Žyma: sėklos

  • Ko nereikėtų laikyti šiltnamyje: 6 daiktai, kuriems ten ne vieta

    Ko nereikėtų laikyti šiltnamyje: 6 daiktai, kuriems ten ne vieta

    Šiltnamis neretai pamažu virsta sandėliuku. Jame atsiranda sodo įrankių, sėklų, kartoninių dėžių, dažų likučių ir kitų daiktų, kuriems neatsirado vietos garaže ar ūkiniame pastate.

    Tačiau toks patogumas gali brangiai kainuoti.

    Dieną šiltnamyje temperatūra smarkiai pakyla, naktį nukrinta, o palaisčius augalus gerokai padidėja oro drėgmė. Dėl temperatūros svyravimų susidaro kondensatas. Tokios sąlygos tinka augalams, bet ne daugeliui buities, remonto ar sodininkystės reikmenų.

    1. Sergantys ir kenkėjų apnikti augalai

    Nuvytusį ar negaluojantį augalą gali kilti pagunda pernešti į šiltnamį tikintis, kad šiluma padės jam atsigauti. Tačiau kartu su juo galima įnešti amarų, erkučių, baltasparnių, grybinių ligų sukėlėjų ar kitų kenkėjų.

    Šilta ir drėgna šiltnamio aplinka daugeliui ligų bei kenkėjų plisti yra itin palanki. Nuo vieno užkrėsto vazono problema gali greitai persimesti ant pomidorų, agurkų, paprikų ar kitų augalų.

    Įtartinus augalus geriausia laikyti atskirai, o prieš įnešant lauke augusį vazoną kruopščiai apžiūrėti lapų apačią, stiebus ir žemę.

    2. Augalų apsaugos produktai

    Herbicidų, insekticidų, fungicidų ir kitų augalų apsaugos produktų nereikėtų laikyti tarp auginamų daržovių. Vasarą uždarame šiltnamyje temperatūra gali smarkiai pakilti, o kai kurie preparatai nuo karščio praranda savybes arba tampa pavojingesni.

    Tokias priemones būtina laikyti originaliose, sandariai uždarytose pakuotėse, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje, atskirai nuo maisto, pašarų ir vaistų. Patalpa turėtų būti sausa, vėsi, gerai vėdinama ir, pageidautina, rakinama. Visada reikia vadovautis konkretaus produkto etiketėje nurodytomis laikymo sąlygomis – jos gali skirtis.

    3. Sėklos ir paukščių lesalas

    Šiltnamis nėra tinkama vieta ilgai laikyti daržovių, gėlių ar prieskoninių augalų sėklas. Dėl drėgmės jos gali pradėti pelyti, sudygti anksčiau laiko arba prarasti dalį daigumo.

    Sėkloms tinkamiausia sausa ir vėsi vieta. Jas galima sudėti į popierinius paketėlius, o šiuos – į sandarų stiklinį ar plastikinį indą. Ilgesniam laikymui kai kurios sėklos laikomos ir šaldytuve, tik svarbu apsaugoti jas nuo drėgmės.

    Šiltnamyje paliktos sėklos ar paukščių lesalas taip pat vilioja peles ir kitus graužikus. Jeigu šias atsargas tenka trumpam palikti, jos turi būti laikomos tvirtame, sandariai uždaromame inde.

    4. Kartoninės dėžės ir popierius

    Tuščios sodinukų dėžutės, popieriniai maišeliai, laikraščiai ar kartoniniai padėklai šiltnamyje greitai sudrėksta. Kartonas praranda tvirtumą, pradeda irti, gali pasidengti pelėsiu.

    Drėgnos dėžės taip pat tampa patogia slėptuve šliužams, vabzdžiams ir pelėms. Todėl kartoną bei popierių geriau laikyti sausoje pašiūrėje, garaže ar sandėliuke.

    Šiltnamyje verta palikti tik tuos popierinius ar kartoninius daiktus, kuriuos ketinama panaudoti tą pačią dieną.

    5. Dažai ir remonto priemonės

    Po remonto likusios dažų skardinės dažnai nugula garaže, rūsyje ar šiltnamyje. Tačiau pastarasis tam ypač netinka.

