Žyma: simptomai

  • Ką gali papasakoti mūsų rankos

    Ką gali papasakoti mūsų rankos

    Pasirodo, labai daug įdomaus – ypač apie rankos savininko fizinį bei protinį išsivystymą pradedant individualiais pomėgiais ir baigiant sveikatos problemomis.

    „Stebuklingasis“ santykis

    Tai, ką mokslininkai vadina santykiu 2L:4L, iš tiesų yra dviejų pirštų – smiliaus ir bevardžio – ilgių santykis.

    Vyrų bevardis pirštas paprastai būna ilgesnis už smilių (vidutinė proporcija 0,96–0,98). Moterų šis santykis apie 1,0, o dažnai ir didesnis nei vienetas, arba, kalbant žmonių kalba, dailiosios lyties atstovių bevardis pirštas ir smilius yra daugmaž apylygiai.

    Prieš porą metų amerikiečiai biologai iš Floridos universiteto išsiaiškino, jog tokie skirtumai tarp lyčių yra rezultatas lytinių hormonų poveikio, kurį visi mes patiriame dar gimdoje: vyriškasis hormonas testosteronas stimuliuoja bevardžio piršto augimą, moteriškasis hormonas estrogenas – smiliaus.

    Tačiau ką 2L:4L santykis gali pasakyti apie konkretaus žmogaus sveikatos būklę? Atsakymas į šį klausimą neseniai buvo rastas iškart dviejuose Didžiosios Britanijos universitetuose. Tiesa, jis vis dar laikomas labai ginčytinu, bet jį vis tiek palaiko daugybė specialistų.

    Vyriškasis hormonas testosteronas stimuliuoja bevardžio piršto augimą, moteriškasis hormonas estrogenas – smiliaus.

    Bato universitete 2010-aisiais atliktas tyrimas parodė, jog regbio žaidėjai, pelnantys daugiau įvarčių nei jų komandos draugai, turi itin menką 2L:4L. O Tisaido universiteto antropologai savo ruožtu nustatė, kad žmonės, kurių 2L:4L reikšmė maža, dažniau išsiskiria blaiviu protu, optimizmu ir agresyvumu – trumpai tariant, turi vienas svarbiausių savybių, reikalingų norint pasiekti sėkmę sporte. Juolab kad kitais tyrimais buvo įrodyta, kad žmonės su mažu 2L:4L gali pakelti didesnį svorį, greičiau bėgioti.

    Daugumos genialių muzikantų vyrų, palyginti su jų vidutinių gabumų kolegomis, smiliaus ir bevardžio piršto ilgių santykis taip pat mažas.

    Yra didelė tikimybė, jog pirštų ilgis taip pat susijęs su mūsų sugebėjimu užjausti bei pomėgiu išgerti. Pernai Olandijos Utrechto universitetas bei Kembridžo universitetas Didžiojoje Britanijoje paprašė 16 moterų įvertinti žmonių emocijas žvelgiant tik į jų fotografijas. Paaiškėjo, kad kuo mažesnis buvo eksperimento dalyvės 2L:4L santykis, tuo tiksliau ji atspėdavo nuotraukose pavaizduotų žmonių nuotaikas.

    Na, o Erlangeno-Niurnbergo universitete Vokietijoje 2011-ųjų pavasarį atlikti antropologiniai eksperimentai padėjo išsiaiškinti, kad nuo alkoholio priklausomi žmonės pasižymi mažesniu smiliaus ir bevardžio piršto ilgių santykiu nei blaivininkai.

    Bevardis pirštas

    2009-aisiais Kembridžo universitetas nepatingėjo išanalizuoti kelių prekybininkų pelną per pastaruosius dvejus metus, kad išsiaiškintų, ar rankų pirštų ilgis turi tam įtakos. Paaiškėjo, turi: komersantai, turintys ilgus bevardžius pirštus, uždirba iki vienuolikos kartų daugiau.

    Pirštų atspaudai

    Kadangi visų mūsų pirštų atspaudai yra genetiškai unikalūs, naudoti juos kokiems nors tipiniams asmenybės bruožams nustatyti nepaprastai sunku. Tačiau jie vis tiek gali labai daug apie mus papasakoti.

