Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas kartu su savivaldybėmis spręsdamas skiepijimo apimčių mažėjimo problemą pastebi, kad skiepijimosi mastai krenta jau nuo 2010 metų, tad atstatyti buvusius rezultatus – užtruks.
„Vaikų skiepijimo mastai sumažėjo ne per vienerius metus, jie mažėja nuo 2010 m. Tad ir atstatyti buvusius aukštus rodiklius pavyks ne per metus. Neskiepijimo priežasčių analizė rodo, kad turime dirbti visomis kryptimis – šviesti visuomenę, bendradarbiauti tiek su medikais, tiek su savivaldybėmis“, – sako NVSC vadovas Vaidotas Gruodys.
NVSC vadovas kartu su vakcinacijos mastus analizuojančiais Užkrečiamųjų ligų specialistais jau apsilankė Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse, kur vaikų skiepijimo apimtys yra mažiausios Vilniaus apskrities savivaldybėse.
Elektrėnų savivaldybėje skiepijimų apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės siekia 82,3 proc., o Trakų savivaldybėje – 85,4 proc. Aiškinantis galimas problemos priežastis, išryškėja skirtumai ne tik tarp atskirų savivaldybių, bet ir tarp tos pačios savivaldybės skirtingų gydymo įstaigų.
„Matome, kad kai kurios gydymo įstaigos paskiepija beveik visus jose prisirašiusius vaikus. Kitos įstaigos paskiepija tik apie 60 proc. Aiškinamės, kokios gali būti tokių netolygumų savivaldybėje priežastys, kartu ieškome atsakymų į šį klausimą ir problemos sprendimo būdų“, – pasakoja NVSC vadovas V. Gruodys.
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Nuo nė vienos iš jų nepaskiepijama 95 proc. vaikų, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kad būtų suvaldytas ligų plitimas.
Lietuvoje jau trečius metus iš eilės septynmečių skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys nesiekia 90 proc. Pernai (2023 m.) šia vakcina septynmečių paskiepyta mažiau nei 2022 m. ir tai sudaro tik 85,72 proc. šios amžiaus grupės vaikų.
Daugiausia 2023 m. septynmečių paskiepyta Alytaus apskrityje – 93,6 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje – 83,1 proc.
NVSC ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytos apklausos atkleidžia, kad vienos iš dažniausių priežasčių, kodėl atsisakoma skiepyti vaikus yra šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos apie vakcinas trūkumas, nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. D
Dalis gyventojų, kurie dalyvavo NVSC 2023 m. vykdytoje apklausoje, nurodė, kad neskiepija savo vaikų, nes taip jiems patarė sveikatos priežiūros specialistas.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
Vyras, sąmoningai 217 kartų pasiskiepijęs nuo COVID-19, nepranešė apie jokį šalutinį poveikį dėl tokios daugybės skiepų, teigia mokslininkai, tyrinėjantys galbūt „labiausiai paskiepytą žmogų istorijoje“.
Šio 62 metų vyro iš centrinės Vokietijos Magdeburgo miesto, kurio pavardė nenurodoma, imuninė sistema vis dar veikia visu pajėgumu.
Mokslininkai teigė, kad vyras savanoriškai gavo tiek daug injekcijų ignoruodamas visus gydytojų patarimus, ir perspėjo, kad iš šio vienintelio atvejo nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų.
Pirmą kartą vokiečių vadovaujami tyrėjai į šį vyrą atkreipė dėmesį dėl 2022 metais žiniasklaidoje pasirodžiusio pranešimo – tada jis buvo gavęs „tik“ 90 skiepų.
Tuomet buvo pranešta, kad vyras įtariamas gavęs tiek daug dozių, kad surinktų užpildytas skiepų korteles, kurias vėliau būtų galima suklastoti ir parduoti nenorėjusiems skiepytis žmonėms.
Magdeburgo prokuroras buvo pradėjęs tyrimą dėl įtarimų sukčiavimu, tačiau kaltinimai taip ir nebuvo pateikti, teigiama šią savaitę paskelbtame moksliniame straipsnyje.
Jame priduriama, kad prokuroras per devynis mėnesius surinko įrodymus apie 130 skiepų.
Tačiau pats vyras teigia, kad per 29 mėnesius gavo 217 aštuonių skirtingų vakcinų nuo COVID-19 dozių, įskaitant visas mRNR versijas.
Vokietijos Erlangeno-Niurnbergo universiteto virusologas Kilianas Schoberis, tyrimo bendraautorius, sakė, kad kai jie susisiekė su tuo vyru, šis „labai susidomėjo“ galimybe atlikti įvairius tyrimus, kad būtų ištirtas tokio didelio skiepų skaičiaus poveikis.