    Žiemą nešildomame šiltnamyje dažai gali užšalti, o vasarą pernelyg įkaisti. Dėl temperatūros svyravimų jie gali sutirštėti, susisluoksniuoti, sušokti gumulais ar nebetolygiai dengti paviršių.

    Dažus rekomenduojama laikyti sandariai uždarytus, sausoje patalpoje, apsaugotus nuo šalčio ir didelio karščio. Tikslią leistiną temperatūrą reikia tikrinti ant pakuotės arba gamintojo instrukcijoje.

    Šiltnamyje taip pat nereikėtų palikti tirpiklių, aerozolinių flakonų ir kitų degių remonto priemonių.

    6. Metaliniai ir elektriniai įrankiai

    Keli nuolat naudojami plastikiniai ar nerūdijančiojo plieno įrankiai šiltnamyje didelių problemų nesukels. Tačiau paprastos metalinės žirklės, sekatoriai, pjūkleliai ir kastuvėliai dėl drėgmės ilgainiui pradeda rūdyti.

    Temperatūros ir drėgmės svyravimai kenkia ir medinėms rankenoms – mediena gali brinkti, džiūdama trauktis, skilinėti ar atsilaisvinti nuo metalinės dalies.

    Šiltnamyje jokiu būdu nereikėtų laikyti elektrinių įrankių, akumuliatorių, ilgintuvų ar įkroviklių. Kondensatas gali pažeisti jų kontaktus ir elektroniką, o didelis karštis trumpina akumuliatorių naudojimo laiką.

    Ką šiltnamyje laikyti galima

    Šiltnamyje galima palikti daiktus, kuriems nebaisi drėgmė ir temperatūros svyravimai:

    • tuščius plastikinius vazonus;
    • laistytuvus ir kibirus;
    • augalų atramas bei raiščius;
    • plastikinius ar nerūdijančiojo plieno įrankius;
    • persodinimui nuolat naudojamas priemones.

    Maišus su žemėmis ar substratu reikėtų laikyti uždarytus ir pakeltus nuo grunto, kad į juos nepatektų vandens, šliužų ar graužikų.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: šiltnamis skirtas augalams, o ne daiktams, kuriems reikia sausos ir pastovios aplinkos. Jeigu priemonė bijo drėgmės, šalčio, kaitros ar kenkėjų, jai saugiau surasti kitą vietą.

  • Kodėl sveika valgyti kanapes

    Kodėl sveika valgyti kanapes

    Kanapių sėklų vieta – mūsų lėkštėje, įsitikinę mitybos specialistai. Ir visai nesvarbu, kokį patiekalą į tą lėkštę dedate!

    O faktas, jog šiose smulkiose traškiose sėklytėse – lukštentos jos ar ne, – slypi didžiulis kiekis maistinių medžiagų, tėra tik ledkalnio viršūnė, priduria ekspertai.

    Retas balansas

    Jeigu jau įsivaizduojate, kad iš kanapių sėklų gausite ir „papildomos“ naudos, nuvilsime. Nors kanapės ir marihuana yra ta pati rūšis – Cannabis sativa, – savo poveikiu tai visiškai skirtingi augalai, taigi parduotuvėse pardavinėjamose sėklytėse TO poveikio nėra visai. Užtat kitokio gero – per akis.

    Sunku ir patikėti, kiek daug tokiuose smulkiuose grūdeliuose telpa.

    Pirmiausia, kanapių sėklos turtingos omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, padedančių reguliuoti cholesterolio, trigliceridų kiekius, kraujospūdį. Mūsų kūnas pats šių gerųjų rūgščių gaminti nesugeba, todėl labai svarbu apsirūpinti jomis iš maisto – kad ir lašišos, graikinių riešutų ar tų pačių kanapių sėklų.

    Dar vadinamų polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, „omegų“ teigiamas poveikis sveikatai gerai žinomas. Tačiau taip jau yra, kad dauguma žmonių su maistu gauna pernelyg daug omega-6 riebalų rūgščių ir gerokai per mažai omega-3. Įtraukę į savo valgiaraštį kanapių sėklas, padėsite įsivyrauti pusiausvyrai.

