Žyma: senatvė

  • Kaip veikia „gerasis“ cholesterolis

    Kaip veikia „gerasis“ cholesterolis

    Nuo pat pirmųjų pranešimų apie cholesterolį, žalingai veikiantį širdį ir kraujagysles, daugelis žmonių jo vengia.

    Tačiau nauji tyrimai rodo, kad cholesterolis gali būti ne tik „blogas“, bet ir itin svarbus smegenų sveikatai.

    Ką mokslas sako apie didelio tankio lipoproteinų (DTL), dar vadinamų „geruoju“ cholesteroliu, poveikį kognityvinėms funkcijoms?

    Tyrimas apie „gerojo“ cholesterolio vaidmenį smegenų sveikatai

    Žurnale Journal of Clinical Medicine publikuotas tyrimas pateikia įrodymų, kad tam tikra cholesterolio rūšis – didelio tankio lipoproteinai (DTL), dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu – gali turėti svarbią reikšmę palaikant smegenų sveikatą senstant.

    Mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp DTL dalelių dydžio ir didesnio pilkosios medžiagos tūrio smegenų vaizdiniuose.

    Deja, neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, pasaulyje plinta.

    Todėl mokslininkai nuolat ieško veiksmingų būdų apsaugoti smegenis ir pagerinti kognityvines funkcijas.

    Atlikto tyrimo rezultatai leido manyti, kad DTL gali būti svarbi šios mįslės dalis.

    „Šis tyrimas išplėtė DTL naudą už širdies ir kraujagyslių ligų ribų – jis parodė, kad DTL gali padėti išsaugoti pilkąją medžiagą ir apsaugoti nuo smegenų atrofijos vyresniame amžiuje“, – sako tyrimo autorius daktaras John Giacona, filosofijos mokslų daktaras, Pietvakarių medicinos centro (UT Southwestern) taikomųjų klinikinių tyrimų katedros docentas.

    Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?

    Žmogaus organizme išskiriami du pagrindiniai cholesterolio tipai:

    MTL (mažo tankio lipoproteinai) – vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, galintis kauptis arterijose ir didinti infarkto ar insulto riziką.

    DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis“ cholesterolis, kuris veikia kaip natūralus „valytojas“.

    DTL keliauja kraujotaka, surenka „blogąjį“ cholesterolį ir perneša jį į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

    Pastaraisiais metais mokslininkai itin daug dėmesio skyrė vadinamąjam DTL „ištekėjimo pajėgumui“ – gebėjimui pašalinti cholesterolį.

    Įprasti lipidų tyrimai parodo bendrą DTL kiekį, tačiau neatskleidžia, kaip efektyviai jis veikia.

    Pasak Giaconos, nors bendras DTL kiekio didinimas nebūtinai pagerina jo funkcionalumą, tyrimai rodo, kad dalelių dydis gali turėti lemiamos įtakos.

    Tyrimo rezultatai

    Kaip DTL dalelių dydis veikia smegenis?

    Siekdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai septynerius metus stebėjo daugiau kaip 1800 suaugusiųjų (35–70 m. amžiaus) DTL lygį, funkcijas ir dalelių dydį.

    Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo atliekami magnetinio rezonanso tyrimai, taip pat vertinamos dalyvių kognityvinės funkcijos.

    Rezultatai parodė, kad geresnė DTL funkcija ir mažesnės jo dalelės buvo susijusios su didesniu pilkosios medžiagos tūriu bei geresnėmis kognityvinėmis galimybėmis vyresniame amžiuje.

    Pilkoji medžiaga – tai smegenų audinys, atsakingas už atmintį, mąstymą ir judesių kontrolę.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis pilkosios medžiagos tūris siejamas su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis.

    Šis darbas leidžia manyti, kad mažos DTL dalelės gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą ir padėti išlaikyti smegenų funkcijas bei apsaugoti nuo atrofijos.

    Šios išvados atitinka ankstesnius tyrimus, kurie parodė, kad didesnė mažų DTL dalelių koncentracija siejasi su geresniais kognityviniais rodikliais vidutinio amžiaus moterims (nors šiuose tyrimuose nebuvo atlikta smegenų skenavimų).

