Žyma: skalbimas

  • Kodėl net išskalbti rankšluosčiai ima dvokti?

    Kodėl net išskalbti rankšluosčiai ima dvokti?

    Ką tik išskalbti rankšluosčiai turėtų kvepėti švara ir gaiva. Tačiau kartais nutinka priešingai – vos pradėję džiūti jie įgauna nemalonų, drėgną rūsį primenantį kvapą. Dar keisčiau, kai toks kvapas atsiranda net naudojant brangius skalbiklius ir kvapnius audinių minkštiklius.

    Ši problema ypač dažnai išryškėja rudenį ir žiemą, kai skalbinius tenka džiovinti namuose, o dėl šaltų orų rečiau atidarome langus.

    Pasirodo, dėl nemalonaus rankšluosčių kvapo dažnai kaltos visai paprastos kasdienės klaidos. Jas ištaisius, rankšluosčiai gali ilgiau išlikti švarūs, minkšti ir maloniai kvepiantys.

    Kodėl rankšluosčiai pradeda skleisti nemalonų kvapą?

    Pagrindinis priešas – užsilaikanti drėgmė.

    Rankšluosčiai paprastai gaminami iš gerai vandenį sugeriančių audinių, dažniausiai medvilnės. Tai puiki savybė naudojantis vonios kambariu, tačiau džiovinant gali tapti trūkumu.

    Stori, tankūs rankšluosčiai sugeria daug vandens, todėl džiūsta gerokai ilgiau nei ploni drabužiai.

    Jeigu drėgmė audinyje užsilaiko ilgai, susidaro palankios sąlygos įvairiems mikroorganizmams daugintis. Nemalonų kvapą gali lemti bakterijos, pelėsiniai grybeliai ir audinyje likusios organinės medžiagos.

    Tai nereiškia, kad kiekvienas prastai kvepiantis rankšluostis yra apipelijęs. Tačiau pasikartojantis drėgmės kvapas rodo, kad reikėtų atidžiau įvertinti skalbimo ir džiovinimo įpročius.

    Pirmoji klaida – perkrauta skalbimo mašina

    Norint sutaupyti laiko, vandens ir elektros, dažnai stengiamės į skalbyklę sutalpinti kuo daugiau skalbinių.

    Tačiau rankšluosčiams tai ne visada naudinga.

    Prisigėrę vandens jie tampa sunkūs, o perpildytame būgne negali pakankamai laisvai judėti. Dėl to skalbiklis gali prasčiau pasiskirstyti, o nešvarumai – sunkiau pasišalinti.

    Perkrauta skalbyklė taip pat gali prasčiau išgręžti skalbinius arba dėl netolygiai pasiskirsčiusio svorio sumažinti gręžimo greitį.

    Rezultatas – gerokai drėgnesni rankšluosčiai, kuriems išdžiūti reikia daugiau laiko.

    Todėl skalbiant verta laikytis konkrečios skalbyklės gamintojo nurodyto įkrovos svorio. Svarbu prisiminti, kad ne visoms programoms leidžiama vienoda maksimali įkrova.

    Antroji klaida – per daug skalbiklio

    Gali atrodyti, kad kuo daugiau įpilsime skalbiklio, tuo geriau išsiskalbs rankšluosčiai.

    Iš tiesų jo perteklius kartais sukelia priešingą rezultatą.

    Jeigu skalbiklis nepakankamai išskalaujamas, jo likučiai gali kauptis audinio pluošte. Kartu su kūno riebalais, prakaitu ir kitais nešvarumais jie gali prisidėti prie nemalonaus kvapo.

    Be to, rankšluosčiai gali tapti šiurkštesni ir prasčiau sugerti vandenį.

    Skalbiklio kiekį reikėtų rinktis pagal gamintojo nurodymus, atsižvelgiant į vandens kietumą, skalbinių kiekį ir jų nešvarumą.

    Jeigu išskalbti rankšluosčiai atrodo slidūs ar juose lieka putų, verta patikrinti dozavimą ir prireikus įjungti papildomą skalavimą.

    Trečioji klaida – audinių minkštiklis

    Ši rekomendacija daugelį gali nustebinti.

    Nors minkštikliai suteikia skalbiniams malonų kvapą ir švelnumą, rankšluosčiams jie ne visada naudingi.

    Kai kurių minkštiklių sudėtyje esančios medžiagos padengia audinio pluoštą plona plėvele. Dėl jos rankšluostis gali prasčiau sugerti vandenį.

    Ilgainiui susikaupę likučiai taip pat apsunkina audinio priežiūrą.

    Todėl rankšluosčius galima skalbti visai be minkštiklio arba jį naudoti rečiau, jei tai leidžia gamintojas.

    Jeigu norisi, kad rankšluosčiai būtų minkštesni, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą skalbiklį, bet ir jų neperdžiovinti bei kruopščiai išskalauti.