    2015-aisiais buvo atliktas tyrimas – tiesa, ne su žmonėmis, bet vis tiek reikšmingas. Jis parodė, kad pridėjus į vištų lesalą kanapių sėklų ir kanapių sėklų aliejaus, šios pradėjo dėti kiaušinius su didesniu omega-3 rūgščių kiekiu tryniuose, o bendras omega-3 ir omega-6 rūgščių balansas buvo sveikesnis.

    Vitaminai ir mineralai

    Dar kanapių sėklos – puikiausias vitamino E bei mineralų, tokių, kaip kalis, magnis, kalcis, geležis, cinkas, šaltinis. Yra jose ir fosforo, ir B grupės vitaminų (B6, niacino, riboflavino, tiamino, folato).

    Vitaminas E – galingas antioksidantas, mažinantis organizmo patiriamą oksidacinį stresą, padedantis kontroliuoti diabetą ir potencialiai net galintis palengvinti osteoartritą.

    Kanapių sėklose sukauptų antioksidantų poveikio pakanka daugybės negalavimų simptomams nuslopinti, ne tik sąnarių, bet ir širdies sveikatos, odos būklę pagerinti.

    Na, o sėklose esantys mineralai reikšmingi kone visoms pagrindinėms organizmo funkcijoms, pradedant imunitetu ir baigiant smegenų veikla.

    Baltymai

    Jie – įspūdingiausias kanapių sėklų turtas. Didžioji dauguma visaverčių baltymų sukaupti gyvulinės kilmės maiste: mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Bet kanapių sėklos – vienas iš vos kelių visaverčių augalinių baltymų šaltinių. Tai reiškia, kad kanapėse yra visų 9 pagrindinių aminorūgščių, kurių žmonių organizmas pats negamina.

    Baltymų kanapių sėklose beveik tiek pat, kiek sojų pupelėse: 30 g, arba maždaug 3 šaukštuose – 9,46 g. Ypač jose gausu arginino – širdies sveikatai be galo svarbios aminorūgšties. Bet apie tai vėliau.

    Ląsteliena

    Maistinės skaidulos, arba ląsteliena – kita priežastis vertinti kanapių sėklas. Tiesa, kadangi didžioji dalis jos sukaupta sėklikių lukštuose, norint gauti naudos geriausia pirkti jas nelukštentas.

    Nors ir lukštentos kanapių sėklos taip pat puikus ląstelienos šaltinis: 3 šaukštuose jos yra maždaug 1,2 g. Kodėl tai svarbu? Nes kasdien organizmui gaunant pakankamai maistinių skaidulų:

    • mažėja apetitas,

    • lengviau palaikomas stabilus kūno svoris,

    • lengviau stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje,

    • gerėja virškinimo trakto sveikata.

    Nauda smegenims

    Grįžtant prie konkrečios naudos, kurią kanapių sėklos teikia mūsų sveikatai, galima drąsiai teigti, kad jų poveikis žmogaus kūnui stebėtinai platus – faktiškai nuo galvos iki kojų.

    Pavyzdžiui, kanapių sėklos gali apsaugoti smegenis.

    Žurnale „Food Chemistry“ buvo aprašytas Italijos mokslininkų 2018-aisiais atliktas tyrimas, kurio metu tie nustatė, jog stiprų antioksidacinį kanapių sėklų ekstrakto poveikį greičiausiai lemia sudėtyje esantis kanabidiolis (CBD). O šis bei kiti sėklose randami junginiai gali turėti neuroprotekcinį, uždegimą slopinantį poveikį bei padėti suderinti imuninę sistemą. Dėl šių priežasčių kanapių sėklos yra potencialus pagalbininkas sergantiesiems neurologinėmis ligomis:

    • Parkinsono.

    • Alcheimerio.

    • Išsėtine skleroze.

    • Neuropatija.

    • Vaikų traukuliais (įskaitant epilepsiją).

    Nauda širdžiai

    Medikų patikinimu, omega-3 rūgštys gerina širdies sveikatą ir mažina jos ligų bei aritmijos riziką. O drauge su omega-6 riebalų rūgštimi – tuo labiau.