    Tyrimai tęsiami

    „Deja, šis tyrimas turi ir trūkumų“, – sako dr. Álvaro Pascual-Leone, medicinos mokslų daktaras, Linus Health bendraįkūrėjas ir Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorius.

    Jis pažymi, kad, nepaisant pažangos, vis dar sunku tiksliai nustatyti, ar būtent DTL yra atsakingi už pilkosios medžiagos išsaugojimą, ar tai lemia kiti išoriniai veiksniai.

    Nors tyrimo dalyviai buvo stebimi septynerius metus, duomenų dar nepakanka, nes pokyčiai ne visada vyksta tolygiai.

    Be to, nors pilkosios medžiagos kiekis yra svarbus rodiklis, jis nėra tobulas smegenų sveikatos matas.

    Jo tūris gali kisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl hidratacijos.

    „Kai kalbame apie atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, svarbiau analizuoti konkrečias smegenų sritis, o ne bendrą pilkosios medžiagos tūrį“, – teigia dr. Joseph Masdeu, Hiustono metodistų ligoninės Nacionalinio Alzheimerio ligos centro direktorius.

    Ateityje tyrimai turėtų sutelkti dėmesį į konkrečias smegenų sritis ir giliau ištirti, kaip DTL funkcija tiesiogiai veikia kognityvinius rezultatus.

    Kaip išsaugoti smegenų sveikatą?

    MTL ir DTL lygiai turi įtakos tiek kraujagyslių, tiek smegenų sveikatai – šis ryšys mokslo jau seniai patvirtintas.

    Tačiau DTL poveikis pažinimo funkcijoms dar neatskleistas iki galo.

    „Širdies ir kraujagyslių ligos mažina smegenų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. Jei kraujagyslių funkcija optimizuojama, net esant kitoms ligoms žmogus gali funkcionuoti geriau, nei tikėtasi“, – sako Pascual-Leone.

    Jis pabrėžia, kad širdies sveikatai itin svarbus gyvenimo būdas.

    Cholesterolio lygiui reguliuoti, ypač esant aukštam MTL, padeda fizinis aktyvumas ir vaistai (statinai).

    Siekiant išvengti Alzheimerio ligos, dr. Masdeu rekomenduoja laikytis Viduržemio jūros regiono dietos ar panašaus mitybos plano.

    O dr. Giacona pataria vadovautis Amerikos kardiologų asociacijos rekomendacijomis dėl cholesterolio kontrolės – sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir reguliarus fizinis krūvis visada išliks patikimiausiais smegenų bei širdies sveikatos sąjungininkais.

  • 5 testai senėjimui įvertinti

    5 testai senėjimui įvertinti

    Galite valgyti sveikiausią pasaulyje maistą, tačiau jei norite senti lėtai ir išlikti savarankiški net labai garbiame amžiuje, privalote jau dabar pasirūpinti trimis dalykais: savo pusiausvyra, jėgomis ir lankstumu.

    Klystate, jei manote, kad senti pradedame tik išėję į pensiją. Vos nuo 35-erių metų mes imame prarasti raumenų masę, mažėja kaulų tankis.

    Ir bene vienintelis būdas kovoti su tokiais amžėjimo pasireiškimais – kasdienis judėjimas ir mankšta.

    Pasistenkite dėl savęs dabar – stiprinkite raumenis, ugdykite lankstumą, gerinkite pusiausvyrą ir laikyseną, kad senatvėje nebūtų baisi nei osteoporozė, nei traumos, o jaustumėtės gal net tvirtesni nei tuomet, kai buvote trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai.

    Stovėjimas ant vienos kojos

    Kodėl tai svarbu. Gebėjimas išlaikyti vertikalią pozą – smulkmena (kaip mums atrodo), kurios nevertiname iki prarandame.

    Išmokę važiuoti dviračiu vaikystėje turbūt daugiau niekada ir nebesusimąstome apie pusiausvyros išlaikymą, kol vieną dieną suprantame, kad turime į kažką įsikibti norėdami saugiai išlipti iš vonios.

