Žyma: sergamumas

  • Lietuvoje auga sergamumas gripu: fiksuota pirmoji mirtis

    Lietuvoje auga sergamumas gripu: fiksuota pirmoji mirtis

    Šalyje augant sergamumui gripu, fiksuota pirmoji mirtis nuo šios klastingos ligos, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

    Centro duomenimis, ligos pražudytas asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo.

    Kartu su gripu taip pat daugėja susirgimų ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Tuo metu sergamumas koronavirusu, pasak NVSC specialistų, išliko panašus.

    Praėjusią savaitę, lapkričio 18–24 dienomis, Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko12 asmenų, dėl COVID-19 infekcijos – 62 asmenys. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų grupei.

    Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis aptariamu laikotarpiu siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Skelbiama, kad mažiausias sergamumas tebefiksuojamas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Pastarojoje savivaldybėje pasiektas epideminis sergamumo lygis – peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

    Specialistai primena, kad nors ligų sezonas pamažu įsibėgėja, pasiskiepyti COVID-19 ir gripo vakcinomis dar nevėlu.

    Taip pat, siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas, o jeigu kamuoja akivaizdūs simptomai (sloga, kosulys, karščiavimas ir kt.) – vengti kontakto su žmonėmis.

  • Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergamumas gripu, COVID-19 bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis šalyje yra išaugęs. Todėl gydymo įstaigos gali priimti sprendimus dėl pacientų lankymo ribojimų.

    NVSC duomenimis, lapkričio 6–12 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o prieš savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) jis buvo gerokai mažesnis – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Panašiu laikotarpiu pernai metais bendras sergamumo rodiklis siekė 672,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    „Didesnis sergamumas peršalimo ligomis, kaip įprasta, registruojamas rudenį, o sergamumo pakilimas, tikėtina, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais“, – Eltai komentavo NVSC atstovai.
    Daliai sveikatos įstaigų jau pradėjus taikyti pacientų lankymo ribojimus, NVSC teigia, kad tokia praktika įprasta.
    „Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus: pacientų srautų valdymas, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas, nuotolinės konsultacijos, lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimas“, – teigė NVSC.
    Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje.
    ELTA primena, kad dalyje šalies gydymo įstaigų, dėl išaugusių infekcinių ligų sergamumo atvejų ribojamas pacientų lankymas.
    Santaros klinikos laikinus pacientų lankymo ribojimus pradėjo taikyti nuo lapkričio 9 d., jie buvo numatyti iki lapkričio 23 d., tačiau situaciją stabilizavus, trečiadienį, ribojimai buvo panaikinti.

  • Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga skaičius išaugo.

    Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Vis dėlto, epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

    Dėl gripo į ligonines paguldyta 12 asmenų

    Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų: 9 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
    Spalio 30 d.–lapkričio 5 d. dėl gripo į ligonines pateko dvigubai mažiau gyventojų – 6 asmenys: 3 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

    Susirgimų COVID-19 – daugiau

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 44-ąją savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 46 ėminiai, iš kurių 2-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas (A(H1)pdm09) ir 1-ame – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
    Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 43 savaitę sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir ŪVKTI) išliko panašus kaip ir praeito sezono tuo pačiu metu daugumoje ES ir (arba) EEE šalių.
    SARS-CoV-2 (COVID-19 viruso) sukeltų kvėpavimo takų ligų dalis buvo daug didesnė nei kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) bei sezoninio gripo. Tokia pati situacija stebima ir Lietuvoje, kuomet COVID-19 ligos atvejų skaičius kur kas didesnis nei gripo.

    NVSC ragina skiepytis

    NVSC specialistai primena, kad sparčiai augant sergamumui, dar nevėlu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos vieno vizito pas gydytoją metu. Nuo šių ligų ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir nėščiosioms.
    Per šių metų rugsėjo ir spalio mėnesius valstybės biudžeto lėšomis sezoninio gripo vakcina buvo paskiepyti 135 993 rizikos grupėms priklausantys asmenys (sunaudota 75 proc. nupirktos vakcinos). Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 32 263 asmenys.

  • Nori tikėti, kad sergamumo gripu pikas pasiektas

    Nori tikėti, kad sergamumo gripu pikas pasiektas

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, šiuo metu galimai yra pasiektas sergamumo gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis pikas.