Šis atvejis suteikė itin retą galimybę ištirti vadinamąją „hipervakcinaciją“.
Kai kurie mokslininkai kėlė teoriją, kad po tiek daug skiepų organizmo imuninės ląstelės, pripratusios prie antigenų, tampa mažiau veiksmingos.
Tačiau, kaip nustatė tyrėjai, vokiečiui taip nenutiko. Iš tikrųjų jo organizme imuninių ląstelių ir antikūnų prieš COVID virusą koncentracija buvo „gerokai didesnė“ nei kontrolinės grupės, kurią sudarė trys žmonės, gavę rekomenduojamus tris skiepus, teigiama tyrime.
Be to, jo organizmas nerodė jokių nuovargio požymių dėl visų šių skiepų: mokslininkai nustatė, kad 217-asis skiepas dar padidino antikūnų prieš COVID virusą skaičių.
Vyras teigė, kad nė po vieno iš 217 skiepų jis nepatyrė jokio šalutinio vakcinos poveikio.
Taip pat jo COVID testas niekada nebuvo teigiamas ir jis neturėjo jokių ankstesnės infekcijos požymių, sakė tyrėjai.
Tačiau jie perspėjo, kad iš šio vyro patirties negalima daryti platesnių išvadų. „Turėtų būti savaime suprantama, kad mes nepritariame hipervakcinacijai“, – sakė K. Schoberis.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.
„Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje visi vaikai galės pasiskiepyti nuo ŽPV infekcijos. Kai kurios šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.
ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija.
Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje. ŽPV tipai turi onkogeninių, t. y. galinčių sukelti vėžį, savybių. Vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę vėžio išsivystymo riziką. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais, rašoma pranešime.
„Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės ir lytinių organų vėžį, tam tikrus galvos ir kaklo vėžinius susirgimus, kurie pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Užsikrėtus mažos rizikos ŽPV, gali atsirasti lytinių organų ir išangės karpų“, – paaiškina NVSC specialistė.
Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina be jokio gydymo, savaime. Tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.
Kad būtų išvengta rizikos užsikrėsti ŽPV, rekomenduojamos šios prevencijos priemonės: rizikingo seksualinio elgesio vengimas; apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu; tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas; lytiškai plintančių infekcijų gydymas, pažymima pranešime.
Specialistai pabrėžia, kad efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).
Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios: jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, makštyje, tai pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks ir paskiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios.
COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės.
Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų.
Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia.
Ji informuoja, kaip tinkamai gydytis namuose nuo COVID-19, ko vertėtų vengti ir kada kreiptis į gydymo įstaigą.
Simptomai būna įvairūs
Gydytoja pulmonologė dr. N. Vagulienė sako, kad gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai COVID-19 viruso neveikia. (Kauno klinikų archyvo nuotr.)
Gydytojos pulmonologės teigimu, COVID-19 simptomai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po kontakto su virusu.
„Dažniausiai ši liga pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, net gali būti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas“, – koronaviruso infekcijai būdingus požymius vardija N. Vagulienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ligos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Tačiau vyresni ar įvairiomis lėtinėmis širdies, plaučių ligomis, diabetu sergantys asmenys turi didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma.
Jeigu pajutote COVID-19 būdingus simptomus, rekomenduojama likti namuose bei stebėti savo sveikatą, atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.
Gydytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, gali paprašyti teigiamo savikontrolės antigeno testo rezultato nuotraukos, kurioje turėtų būti aiškiai matomas tyrimo rezultatas bei testo pakuotė. Nuotrauka siunčiama gydytojui el. paštu arba kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis.
Kaip teisingai gydytis namuose?
„Susirgus reikia gerti daug skysčių, įvairių šiltų gėrimų (arbatų), simptomams palengvinti ar esant karščiavimui galima vartoti ibuprofeną“, – teigia gydytoja.
Skysčių vertėtų suvartoti ne mažiau kaip 2 litrus per dieną. Padidėjusiai temperatūrai mažinti ir skausmui malšinti rinktis paracetamolį ar kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
Paprastai kosulio slopinti nereikia, nes tai didina sunkaus plaučių uždegimo riziką. Tačiau jei kosulys tikrai jus vargina, vertėtų pradėti nuo medaus. Tik vėliau, situacijai nepagerėjus, naudoti medikamentus, kurie slopina kosulį.
Be to, N. Vagulienė primena pagrindines aplinkos ir asmens higienos rekomendacijas – saugaus atstumo laikymasis, dažnas rankų plovimas, čiaudėjimo etiketo laikymasis, patalpų vėdinimas.