    Anot statistikos, kritimai – viena dažniausių mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų priežasčių po avarijų keliuose. O pusiausvyros sutrikimai siejami su ankstyva mirtimi.

    Tačiau išlaikyti pusiausvyrą – nemenkas iššūkis smegenims, reikalaujantis sklandaus akių, vestibulinės sistemos (vidinės ausies) ir proprioreceptorių galūnėse bendradarbiavimo.

    Kaip pagerinti pusiausvyrą. Dažniau stovėti ant vienos kojos. Šis patarimas jau seniai sklando internete ir po socialinius tinklus – ir ne be svarios priežasties.

    Jeigu norite įvertinti esamą savo pusiausvyros būklę, pabandykite stovėdami ant vienos kojos užsirišti kitos bato raištelį. Taip sužinosite ir tai, ar vienos kūno pusės pusiausvyra nėra geresnė nei kitos. (Jeigu triukas su bato raišteliais atrodo pernelyg ekstremalus, pabandykite pastovėti ant vienos kojos, kol valotės dantis – kad turėtumėte galimybę atsiremti į praustuvę.)

    O tada, jei reikia, imkitės pratimų, padėsiančių pusiausvyrą pagerinti.

    Ko iš savęs tikėtis? Jeigu esate jaunesni kaip 40-ies, turėtumėte išstovėti ant vienos kojos 43 sekundes be pertrūkio.

    40–49 metų asmenims minimumas – 40 sekundžių.

    50–59 metų – 37 sekundės.

    60–69 metų – 30 sekundžių.

    70–79 metų – nuo 18 iki 19 sekundžių.

    Vyresniems kaip 80-ies žmonėms truputį daugiau nei 5 sekundės jau yra labai gerai.

    „Lenta“ (pratimas)

    Kodėl tai svarbu. Turėti stiprų liemenį, įskaitant dubens, apatinės nugaros dalies, klubų ir pilvo raumenis, be galo svarbu. Tai leidžia mums sklandžiai atlikti kasdienius judesius: pakelti vaiką, atlikti namų ruošą, parsinešti pirkinius iš parduotuvės ir darbuotis sode. Ir „lentos“ pratimas – vienas populiariausių būdų išmatuoti visų šių raumenų jėgą. Kaip ir ją padidinti.

    Anot specialistų, norintiesiems turėti stiprius pilvo raumenis „lenta“ dargi naudingesnė nei begaliniai pritūpimai.

    Papildomas privalumas – stiprinant giliuosius liemens raumenis galima labai veiksmingai atsikratyti nugaros skausmų.

    Kaip sustiprinti raumenis. Atsiremkite dilbiais į grindis, kad rankos būtų tiesiai po pečiais, išsitieskite ir pasistiebkite ant pirštų galiukų, o galvą palenkite, kad būtų vienoje linijoje su nugara. Jūsų kūnas turi sudaryti kuo lygesnę paralelinę liniją grindims – „lentą“.

    Šio pratimo žavesys yra jo paprastumas: lengvas atlikti, jis iš tikrųjų padeda mankštinti daugybę liemenį palaikančių raumenų grupių.

    Pabandykite atlikti „lentos“ pratimą ir suprasite, kokie stiprūs yra centrinės jūsų kūno dalies raumenys. Praktikuokite jį reguliariai – ir ilgainiui pastebėsite progresą.

    Mėgstate iššūkius? Išbandykite karišką „lentos“ versiją: laikydami nugarą tiesią ir stengdamiesi nejudinti klubų, pakilkite nuo vieno dilbio ant plaštakos, tada – ant kitos, o paskui vėl nusileiskite į pradinę poziciją. Kartokite 30 sekundžių.