    2010 metais Rytų Anglijos universiteto mokslininkai sukūrė metodiką, galinčią padėti diagnozuoti vėžį bei širdies ligas. Į geležies oksido miltelius, skirtus pirštų atspaudams imti, jie pridėjo antikūnų ir padarė jų tirpalą. Jeigu žmogaus organizme yra cheminės medžiagos, į kurią orientuotas tirpalas, ant pirštų atspaudų lieka švytinčių molekulių.

    Beje, iš pradžių ši metodika buvo kuriame visiškai ne vėžio, o narkotikų – medžiagų, esančių marihuanoje, kokaine ir heroine, – taip pat sprogstamųjų mišinių ir parako likučių paieškoms.

    Nagai

    Jie, pasirodo, labai veiksminga priemonė mūsų sveikatos analizei atlikti.

    Trapūs, greitai lūžtantys nagai įspėja apie vitaminų trūkumą arba konkrečią ligą – tokią kaip anemija. Kai kada lūžinėjantys nagai gali rodyti daug rimtesnį negalavimą: pavyzdžiui, pernelyg aktyvią skydliaukės funkciją arba kepenų ligas.

    Jeigu nagas baltas ir dar laikosi savo guolyje, tai gali rodyti diabetą, kepenų cirozę ir gyvenimą pusbadžiu.

    Maždaug 40 procentų atvejų lėtinį inkstų nepakankamumą galima nustatyti iš nago, pusę kurio būna ruda, pusė – balta.

    Juodos dėmės ant nago gali byloti apie odos vėžį.

    Sąnariai

    Jeigu pirštų sąnariai sukaulėjo arba nenormaliai padidėjo, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti ankstyvieji osteoartrozės požymiai.

    Tik nemanykite, jog tokios ligos išsivysto dėl to, kad žmogus pernelyg dažnai traškina pirštus.

    Rankų sąnariai, kaip ir visi kiti, yra apsupti skysčio – sąnarinio tepalo. Sulenkite pirštą ir pajusite, kaip kaulai jame atsiskiria, o jungiamasis audinys išsitempia mažindamas spaudimą. Tuo metu skystyje susidaro dujų burbuliukai. Ir jeigu nesiliausite pirštą lenkę, tie burbuliukai ims sproginėti. Traškesį, girdimą judinant sąnarius, sukelia ne kaulai, o tie sproginėjantys dujų burbulai.

    Delno linijos

    2003 metais specialistai aptiko ryšį tarp delno linijų ir delno savininko polinkio sirgti fluoroze – lėtiniu apsinuodijimu fluoru.

    Apžiūrėję daugiau nei tūkstantį aliuminio fabrikų, kur itin didelė rizika susirgti fluoroze, darbininkų, mokslininkai rado genetinį ryšį tarp žmonių, jau sergančių šia liga, ir tų, kurie nesirgo, bet delnuose turėjo tokios pat formos linijų. Žmonių, neturinčių genetinio polinkio sirgti fluoroze, delno linijų raštas buvo visiškai kitoks.