    Tačiau šiuo atžvilgiu bene svarbiausia kanapių sėklose esanti aminorūgštis argininas, mat mūsų organizme ji virsta azoto oksidu. Azoto oksidas savo ruožtu nepaprastai reikšmingas arterijoms ir venoms, nes padeda joms išsiplėsti, kai reikia, išlaiko kraujagyslių sieneles lygias ir elastingas.

    Aišku, kad turėtumėte sveiką širdį, vien krimsti kanapių sėklas neužteks. Bet jeigu kartu palaikysite normalų kraujospūdį, sveikai maitinsitės ir mankštinsitės, širdies nepakankamumo rizika gali sumažėti.

    Apsauga nuo uždegimų

    Ką dar gali padaryti kanapių sėkloms būdingas subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių komplektas, tai slopinti uždegimus. Tačiau „omegos“ ne vienintelės, užtikrinančios tokį poveikį: sėklose dar gausu ir gama linoleno rūgšties (GLA) – kitos polinesočiosios riebalų rūgšties, taip pat galinčios kovoti su uždegimais.

    Tiesa, yra vienas „bet“: nors keli su gyvūnais atlikti bandymai parodė, jog gama linoleno rūgšties uždegimą slopinantis poveikis itin galingas, tyrimuose su žmonėmis ji ne visada buvo veiksminga. Gali būti, jog dėl to kaltas mūsų pačių organizmas. Jo gama linoleno rūgšties perdirbimo mechanizmas itin sudėtingas, tai paaiškintų, kodėl rūgštis gyvūnus veikia visus vienodai, o žmones – vienus labiau, kitus visai niekaip.

    Taip pat reikia turėti omenyje, kad tyrimus atliekantys mokslininkai naudoja gerokai didesnės koncentracijos kanapių sėklų ekstraktus, todėl vien valgant sėklas tokio dramatiško efekto nebus įmanoma pasiekti.

    Kita vertus, svarbūs visi prieinami būdai uždegiminiams procesams žmogaus organizme slopinti, nes taip lengviau kontroliuoti tokių lėtinių ligų bei būklių, kaip metabolinis sindromas, II tipo diabetas, artritas, širdies ligos, nealkoholinis kepenų suriebėjimas, simptomus.

    Nauda odai

    Ar žinojote, kad atopinis dermatitas ir aknė gali atsirasti dėl lėtinių uždegiminių procesų mūsų organizme? Vadinasi, kanapių sėklose esantys junginiai turėtų padėti ir nuo jų.

    Mokslininkai linkę manyti, jog prebiotikai ir augalinės skaidulos prisideda prie atopinio dermatito gydymo. O kanapių sėklose skaidulų labai daug.

    Aknę, kaip visi žinome, gali išprovokuoti netinkama mityba. Būdų kaip, yra ne vienas, tačiau viena galimų priežasčių – omega-3 rūgšties deficitas maiste. Rūgšties, kurios, kaip išsiaiškinome, kanapių sėklose tiek daug, kad aknės simptomai gali gerokai palengvėti.

    Bet vėlgi, nors 2018 metais tirta mitybos pokyčių įtaka odos ligoms parodė, kad daugiau omega-3 maiste sušvelnina aknės simptomus, tam patvirtinti reikalingi tolesni tyrimai.

    Nauda sąnariams

    Yra priežasčių manyti, jog kanapių sėklos palengvina sunkios ir skausmingos autoimuninės ligos – reumatoidinio artrito simptomus. Dar 2014 metais atlikus tyrimus su žmogaus ląstelėmis buvo atrasta, jog kanapių sėklų aliejus turi antireumatinį poveikį. Bet ketveriais metais vėliau nustatyta, kad vis dėlto kalbėti apie kanabinoidų efektyvumą gydant reumatus ankstoka – trūksta išsamių įrodymų.