    Ko iš savęs tikėtis? Atsiremkite į grindis „lentos“ pratimui reikalinga poza ir įjunkite telefone esantį laikmatį – pažiūrėkite, kiek ištversite. Pasak specialistų, net ir 10 sekundžių yra puikus rezultatas pradedantiesiems. Bet šauniausia tai, kad treniruojantis jį įmanoma pagerinti bet kokiame amžiuje. Pasistenkite didinti šį laiką po truputį, kol galėsite tokioje pozicijoje išsilaikyti iki 60 sekundžių.

    Atsisėsti – atsistoti

    Kodėl tai svarbu. Jeigu jums visada fiziškai sunku pakilti nuo kėdės, vadinasi, jūsų kūnas silpnesnis, nei turėtų būti. O tai veda prie labai negerų dalykų: mažesnio bendro aktyvumo, pusiausvyros problemų, griuvimų, traumų ir mirties dėl nelaimingo atsitikimo grėsmės.

    Pratimą „atsisėsti – atsistoti“ specialistai jau seniai naudoja pacientų griaučių raumenų būklei įvertinti. Turbūt nereikia nė sakyti, kad tarp tokių pacientų ypač daug būna biurų darbuotojų, besiskundžiančių nugaros skausmais.

    Kaip atgauti kūno jėgą. Pasistatykite kėdę be porankių, bet su atrama. Atsisėskite, pėdas tvirtai padėkite pečių plotyje. Pratimo esmė – kiek galima daugiau kartų atsistoti ir vėl atsisėsti. Tik nesukčiaukite: atsistoję išsitieskite visu ūgiu, atsisėskite deramai, ne šiaip pritūpkite ant kėdės.

    Ko iš savęs tikėtis? Nusistatę laikmatį 30 sekundžių, paskaičiuokite, kiek kartų spėsite atsistoti nuo kėdės ir vėl atsisėsti. Pageidautina – į nieką nesiremdami rankomis.

    Jeigu esate jaunesni kaip 60-ies, vidurkis turėtų būti apie 24–25 kartus moterims ir 25–27 kartus vyrams. Vyresniems kaip 60 metų asmenims galimas menkesnis rezultatas, bet reikėtų orientuotis į 10–12 kartų.

    70–79 metų žmonėms orientacinis vidurkis – 10–15 kartų moterims ir 11–17 kartų vyrams.

    Sulaukus 80-ies ir įkopus į devintą dešimtį, moterims vidurkis turėtų būti 8–14, vyrams – 8–15 kartų.

    Pritūpimai su svarmenimis

    Kodėl tai svarbu. Šis pratimas padeda išmatuoti funkcinį pajėgumą – vieną esminių ilgaamžiškumo rodiklių.

    Jeigu apibūdinti paprastai, funkcinio pajėgumo pratimai imituoja mūsų kasdien atliekamus judesius. Pavyzdžiui, kai pasilenkiame ką nors pakelti nuo grindų ar ravime daržą, mes irgi juos atliekame. Todėl tereikia įprasti daryti tai sąmoningai, nepamirštant naudotis liemens raumenimis, ir ilgainiui pajusite, jog nugara sustiprėjo, rečiau „skundžiasi“ patirtais fiziniais krūviais.

    Iš visų funkcinį pajėgumą didinančių pratimų pritūpimai laikomi idealiausiais, mat įtraukia daugybę raumenų grupių ir verčia juos visus darbuotis drauge. Todėl tūpsniai ne tik stiprina apatinę kūno dalį, liemenį, bet ir gerina pusiausvyrą, laikyseną bei saugo nuo galimų traumų (silpni keliai dukart padidina griuvimų tikimybę vyresniame amžiuje!).

    Kaip padidinti funkcinį kūno pajėgumą. Pritūpimus galima atlikti ir be svarmenų. Bet jeigu norite juos naudoti, nebūtinai turite pirkti – tiks plastikiniai buteliai su vandeniu.

    Atsistokite praskėstomis kojomis, pėdas nukreipkite į šonus – poza turėtų būti panaši į sumo imtynininkų. Svarmenis (butelius) laikykite sulenktose rankose pečių lygyje.