    Gripo atvejų skaičius, lyginant prieššventinę savaitę su savaite prieš tai, padidėjo 27 procentais. NVSC duomenimis, šio gripo sezono metu virusas nusinešė jau 4 gyvybes.

    „Taip ir norėtųsi tikėti, kad mes jau tą sergamumo piką, sakykime taip, esame pasiekę“, – Eltai sakė specialistė D. Razmuvienė.

    Pasak jos, įprastai gripo sezonas prasideda gruodžio pabaigoje, tačiau šiais metais tokiu metu jau galimai yra pasiektas sergamumo pikas.

    „Praėjusi savaitė jau yra tokia trečia pilna savaitė, kai gripu sergančiųjų skaičiai vis augo, ir paprastai gripo sergamumas, jis 3–4 savaites auga, toliau stabilizuojasi ir tada prasideda mažėjimas“, – naujausius sergamumo duomenis komentavo epidemiologė.

    Nors gripo atvejų skaičius padidėjo apie 27 proc., ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) – sumažėjo.
    „O po jomis, aišku, gali slėptis ir gripas, nes tai kliniškai nustatyti atvejai, ir kiti virusai, sukėlę peršalimo ligas“, – įspėja D. Razmuvienė.

    NVSC specialistės teigimu, bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę sumažėjo. D. Razmuvienė sako, kad atvejų skaičius gali netrukus stabilizuotis, o prie to prisidėti – moksleivių atostogos.

    „Aišku, tas mokinių mažesnis susibūrimas ugdymo įstaigose duoda savo teigiamus rezultatus. Bet, vėlgi, neužmirškime, kad yra šventės, kad yra lankomi vyresnio amžiaus asmenys, seneliai, giminės. Aišku, tai, vėlgi, yra tokia grėsmingesnė situacija dėl viruso išplitimo, bet nesinori tikėti, kad jau čia po Naujųjų metų skaičiai gali išaugti“, – sakė NVSC epidemiologė.

    Per visą šį gripo sezono laikotarpį infekcijų plitimo ribojimo režimas buvo paskelbtas 16-oje mokyklų, atskleidė D. Razmuvienė.

    „Bet, visumoje, tai buvo labai nedideli skaičiai mokyklų, kurios perorganizavo ugdymo procesą, arba klases, arba srautus, arba apskritai užvėrė mokyklas. Bet ilgiausias laikas buvo 9 dienos ir buvo viename Panevėžio ikimokykliniame lopšelyje-darželyje. O visos kitos buvo po keturias, po septynias dienas“, – apie tai, kuriam laikui karantinavosi kai kurios Lietuvos mokyklos, pasakojo epidemiologė.

    NVSC specialistė pastebi, kad didžiausią sergančiųjų ir hospitalizuotųjų dalį sudaro vaikai – du trečdalius.

    „Hospitalizuotųjų, be abejonės, šį sezoną yra didesnė dalis vaikų. Tie skaičiai užima du trečdalius visų hospitalizuotų ir, be abejonės, besikreipiančiųjų. Bet, vėlgi, hospitalizuojami ne tik su gripo diagnoze, bet ir su RSV – respiraciniu sincitiniu virusu“, – teigė D. Razmuvienė. Anot jos, respiracinis sincitinis virusas šiuo metu yra labiausiai paplitęs tarp vaikų iki penkerių metų.

    „Ir jis tikrai sukelia daug stiprių simptomų, netgi, ko gero, stipresnių nei gripo virusas“, – aiškino epidemiologė.
    Šį sezoną registruotos jau 4 mirtys nuo gripo. Anot D. Razmuvienės, visi mirę asmenys buvo vyresnio amžiaus, 60–90 metų.

    „Visi vyresnio amžiaus asmenys ir visiems diagnozė buvo gripas ir plaučių uždegimas. O plaučių uždegimas, na, gali būti kaip antrinė infekcija“, – sakė D. Razmuvienė.

    NVSC duomenimis, 3 iš 4 mirusiųjų buvo nepasiskiepiję nuo gripo viruso.