    Ketvirtoji klaida – rankšluosčiai džiovinami per arti vienas kito

    Viena dažniausių žiemos problemų – nedidelėje džiovyklėje sukabinama tiek skalbinių, kad tarp jų beveik nelieka tarpų.

    Tuomet oras negali laisvai cirkuliuoti, o drėgmė išgaruoja gerokai lėčiau.

    Ypač blogai, kai stori rankšluosčiai užlenkiami keliais sluoksniais arba sukabinami vienas ant kito.

    Geriausia kiekvieną rankšluostį ištiesti kuo plačiau, paliekant tarpus tarp gretimų skalbinių.

    Jeigu vietos mažai, geriau vienu metu džiovinti mažiau daiktų.

    Svarbu ir tai, kur pastatyta džiovyklė. Šaltas, drėgnas kampas, kuriame beveik nejuda oras, nėra tinkamiausia vieta.

    Penktoji klaida – drėgni skalbiniai paliekami skalbyklėje

    Tikriausiai daugeliui yra tekę ryte prisiminti, kad vakar vakare išskalbtų drabužių taip ir neišėmėme iš skalbyklės.

    Tačiau uždarame būgne palikti drėgni rankšluosčiai gali gana greitai įgauti nemalonų kvapą.

    Todėl pasibaigus skalbimo programai juos reikėtų kuo greičiau išimti ir pradėti džiovinti.

    Jeigu rankšluosčiai jau įgavo aiškų priplėkusį kvapą, vien jų išdžiovinimo gali nepakakti. Tokiu atveju geriau išskalbti iš naujo.

    Šeštoji klaida – pamirštama pati skalbyklė

    Kartais kaltas ne rankšluostis, o įrenginys, kuriame jis skalbiamas.

    Skalbimo mašinos durelių guminėje tarpinėje, skalbiklio stalčiuje, filtre ir kitose drėgnose vietose gali kauptis nešvarumai bei skalbimo priemonių likučiai.

    Ilgainiui atsiranda nemalonus kvapas, kuris gali persiduoti skalbiniams.

    Todėl skalbyklę būtina reguliariai prižiūrėti.

    Verta periodiškai paleisti gamintojo rekomenduojamą būgno valymo programą, išvalyti skalbiklio stalčių ir durelių tarpines.

    Po skalbimo, jei tai leidžia gamintojo instrukcija ir yra saugu, galima palikti dureles bei skalbiklio stalčių pravirus, kad vidus išdžiūtų.

    Kaip džiovinti rankšluosčius šaltuoju metų laiku?

    Rudenį ir žiemą skalbinių džiovinimas namuose tampa tikru iššūkiu.

    Dėl žemesnės temperatūros, didesnės drėgmės ir prastesnės oro cirkuliacijos rankšluosčiai gali džiūti gerokai ilgiau.

    Svarbu suprasti, kad iš skalbinių išgaravęs vanduo niekur nedingsta – jis patenka į kambario orą.

    Jeigu patalpa nepakankamai vėdinama, padidėja santykinė oro drėgmė, o ant šaltesnių paviršių gali pradėti kauptis kondensatas.

    Ilgainiui tai sudaro palankias sąlygas pelėsiui atsirasti.

    JAV aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja patalpose palaikyti mažesnę nei 60 procentų santykinę oro drėgmę, o idealiu atveju – maždaug 30–50 procentų.

    Skalbinius geriausia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje nėra pernelyg šalta. Naudinga trumpai ir intensyviai pravėdinti kambarį arba įjungti tinkamai veikiančią vėdinimo sistemą.

    Jeigu namuose nuolat kaupiasi drėgmė, gali padėti oro sausintuvas.

    Tačiau nereikėtų manyti, kad vien atidarius langą kelioms valandoms problema išsispręs. Ypač šaltuoju metų laiku taip galima be reikalo atšaldyti patalpą.

    Ką daryti, jeigu rankšluosčiai jau dvokia?

    Nemalonų kvapą įgavusių rankšluosčių nebūtina iš karto išmesti.

    Pirmiausia verta juos dar kartą išskalbti, pasirinkus aukščiausią audinio priežiūros etiketėje leidžiamą temperatūrą.

    Daugeliui įprastų medvilninių rankšluosčių tinka 40–60 laipsnių skalbimo temperatūra, tačiau konkrečiu atveju būtina vadovautis gamintojo nurodymais.

    Svarbu naudoti tinkamą skalbiklio kiekį, neperkrauti būgno ir prireikus pasirinkti papildomą skalavimą.

    Jeigu kvapas stiprus, galima naudoti tekstilei skirtą kvapų šalinimo ar deguonies pagrindo skalbimo priemonę, suderinamą su konkrečiu audiniu.

    Nereikėtų aklai pasikliauti internete populiariais patarimais į skalbyklę pilti actą, sodą ar įvairių priemonių mišinius. Kai kurie tokie būdai gali būti neveiksmingi, o netinkamai naudojamos medžiagos – pakenkti skalbyklei ar audiniui.

    Ypač svarbu niekada nemaišyti chloro turinčio baliklio su actu ar kitomis rūgštimis, nes gali išsiskirti nuodingos dujos.

    Išskalbtus rankšluosčius būtina nedelsiant ir visiškai išdžiovinti.

    Mažas įprotis, kuris gali išspręsti didelę problemą

    Kartais užtenka pakeisti vos vieną kasdienį įprotį.

    Pasinaudojus rankšluosčiu, nereikėtų jo suglamžyti ir pakabinti ant vieno kabliuko, ypač drėgname vonios kambaryje.

    Gerokai geriau jį plačiai ištiesti ant skersinio arba džiovyklės, kad oras pasiektų kuo didesnį audinio plotą.

    Taip rankšluostis greičiau išdžius ir mažės tikimybė, kad jame atsiras nemalonus kvapas.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: net ir geriausias skalbiklis nepadės, jeigu rankšluostis nuolat lieka drėgnas.

  • Kodėl naujus drabužius būtina išskalbti?

    Kodėl naujus drabužius būtina išskalbti?

    Nusipirkus naują drabužį dažnai norisi jį apsivilkti tuoj pat. Juk marškinėliai, džinsai ar megztinis atrodo nepriekaištingai švarūs, maloniai kvepia, o etiketė dar nenuimta.

    Tačiau specialistai primena, kad naujas drabužis nebūtinai reiškia švarų.

    Prieš patekdamas į mūsų spintą jis nukeliauja ilgą kelią – nuo gamyklos iki sandėlio, transportavimo ir parduotuvės. Per tą laiką audinys gali būti apdorojamas įvairiomis medžiagomis, o prekybos salėje jį neretai matuojasi ne vienas žmogus.

    Todėl pirmasis skalbimas nėra vien perdėto atsargumo požymis. Jis gali padėti pašalinti dalį ant audinio likusių medžiagų, perteklinius dažus ir įprastus nešvarumus.

    Kas lieka audinyje po gamybos?

    Drabužių gamyba neapsiriboja audinio sukirpimu ir susiuvimu. Tekstilė dažoma, balinama, minkštinama ir įvairiai apdorojama, kad išlaikytų formą, mažiau glamžytųsi ar geriau atrodytų parduotuvėje.

    Kai kuriuose gamybos procesuose naudojamos formaldehido pagrindu pagamintos medžiagos. Jos gali būti skirtos audinio glamžymuisi mažinti ir kitoms savybėms išsaugoti.

    Nedideli tam tikrų apdorojimo medžiagų likučiai gali likti ir galutiniame gaminyje. Daugeliui žmonių tai nesukelia jokių pastebimų problemų, tačiau jautresnės odos savininkams kartais pasireiškia niežėjimas, paraudimas ar kontaktinis dermatitas.

    Svarbu suprasti, kad ne visi drabužiai apdorojami vienodai ir ne kiekviename jų aptinkama dirginančių medžiagų. Vis dėlto pirmasis skalbimas gali sumažinti odos sąlytį su kai kuriais ant audinio paviršiaus likusiais junginiais.

    Nauji džinsai gali nudažyti net odą

    Tikriausiai ne vienam teko pastebėti, kad nauji tamsūs džinsai palieka mėlynų žymių ant šviesių apatinių, kojinių ar net odos.

    Taip nutinka dėl perteklinių arba nepakankamai gerai audinyje įsitvirtinusių dažų. Jie gali persiduoti trinantis ar sudrėkus medžiagai.

    Pirmasis skalbimas padeda pašalinti dalį tokių dažų, todėl naujus tamsius ir ryškiaspalvius drabužius patartina iš pradžių skalbti atskirai nuo šviesių skalbinių.

    Jeigu net po kelių skalbimų drabužis stipriai dažo odą ar kitus audinius, verta įvertinti jo kokybę ir laikytis etiketėje pateiktų priežiūros nurodymų.

    Kiek žmonių matavosi drabužį prieš jus?

    Kita priežastis išskalbti naują pirkinį – parduotuvėje jis galėjo būti matuotas daugybę kartų.

    Ant audinio gali patekti prakaito, odos dalelių, kosmetikos likučių ir mikroorganizmų. Tai ypač aktualu drabužiams, kurie prekybos salėje kabėjo be individualios pakuotės.

    Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas pasimatuotas drabužis kelia pavojų užsikrėsti infekcija. Vien mikroorganizmų buvimas ant audinio nereiškia, kad žmogus susirgs. Rizika priklauso nuo daugelio aplinkybių, o įprastam sveikam žmogui ji dažniausiai yra nedidelė.