„Šie pastarieji pandeminio laikotarpio metai mus išmokė laikytis svarbiausių rekomendacijų, kurios yra svarbios ne tik sergant COVID-19, bet ir įvairiomis kitomis virusinėmis ligomis“, – pažymi ji.
Akcentuoja, ko vartoti nederėtų
Gydytoja aiškina, kad COVID-19 yra virusinė liga, todėl gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų.
„Antibiotikai viruso neveikia, tik sukelia daug nepageidaujamų poveikių ir didina bakterijų rezistentiškumą antibiotikams. Tai reiškia, kad vėliau susirgus bakterine liga šie antibiotikai nebebus veiksmingi. Tai yra didelė pasaulinė problema – netinkamas, ne laiku antibiotikų vartojimas“, – akcentuoja N. Vagulienė.
Taip pat gydantis namuose nerekomenduojama pradėti gerti aspirino ar vartoti kraują skystinančių vaistų.
„Žinoma, jei šiuos vaistus dėl įvairių gretutinių ligų asmuo vartojo anksčiau, juos turėtų gerti ir susirgęs COVID-19.“
Kita vaistų grupė, kurių taip pat nereikėtų vartoti sergant koronaviruso infekcija, yra hormonų grupės vaistai – gliukokortikoidai.
Anot gydytojos, jų vartojimas namuose nepadeda pasveikti, be to, vartojant juos neteisingai ir ne laiku šie vaistai gali net pabloginti ir pasunkinti COVID-19 eigą.
Nereikia izoliuotis
Asmenims, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, privaloma izoliacija netaikoma, tačiau tikimasi sąmoningumo – jei ne dėl savęs, tai dėl kitų žmonių saugumo (artimųjų, kolegų, kaimynų ar tiesiog prašalaičių).
Žmogus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu, jei per 24 val. nebekarščiuoja ir susilpnėja kiti simptomai.
Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešąsias žmonių susibūrimo vietas. Jeigu reikia, nedarbingumo pažymėjimą išrašys gydytojas.
Kauno klinikų gydytoja N. Vagulienė pažymi: „Į skubios pagalbos skyrių reikėtų kreiptis atsiradus dusuliui arba sunkumui kvėpuojant, krūtinėje nuolat jaučiant stiprų skausmą ar atsiradus spaudžiančio pobūdžio skausmui.“
Žmonėms, turėjusiems sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu, izoliuotis taip pat nebereikia. Tačiau vertėtų elgtis sąmoningai ir atsakingai, stebėti savo sveikatos būklę, vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis, dėvėti respiratorius ar medicinines kaukes.
Naujausios rekomendacijos
Nors nuo 2022 m. gegužės 1 d. prieš hospitalizaciją žmonėms nebereikia atlikti PGR tyrimo, įstaigos gali skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus, ar kitais atvejais įstaigos nustatyta tvarka.
Laboratorijų, verifikuotų atlikti COVID-19 tyrimus, sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.nvspl.lt/covid-19/laboratorijos-verifikuotos-atlikti-covid-19-tyrimus-pgr-metodu.
Norėdami stacionarinėse gydymo įstaigose lankyti pacientus, turėtumėte dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Jų gali nedėvėti negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas galėtų pakenkti sveikatos būklei. Gydymo įstaigoms taip pat paliekama teisė taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, todėl prieš vykstant į gydymo įstaigą reikėtų pasidomėti ten galiojančia tvarka.
Siekiant apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, rekomenduojama dėvėti kaukes viešosiose uždarose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, kur yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių, taip pat viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.
Efektyviausia COVID-19 ligos prevencijos priemonė – skiepai
Lietuvoje skiepijami 5 m. ir vyresni asmenys, pirminei vakcinacijai naudojant originalias „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakcinas, sustiprinamosioms dozėms – originalias vakcinas arba adaptuotas vakcinų versijas. Norintieji užsiregistruoti vakcinacijai gali tai atlikti internetu www.koronastop.lrv.lt arba kreipiantis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Taip pat vertėtų žinoti, kad tą pačią dieną arba per tą patį vizitą pas gydytoją galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų – erkinio encefalito, sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos ir kt. Tokiu atveju injekcijas rekomenduojama suleisti į skirtingas kūno vietas.
Sužinoti daugiau apie naujausias rekomendacijas dėl koronaviruso, apie tyrimus, vakcinaciją, rasti naudingus kontaktus gyventojams ar kitos su pasauline pandemija susijusios aktualios informacijos galima tinklalapyje www.koronastop.lrv.lt.