    Iki gruodžio mėnesio valstybės biudžeto lėšomis buvo paskiepyti 84 proc. žmonių, įtrauktų į rizikos grupes. Savo ar darbdavių lėšomis pasiskiepijo apie 50 000 suaugusiųjų ir apie 6 000 vaikų.

  • Sergamumo gripu lygis verčia sunerimti

    Sergamumo gripu lygis verčia sunerimti

     Nors gripo epidemija dar nėra skelbiama, šiuo metu sergamumo gripu situacija yra artima protrūkiui, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Birutė Kavaliauskienė.

    „Epidemija dar neskelbiama, bet sergamumo lygis jau yra pakankamai aukštas, kuris verstų mus visus sunerimti“, – LRT Radijui antradienio rytą teigė B. Kavaliauskienė.

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar labiau padidėjo.

    Gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai gruodžio 5–11 d. – 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Epideminis sergamumo lygis pasiektas 32-ose savivaldybėse. Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti Kėdainių rajone, Kaune, Panevėžyje, Šilutės rajone, Marijampolės savivaldybėje be Jonavos rajone.

  • Sergančiųjų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – sumažėjo

    Sergančiųjų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – sumažėjo

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.

    Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, lyginant šių metų 40-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

    NVSC duomenimis, spalio 10–16 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 827,8 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 3–10 d.) jis buvo didesnis – 878,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

    Spalio 10–16 d. Lietuvoje dėl gripo nesigydė nė vienas asmuo, pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę – vienas (2–17 metų amžiaus).

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 39–40 sav. nebuvo gauta ėminių gripo virusui nustatyti, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

    Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2019 m.

    NVSC specialistai primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti ne tik nuo gripo, bet ir pneumokokinės infekcijos ar COVID-19 ligos, yra skiepai. Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

  • Gripo ir COVID-19 sergamumo duomenis šį sezoną skelbs kartu

    Gripo ir COVID-19 sergamumo duomenis šį sezoną skelbs kartu

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad šio gripo sezono metu sergamumo duomenys bus skelbiami kartu su COVID-19 ligos duomenimis.

    Taip pat bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų.

    Pranešime žiniasklaidai NVSC primena, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2022–2023 m. gripo sezonas, įprastai trunkantis iki gegužės mėnesio.

    NVSC duomenimis, spalio 3–10 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodiklis buvo 878,2 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

    Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.

    Lyginant šių metų 40-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

    Pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje gydėsi vienas 2–17 metų amžiaus asmuo.

    NVSC primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, yra skiepai. Kiekvieną gripo sezoną pagal mokslininkų apskaičiavimus kuriama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Visi norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai.

    „Skiepijant, ypač rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, lėtinių ligų paūmėjimo“,– atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

    Nuo gripo rekomenduojama pasiskiepyti visiems, bet ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat medikams ir nėščiosioms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    NVSC specialistai primena, kad vieno vizito metu galima pasiskiepyti ne tik gripo vakcina, bet ir nuo pneumokokinės infekcijos bei COVID-19 ligos.

  • Panevėžys – tarp kovido lyderių

    Panevėžys – tarp kovido lyderių

    Įpusėjus rugsėjui, Panevėžys, kuriame iš 100 tūkstančių gyventojų kovido virusas nustatytas 620, atsidūrė šeštas tarp 60-ies šalies savivaldybių.

    Miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba atkreipia dėmesį, kad, palyginti su pernai, šiemet šis virusas plisti pradėjo geru mėnesiu anksčiau – liepos viduryje. 2021-aisiais tokiu metu susirgusiųjų būta mažiau.

    Kodėl pernai vasarą buvęs daug pasyvesnis virusas šiemet suaktyvėjo mėnesiu anksčiau ir kodėl nerimsta net ir pasiskiepijus 70 proc. visuomenės, M. Burbos teigimu, vargu ar atsirastų kas galėtų paaiškinti. Anot jo, skiepijamasi visų pirma ne stabdyti viruso plitimą, o saugojantis jo sukeliamų komplikacijų.

    „Skiepas nebūtinai apsaugos nuo pačios ligos. Nereiškia, kad pasiskiepiję nesusirgsime. Bet labai tikėtina, kad sirgsime lengviau ir išvengsime mirties“, – teigė gydytojas.

    Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 20 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.