    Nepaisant to, sako specialistai, tikrai nebus blogiau, jeigu kartu su maistu imsite vartoti kanapių sėklas. Malonus, riešutus primenantis jų skonis patiekalus tik pagardins, tad berkite grūdelius ant salotų, į troškinius, sriubas, makaronus, sausus pusryčius ir jogurtą, glotnučius ir kepinius, apvoliokite kanapių sėklose žuvį ar mėsą prieš kepdami. Visi būdai bus tik į sveikatą.

         Dydis – dar ne viskas!

    Valgomos augalų sėklos, mitybos specialistų apgailestavimu, dar neužima pelnytos vietos daugumos mūsų valgiaraščiuose. Tai labai didelis minusas, nes daugelio sėklų maistinė vertė yra ne ką mažesnė, nei riešutų.
    Tiesa, visų šių mažučių grūdelių sandara skiriasi – vienuose yra daugiau vienokių medžiagų, kituose – kitokių. Tačiau visos sėklos yra neginčijamai maistingos.
    Sezamai. Vertingas kalcio šaltinis, taigi tikras išsigelbėjimas žmonėms, netoleruojantiems pieno produktų. Vos šaukštas šių smulkių kvapių grūdelių parūpina 10 proc. organizmui reikalingos paros kalcio normos, kad kaulai būtų stiprūs ir neišretėtų.
    Taip pat sezamuose nemažai vario – mineralo, reikalingo aprūpinti organizmą pakankama energija ir užtikrinti neurotransmiterių sintezę.
    Sezamų sėklos būna dviejų rūšių – lukštentos (balkšvos) ir nelukštentos (auksaspalvės). Būtent pastarosiose, anot dietologų, kalcio yra šiek tiek daugiau.
    Juodiesiems sezamams būdingas ir didesnis antioksidantų kiekis.
    Ispaniniai šalavijai. Lenkia kitas sėklas tirpiųjų maistinių skaidulų kiekiu. Kai šios skaidulos susimaišo su skrandyje esančiais skysčiais, virsta į gelį panašia mase. Šioji lėtina maisto virškinimą ir taip ilgiau užtikrindama sotumo jausmą.
    Ispaninių šalavijų sėklos gali tapti idealia priemone ne tik nuo persivalgymo. Tirpiosios maistinės skaidulos taip pat lėtina ir cukrų pasisavinimą, taigi padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
    Yra šiose sėklose ir širdžiai labai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, ir kaulams svarbaus fosforo.
    Moliūgų sėklos. Veiksminga priemonė padidinti magnio atsargas, taigi pagerinti arterinį kraujospūdį ir taip sumažinti širdies kraujagyslių sistemos problemų, pavyzdžiui, insulto, riziką.
    Moliūgų sėklose taip pat gausu vitamino K, kuris reikalingas kraujo krešėjime ir kaulų metabolizme dalyvaujančių baltymų gamybai.
    Sėmenys. Vienas gausiausių alfa linoleno rūgšties – omega-3 riebalų, be galo svarbių širdies sveikatai, – šaltinių. Net ir nedidelis šios rūgšties kiekis organizme paverčiamas sveikaisiais riebalais, naudingais ne vien širdžiai, bet ir smegenims.
    Sėmenys irgi turtingi tirpiųjų maistinių skaidulų: reguliuojančios cholesterolio kiekį kraujyje, jos irgi padeda apsaugoti širdį.
    Turėkite omenyje, kad geriausia vartoti maltas linų sėklas, mat kietas lukštas trukdo jas virškinti.
    Saulėgrąžos. Išskirtinis vitamino E šaltinis. O tyrimai rodo, kad vartojamas dideliais kiekiais šis riebaluose tirpstantis vitaminas ir antioksidantas gali atitolinti kai kuriuos protinių funkcijų nykimo aspektus, pavyzdžiui, atminties silpnėjimą su amžiumi.
    Bet tai dar ne visi vitamino E privalumai. Kai gaunamas iš maisto, jis gali padėti sumažinti tam tikrų vėžio formų (storosios žarnos, krūties, prostatos) riziką.

  • Gėlių auginimas iš sėklų: pagrindinės klaidos

    Gėlių auginimas iš sėklų: pagrindinės klaidos

    Gėlių auginimas iš sėklų – įdomus ir ekonomiškas būdas sukurti spalvingą sodą ar papuošti namus.

    Tačiau net ir labiausiai atsidavę sodininkai gali susidurti su sunkumais, jei neatsižvelgs į kai kuriuos svarbius niuansus. Sėkmingam augalų augimui svarbus kiekvienas žingsnis – nuo netinkamo sėklų pasirinkimo iki laistymo klaidų.

    Žinodami dažniausiai pasitaikančias klaidas galite išvengti nusivylimų ir sulaukti sveikų, gražių gėlių.

    Ekspertai atskleidė, kokių klaidų reikėtų saugotis, kad jūsų pastangos duotų geriausius rezultatus. Laikydamiesi paprastų patarimų, savo sėklas galite paversti nuostabiu sodu.

    Pradedantieji dažnai susiduria su klaidomis, kurios neleidžia pasiekti norimų rezultatų. Štai dažniausiai pasitaikančios ir būdai, kaip jų išvengti.

    Sėjos gylio ignoravimas

    Tinkamo sėklų sėjos gylio išlaikymas yra vienas iš sėkmės raktų. Sėklų pakuotėse dažnai nurodoma, ar jas reikia užberti žemėmis. Pavyzdžiui, kai kurios gėlės dygsta tik paviršiuje, nes joms reikia šviesos, o kitoms reikia kelių milimetrų gylio.

    Klaida, kurią daro pradedantieji, yra ta, kad visų rūšių sėklas užpila žemėmis, manydami, kad tai universali taisyklė. Jei sėklos nedygsta net ir laikantis instrukcijų, reikėtų patikrinti kitų šaltinių rekomendacijas. Pavyzdžiui, kai kurioms sėkloms, kurios atrodo tarsi „neveikiančios“, gali reikėti kitokio sėjos gylio.

    Netinkamai parinkta sodinukų vieta

    Daigų vieta turi būti saulėta, bet neperkaitinta. Tiesioginiai saulės spinduliai karštu oru arba skersvėjis gali pakenkti daigams. Idealiausia yra lengvas pavėsis po pietų ir apsauga nuo stipraus vėjo ar lietaus.

    Stabilų mikroklimatą padeda sukurti mini šiltnamiai. Svarbu, kad šiltnamis būtų gerai vėdinamas – taip išvengsite pernelyg didelio drėgmės kaupimosi, kuris gali sukelti puvinį. Jei šiltnamis perkaista, duris reikėtų palikti iš dalies atidarytas, kad oras galėtų patekti.

    Netinkamas laistymas

    Kita dažna problema – laistymas. Dėl per didelio vandens kiekio sėklos gali supūti, o dėl per mažo – išdžiūti. Laistymas iš viršaus dažnai išstumia sėklas arba per daug jas pagilina, todėl jos negali sudygti.

    Geriau naudoti plastikinį padėklą, į jo dugną įpilti vandens, kad dirva būtų palaipsniui sudrėkinta. Jei reikia laistyti iš viršaus, laistykite purkštuvu, venkite laistyti per karščius. Daigų laistymas popietinėje saulėje gali būti ypač kenksmingas – jis gali tiesiog nudeginti augalus.

    Plastikinių daigų padėklų naudojimas

    Nors plastikiniai lėkštelės yra populiarūs, jų trūkumas tas, kad išėmus kelis daigus dirvožemis likusiose lėkštelėse gali greitai išdžiūti. Efektyvesnis variantas – naudoti popierinius arba kartoninius vazonėlius.

    Tokius vazonėlius lengva pasigaminti patiems iš laikraščių ar tualetinio popieriaus ritinėlių. Juos galite persodinti daigus nepažeisdami šaknų sistemos, nes vazonėliai tiesiog suyra dirvoje. Šis būdas ne tik patogus, bet ir ekologiškas.

    Išvengę sėjos gylio, vietos pasirinkimo, laistymo ir padėklų naudojimo klaidų, galėsite pasiekti geresnių rezultatų ir džiaugtis ryškiomis sodo spalvomis. Kiekvieno sezono patirtis padės tobulinti įgūdžius ir džiaugtis dar didesne sėkme.