        Žmogaus organizmas ir skaičiai

    Mūsų organizmas sudarytas iš daugiau nei 100 trilijonų ląstelių.
    60 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Likę 40 proc. pasiskirstę taip: 19 proc. sudaro baltymai, riebalai ir į riebalus panašios medžiagos – 15 proc., mineralinės medžiagos – 5 proc. ir angliavandeniai – 1 proc.
    Žmogaus griaučius sudaro truputį daugiau kaip 200 kaulų. Nurodyti tikslų jų skaičių neįmanoma, nes atskiri individai turi skirtingą kaulų skaičių. Pavyzdžiui, 20 proc. žmonių turi skirtingą skaičių stuburo slankstelių, vienas žmogus iš dvidešimties turi perteklinį šonkaulį (vyrai triskart dažniau negu moterys). Be to, kaulų skaičius keičiasi žmogui augant: kai kurie kaulai suauga vienas su kitu, sudarydami kietas siūles (kryžkaulis, pavyzdžiui, sudarytas iš 5 vienas su kitu suaugusių stuburo slankstelių). Pats ilgiausias žmogaus kaulas yra šlaunikaulis – jo ilgis paprastai sudaro 27,5 proc. žmogaus ūgio.
    Tiksliai nustatyti raumenų skaičių taip pat neįmanoma: specialistai teigia, jog jų yra nuo 400 iki 680. Bendras vyro raumenų svoris sudaro 40 proc. viso kūno svorio, moterų – apie 30 proc.
    Ramybės būsenoje vyras per parą naudoja 400–500 litrų deguonies padarydamas 12–20 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę. Vasarą kvėpavimo dažnis būna vidutiniškai trečdaliu didesnis nei rudenį.
    Suaugusio žmogaus širdis per dieną perpumpuoja apie 10 tūkstančių litrų kraujo.
    Bendras žmogaus kraujagyslių ilgis – vidutiniškai 100 tūkstančių kilometrų.
    Per minutę smegenyse prateka apie 750 ml kraujo.
    Su amžiumi žmogaus smegenys keičia ir formą, ir svorį. Vyrų smegenys maksimalų svorį pasiekia 20–29 gyvenimo metais, moterų – 15–19 gyvenimo metais.
    Žmogaus plaukai per parą užauga 0,35–0,40 milimetro. Galvos plaukų skaičius priklauso nuo jų spalvos: blondinai turi 140 tūkstančių plaukų, brunetai – 120 tūkstančių, šatenai – 109 tūkstančius, raudonplaukiai – 88 tūkstančius plaukų.
    Rankų pirštų nagai auga 0,086 mm, kojų – 0,05 mm per parą greičiu.
    Mūsų liežuvis turi apie 9 tūkstančius skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsnių Celsijaus temperatūrai.
    Vidutinis vyro vandens gurkšnis – apie 24 ml, moters – 14 ml.
    Net ir vyrams per parą išteka 1–3 ml ašarų.
    Alkio jausmą pajuntame mūsų organizmui praradus 1 proc. skysčių. Netekus daugiau kaip 5 proc. skysčių galima prarasti sąmonę, daugiau kaip 10 proc. – mirti.

  • Kodėl tinsta pėdos

    Kodėl tinsta pėdos

    Pagrindinės priežastys, dėl kurių, gydytojų teigimu, gali tinti kojos.

    Jeigu aulinukų užtrauktukas atsisako užsitraukti, o ką tik visiškai normaliai atrodžiusios čiurnos ir blauzdos išsipučia it balionai, gali būti, kad per daug laiko praleidote ant kojų. Greičiausiai dar ir nepatogiais batais.

    Deja, lygiai taip tinstančios pėdos gali būti įspėjimas apie organizme vykstančius rimtus procesus.

    Kas normalu, o kas ne

    Gydytojų angiochirurgų vertinimu, egzistuoja apie penkias dešimtis skirtingų priežasčių, kodėl gali tinti ne tik pėdos, čiurnos, bet ir visa koja.

    Kojos linkusios tinti dažniau, nei rankos, plaštakos, pirštai. Tą lemia elementari Žemės traukos jėga, sutelkianti didžiąją dalį skysčių apatinėse galūnėse.

    Suprantama, gamta yra mums parūpinusi ir drenažo sistemą – netgi dvi: venas, nutekinančias kraują iš kojų, ir limfagysles, kuriomis skysčiai juda po visą kūną.

    Šios dvi sistemos pluša tandemu, kad galūnėse nesikauptų tai, ko nereikia. Tačiau ne visada sėkmingai. Ir kai skysčiai vis dėlto užsilaiko pėdose, čiurnose ar blauzdose, šios kojos dalys ištinsta – medicinoje tai vadinama edema.

    Bet tinimas tinimui nelygus. Jeigu vakare pastebite, kad pėdos šiek tiek pabrinkusios, jaudintis greičiausiai nėra dėl ko – tai labai dažnas nuovargio simptomas.

    Jeigu edema ima progresuoti, jei po kelių savaičių ar mėnesių pastebite, kad ji apėmusi daugiau ploto arba tinsta tik viena pėda ar koja ir dar pradeda kamuoti dusulys, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

    O dabar apie visas galimas edemos priežastis.

    Per daug arba per mažai varginate kojas

    Maudžiančios sutinusios kojos – dažna ir visiškai normali stovimo darbo pasekmė. To paties galite tikėtis ir visą dieną pralakstę tvarkydami reikalus.

    Bet galima ir atvirkštinė priežastis. Jei pradėjote naują darbą, kuriame esate priversti sėdėti visas aštuonias valandas, arba dėl kokios nors judėti trukdančios traumos kiaurą dieną praleidžiate ant sofos, nenustebkite, jeigu kojos irgi sutins. Gydytojai tai vadina gravitacine edema: ilgai sėdint nuleistomis kojomis pėdose ima kauptis skysčiai.

    Tokie tinimai – išsprendžiama problema. Pakanka užkelti kojas ant pagalvės, kad pėdos vėl taptų normalaus dydžio.

    Kraujagyslių specialistai kovai su edema rekomenduoja ir kompresines kojines: gan smarkiai aptempiančios pėdas ir čiurnas, jos neleidžia ten kauptis skysčiams.

    Vartojate per daug druskos

    Kas nemėgsta keptų bulvyčių ar skrudintos duonos su česnakais ir dosniu žiupsniu druskos?

    Tačiau pernelyg daug natrio organizme verčia jį kaupti skysčius, nuo kurių pabrinksta ir tinsta audiniai.

    Gydytojai primena ne tik mažiau sūdyti pačių gaminamą valgį, bet ir atidžiau įsižiūrėti į produktų ir ypač pusgaminių etiketes, kad tiksliai žinotumėte, kiek suvartojate druskos. Leistinas kiekis neturėtų viršyti 2–2,4 g.

    Patyrėte traumą

    Organizme susilaikantys skysčiai ir kraujagyslių problemos yra dažniausios kojų tinimo priežastys, bet ne vienintelės. Ištinti galima ir dėl uždegimo, sukelto skilus kaului ar išsivysčius tendinitui – sausgyslių uždegimui. Atskirti vieną nuo kito tikrai nebūna sunku, nes pastaruosius tinimus paprastai lydi ir stiprus skausmas.

    Deja, traumos atveju tinimas neišvengiamas, nes visas tas į pėdą suplūdęs kraujas ir skysčiai padeda jai gyti.

    Bet galite palengvinti savo kančias stengdamiesi nepriminti sužalotos pėdos ir, gydytojui patarus, vartodami vaistus nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną.

    Gal jus reikėtų sveikinti?

    Daugelis besilaukiančių moterų skundžiasi tinstančiomis pėdomis – tai klasikinis simptomas.

    Nėštumo metu organizmas irgi sulaiko daugiau skysčių, o dar prisideda augantis pilvukas: jis spaudžia dubens dugną, todėl didesnį spaudimą patiria kojų kraujagyslės.

    Be to, nėštumo hormonas relaksinas, atpalaiduojantis ir išplečiantis dubens kaulus, kad padarytų kelią mažyliui, kartais atpalaiduoja ir šį tą daugiau, pavyzdžiui, pėdų raiščius.

    Tačiau neapsigaukite: normaliu laikomas tik nedidelis tinimas, kuris praeina daugiau pavaikščiojus, vartojant pakankamai skysčių ir avint patogią avalynę. Jeigu prie ištinusių čiurnų prisideda galvos skausmai, pykinimas, sutrikusi rega, nedelskite kreiptis į gydytoją. Tai gali būti preeklampsijos – pavojingos būklės, kai susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka, požymiai.

    Dar vienas PMS simptomas

    Priešmenstruacinis sindromas moters kūnui gali iškrėsti visokiausių eibių.

    Be dirglumo ir skausmingų spazmų, hormoniniai pokyčiai per menstruacinį ciklą gali paskatinti organizmą pradėti sulaikyti skysčius, nors iki mėnesinių dar būna likusi gera savaitė. Dėl to dažnai tinsta ir plaštakos, ir pėdos.

    Pasistenkite daugiau judėti, vartokite pakankamai skysčių ir venkite sūraus maisto – netrukus vėl viskas bus, kaip buvę.

    Turite antsvorio

    Kūdikis – ne vienintelis svoris, galintis spausti jūsų kraujagysles. Jeigu neseniai priaugote kilogramą kitą, greičiausiai pastebėjote ir tai, kad jūsų pėdos tapo didesnės.

    Blogiausia žmonėms, kurie daugiausia laiko perdien praleidžia sėdėdami. Tada padidėjęs pilvo svoris tenka kaip tik kirkšnies sričiai, tad gali sutrikdyti limfos, išskirstančios kojose besikaupiančius skysčius, tekėjimą.

