Žyma: siera

  • Kaip supjaustyti svogūną be ašarų: du veiksmingi patarimai iš virtuvės šefo

    Kaip supjaustyti svogūną be ašarų: du veiksmingi patarimai iš virtuvės šefo

    Svogūno pjaustymas bet kuriam patiekalui gali tapti nemenku iššūkiu.

    Svogūnuose yra aminorūgščių sulfoksidų, kurie formuoja sulfenines rūgštis svogūnų ląstelėse. Ląstelėse sulfeninės rūgštys ir fermentai yra atskirti.

    Kuomet pjaunate svogūną, peiliu suardote ląsteles, taigi atskirai esantys fermentai susimaišo ir pagamina propanetiolio S-oksidą, lakų sieros junginį, kuris pradeda garuoti.

    Išskiriamos dujos reaguoja su mūsų akyse esančiu vandeniu, ko pasekoje pasigamina sieros rūgštis.

    Ji sukelia akių deginimo jausmą, o akių glandos išskiria ašaras.

    Todėl kaskart pjaustydami svogūnus žmonės pradeda verkti.

    Kodėl pjaustydami svogūnus nesutramdome ašarų?

    Principas aiškus, tačiau ar įmanoma jo išvengti? Laimei, tokių būdų yra.

    Virtuvės šefas Vincentas Olivieris, dirbantis „Fairway Market“ ir „Fairway Café & Steakhouse“, dalijasi dviem patikrintais patarimais.

    „Per daugelį metų įpratau prie svogūnų pjaustymo ir tapau beveik atsparus tam deginančiam pojūčiui, kurį jie sukelia akyse“, – sako Olivieris. – „Tačiau esu atradęs kelis būdus, kurie puikiai pasiteisino mano darbuotojams.“

    1 patarimas: naudokite aštrų peilį

    „Pjaustydami svogūną aštriu peiliu daug mažiau pažeidžiate jo ląstelių sieneles. Tuo tarpu bukas peilis daro grubius pjūvius, dalinai ląsteles traiško ir išskiria daugiau lakiųjų dujų, kurios ir sukelia deginimą akyse“, – aiškina šefas.

    2 patarimas: apsivyniokite kaklą drėgnu popieriniu rankšluosčiu

    „Kai kurie nauji mano darbuotojai vis dar pravirksta pjaustydami pirmąjį svogūną, nepaisant to, kad mūsų peiliai visuomet aštrūs“, – pasakoja Olivieris. – „Pastebėjau, kad drėgnas popierinis rankšluostis, uždėtas ant kaklo, sulaiko dalį tų dujų, kol jos pasiekia nosies ertmę. Tai iš tiesų veikia.“

  • Rudens dovanos sąnariams

    Rudens dovanos sąnariams

    Jeigu keičiantis ir taip nepastoviems rudeniniams orams sąnariai pradeda skųstis, pabandykite juos tinkamai pamaitinti.

    Sąnariams – tiksliau, jungiamajam kremzliniam audiniui, kurį sudaro kolagenas, – kaip ir visam organizmui, būtina taisyklinga mityba. Ypač kai su amžiumi tas pradeda „senti“ mažindamas mūsų galūnių lankstumą ir judrumą.

    Kolagenas ir odai reikalingas kaip oras.

    Bet „atjauninti“ jį gali padėti tam tikruose produktuose – tarp jų ir tradiciškai rudeniniais laikomuose – esančios maistinės medžiagos, vitaminai ir mikroelementai.

    Baltymai. Jie būtini aminorūgščių ir baltymų sintezei organizme, dalyvauja audinių regeneracijos procesuose.

    Kur yra: vištienoje, kalakutienoje, kiaušinių baltyme, rudagalvėse menkėse, sterkuose, kuprėse ir kt.

    Mėsoje taip pat yra sąnarių jungiamiesiems audiniams būtino cinko.

    Vitaminas C. Dalyvauja kolageno sintezėje – veikia tam tikrus fermentus. Jis didina sąnarių atsparumą, slopina uždegimą.

    Kur yra: erškėtuogėse, serbentuose, baltagūžiuose kopūstuose, raudonose paprikose, obuoliuose, šaltalankiuose, persimonuose.

    Siera. Nepaprastai svarbi kolageno sintezei ir tam tikrų glikozaminoglikanų, esančių kremzlėje, komponentas.

    Kur yra: kopūstuose, svogūnuose, kruopose, ankštinėse daržovėse, krienuose, vynuogėse, obuoliuose, česnakuose, liesoje jautienoje, žuvyje, vištų kiaušiniuose.

    Sąnarių kremzlėms taip pat į naudą maistas, turintis želatinos. Pavyzdžiui, vištienos šaltiena arba juodųjų serbentų želė.

        Patarimas

    Pakenkti sąnario kremzliniam audiniui gali rūkytas maistas, pomidorai ir kiti bulviniai augalai. Taip pat raudona mėsa (jautiena – ypač kepta arba vytinta).

    Jeigu skauda sąnariai, reikėtų atsisakyti ir konservų.