    Vis dėlto paprastas pirmasis skalbimas – nesudėtinga higienos priemonė, ypač kai drabužis tiesiogiai liečiasi su oda.

    Beje, net ir užklijuota pakuotė negarantuoja, kad audinys visiškai švarus. Ji gali apsaugoti nuo papildomo sąlyčio parduotuvėje, tačiau nepašalina gamybos metu likusių medžiagų.

    Kuriuos naujus drabužius skalbti svarbiausia?

    Pirmiausia reikėtų pasirūpinti tais drabužiais, kurie tiesiogiai liečiasi su kūnu.

    Apatinius drabužius, kojines, pėdkelnes, maudymosi kostiumėlius, marškinėlius, pižamas ir sportinę aprangą patartina išskalbti prieš pirmą naudojimą.

    Ypač tai svarbu kūdikių ir mažų vaikų drabužiams. Jų oda jautresnė, todėl geriausia rinktis švelnias, bekvapes skalbimo priemones ir gerai išskalauti audinius.

    Naujus rankšluosčius, patalynę ir pagalvių užvalkalus taip pat naudinga išskalbti. Jie ilgai liečiasi su oda, be to, pirmasis skalbimas gali pašalinti dalį gamybinių apdorojimo medžiagų ir nešvarumų.

    Kitaip yra su paltais, švarkais ar striukėmis, dėvimomis ant kitų drabužių. Jeigu jie atrodo švarūs, neturi pašalinio kvapo ir tiesiogiai nesiliečia su oda, nebūtina skubėti jų skalbti. Dažnai pakanka išvėdinti ir prižiūrėti pagal gamintojo rekomendacijas.

    Kaip išskalbti naują drabužį jo nesugadinant?

    Pirmasis skalbimas neturėtų tapti išbandymu naujam pirkiniui.

    Svarbiausia – perskaityti priežiūros etiketę. Joje nurodoma, ar gaminį galima skalbti skalbyklėje, kokia temperatūra tinkama ir ar leidžiama jį džiovinti džiovyklėje.

    Nereikia manyti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo geriau. Daugeliui įprastų drabužių užtenka švelnios skalbimo programos ir tinkamo skalbiklio. Virinimas, balikliai ar papildomos dezinfekavimo priemonės paprastai nereikalingos.

    Jautrią odą turintiems žmonėms patartina rinktis skalbiklius be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Be to, nereikėtų padauginti skalbiklio – per didelis jo kiekis gali prasčiau išsiskalauti.

    Naujus džinsus ir ryškių spalvų drabužius geriau skalbti atskirai. O vilnai, viskozei, šilkui bei kai kuriems trikotažo gaminiams reikia ypatingo dėmesio: netinkama temperatūra ar intensyvus gręžimas gali juos sutraukti arba deformuoti.

    Jeigu etiketėje nurodyta, kad drabužio skalbti negalima, šio draudimo nereikėtų ignoruoti. Tokiu atveju reikia vadovautis gamintojo nurodytu valymo būdu.

    Ar užtenka naują drabužį išgarinti?

    Kartais patariama naują pirkinį tiesiog apdoroti karštais garais. Tai gali padėti išlyginti raukšles ir atgaivinti drabužio išvaizdą.

    Tačiau garinimas nėra visavertis skalbimo pakaitalas. Jis patikimai nepašalina perteklinių dažų, visų paviršinių nešvarumų ar audinio apdorojimo medžiagų likučių.

    Todėl drabužius, kurie glaudžiai liečiasi su oda, geriau išskalbti pagal priežiūros etiketėje pateiktus nurodymus.

    Prieš skalbdami nepamirškite dar vieno dalyko

    Lietuvoje naują pirkinį pirmiausia verta gerai apžiūrėti ir pasimatuoti.

    Patikrinkite, ar tinka dydis, ar nėra siuvimo defektų, pažeistų siūlių, dėmių ar kitų trūkumų. Tik įsitikinus, kad drabužį ketinate pasilikti, verta jį skalbti.

    Tai svarbu todėl, kad išskalbus kokybišką drabužį gali būti sunkiau pasinaudoti teise jį grąžinti dėl netikusio dydžio, spalvos ar modelio.

    Lietuvoje galioja 14 dienų kokybiškų prekių grąžinimo taisyklės, tačiau jos turi sąlygų ir išimčių. Paprastai drabužis neturi būti naudotas ar praradęs prekinės išvaizdos. Be to, skiriasi fizinėse ir internetinėse parduotuvėse įsigytų prekių grąžinimo tvarka.

    Jeigu prekė nekokybiška, vartotojo teisės vertinamos pagal kitus reikalavimus, todėl vien faktas, kad drabužis buvo išskalbtas, savaime nepanaikina visų galimybių reikšti pretenziją.

    Ar verta nerimauti, jei jau apsivilkote neskalbtą drabužį?

    Jeigu nusipirkote naujus marškinėlius, iškart juos apsivilkote ir nieko blogo nenutiko, nerimauti nereikia.

    Didžioji dalis žmonių taip elgiasi bent retkarčiais, ir tai nereiškia, kad jie būtinai patirs sveikatos problemų.

    Tačiau jeigu apsivilkus naują drabužį atsiranda niežėjimas, paraudimas ar bėrimas, reikėtų jį nusivilkti, išskalbti ir stebėti odos būklę. Jei simptomai nepraeina ar kartojasi, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

    Taigi pirmasis naujo drabužio skalbimas – ne sudėtinga apsaugos procedūra, o paprastas higienos įprotis. Jis gali sumažinti odos sąlytį su dirginančiomis medžiagomis ir padėti naują pirkinį dėvėti patogiau.

  • Kaip dažnai reikėtų skalbti drabužius, patalynę ir užuolaidas?

    Kaip dažnai reikėtų skalbti drabužius, patalynę ir užuolaidas?

    Vieni marškinėlius meta į skalbinių krepšį vos po kelių valandų, kiti džinsus skalbia tik tuomet, kai jie jau ima atrodyti ar kvepėti ne itin maloniai. Abu kraštutinumai nėra idealūs.

    Per dažnai skalbiami drabužiai greičiau blunka, praranda formą ir susidėvi, tačiau per retai plaunamuose audiniuose kaupiasi prakaitas, odos riebalai, negyvos odos ląstelės, dulkės ir įvairūs mikroorganizmai.

    Vieno visiems tinkančio skalbimo grafiko nėra. Svarbiausia įvertinti, kaip arti kūno dėvimas drabužis, ar žmogus prakaitavo, ar audinys sudrėko, susitepė arba įgavo kvapą. Taip pat visuomet būtina vadovautis gaminio priežiūros etikete.

    Kuo arčiau kūno – tuo dažniau skalbti

    Drabužius, kurie tiesiogiai liečiasi su oda ir sugeria daugiausia prakaito, paprastai reikėtų skalbti po kiekvieno dėvėjimo.

    Po vieno dėvėjimo rekomenduojama skalbti:

    • apatines kelnaites ir kitus apatinius drabužius;
    • kojines, puskojines ir pėdkelnes;
    • glaustinukes;
    • stipriai suprakaituotus marškinėlius ir palaidines;
    • kūdikių drabužėlius, suteptus maistu, seilėmis ar kitais nešvarumais.

    Amerikos valymo institutas nurodo, kad apatinius drabužius ir kojines reikėtų skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Viršutinius drabužius, kurie nesusitepė ir nebuvo permirkę prakaitu, kartais galima vilkėti pakartotinai.

    Marškinėlių skalbimo dažnumas priklauso nuo jų paskirties. Jei jie vilkimi tiesiai ant kūno, ypač šiltą dieną, saugiausia juos skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Jei marškinėliai buvo apsivilkti trumpam, žmogus neprakaitavo, o drabužis liko švarus ir bekvapis, jį galima gerai išvėdinti ir vilkėti dar kartą.

    Liemenėlės, marškiniai, suknelės ir kelnės

    Ne kiekvienas drabužis po vienos dienos tampa nešvarus. Jei jis nebuvo prigludęs prie prakaituojančios odos, nesusitepė ir neįgavo nemalonaus kvapo, dažnai jį galima dėvėti dar kartą.

    Praktiniai orientyrai:

    • liemenėlę skalbti po 2–3 dėvėjimų;
    • marškinius ar palaidinę – po 1–3 dėvėjimų;
    • suknelę – po 2–4 dėvėjimų;
    • kelnes ar sijoną – po 3–5 dėvėjimų;
    • namų drabužius – maždaug po 3–4 dėvėjimų.

    Liemenėlės nereikėtų vilkėti daug dienų iš eilės. Padarius bent paros pertrauką, elastinis audinys lengviau atgauna formą. Amerikos valymo institutas taip pat rekomenduoja liemenėles skalbti po dviejų ar trijų dėvėjimų.

    Skalbimo dažnumą stipriai keičia oras. Karštą vasaros dieną marškinius gali tekti skalbti jau po vieno dėvėjimo, o vėsiu metų laiku, ypač jei po jais vilkimi apatiniai marškinėliai, tuos pačius marškinius galima apsivilkti kelis kartus.

    Sportinę aprangą – po kiekvienos treniruotės

    Suprakaituotos sportinės aprangos nereikėtų palikti kuprinėje ar uždarame skalbinių krepšyje. Šiltoje ir drėgnoje medžiagoje greičiau įsitvirtina nemalonus kvapas, o ant audinio lieka prakaito, odos riebalų ir mikroorganizmų.

    Po kiekvienos intensyvesnės treniruotės reikėtų skalbti:

    • sportinius marškinėlius ir šortus;
    • tamprias;
    • sportines liemenėles ir kitus apatinius drabužius;
    • bėgimo ar sporto kojines;
    • prakaito juostas, kepures ir riešines.

    Dermatologai rekomenduoja sportuoti apsivilkus švariais, nuo ankstesnės treniruotės išskalbtais drabužiais. Ant neplautos aprangos liekantys riebalai, negyvos odos ląstelės ir bakterijos gali dirginti odą bei prisidėti prie spuogų ar odos infekcijų.

    Po ramaus pasivaikščiojimo ar lengvos mankštos nesuprakaituotą medvilninį drabužį kartais galima vilkėti dar kartą. Vis dėlto sintetinius, prie kūno prigludusius ir prakaito prisigėrusius sportinius drabužius geriau skalbti iš karto.

    Kaip prižiūrėti maudymosi kostiumėlį?

    Po maudynių baseine, jūroje ar ežere maudymosi kostiumėlį ar glaudes bent jau gerai išskalaukite švariame vėsiame vandenyje. Chloras, druska, prakaitas, smėlis ir apsauginio kremo likučiai ilgainiui silpnina elastinius pluoštus.

    Drabužio negręžkite sukdami ir nepalikite džiūti ant radiatoriaus ar kaitrioje saulėje. Geriausia jį švelniai nuspausti rankšluosčiu ir džiovinti ištiestą arba pakabintą pagal etiketėje pateiktus nurodymus.

    Džinsai, džemperiai ir megztiniai

    Kuo mažiau drabužis liečiasi su oda, tuo rečiau jį paprastai reikia skalbti.

    Apytikriai orientyrai:

    • džinsai – po 3–10 dėvėjimų;
    • džemperiai ir nertiniai – po 3–5 dėvėjimų;
    • medvilniniai ar sintetiniai megztiniai – po 3–5 dėvėjimų;
    • vilnoniai megztiniai – pagal būklę, kvapą ir priežiūros etiketę;
    • kepurės, šalikai ir pirštinės – kelis kartus per sezoną arba susitepus;
    • striukės ir paltai – pagal poreikį, dažniausiai vieną ar kelis kartus per sezoną.

    Džinsų nebūtina skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Gamintojas „Levi’s“ kaip orientyrą nurodo maždaug dešimt dėvėjimų, tačiau pabrėžia, kad susitepusius ar kvapą įgavusius džinsus reikia skalbti anksčiau. Per dažnas skalbimas gali keisti jų spalvą, formą ir audinio išvaizdą.

    Vilnonius drabužius dažnai pakanka gerai išvėdinti. Jei megztinį reikia skalbti, pirmiausia patikrinkite etiketę: vienus vilnos gaminius galima skalbti skalbyklėje vilnai skirta programa, kitus – tik rankomis arba valyti cheminiu būdu. Išskalbtus vilnonius megztinius paprastai rekomenduojama džiovinti paguldytus, kad jie neišsitampytų.

    Pižamos ir chalatai

    Pižamą dažniausiai galima skalbti po 3–4 naktų, jei prieš miegą prausiatės, stipriai neprakaituojate ir drabužis lieka švarus. Tokį pat orientyrą pateikia ir Amerikos valymo institutas.

    Pižamą reikėtų keisti dažniau, jeigu:

    • gausiai prakaituojate naktį;
    • karščiuojate ar sergate;
    • miegate be apatinių drabužių;
    • pižama sudrėko arba įgavo kvapą;
    • turite jautrią, sudirgusią ar infekcijos paveiktą odą.

    Chalatą galima skalbti maždaug kartą per savaitę arba pagal jo būklę. Jei chalatas naudojamas vietoj rankšluosčio ir dažnai būna drėgnas, jį reikia skalbti dažniau ir po kiekvieno naudojimo gerai išdžiovinti.

    Kaip dažnai keisti patalynę?

    Daugumai žmonių tinkamas orientyras – patalynę keisti kas vieną ar dvi savaites. Amerikos valymo institutas rekomenduoja patalynę skalbti bent kas dvi savaites, o gausiai prakaituojant – dažniau.

    Dažniau, maždaug kas 3–7 dienas, ją vertėtų keisti, jei:

    • gausiai prakaituojate;
    • sergate;
    • kartu lovoje miega augintinis;
    • miegate be pižamos;
    • vargina alergija ar astma;
    • patalynė sudrėko arba susitepė.

    Žmonėms, alergiškiems namų dulkių erkėms, rekomenduojama patalynę skalbti kas savaitę. Jei audinio priežiūros etiketė leidžia, 60 laipsnių temperatūra padeda sunaikinti dulkių erkes. Skalbimas žemesnėje temperatūroje pašalina dalį jų alergenų, tačiau gali nesunaikinti pačių erkių.

    Antklodes, pagalves ir čiužinių užvalkalus reikia prižiūrėti pagal gamintojo nurodymus. Skalbiamas pagalves dažniausiai pakanka išskalbti kelis kartus per metus, tačiau labai svarbu užtikrinti, kad jų vidus visiškai išdžiūtų.

    Rankšluosčiai ilgai švarūs neišlieka

    Net jei žmogus rankšluosčiu šluostosi po dušo, ant audinio lieka drėgmės, odos ląstelių ir riebalų. Susuktas arba drėgnoje vonioje paliktas rankšluostis greitai įgauna nemalonų kvapą.

    Rekomenduojami orientyrai:

    • vonios rankšluostį skalbti po 3–5 naudojimų;
    • rankų rankšluostį – kas kelias dienas;
    • veido rankšluostį – kasdien arba kas kelias dienas, ypač jei oda linkusi į spuogus;
    • vonios kilimėlį – maždaug kartą per savaitę;
    • sporto rankšluostį – po kiekvienos treniruotės.

    Amerikos valymo institutas rekomenduoja vonios rankšluostį skalbti po trijų–penkių įprastų naudojimų, tačiau tik tuo atveju, jei tarp naudojimų jis visiškai išdžiūsta.

    Jei rankšluostis ilgai lieka drėgnas, įgauna kvapą ar juo naudojasi keli žmonės, skalbkite jį dažniau. Kiekvienas šeimos narys turėtų turėti atskirą rankšluostį.

    Virtuvės tekstilę keiskite ypač dažnai

    Virtuvinis rankšluostis per dieną gali būti naudojamas rankoms, indams, stalui ir įvairiems skysčiams valyti. Taip lengvai pernešami nešvarumai nuo vieno paviršiaus ant kito.

    Virtuvinius rankšluosčius ir šluostes geriausia keisti kasdien arba iš karto, kai jie sudrėksta, susitepa ar buvo naudoti paviršiams po žalios mėsos, paukštienos, žuvies ar kiaušinių ruošimo valyti.

    JAV maisto saugos specialistai pataria medžiaginius virtuvės rankšluosčius skalbti dažnai, o po kontakto su žalios mėsos sultimis neleisti jais valyti kitų paviršių.

    Praktiška virtuvėje turėti kelis atskirus rankšluosčius: vieną rankoms, kitą indams, o paviršiams ir išsiliejusiems skysčiams – atskirą šluostę arba vienkartinį popierinį rankšluostį.

    Užuolaidos, pledai ir dekoratyvinės pagalvėlės

    Užuolaidos ir dekoratyvinė tekstilė retai atrodo akivaizdžiai nešvari, tačiau joje kaupiasi dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir kvapai.

    Praktinis tvarkaraštis galėtų būti toks:

    • užuolaidas valyti arba skalbti kas kelis mėnesius;
    • virtuvės užuolaidas – dažniau, nes jos sugeria riebalus ir kvapus;
    • dekoratyvinių pagalvėlių užvalkalus – kas 1–3 mėnesius;
    • pledus ir lovatieses – kas 1–3 mėnesius arba pagal naudojimą;
    • minkštus žaislus – susitepus, po ligos ar pagal gamintojo nurodymus.

    Tarp skalbimų užuolaidas galima atsargiai nusiurbti minkštiems baldams skirtu antgaliu. Alergiškiems žmonėms rekomenduojamos lengvos, skalbiamos užuolaidos, kurias galima valyti dažniau.

    Kada grafiko nepaisyti?

    Drabužį ar kitą tekstilės gaminį reikia skalbti nedelsiant, jeigu jis:

    • pastebimai susitepė;
    • įgavo nemalonų kvapą;
    • permirko prakaitu;
    • ilgai liko drėgnas;
    • buvo užterštas krauju, vėmalais, šlapimu ar išmatomis;
    • lietė infekuotą ar pažeistą odą;
    • buvo naudojamas sergančio žmogaus.

    Tvarkant sergančio žmogaus skalbinius jų nereikėtų purtyti. Juos reikia skalbti su įprastu skalbikliu, pasirinkus aukščiausią audiniui saugią temperatūrą, o po skalbimo visiškai išdžiovinti. CDC nurodo, kad įprastais atvejais sergančio žmogaus skalbinius galima skalbti kartu su kitais šeimos skalbiniais.

    Ar reikia skalbti naujus drabužius?

    Prieš pirmą dėvėjimą ypač pravartu išskalbti:

    • apatinius drabužius;
    • kūdikių ir mažų vaikų drabužius;
    • dėvėtų drabužių parduotuvėse įsigytus gaminius;
    • tiesiogiai prie kūno dėvimus rūbus;
    • drabužius, skirtus jautriai ar į egzemą linkusiai odai.

    Dermatologai žmonėms, turintiems jautrią odą, egzemą ar kontaktinį dermatitą, rekomenduoja naujus drabužius prieš pirmą kartą apsivelkant išskalbti. Tai padeda pašalinti dalį gamybos, dažymo, laikymo ir transportavimo metu ant audinio likusių medžiagų.

    Ryškiaspalvius ar tamsius naujus drabužius pirmuosius kelis kartus geriau skalbti atskirai, nes jie gali dažyti kitus skalbinius.

    Svarbiausia – ne skalbti kuo karščiau

    Kasdieniams, nestipriai suteptiems drabužiams nebūtina automatiškai rinktis aukščiausios temperatūros. Vadovaukitės priežiūros etikete, naudokite tinkamą skalbiklio kiekį, neperkraukite skalbyklės ir po skalbimo viską visiškai išdžiovinkite.

    Aukštesnė temperatūra gali būti svarbi sergant, esant biologinės kilmės nešvarumų ar kovojant su dulkių erkėmis, tačiau ji turi būti saugi konkrečiam audiniui. CDC rekomenduoja rinktis aukščiausią gaminiui tinkamą temperatūrą, o ne vienodai karštai skalbti visus daiktus.

    Taigi svarbiausia prisiminti tris taisykles: kuo arčiau kūno dėvimas drabužis, tuo dažniau jį reikia skalbti; antrąjį ar viršutinį sluoksnį galima vertinti pagal jo būklę; o priežiūros etiketė visuomet svarbesnė už universalų skalbimo kalendorių.

  • Kaip atsikratyti pridususio kvapo po skalbimo

    Kaip atsikratyti pridususio kvapo po skalbimo

    Jūsų drabužiai turėtų kvepėti gaiva, kai juos išimate iš skalbyklės, tačiau jei vis dar juntamas nemalonus drėgmės kvapas, pabandykite per kitą skalbimą įdėti vieną papildomą priemonę.

    Dažnai nutinka taip, kad išskalbtas drabužis nekvepia taip, kaip tikėtasi.

    Tai gali būti itin nemalonu, ypač jei drabužį ruošėtės vilkėti artėjančiam renginiui ir dabar jį tenka skalbti iš naujo.

    Tačiau yra paprastas būdas užtikrinti, kad skalbiniai iš tiesų būtų švarūs ir gaiviai kvepėtų.

    Veiksmingiausias sprendimas – skalbimo metu į skalbyklės būgną įpilti šiek tiek balto acto.

    Kartais nemalonų kvapą gali skleisti ir pati skalbyklė, todėl ją būtina reguliariai valyti.

    Kaip išvalyti skalbyklę

    Visada pirmiausia peržiūrėkite savo buitinio prietaiso naudojimo instrukciją – joje gali būti nurodymų, pritaikytų konkrečiam modeliui. Vis dėlto daugumai skalbyklių tiks ir šie bendri valymo patarimai:

    1. Išvalykite būgną

    • Ištuštinkite skalbyklę.
    • Paleiskite valymo ciklą: naudokite specialią skalbyklių valymo priemonę arba įpilkite du puodelius balto acto į skalbiklio stalčiuką.
    • Pasirinkite karščiausią ir ilgiausią skalbimo programą.
    • Papildomai (jei pageidaujate): po ciklo su actu į būgną įberkite ¼ puodelio sodos ir dar kartą paleiskite karštą ciklą.

    2. Išvalykite skalbiklio stalčiuką

    • Išimkite stalčiuką (jei reikia, vadovaukitės instrukcija).
    • Pamirkykite jį karštame muiluotame vandenyje ir iššveiskite dantų šepetėliu.
    • Gerai išskalaukite ir išdžiovinkite prieš įdėdami atgal.

    3. Išvalykite durelių tarpinę

    • Guminę tarpinę nuvalykite šluoste, sudrėkinta vandens ir acto tirpalu (santykiu 1:1).
    • Patikrinkite, ar nėra prilipusių nešvarumų, plaukų ar pelėsio, ir juos pašalinkite.
    • Gerai nusausinkite.

    4. Išvalykite filtrą (jei jūsų modelyje jis yra)

    • Suraskite ir išimkite filtrą (vadovaukitės instrukcija).
    • Praplaukite tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte pūkelius ir nešvarumus.
    • Įdėkite filtrą atgal.

    5. Nuvalykite išorę

    • Išorinius paviršius nuvalykite drėgna šluoste ir švelniu valikliu.

    Tinkamai prižiūrima skalbyklė ne tik ilgiau tarnaus, bet ir padės jūsų drabužiams išlikti tikrai švariems bei maloniai kvepiantiems po kiekvieno skalbimo.