    Ką tokiu atveju daryti? Numeskite 4–9 kg, pataria gydytojai, ir pajusite didžiulį skirtumą.

    Šalutinis vaistų poveikis

    Kai kurie preparatai, pavyzdžiui, kontraceptikai, steroidai, kalcio kanalų blokatorių grupei priskiriamos tabletės nuo kraujospūdžio, kai kurie antidepresantai (įskaitant triciklius ir monoamino oksidazės inhibitorius), vaistai nuo diabeto, gali visiškai atsitiktinai tapti pėdų tinimo priežastimi.

    Jeigu įtariate, kad taip nutiko ir jums, pasikonsultuokite su gydytoju.

    Venų varikozė

    Ja gali susirgti net jauni – į trečią, ketvirtą dešimtį vos įkopę žmonės.

    Venų varikozė itin dažna liga. Ja susergama, kai kojų venos susilpnėja ir praranda savo elastingumą.

    Blauzdų raumenims dirbant, veninis kraujas pasišalina iš kojų venų ir negrįžta atgal, nes trukdo venų vožtuvai. Tačiau dėl varikozės jie nebefunkcionuoja, kaip pridera, ir kraujas pradeda kauptis venose. Dėl to šios iššoka mėlynomis vingiuotomis poodinėmis „virvėmis“, o pėdos ir čiurnos pradeda tinti.

    Pirmoji pagalba tokiems ligoniams – kompresinės kojinės, svorio metimas, kojų iškėlimas 15 minučių keliskart per dieną ir reguliari mankšta.

    Tai gali būti trombas

    Staiga ištinusi tik viena koja gali būti nepaprastai rimtos ir pavojingos būklės – giliųjų venų trombozės – ženklas. Tai reiškia, kad giliai audiniuose susidarė kraujo krešulys.

    Tokia krizė gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų ir tipiškai pasireiškia po traumos arba hospitalizacijos, kartais – ilgai keliaujant automobiliu ar lėktuvu.

    Giliųjų venų trombozė diagnozuojama atlikus tyrimą ultragarsu ir gydoma kraują skystinančiais vaistais, kad trombas nenukeliautų į smegenis, širdį ar plaučius.

        Svarbu!

    Jeigu tinimas pastebimai didėja ir prisideda naujų simptomų, tokių kaip dusulys, krūtinės skausmai arba spaudimas krūtinės, pilvo srityje, iškart kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą. Tai gali būti širdies, inkstų arba kepenų ligos ženklas.

  • Kasaisi, kasaisi ir dar negana?

    Kasaisi, kasaisi ir dar negana?

    Niežulys gali atskleisti daug svarbių dalykų apie sveikatą – ir net įspėti apie rimtas ligas.

    Inkstų liga

    Smarkus viso kūno niežulys dažnai kamuoja žmones, sergančius vėlyvos stadijos inkstų ligomis. Arba tuos, kam išsivystęs lėtinis inkstų nepakankamumas.

    Tyrimai parodė, jog 42 proc. dializės pacientų kenčia nuo vidutinio iki nepaprastai stipraus niežulio. Kartais tokio, kad žmogus nubunda vidury nakties jau kasydamasis.

    Mokslas dar nežino, kodėl inkstų ligos sukelia odos niežulį. Tačiau gydytojai įtaria, jog tai susiję su toksinais, susikaupiančiais organizme, kai inkstai nebeišgali pašalinti iš kraujo visų šalutinių veiklos produktų.

    Kepenų ligos

    Niežtinti oda pačiose įvairiausiose kūno vietose gali būti ir ženklas apie nesveikuojančias kepenis. Tačiau skirtingai nei inkstų atveju, niežulys apie kepenų negalavimus įspėja dar ankstyvosiose stadijose.

    Mechanizmas beveik analogiškas: jeigu kepenys deramai nefunkcionuoja, kad pašalintų iš organizmo toksinus, šalutiniai jo veiklos produktai, tokie kaip tulžies rūgštys, pradeda kauptis.

    Dermatografija

    Jeigu net švelniai pasikasius odą nagai palieka raudonus iškilius randus, nepranykstančius 15–30 minučių, galima įtarti, jog tai dermatografija. Arba dermatografizmas, kaip dar vadinama ši lėtinės dilgėlinės forma.

    Tokia būklė, kai oda yra nepaprastai jautri prisilietimams ir išskiria per daug histamino, yra gana reta. Ją išprovokuoti gali stresas, infekcijos, alergenai, net vaistai. Žymės atsiranda tose vietose, kur oda liečiasi su oda ar drabužiais.

    Dermatografiją labai paprasta diagnozuoti, visgi ji dažnai lieka neįrašyta į pacientų ligos istoriją, kadangi negalavimas nėra labai sunkus ar toks varginantis, kad žmogus neapsikentęs kreiptųsi į dermatologą. Nors paūmėjimų atveju, jeigu niežulys pasidaro išties labai stiprus, jį suvaldyti padeda antihistamininiai vaistai.

    Pacientams, sergantiems sunkiomis dilgėlinės formomis, kuriems antihistaminai nebepadeda, gali būti skirtos vaistų su veikliąja medžiaga omalizumabu injekcijos.

    Stuburo liga

    Nuolat niežtinti nugaros kiek aukščiau juosmens oda nesant bėrimo gali būti neuropatinio niežulio pasekmė.

    Kitaip sakant, nervų funkcijos sutrikimo ženklas.

    Tačiau prieš patvirtindami šią diagnozę specialistai turi patikrinti pacientą dėl galimos stuburo ligos.

    Tyrimai parodė, kad stuburo problemų, atsiradusių dėl amžiaus ar dėl traumos, pasekme gali tapti užspaustas nervas. Dėl to ir pradeda niežtėti nugarą.

    Neuropatinis niežulys gali atsirasti vienoje kūno pusėje arba abiejose, bet jei kasymasis neteikia palengvėjimo, vertėtų susirūpinti.

    Kitų būklių, pavyzdžiui, egzemos, atveju kasantis niežulys rimsta. Nervinis niežulys – nė kiek. Dažnai negi sustiprėja.

    Kai kurie žmonės tai apibūdina kaip jausmą, tarsi oda ropinėtų vabzdžiai.

    Jeigu gydytojai nustato, kad jokios rimtos ligos ženklų stubure nėra, kitų sveikatos problemų taip pat, neuropatinis niežulys gydomas kremais su kapsaicinu – jie „pridegina“ iš rikiuotės išėjusius nervus, kad šie nebedirgintų odos.

    Celiakija

    Nepakeliamai niežtintys gumbeliai ar pūslelės ant kelių, alkūnių, sėdmenų ir (arba) palei plaukų liniją gali reikšti pūslelinį dermatitą. Tai ant odos pasireiškiantis celiakinės ligos simptomas.

    Kai glitimo patenka į jį netoleruojančio žmogaus organizmą su maistu, imuninė sistema reaguoja išskirdama antikūnus – konkrečiai imunoglobuliną A (IgA). Tie antikūnai nukeliauja į odą ir „prisiriša“ prie jos ląstelių taip sukeldami niežėjimo pojūtį.

    Tokį niežulį įmanoma trumpam apmalšinti receptiniu tepalu, bet jeigu celiakija jau stipriai pažeidusi žarnyną, teks laikytis griežtos beglitimės dietos visą likusį gyvenimą.

    Sergantiesiems celiakija ir toliau valgant maistą su glitimu, galimas neprievalgis, anemija, sumažėjusi kaulų masė, opinis kolitas ir net vėžys.

    Limfoma

    Kraujo ligos – dar viena negalavimų grupė, kurios nereikia atmesti ieškant odos niežulio priežasties.

    Kai kurių šaltinių duomenimis, nuo 5 iki 30 proc. limfomų – tiek Hodžkino, tiek ne Hodžkino – gali pasireikšti niežėjimu.

    Niežulys (su bėrimu ar be) kartais būna pirmasis Hodžkino limfomos simptomas. Jį, tikėtina, sukelia citokinai – baltymai, atliekantys ląstelių signalizacijos funkciją: reaguodami į infekciją, jie sukelia uždegimus.

    Skydliaukės ligos

    Pernelyg aktyvi arba pernelyg tingi skydliaukė gali sukelti keistų odos pojūčių. Niekas nežino, kodėl susiformuoja toks ryšys, bet gali būti, jog skydliaukės sutrikimų nulemti pokyčiai prakaito liaukose lemia odos išsausėjimą.

    Sausa niežtinti oda būdinga žmonėms, kuriems diagnozuota hipotireozė. Mat odos audiniuose yra skydliaukės hormonų receptorių, kurie, jusdami jų trūkumą, reaguoja.

    Alergijos

    Tai vienos dažniausių lėtinių ligų pasaulyje.

    Dauguma odos alergijų apibūdinamos terminu „kontaktinis dermatitas“: toje vietoje, kur alergenas kontaktuoja su oda, atsiranda niežtintis bėrimas. Dermatitas gali pažeisti net akių vokus.

    Nuodingi augalai, nikelis arba parfumerijos ir kosmetikos priemonėse esantys tam tikri junginiai yra tik keletas alergenų, dažniausiai sukeliančių kontaktinį dermatitą. Diskomfortui palengvinti gydytojas gali skirti steroidinių tepalų. Tačiau kad specialistai – dermatologai ir alergologai – susektų niežulį sukeliančius alergenus, reikia atlikti išsamius tyrimus. Kol patikrinami visi šiuolaikinio žmogaus naudojami produktai, tai užtrunka.

    Menopauzė

    Ją pasiekusios moterys susiduria su išvaizdos pokyčiais – įskaitant išsausėjusią niežtinčią odą.

    Taip yra dėl to, kad organizme sumažėja estrogenų, be galo svarbių kolageno gamybai. Todėl odos sluoksnis suplonėja, o sumažėjus natūralių riebalų, užtikrindavusių odos drėgnumą, pradeda kamuoti niežulys.

    Vienintelė išeitis – uoliai drėkinti odą. Pavyzdžiui, alavijų geliu arba kremais su kalaminu. Jie sulaiko vandenį išoriniame odos sluoksnyje, neleidžia išdžiūti, taigi ir niežėti.

    Krūties vėžys

    Pedžeto ligai būdingas egzemą primenantis spenelio bėrimas. Tai nepaprastai reta krūties vėžio forma, kai vėžio ląstelės susirenka spenelyje arba aplink jį. Spenelio bei areolės oda atrodo paraudusi, niežti, dega, gali būti opelių. Todėl kartais klaidingai diagnozuojama egzema, nors Pedžeto ligą galima įtarti iš to, kad ji apima tik vieną krūtį.

    Nėštumas

    Kartais nėštumo pabaigoje moters pilvą (pasitaiko, kojas ir rankas irgi) išberia raudonais, niežtinčiais mazgeliais. Nors tai nėra pavojinga nei pačiai būsimai mamai, nei kūdikiui, pojūtis labai nemalonus. Deja, priemonių kovoti su bėrimu negausu, mat jis pasirodo trečiojo trimestro pabaigoje, kuomet daugumos vaistų jau negalima vartoti.

    Įdomus, bet kol kas nepatvirtintas faktas: pastebėta, kad dilgėlinė nėščiųjų dermatozė pasireiškia esant daugiavaisiam nėštumui – pavyzdžiui, laukiantis dvynių. Kai kas mano, dėl to, jog pilvo oda tuomet labai įsitempia.

    Gimus kūdikiui, dermatitas praeina.

  • Skirtingas psichotipas – kitokia ir depresija

    Skirtingas psichotipas – kitokia ir depresija

    Sangvinikai pradeda viską pamiršti, flegmatikai tampa mieguisti… Skirtingo būdo žmonės net depresiją išgyvena skirtingai.

    Pavasaris, kaip ir ruduo, – nuotaikų kaitos metas. Dienomis, kai jaučiamės prislėgti labiau nei paprastai, dažnas net pasiskundžiame: „Man depresija.“

    Bet gydytojai įspėja tokiais žodžiais taip lengvai nesišvaistyti – tikra liga smarkiai skiriasi nuo sezoninės prastos nuotaikos.

    Kai nelieka prasmės

    Tikrąja depresija sergantiems asmenims, anot specialistų, būdinga vadinamoji depresinė logika. Tai pabrėžtinai negatyvus mąstymo būdas – visada pesimistiškas, kad ir kas nutiktų.

    Pavyzdžiui, radau gatvėje pinigų. Ir tai labai blogai, nes gyvenimas – kaip zebras, po balto ruožo visada eina juodas. Vadinasi, jeigu šiandien man pasisekė, ryt būtinai turi nutikti kas nors blogo.

    Arba: šviečia saulė, puikus oras, bet kas gi gero, juk tiek daug ultravioletinių spindulių – jie būtinai sukels odos vėžį.

    Kitaip tariant, depresijos užkluptiems žmonėms viskas gyvenime nebetenka prasmės – pastarosios nelieka netgi jų skunduose. Dėl to jie nesikreipia pagalbos, dargi stengiasi jos vengti. Svarbiausia tampa atsiribojimas ir vienatvė.

    Kuo čia dėtas charakteris?

    Anot psichiatrų, tam, kaip reiškiasi depresiją, įtakos turi ir žmogaus charakteris. Arba, tiksliau, jo psichotipas.

    Sangvinikai – visada ramūs ir santūrūs, pasižymintys racionalumu, – susirgę greičiausiai kaltins save pačius dėl to, kad nėra nei jėgų, nei noro ką nors daryti. Jiems depresija dažniausiai pasireiškia savigrauža, refleksija ir pažintinių sutrikimų gausa.

    Cholerikai – ekspresyvios, impulsyvios, „sprogstamojo“ charakterio asmenybės, užklupus depresijai tampa kone visų įmanomų nerimo sutrikimų aukomis.

    Sirgdami depresija tokie žmonės visko bijo, patiria nuolatinę įtampą bei daugybę somatinių ir fiziologinių išgyvenimų.

    Depresyvūs cholerikai tampa itin judrūs, nerimastingi, nenustygsta vietoje, jų veiksmai pasidaro chaotiški.

    Melancholikai ir taip gyvena tarytum su depresija. Todėl prasidėjus ligai juos užgula tikrų tikriausias slogutis. Ligonis tampa klasikinio depresijos stereotipo, kaip ji įsivaizduojama, įsikūnijimu: juodos nevilties praraja.

    Kaip sako gydytojai psichoterapeutai, melancholikai depresiją išgyvena ne mintimis, ne kūnu, bet siela.

    Flegmatikai, kurie ir šiaip iš prigimties nėra labai fiziškai aktyvūs, apimti depresijos tampa letargiški ir labai daug miega. Apatija juos guldo į lovą, ant sofos – bet kur, kur galima atsiriboti nuo pasaulio. Trumpai tariant, flegmatikams pagrindinis depresijos simptomas – visiškas fizinis pasyvumas.

    Kaip atpažinti depresiją?

    Kad suprastume, kieno simptomai jums neduoda ramybės – ligos ar pavasarinio liūdesio, – būtina padalyti savo savijautą į keturias esmines sritis ir kiekvieną jų įvertinti.

    1. Pažintinės galimybės. Tai viskas, kas susiję su galva ir ateina iš jos: mintys, dėmesingumas, susitelkimas, gebėjimas analizuoti.

    2. Afektas. Visos emocijos ir jausmai, nuotaikos ir išgyvenimai. Kitaip tariant, kas slegia širdį.

    3. Valia. Arba energija, jeigu jis žodis jums artimesnis. Ta mūsų psichikos dalis, verčianti mus judėti į priekį.

    4. Psichosomatika. Savojo kūno pajautimas ir supratimas.

    Sergant tikrąja depresija liga paliečia faktiškai visas šias sritis ir jų komponentus. Tai yra prarandame gebėjimą blaiviai analizuoti aplinką, visos teigiamos emocijos išnyksta arba nueina į antrąjį planą – pasaulį pradedame regėti tarsi per apdulkėjusį veidrodį. Jėgų nėra niekam – net tam, kad rytą išliptume iš lovos. Menkiausiems buities darbeliams atlikti reikia daugybės energijos, kurios ir taip trūksta.

    Beje, tokia būklė labai gerai pažįstama žmonėms, persirgusiems sunkiu kovidu. Mat koronavirusas smegenis veikia beveik taip pat, kaip ir depresija.

    Įdomu ir tai, kad po pandemijos sergančių depresija žmonių skaičius visame pasaulyje smarkiai išaugo.