    Leisdamiesi visu liemeniu žemyn, pritūpkite atkišdami klubus atgal. Tuo metu visą savo svorį koncentruokite į kulnus, stenkitės, kad krūtinė būtų atkišta į priekį, pečiai – atlenkti atgal.

    Atsistoję iškelkite rankas virš galvos ir vėl nuleiskite į pečių lygį.

    Ko iš savęs tikėtis? Kiek pavyksta padaryti tokių pritūpimų, labiau priklauso nuo bendros žmogaus fizinės būklės nei nuo amžiaus. Tad kad ir kiek jums būtų metų, treniruojantis visada bus galima pagerinti rezultatą.

    Norint padidinti kūno funkcinį pajėgumą, pradžiai patariama triskart atlikti po 10–12 pritūpimų.

    Plaštakų ir pirštų suspaudimo jėga

    Kodėl tai svarbu. Net tie iš mūsų, kurie intensyviai sportuoja, vargu ar teikia prioritetą plaštakų stiprinimui. Nors daugybė tyrimų rodo ryšį tarp plaštakų ir pirštų suspaudimo jėgos vidutiniame amžiuje ir mažesnio mirtingumo.

    Pagal vieno tokių tyrimų, kuriame dalyvavo 140 000 savanorių, rezultatus, su kiekvienu suspaudimo jėgos sumažėjimu 5 kg, mirties tikimybė didėja 14 proc., infarkto rizika – 7 proc.

    Taigi plaštakų ir pirštų suspaudimo jėga yra puikus bendros sveikatos būklės rodiklis. Jos sumažėjimas – sarkopenijos (raumenų masės nykimo senstant), diabeto, ir Alcheimerio ligos simptomas.

    Stiprios rankos – tai ne tik galimybė lengvai atsidaryti stiklainį su agurkėliais ar užsinešti pirkinių krepšelį į penktą aukštą. Tai dar ir galimybė senatvėje ilgiau gyventi nepriklausomiems – ir spėti įsikibti į, pavyzdžiui, laiptų turėklą pajutus, kad griūnate.

    Kaip padidinti rankų jėgą. Susiraskite vidutinio dydžio vonios rankšluostį, suimkite per vidurį ir sukiokite rankomis pirmyn ir atgal, tarsi norėtumėte išgręžti. Taip abi rankos mankštinsis tuo pačiu metu.

    Kad nepabostų, kitais kartais galite naudoti teniso kamuoliuką – suspauskite jį taip stipriai, kaip tik galite, palaikykite 10 sekundžių, atleiskite. Pakartokite tris kartus. Tada imkite kamuoliuką į kitą ranką.

    Taip mankštintis galite net žiūrėdami televizorių.

    Ko iš savęs tikėtis? Savo plaštakų suspaudimo jėgą galima pasimatuoti ir be specialaus įrenginio.

    Suimkite abiem rankomis vonios svarstykles iš šonų, suspauskite kiek galėdami stipriau ir pažiūrėkite, kokį skaičių jos rodo. Kad ir koks tas būtų, stenkitės treniruotis ir po truputį jį vis didinti.

    Vis dėlto tiksliausias būdas sužinoti plaštakų ir pirštų jėgą – rankinis dinamometras.

    40–50 metų moterims jis turėtų rodyti vidutiniškai 22–27 kg. Moterims nuo 50-ies iki 60 metų – vidutiniškai 20–25 kg.

    Vyrų rankų ir pirštų suspaudimo jėga didesnė, todėl 40–50-mečiai turėtų tikėtis išspausti 42–49 kg, 50–60 metų vyrai – vidutiniškai 39–45 kg.

  • Oriai senatvei užtikrinti – nauja  ilgalaikės priežiūros koncepcija

    Oriai senatvei užtikrinti – nauja ilgalaikės priežiūros koncepcija

    Negalios ir senatvės, kurią kartais taip pat lydi įvairios ligos, nepasirinksi. Ir nors šiuo metu savarankiškai savimi pasirūpinti negalintiems žmonėms teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, socialinės paslaugos namuose ir dienos centruose, o jei reikia, ir stacionarios slaugos ir globos paslaugos, tačiau valstybė užsibrėžė pagerinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą.

