevalgyti likus 3–4 valandoms iki miego.
    Jeigu rėmuo dažniausiai prasideda naktį arba vos atsigulus, pirmiausia verta keisti vakarienės laiką.

    Mažinti porcijas.
    Perpildytas skrandis išsitempia, jame padidėja spaudimas, todėl rūgščiam turiniui lengviau kilti į viršų.

    Pakilinti lovos galvūgalį 10–20 cm.
    Svarbu kelti ne vien galvą papildomomis pagalvėmis, o visą viršutinę kūno dalį. Papildomos pagalvės kai kuriems žmonėms gali padidinti spaudimą pilvui ir simptomus net sustiprinti.

    Atpažinti savo maisto provokatorius.
    Kelioms savaitėms galima atsisakyti dažniausių įtariamųjų: riebaus maisto, alkoholio, kavos, šokolado, mėtų, aštrių patiekalų, citrusinių vaisių ir pomidorų. Vėliau produktus galima grąžinti po vieną ir stebėti, kas iš tiesų sukelia simptomus.

    Mažinti svorį, jei yra antsvorio.
    Tai ne moralizavimas, o paprasta mechanika: mažesnis spaudimas pilvo srityje reiškia mažesnę tikimybę, kad skrandžio turinys kils į stemplę.

    Nevilkėti labai aptemptų drabužių ir neveržti diržo.
    Viskas, kas spaudžia juosmenį ir pilvą, gali sustiprinti refliuksą.

    Nerūkyti ir riboti alkoholį.
    Rūkymas gali silpninti apatinį stemplės sfinkterį ir prisidėti prie GERL simptomų. Alkoholis kai kuriems žmonėms taip pat sustiprina refliuksą.

    Kiekvienas iš šių patarimų skamba paprastai, bet geriausiai jie veikia kartu.

    Kaip greitai palengvinti rėmenį

    Jeigu rėmuo jau prasidėjo, kartais padeda paprastos priemonės.

    Atsisėsti arba atsistoti tiesiai.
    Nereikėtų gultis ar susilenkti. Vertikalioje padėtyje rūgščiam skrandžio turiniui sunkiau kilti atgal į stemplę.

    Atlaisvinti diržą ir aptemptus drabužius.
    Spaudimas pilvui gali sustiprinti rėmenį, todėl verta leisti pilvui „atsikvėpti“.

    Išgerti šiek tiek vandens mažais gurkšniais.
    Vanduo gali padėti nuplauti dalį rūgšties nuo stemplės sienelių ir sumažinti deginimą. Tačiau nereikėtų gerti labai daug – perpildytas skrandis gali pabloginti situaciją.

    Pakramtyti becukrę kramtomąją gumą 20–30 minučių.
    Kramtant išsiskiria daugiau seilių, dažniau ryjama, todėl rūgštis greičiau pašalinama iš stemplės. Geriau rinktis gumą be mėtų, nes kai kuriems žmonėms mėta gali sustiprinti refliuksą.

    Naktį pakelti viršutinę kūno dalį arba gulėti ant kairiojo šono.
    Pakėlus liemenį, skrandžio turiniui sunkiau kilti į viršų. Kai kuriems žmonėms padeda ir gulėjimas ant kairiojo šono.

    Kada dėl rėmens būtina kreiptis į gydytoją

    Ne kiekvienas rėmens epizodas reikalauja gydytojo konsultacijos. Tačiau yra situacijų, kai delsti nereikėtų.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei:

    • rėmuo kartojasi beveik kasdien;
    • gyvenimo būdo pokyčiai ir vaistinėje įsigyjamos priemonės nepadeda;
    • maistas stringa gerklėje arba skauda ryjant;
    • dažnai pykina ar vemiama;
    • be aiškios priežasties mažėja svoris ar apetitas;
    • vėmaluose yra kraujo arba išmatos tampa juodos;
    • vargina nuolatinis arba neaiškios kilmės krūtinės skausmas.

    Bet kuris iš šių požymių – priežastis išsitirti, o ne pasikliauti vien patarimais internete.

    Esmė

    Retkarčiais pasitaikantis rėmuo dažniausiai yra nemalonus, bet nepavojingas kasdienis sutrikimas. Dažnai jį galima sumažinti pakeitus kelis įpročius: nevalgyti prieš miegą, nepersivalgyti, atpažinti savo maisto provokatorius, riboti alkoholį, nerūkyti ir sumažinti spaudimą pilvo srityje.

    Tačiau dažnas rėmuo gali būti gastroezofaginio refliukso ligos požymis.

    Tokiu atveju reikalinga gydytojo konsultacija ir tinkamas gydymas.

    Gydymasis soda, kantrybe ir viltimi, kad „praeis savaime“, nėra gera strategija – ypač jei simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda pavojingų požymių.

  • Kodėl atsiranda „drugelių pilve“ jausmas?

    Kodėl atsiranda „drugelių pilve“ jausmas?

    Ką jautėte prieš pirmą pasimatymą ar svarbų egzaminą? Žinoma, kalbame apie emocijų audrą ir keistą „drugelių pilve“ pojūtį.

    Kartais tai tik nedidelis gumuliukas po krūtine, o kartais – tikras uraganas. Kaip galima paaiškinti šį keistą jausmą?

    Ryšys tarp smegenų ir skrandžio

    Jausmas tarsi „drugeliai pilve“ atsiranda tada, kai nervinamės.

    Prieš pasimatymą, egzaminą ar kitą jaudinantį įvykį mūsų organizmas įjungia senovinį ryšio tarp smegenų ir skrandžio mechanizmą, kuris mus lydi nuo gimimo.

    Kai nervų sistema pajunta gresiančią įtampą, mes tai iškart jaučiame pilvo srityje.

    Šį ryšį vadina „žarnyno ir smegenų ašimi“.

    Jis veikia per hormonus, neuromediatorius ir milijonus nervinių ląstelių, kurios tyliai bendrauja tarpusavyje.

    Kartais į šį pokalbį įsikiša net žarnyne gyvenančios bakterijos.

    Jos gali sustiprinti arba susilpninti reakciją į stresą, taip paveikdamos, kaip ryškiai jaučiame tuos vadinamuosius „drugelius“.

    Ką reiškia „drugeliai pilve“

    Kai stresas didėja, įsijungia reakcija „bėk arba kovok“.

    Organizmas nusprendžia: dabar ne laikas užsiimti virškinimu.

    Kraujas ir energija nukreipiami į raumenis, o skrandis tarsi lieka nuošalyje.

    Jo raumenys ima susitraukinėti rečiau arba, priešingai, chaotiškai – būtent tai ir sukelia virpulį, gumuliuko jausmą ar lengvą pykinimą.

    Kartais tokios reakcijos pereina į stipresnius simptomus, pavyzdžiui, pūtimą ar spazmus.

    Iš evoliucijos perspektyvos toks atsakas buvo naudingas.

    Mūsų protėviams reikėjo greitai įvertinti pavojų, todėl virškinimo „išjungimas“ padėjo susitelkti į išgyvenimą.

    Nemalonūs pojūčiai pilve veikė kaip vidinis signalas – tarsi sakydavo, kad akimirka svarbi ir reikia būti budresniam.

    Šiandien grėsmės dažniausiai kur kas menkesnės, tačiau kūnas iki šiol reaguoja senuoju scenarijumi, nes taip jis tiesiog sukonstruotas.

    Skrandis gali paskausti ir dėl streso

    Įdomu tai, kad šis ryšys veikia ir atvirkščiai.

    Nuolatinės skrandžio problemos gali stiprinti nerimą ir sukurti užburtą ratą, kai žmogus ima bijoti pačių savo pojūčių.

    Galiausiai stresas sustiprėja, o pilvas tampa dar jautresnis.

    Būtent todėl psichologinė pagalba ir darbas su stresu dažnai yra chroniškų virškinamojo trakto problemų gydymo dalis.

    Smegenys ir žarnynas – ne du atskiri pasauliai, o komanda, kurioje nuotaika, hormonai ir net mikrobai žaidžia tą patį bendrą žaidimą.

  • Geriausia arbata cholesteroliui mažinti

    Geriausia arbata cholesteroliui mažinti

    Puodelis arbatos gali pasiūlyti daug daugiau nei šilumą ir jaukumą žvarbiais vakarais.

    Antrasis populiariausias gėrimas pasaulyje po vandens, arbatos turi aibę privalumų įskaitant naudą širdžiai ir apsaugą kaulams.

    Nuo žaliosios arbatos iki mėtų ir ramunėlių – kiekviena arbata, anot specialistų, turi ne tik savo unikalų skonį, bet ir poveikį sveikatai. Kaip žinoti, kuri iš jų sveikiausia būtent jums?

    Visos arbatos į sveikatą

    Kiekvienoje arbatoje yra kelių tipų sveikatai labai naudingų polifenolių – augalinės kilmės antioksidantų, tokių kaip katechinai, epikatechinai ir L-teanino amino rūgštis.

    Nenuostabu, jog specialistai išskiria visą virtinę priežasčių gerti bet kokias arbatas:

    Širdies ligos. Stebimieji tyrimai rodo, kad žalioji ir juodoji arbatos gali padėti apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų. Tiesa, jeigu juodosios arbatos gersite daugiau nei po 4 puodelius per dieną, apsauginis poveikis išnyks.

    Diabetas. Išgeriant keturis arba daugiau puodelių arbatos per dieną mažėja antrojo tipo diabeto rizika. Sergantieji šio tipo diabetu gerdami žolelių arbatą gali pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę bei sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį jame.

    Kaulai. Arbatos mėgėjų kaulų mineralinis tankis paprastai būna didesnis, o osteoporozės ir kaulų lūžių rizika – mažesnė, palyginti su tų, kas arbatos negeria.

    Kognityvinė funkcija. Arbata siejama su mažesne kognityvinių sutrikimų, tokių kaip Alcheimerio liga ir demencija, rizika.

    Parkinsono liga. Žmonės, išgeriantys 2 puodelius arba daugiau arbatos per dieną, mažiau rizikuoja ja susirgti.

    Geriausia iš geriausių

    Tokia sveikatai laikoma žalioji arbata.

    Palyginti su tais, kurie išvis negeria arbatos, žaliosios arbatos mėgėjai mažiau serga gimdos gleivinės, plaučių, burnos ir kiaušidžių vėžių, net Hodžkino limfoma, širdies kraujagyslių sistemos ligomis, skundžiasi ligotu silpnumu ir kognityviniais sutrikimais, tokiais kaip demencija.

    Cholesterolio mažintoja

    Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei žalioji, užtat mažiau katechinų. Bet tai nereiškia, kad jos naudos sveikatai menkos.

    Tyrimai rodo, kad didelę širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką patiriantiems žmonėms geriant juodąją arbatą kraujyje mažėja „blogojo“ cholesterolio. Dar nuo jos stiprėja kaulai, protas būna budresnis.

    Juodoji arbata taip pat siejama su mažesne infarkto, Parkinsono ligos, virškinimo trakto onkologinių ligų, reumatoidinio artrito rizika, net jei kai kuriais atvejais šio gėrimo poveikis gana kuklus.

    Skrandžio ramintoja

    Pipirmėčių arbata jau daugybę amžių naudojama kaip natūralus vaistas skrandžiui nuraminti, mat padeda įveikti pykinimą ir vėmimą.

    Kaip ir kitos žolelių arbatos, ji neturi kofeino. Nors pipirmėčių arbata dar labai mažai tirta, žinoma, kad šio augalo lapeliuose esantis eterinis aliejus gali palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

    Ne tik padeda atsipalaiduoti

    Vaistinių ramunėlių arbata dažniausiai vartojama kaip atsipalaidavimo priemonė ir neretai mišiniuose su kitomis žolelėmis: mėtomis, kinrožėmis, citrinžolėmis.

    Ramunėlių arbata gali pagerinti miegą – ypač tiems, kas linkęs nubusti vidury nakties. Taip pat yra įrodymų, liudijančių šio gėrimo gebėjimą gerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu.

    Įvairūs ramunėlių preparatai, įskaitant arbatą, labai pasitarnauja gydantis burnos mukozitą (burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimą), odos problemas, depresiją.

    Nuo pykinimo

    Šiam tikslui jau seniai geriausia laikoma imbierų arbata – tiek šviežių, tiek džiovintų.

    Buvo atlikta keletas imbierų preparatų tyrimų ir kaskart paaiškėdavo, jog jie padeda palengvinti pykinimą nėštumo metu. Ilgainiui sužinota, kad imbierų arbata analogiškai gelbsti ir besigydančius nuo vėžio, kai kamuoja pykinimas ar vėmimas.

    Galingu antiuždegiminiu poveikiu pasižymintys imbierai, be kita ko, padeda sumažinti trigliceridų, gerina kraujospūdį, palengvina osteoartrito simptomus.

    Dar per mažai vertinama

    Ulongas, anot specialistų, yra kažkur per viduriuką tarp žaliosios ir juodosios arbatos.

    Ši arbata nėra taip išsamiai ištirta kaip kitos, tačiau išgeriant daugiau nei vieną puodelį ulongo per dieną ji gali padėti vyrams apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų.

    Tad kurią gerti sveikiausia?

    Atsižvelgiant į įspūdingas žaliosios arbatos naudas, vargu ar yra jos verta konkurentė. Todėl galima drąsiai sakyti, kad žalioji arbata – sveikiausia iš visų.

    Bet jeigu jums ji dėl kokių nors priežasčių nepriimtina, yra aibė kitų sveikuoliškų arbatų be kofeino, pradedant pipirmėčių ir baigiant ramunėlių.