Įpusėjus rugsėjui, Panevėžys, kuriame iš 100 tūkstančių gyventojų kovido virusas nustatytas 620, atsidūrė šeštas tarp 60-ies šalies savivaldybių.
Miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba atkreipia dėmesį, kad, palyginti su pernai, šiemet šis virusas plisti pradėjo geru mėnesiu anksčiau – liepos viduryje. 2021-aisiais tokiu metu susirgusiųjų būta mažiau.
Kodėl pernai vasarą buvęs daug pasyvesnis virusas šiemet suaktyvėjo mėnesiu anksčiau ir kodėl nerimsta net ir pasiskiepijus 70 proc. visuomenės, M. Burbos teigimu, vargu ar atsirastų kas galėtų paaiškinti. Anot jo, skiepijamasi visų pirma ne stabdyti viruso plitimą, o saugojantis jo sukeliamų komplikacijų.
„Skiepas nebūtinai apsaugos nuo pačios ligos. Nereiškia, kad pasiskiepiję nesusirgsime. Bet labai tikėtina, kad sirgsime lengviau ir išvengsime mirties“, – teigė gydytojas.
Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 20 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artėjant rudeniui gali pateikti rekomendacijas skiepytis ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze vyresnio amžiaus bei tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams.
„Šiai akimirkai kadangi mes matome, jog viruso plitimas yra gana mažas, o ligoninių užimtumas yra labai mažas, tai šią akimirką poreikio rekomenduoti skiepytis ir kitoms gyventojų grupėms nematome. Bet vertiname duomenis ir tikėtina, kad artėjant rudeniui arba rudenį bus rekomenduota skiepytis platesnei gyventojų grupei. Preliminariai galime pasakyti, kad tai bus vyresnio amžiaus gyventojai ir gyventojai sergantys tam tikromis lėtinėmis duomenimis. Bet detaliau šią informaciją bei rekomendacijas priims prie SAM sukurta ekspertų grupė“, – SAM surengtoje spaudos konferencijoje sakė misterijoje patarėjo pareigas einantis Lukas Galkus.
Kartu jis informavo apie galimybę ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims.
„Lietuvoje nuo šiandien atsiranda galimybė tam tikrai pacientų grupei – kalbame labai siaurą pacientų grupę – pakartotinai pasiskiepyti po sustiprinančiosios dozės. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į keletą veiksnių. Visų pirma, jau prieš kelis mėnesius tiek Europos vaistų agentūra, tiek Europos užkrečiamų ligų centras išplatino pranešimą, kur jie taip pat pateikė rekomendacijas bei savo išvadą, kad didesnės rizikos asmenims skiepytis ketvirtąja doze yra tikslinga. Taip pat matome, kad daug Europos šalių tą praktiką taiko. Virš 10 šalių taip pat skiepija aukštesnės rizikos gyventojų grupes pakartotinai sustiprinančiąja doze“, – sakė L. Galkus.
Ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo pirmadienio sudaroma galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Dėl skiepijimo reikia kreiptis ir konsultuotis su gydančiu gydytoju.
Pakartotinai pasiskiepyti minėtiesiems gyventojams rekomenduojama praėjus 90 dienų po sustiprinančiosios vakcinos dozės. Skiepijant ketvirtą kartą (kam sustiprinančioji dozė buvo antroji – trečią kartą), gali būti skiriama įprasta „Comirnaty“ vakcinos dozė arba pusė „Spikevax“ vakcinos dozės (0,25 ml).
Atgimstant gamtai, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės.
Nors didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas vasarą ir rudenį, tačiau budriems reikia būti jau dabar, nes erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas.
Žmogus pirmuosius ligos simptomus dažniausiai pajaučia po 7–14 dienų, bet gali pasireikšti ir vėliau. Ligos požymiai panašūs į gripo: pakilusi temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas.
Pakilusi temperatūra gali laikytis apie 7 dienas, po to ji tampa normali arba šiek tiek aukštesnė, bendra būklė gali pagerėti, tačiau po kelių dienų pradedama karščiuoti, ligos požymiai kartojasi, prasideda stiprūs galvos skausmai, kartais sutrinka sąmonė.
Efektyvi priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Šiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai, dėl kurių ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, gali atsirasti neįgalumas. Liga gali baigtis ir mirtimi.
Tuo tarpu Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Šios ligos atveju pacientai skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, gali būti pažeidžiama centrinė nervų sistema, atsirasti miego sutrikimai, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas ir kt.
Efektyvi priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, pabrėžia NVSC specialistai. Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgauti imunitetą reikės trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.