    Socialinės ir sveikatos paslaugos – vieno langelio principu

    Ne vienas gyventojas yra asmeniškai susidūręs su problemomis, kai tenka slaugyti sunkios būklės artimąjį. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis teigia, kad pagrindinis tokios reformos tikslas ir yra plėtoti paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems funkcinių sutrikimų, ir neįgaliesiems, kurie dėl ligos ar savo būklės negali visiškai savimi pasirūpinti. Paslaugų plėtra apima tris sektorius: ambulatorinės paslaugos asmens namuose ir dienos centruose bei stacionarios paslaugos ilgalaikės priežiūros įstaigose. „Tikslas yra sukurti vieną sistemą, kai žmogus galės kreiptis į savivaldybę ar asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus įvertintas ilgalaikės priežiūros poreikis ir esant reikalui paskirtos paslaugos. Mes integruojame dvi iki šiol veikusias paslaugas – anksčiau žmogus, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kreipdavosi į sveikatos priežiūros įstaigą, o socialines – į socialinės rūpybos skyrių, seniūniją ar savivaldybę, tai įgyvendinus reformą, paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu“, – sako M. Čiurlionis.

    Specialistas pabrėžia, kad labai svarbu bus užtikrinti tokių paslaugų tęstinumą. Pavyzdžiui, jei žmogui priskirtos paslaugos namuose, o sveikatos būklė pablogėjo ir atsirado papildomų poreikių, jis galės būti siunčiamas į dienos centrą ar stacionarią ilgalaikės priežiūros įstaigą.

    Papildomas dėmesys specialistų švietimui

    Šiuo metu socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia kompetentingi savo srities specialistai. Siekiant dar labiau pagerinti jų darbo kokybę, numatyta investuoti ir į jų švietimą. Pasak M. Čiurlionio, papildomai ketinama edukuoti apie 4000 specialistų, jie išeis specialius mokymus, kurie padės dar labiau įtvirtinti įgūdžius, būtinus dirbti su žmonėmis, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

    „Ypač daug dėmesio skirsime demencija sergantiems asmenims, kritimo prevencijai, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų. Specialistai bus išmokyti, kaip teikti pagalbą žmogui mirštant, daug dėmesio bus skiriama komandiniam darbui, bendravimui su kolegomis, pacientais ir jų šeimos nariais“, – sako patarėjas.

    Pokyčiai ambulatorinėje grandyje ir stacionare

    Be švietimo, planuojama investuoti ir į ambulatorines slaugos paslaugas teikiančias komandas. Numatyta, kad 90 komandų bus aprūpintos mobiliąja įranga, kuri yra reikalinga teikiant slaugos paslaugas namuose.

    Taip pat numatomos investicijos į dienos socialinės globos centrus, teikiančius paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Pirmajame etape planuojama iš jau veikiančių socialinės globos dienos centrų sukurti 10 bandomųjų ilgalaikės priežiūros dienos centrų, kurie veiks apskričių centruose. Pasak M. Čiurlionio, taup bus įvertinta, kaip sveikatos paslaugas dienos centruose užtikrina tos ambulatorinės slaugos paslaugas teikiančios komandos, kurios dirbs ne tik paciento namuose, bet ir dienos centruose.

    Koncepcijoje numatytos investicijos 720 lovų, skirtų demencija sergantiems asmenims. Paslaugos šiai asmenų grupei numatytos ir dienos centruose, kad juos slaugantys artimieji galėtų atsikvėpti ar sėkmingai grįžti į darbo rinką.

    Numatyta, kad asmuo paslaugas galės gauti iki gyvenimo pabaigos, tačiau bus numatytas ir modelis, kaip pacientas turėtų prisidėti. Apmokėjimo schema greičiausiai bus panaši į šiuo metu veikiančią, kuomet asmuo už stacionarias paslaugas atiduoda 80 procentų savo pajamų, o kiti pinigai lieka jo paties asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kaip ir dabar, išliks nemokamos.

     

     

     

     

     

     

    Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų