Žyma: Savivaldybė

  • Atokvėpio paslaugos tampa nebeįperkamos

    Atokvėpio paslaugos tampa nebeįperkamos

    Skaitytojo pasiūlyta tema

    Šeimos, slaugančios artimuosius namuose, sako, jog laikino atokvėpio paslauga, kai profesionalūs darbuotojai kuriam laikui perima ligonio priežiūrą, yra tikras išsigelbėjimas ne tik „atsitikus gyvenimui“, bet ir perdegimo prevencija.

    Tačiau nuo metų pradžios Savivaldybei pakėlus socialinių paslaugų įkainius savimi nebeišgalintiems pasirūpinti senjorams ir neįgaliesiems, jie tapo ne visiems įkandami.

    Savo pavardės nenorinti viešinti panevėžietė „Sekundei“ prisipažino būgštaujanti, kad vėl grįšime į tuos laikus, kai senolių priežiūrą artimieji patikėdavo nelegaliai šias paslaugas teikiančioms „slaugytojoms“, nes dažna šeima laikino atokvėpio paslaugos tiesiog nebeįperka.

    Viena ranka davė, kita atėmė

    Lilijos artimas žmogus jau ne vieneri metai guli ligos patale.

    Iš pradžių panevėžiečių šeima bandė verstis savo jėgomis. Kadangi namiškiai dar darbingo amžiaus, už sutartą atlygį močiutę prižiūrėdavo ateinanti moteris.

    Tačiau prieš kiek daugiau nei dvejus metus Lilijos artimieji ėmė naudotis pagalbos į namus paslaugomis, kurias iš dalies finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė.

    „Tuo metu savaitė laikino atokvėpio paslaugos kainavo vos 20–30 eurų. Kadangi priežiūra buvo puiki, nusprendėme nuolat naudotis socialinės priežiūros paslauga, tuo labiau kad mokestis už ją irgi buvo simbolinis – 40–50 eurų per mėnesį. Jeigu norėdavome išvykti atostogų ar savaitgalį, vėl pasinaudodavome laikino atokvėpio paslauga“, – pasakoja Lilija.

    Deja, nuo metų pradžios tokių paslaugų kainos gerokai šoktelėjo. Dabar už kelių valandų ligonio priežiūrą darbo dienomis šeima moka 129 eurus.

    Panevėžietė sako suprantanti, kad nuo Naujųjų visos socialinės paslaugos brango šiek tiek pakilus senjorų pensijoms ir slaugos ar priežiūros išmokoms.

    „Taip, sutinku, kad šiek tiek padidėjo išmokos, bet tikrai ne tiek, kiek paslaugos, – patikina Lilija. – Tad viena ranka davė, kita atėmė. Bet rinktis nelabai turime iš ko, nes pagalba į namus – ne prabanga, o būtinybė.“

    Kai moteris prieš kelias dienas sužinojo, kiek pabrango laikino atokvėpio paslauga, neslepia: ištiko lengvas šokas.

    Niša šešėliui

    Laikino atokvėpio paslauga, skirtingai nei pagalba į namus, teikiama ir savaitgaliais, švenčių dienomis ir net naktimis.

    Lilijos šeima norėjo bent savaitei ištrūkti atostogų, tačiau kai išsiaiškino, kiek kainuos senolės priežiūra tomis keliomis dienomis, ėmė svarstyti, ar jiems tai pakeliama našta.

    „Laikino atokvėpio paslauga tam ir skirta, kad būtų galima artimiesiems kuriam laikui pailsėti, – primena moteris. – Bet dabar jos kaina tokia, kad tikrai ne kiekvienai šeimai įkandama.“

    Panevėžietės teigimu, viena valanda atokvėpio paslaugos jiems atsieitų beveik 20 eurų.

    „Mat Savivaldybė, kaip man buvo paaiškinta, savaitgaliais šios paslaugos nekompensuoja, – sako Lilija. – Mes norėtume išvykti atostogų nors savaitei, galite paskaičiuoti, kiek tai kainuos.“

    Anot moters, kitos išeities šiuo atveju nelabai ir yra, nes slaugos ligoninės tokiam trumpam laikui pacientų nenori priimti, o dažnai ir vietų nėra. Tad belieka vėl ieškoti nelegalių slaugių, kurios už gerokai mažesnį atlygį prižiūrės močiutę: poilsio šeimai verkiant reikia.

    „Kas turi slaugomų artimųjų, žino, koks tai sunkus darbas, – kalbėjo Lilija. – Tikrai esame dėkingi už šią paslaugą socialiniams darbuotojams, kiekvienam jų mažiausiai reikėtų užkabinti po medalį, kad visiškai svetimu žmogumi rūpinasi kaip savu. Bet norėtųsi ir atitinkamo Savivaldybės rūpesčio mūsų senjorais. Suprantu, kad už šias paslaugas reikia mokėti, bet ar Savivaldybė neturėtų prisiimti nors dalį finansinės naštos? Kitaip vėl grįšime į laikus, kai žmonės ieškosi asmenų, šias paslaugas teikiančių nelegaliai.“

    Laikino atokvėpio paslauga daliai šeimų tampa prabanga, nors tai iš tiesų gyvybiškai būtina pagalba, leidžianti bent trumpam atsikvėpti nuo sunkių kasdienių rūpesčių. ASOCIATYVI SEKUNDE.LT ARCHYVO nuotr.

    Moka skirtingai

    Ar išties taip drastiškai brango atokvėpio paslauga, miesto Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėja Audrė Grainienė atsakyti negalėjo.

    Pasak jos, kiek žmogus turės mokėti už socialines paslaugas, tarp jų ir atokvėpio, priklauso nuo jo gaunamų pajamų, turimo turto ir kitų dalykų.

    „(…) viena ranka davė, kita atėmė. Bet rinktis nelabai turime iš ko, nes pagalba į namus – ne prabanga, o būtinybė.“

    Artimąjį slauganti panevėžietė

    „Kiekvieno žmogaus situacija – individuali. Vienas žmogus už tą pačią paslaugą mokės vieną kainą, kitas – kitą. Nėra vienos taisyklės. Artimieji tegul ateina pas mus ir pasižiūrėsime, gal įvyko koks nesusikalbėjimas. Tokie dalykai sprendžiami asmeniškai. Esame atviri kalbėtis“, – teigė A. Grainienė.

    Lėšų skiria valstybė

    Viešosios įstaigos „Mūsų senjorai“, teikiančios paslaugas Lilijos artimajam, direktorė Justina Petrauskė paaiškino, kad Savivaldybė už atokvėpio paslaugas mokanti 11 eurų už valandą. Toks pat įkainis yra ir dieną, ir savaitgaliais ar švenčių dienomis, toks ir naktimis.

    Bet viešoji įstaiga už darbą savaitgaliais ar švenčių dienomis savo darbuotojams, kaip ir priklauso pagal įstatymus, privalanti mokėti maždaug pusantro karto didesnį užmokestį. Taip susidaro nemažas skirtumas, kurį ir turi sumokėti slaugomo asmens artimieji ar jis pats.

    „Savivaldybė moka tik dieninį įkainį, bet mes už savaitgalį ar švenčių dienas turime mokėti darbuotojams pusantro karto daugiau. Tik taip galime motyvuoti ir šį sunkų darbą atliekančius savo darbuotojus. Tam, kad ir patys išgyventume, klientų turime paprašyti susimokėti komerciniu įkainiu. Jeigu tos atokvėpio paslaugos reikia visai savaitei, susidaro nemaža suma“, – sutinka J. Petrauskė.

    Direktorės teigimu, jie yra tik paslaugų teikėjai – kokios bus socialinių paslaugų kainos, nustato Savivaldybė.

    Nuo naujųjų metų pradžios daliai žmonių šios paslaugos išties gerokai pabrango. Ir jiems patiems teko išklausyti žmonių nepasitenkinimo. Visgi tik labai nedidelė dalis klientų socialinių paslaugų atsisakė.

    „Iš pradžių žmonės išsigando išaugusių kainų. Bet turėjome labai nedaug atvejų, kai šių paslaugų buvo atsisakyta“, – sakė J. Petrauskė.

    Anot jos, paprastai taip būna tuomet, kai patys namiškiai turi galimybę slaugyti savo artimąjį.

    „Daugelis ir toliau naudojasi paslaugomis į namus, – teigia pašnekovė. – Priežiūros paslaugas į namus gaunantys asmenys yra susitvarkę popierius dėl specialiųjų poreikių – valstybė nuo naujųjų metų ženkliai pakėlė slaugos ar priežiūros pinigus. Tie pinigai ir yra tam, kad galėtų susimokėti už savo priežiūrą.“

  • Panevėžys pagerbs medicinos darbuotojus  

    Panevėžys pagerbs medicinos darbuotojus  

    Miesto Savivaldybės taryba patvirtino sprendimą kasmet skirti premijas labiausiai nusipelniusiems miesto sveikatos priežiūros specialistams – „Metų gydytojui“, „Metų slaugytojui“ ir „Metų sveikatos specialistui“.

    Šia iniciatyva siekiama įvertinti medicinos darbuotojus už jų profesionalumą, atsakingą darbą ir indėlį į miesto bendruomenės sveikatą.

    Premijos bus teikiamos balandžio pabaigoje minint Medicinos darbuotojų dieną – kiekvienam iš trijų apdovanotųjų bus skirta po 1000 eurų.

    Šiemet šios premijos bus įteiktos pirmą kartą.

    Siekiant objektyviai įvertinti ir išrinkti labiausiai nusipelniusius sveikatos priežiūros specialistus, bus organizuojamas konkursas. Vertinant kandidatus – atsižvelgiama į jų profesinius pasiekimus, pacientų atsiliepimus, darbo patirtį, veiklą bendruomenėje, lojalumą įstaigai, švietėjišką ir mokslinę veiklą, vadovų bei kolegų rekomendacijas.

    Premija tam pačiam asmeniui galės būti skirta ne dažniau nei kas penkerius metus.

  • Vietoj senų garažų – modernus sveikatos centras

    Vietoj senų garažų – modernus sveikatos centras

    Apleisti garažai M. Tiškevičiaus gatvėje, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme, netrukus turėtų virsti moderniu dviejų aukštų pastatu.

    Čia įsikurs nauja sveikatos įstaiga – Paliatyvios pagalbos dienos centras.

    Tarp namų ir ligoninės

    Šiuo metu paliatyvi pagalba panevėžiečiams teikiama Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Visgi, miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, poreikis yra gerokai didesnis, nei ligoninė jį gali patenkinti.

    Planuojama, kad naujame Paliatyvios pagalbos dienos centre paslaugas gaus senatvės pensininkai, nebegalintys savimi pasirūpinti, sergantieji lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis, taip pat kiti asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

    Skirtingai nei Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, čia atvykstantys pacientai nebus tokios sunkios būklės. Sulaukę jiems reikalingų sveikatos paslaugų, vakarais ir vėl išvyks į namus.

    „Priklausomai nuo žmogaus būklės, centre paslaugos bus teikiamos 2–8 valandas ir vakare išvykstama į namus. Reikia pabrėžti, kad šio centro lankytojai nebus labai sunkūs ligoniai, kuriems reikia intensyvios paliatyvios priežiūros. Kiekvienam žmogui geriausia sveikti savo namuose, tad ši įstaiga būtų tarpinė grandis tarp namų ir stacionaraus gydymo ligoninėje“, – teigė M. Burba.

    Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme netrukus prasidės statybos – seni garažai bus rekonstruoti į modernų Paliatyvos pagalbos dienos centrą. G. KARTANO nuotr.

    Nauja sveikatos įstaiga

    Planuojama, kad ilgalaikės priežiūros dienos centras pirmaisiais veiklos metais aptarnaus iki 3 024 asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai.

    Įstaiga būtų pajėgi vienu metu priimti apie dešimt pacientų. Čia jiems bus lašinamos lašinės, leidžiami vaistai, dirbs kineziterapeutas, psichologas.

    Naujoje sveikatos įstaigoje planuojama įkurti apie 12 naujų darbo vietų.

    „Kai taip trūksta specialistų, bus iššūkis surinkti komandą“, – pripažįsta M. Burba.

    Projekte numatyta vieno aukšto garažus rekonstruoti į dviejų aukštų modernų pastatą.

    Jo pirmame aukšte suplanuotos darbuotojų patalpos, bendrieji kabinetai, reikalingi pacientams, poilsio zona bei įvairios techninės, pagalbinės patalpos.

    Iš poilsio zonos numatomas išėjimas į lauko terasą ir žaliąją zoną. Ties laiptine suprojektuota stoginė greitosios pagalbos automobiliui su elektros įkrovos stotele.

    Antrame aukšte bus įrengtos palatos pacientams, dar viena poilsio lauko zona, į kurią bus patenkama iš koridoriaus.

    „Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite.“

    K. Valantinas

    Nepalikti namų

    Pasak M. Burbos, Paliatyvios pagalbos centro statybos bus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų. Maždaug trečdalį reikalingų lėšų savo biudžete turės rasti ir Savivaldybė.

    Terminas, per kurį reikia įgyvendinti šį projektą, ganėtinai trumpas, tad, anot M. Burbos, vietos, kur galėtų atsirasti toks centras, paieškoms nebuvo laiko, o ir tuščių sklypų miesto centre beveik nelikę.

    Naujojo centro statybas numatyta baigti jau kitų metų vasaros pabaigoje.

    Pagal projektą ne tik bus pastatytas Paliatyvios pagalbos dienos centras. Trys ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos bus aprūpintos reikalinga įranga ir priemonėmis.

    „Senstant visuomenei, daugėjant onkologinių ir kitų gyvybei pavojingų ligų, paliatyvioji pagalba tampa vis aktualesnė. O ir valstybės sveikatos politika koncentruojasi į tai, kad žmogus kaip įmanoma ilgiau gyventų savo namuose, kur gautų jam reikalingas sveikatos paslaugas. Taip geriau ir pačiam žmogui, ir valstybei toks pagalbos modelis kainuoja daug pigiau“, – teigia M. Burba.

    UAB „EGNA“ vizualizacija

    Pagalba artimiesiems

    Naujasis Paliatyvios pagalbos dienos centras bus pavaldus Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei.

    Kaip teigė jos direktorius Karolis Valantinas, kol kas iš Sveikatos apsaugos ministerijos nėra gauta išaiškinimo, kokie pacientai ir kokias paslaugas galės gauti būsimoje įstaigoje.

    Paprastai ligoniai, kuriems teikiama paliatyvi pagalba, būna sunkios būklės, prikaustyti prie lovų, jiems reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra. Tokius kasdien vežioti į dienos centrą ir atgal į namus būtų per daug sudėtinga.

    „Kai turėsime ministerijos išaiškinimą, galėsiu plačiau pakomentuoti. Jeigu nebūtų žodžio paliatyvus, galėčiau sakyti, kad slaugos pagalbos poreikis – milžiniškas ir senstant visuomenei jis auga“, – kalbėjo K. Valantinas.

    Tokio centro atsiradimas, anot jo, būtų didžiulis palengvinimas pacientų artimiesiems. Ligoninėje skiriamas tik ribotas gulėjimo stacionare dienų skaičius. Pacientai, kuriems reikalinga slauga, dažnai po gydymo ligoninėje atkeliauja į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.

    „Slaugos ligoninėse tokie pacientai gali gulėti tik 120 dienų, o toliau – jau artimųjų rūpestis. Bet jei žmonės dirbantys, ne visuomet gali patys slaugyti savo artimąjį, o ambulatorinė slauga į namus labai ribota, vos kelios valandos per dieną. Kitas kelias gali būti globos įstaiga, bet ir į jas labai didelės eilės“, – teigė K. Valantinas.

    Visi netelpa

    Paliatyvios pagalbos dienos centras, K. Valantino nuomone, bent iš dalies išspręstų slaugos trūkumo paslaugų problemą.

    Anksčiau ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje buvo galima gauti slaugos paslaugas už jas susimokant iš savo kišenės. Dabar nebeliko ir tokios galimybės, mat ligoninėje ir taip netelpa visi pacientai, už kurių slaugą sumoka valstybė.

    „Anksčiau turėdavome laisvų lovų, kurias galėdavome skirti kritiniais atvejais, kai nebūdavo kam pasirūpinti žmogumi namuose, bet tokia paslauga kainuodavo. Dabar tokių mokamų paslaugų nebegalime suteikti, nes ir taip nesutalpiname visų pacientų. Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite. Dienos centras bent iš dalies padėtų išspręsti šitą problemą“, – mano K. Valantinas.

  • Prieš reformą stoja peticijomis

    Prieš reformą stoja peticijomis

    Panevėžio tarybai jau rugpjūtį bus teikiamas klausimas dėl naujo darinio – Sveikatos centro – steigimo.

    Tokiai reformai Aukštaitijos sostinė tikisi sulaukti beveik 3 mln. eurų investicijų.

    Tačiau iki šios dienos nėra aišku, nei kaip naujasis centras dirbs, nei kaip vyks bendradarbiavimas tarp atskirų sveikatos priežiūros įstaigų, o privačios šeimos klinikos tokią šalyje vykdomą pertvarką vadina visiška nesąmone ir reikalauja ją stabdyti.

    „Tai nonsensas“

    Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija (DIGA), išklausiusi privačių šeimos klinikų nuogąstavimus dėl pernelyg didelės skubos šalyje vykdant sveikatos reformą, jau pateikė peticiją stabdyti ar kuriam laikui atidėti planuojamas pertvarkas.

    Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, gydytoja Birutė Paškevičienė, rugpjūtį ir Panevėžio savivaldybės taryboje bus svarstomas Sveikatos centro steigimo klausimas, ar apskritai tokio darinio miestui reikia.

    „Jau gavome Savivaldybės specialistės elektroninius laiškus, ar mes jungsimės prie naujai steigiamo centro, nors net nėra nuspręsta, ar toks centras apskritai bus. Tuo klausimu Tarybos posėdžio nebuvo, o mes jau turime apsispręsti. Nežinia, kokiomis sąlygomis bus galima jungtis. Tai nonsensas. Šį pirmadienį visų sveikatos įstaigų vadovus pakviečiau į diskusiją, bet Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba pareiškė negalintis jame dalyvauti ir susitikimą perkėlė kitam pirmadieniui“, – kalbėjo gydytoja.

    Mato grįžimą atgal

    B. Paškevičienės teigimu, panaši situacija ir kituose didžiuosiuose miestuose, tad daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų, padedamos Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos teisininkų, parengė ir Peticijų komisijai įteikė peticiją su prašymu atidėti numatytąją reformą.

    „Daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų birželio pradžioje pateikė peticiją Peticijų komisijai, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymas neatitinka daugelio teisės aktų. Nėra teisiškai apspręstas tokių centrų steigimas, koordinavimas, pavaldumas. Daug neatitikimų. Ir prašome siūlyti Vyriausybei panaikinti neteisėtas ar patikslinti neaiškias nuostatas, atsižvelgiant į nurodytas pastabas ir pasiūlymus“, – aiškino B. Paškevičienė.

    Pasak medikės, susidaro nuomonė, kad bet kokia kaina siekiama pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, negalvojant apie ilgalaikes tokios reformos pasekmes.

    „Slovėnijoje tas modelis nepasiteisino, bet Lietuvos valdžiai kažkodėl atrodo, kad grįžimas prie kolūkinės santvarkos išgelbės sveikatos sistemą. Toks jausmas, kad ir pati Savivaldybė nesupranta, kaip šis centras turėtų veikti. Mes nesame prieš reformą, bet ji neturi būti stumiama buldozerio principu. Taip, iš ES fondų ateinančiomis lėšomis reikia pasinaudoti, bet tai daryti protingai, o ne bet kaip“, – mano B. Paškevičienė.

    „Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasiruošusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“

    B. Paškevičienė

    Trūksta žmonių

    Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, galima nusipirkti pačias išmaniausias technologijas, bet jeigu nebus, kas su jomis dirba, nebus ir rezultato.

    Pagal šį projektą turėtų atsirasti slaugytojų padėjėjų, atvejo vadybininkų, kurie pacientus lydėtų jų sveikimo kelionėje, etatai. Tačiau, pasak B. Paškevičienės, taip ir lieka neaišku, iš ko šie specialistai bus rengiami.

    „Atvejo vadybininko iš gatvės nepaimsi, jis visiškai nesiorientuos situacijoje, tad kaip jis galės padėti pacientams? Eilinio žmogaus šioms pareigoms neparuoši, jis turi būti baigęs bent slaugytojų mokslus, bet tų pačių slaugytojų kritiškai trūksta“, – nesuprantama gydytojai.

    Pasak jos, užtenka pasižiūrėti, kiek per metus Lietuvoje parengiama slaugytojų ir kokia jų dalis išvyksta į užsienį. Kalbama ir apie tai, kad dalį krūvio šeimos gydytojas galėtų perleisti slaugytojams, bet tik tuomet, jeigu jie būtų baigę magistro studijas. Ši idėja irgi sulaukė medikų kritikos.

    „Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasirengusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“ – klausia B. Paškevičienė.

    Gydytoja svarsto, jog sveikatos reforma orientuota į pacientus, todėl jos iniciatoriams vertėtų atsiklausti ir visuomenės nuomonės.

    „Maždaug 70 procentų pacientų aptarnauja privačios sveikatos įstaigos, bet ir mes esame ignoruojami, mūsų nuomonės niekas neklausia. Todėl bandysime teisiniais keliais kalbėtis, kad įsakymo vykdymas būtų atidėtas, kol jis bus tobulai parengtas“, – sakė B. Paškevičienė.

    Pasak vicemerės Loretos Masiliūnienės, atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba ir tik po jos sprendimo bus galima rengti šio centro steigimo projektą. „SEKUNDĖS“ nuotr.

    Prievartos nebus

    Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba teigė, kad yra sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame aiškiai reglamentuotas tokio centro kūrimasis, o Savivaldybė visuomet pasirengusi atsakyti į klausimus.

    Kol kas, pasak vedėjo, gydymo įstaigos tik apklausiamos dėl galimo bendradarbiavimo, o konkrečios sąlygos bus aptartos derybose jau po rugpjūtį vyksiančio Tarybos posėdžio.

    „Pirmiausia tokio centro atsiradimui turi pritarti Taryba, tuomet privačios įstaigos turi apsispręsti, ar jos jungsis prie šio centro. Kaip vyks bendradarbiavimas pasirašius sutartį, priklausys tik nuo pačių įstaigų. Jokios prievartos ką nors daryti tikrai nebus“, – tikino M. Burba.

    Pasak jo, įgyvendinant sveikatos tinklo reformą, planuojama iš esmės keisti sveikatos paslaugų struktūrą – mažinti stacionaro, bet didinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą.

    Visų ambulatorinių paslaugų mastai turėtų augti, kai kurių net trečdaliu.

    Pasak M. Burbos, pacientams iš organizacinės pusės niekas nesikeis – jie ir toliau pirmiausia kreipsis į savo šeimos gydytoją, šis, jei reikės, siųs pas kitus antrinio lygio specialistus.

    „Tai nebus prievartinis centras, o tik būdas lengviau spręsti problemas. Ir tik pačios įstaigos spręs, ar likti savo įstaigos rėmuose, ar problemas spręsti kartu. O tų susitarimų, kaip gerinti paslaugų kokybę, gali būti pačių įvairiausių“, – sakė M. Burba.

    Siūlo neužbėgti už akių

    Panevėžio vicemerė Loreta Masiliūnienė, kuruojanti sveikatos sritį, teigė, kad visą atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba, tik tuomet bus galima rengti šio centro steigimo projektą.

    Kai bus Tarybos pritarimas, visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios to pageidaus, pasirašys funkcinio bendradarbiavimo sutartį.

    „Nors apie tai jau diskutuota ir kalbėta, galutinį žodį tars Taryba. Nereikėtų užbėgti įvykiams už akių“, – sakė vicemerė.

    Pasak jos, sveikatos apsaugos ministro įsakymo aprašas dėl tokių centrų steigimo savivaldybėse jau parengtas, kitą pirmadienį vyks diskusija, kurią inicijavo pačios sveikatos priežiūros įstaigos.

    Milijoninės investicijos

    Numatyta, kad įgyvendinus šią reformą, Panevėžį pasiektų apie 2,7 mln. eurų investicijos. Savivaldybės prisidedama suma paaiškės rengiant investicinį projektą.

    Manoma, kad įkūrus Sveikatos centrą, sutrumpės eilės pas specialistus.

    „Tikimasi, kad pacientai gaus geresnės kokybės paslaugas, nebus tokių didelių eilių pas specialistus. Sveikatos centrams bus nustatomi tam tikri siektini rodikliai, o įstaigos, dalyvaujančios centro veikloje, kartu bendradarbiaudamos ieškos būdų, kaip pasiekti išsikeltus tikslus“, – teigė L. Masiliūnienė.

  • Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Nors visa Lietuva vis dar juodojoje koronaviruso susirgimų zonoje, Panevėžyje šios ligos guldomų į patalą gretos jau mažėja.

    Statistikos departamento duomenimis, Aukštaitijos sostinėje per septynias praėjusias paras nustatyti 976 nauji susirgimai, o rajone – 192. Palyginus su praėjusia savaite, mieste naujų atvejų mažėjo 15,6 procento, tačiau rajone 1,6 procento padaugėjo.

    Statistika teikia optimizmo

    Panevėžyje kovo 17-ąją nustatytas 91 naujas atvejis, o kovo 16-ąją – net 209.

    Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus nuomone, tokias „sūpuokles“ galima paaiškinti tuo, kad kuo daugiau daroma tyrimų, tuo daugiau nustatoma ir ligos atvejų.

    Tačiau jis sako neatrandantis priežasčių, kodėl žymiai skiriasi pačių tyrimų, atliekamų per dieną, skaičius.

    „Atrodo, tarsi kažkur kažkoks protrūkis būtų ir visi subėga į mobilųjį punktą tirtis, o paskui vėl per pusę sumažėja besiregistruojančių tyrimams“, – pastebi K. Armonavičius.

    Jo teigimu, laisvų vietų atlikti PGR tyrimą galima gauti jau tą pačią registravimosi dieną. Pavyzdžiui, penktadienį tyrimams buvo skirta 450 vietų, iš jų po pietų laisvų buvo kone pusė. Šį šeštadienį iš numatytų 225 vietų užimta maždaug 80, sekmadienį iš 180 užimta 58.

    „Poreikis tirtis yra, bet laisvų vietų taip pat yra“, – sako jis.

    Teigiamų kas antras

    K. Armonavičius pastebi, jog Panevėžyje mažėja nustatomų teigiamų rezultatų dalis. Dar neseniai teigiamo atsakymo sulaukdavo daugiau nei pusė besitiriančiųjų – virš 60 procentų. Dabar koronavirusas į lovą paguldo arba izoliuoja 52,1 proc. atliekančiųjų PGR testus.

    „Manau, kad Panevėžyje situacija gerėja, bet žvelgiant į bendrą Lietuvos kontekstą, susirgimų skaičius nėra žymiai sumažėjęs“, – sako Savivaldybės atstovas.

    Koronaviruso pasiutpolkėje guodžia mažėjantis mirčių skaičius. Praėjusį ketvirtadienį Panevėžyje nuo klastingojo viruso nemirė nė vienas, o šalyje mirė septyni ligoniai.

    Tačiau ir besiskiepijančių srautai gerokai sumenkę. Šiuo metu Panevėžyje pasiskiepiję 69,3 proc. gyventojų.

    Serga ir mokiniai, ir pedagogai

    Tarp Panevėžio švietimo įstaigų šiuo metu geriausia situacija lopšeliuose-darželiuose.

    Pasak K. Armonavičiaus, mieste yra ir tokių, kuriuose neserga nė vienas vaikas ir nė vienas pedagogas. Šiuo metu 29-iuose miesto darželiuose serga 13 pedagogų. Daugiausia – lopšelyje-darželyje „Pasaka“ – 3. Daugiausia vaikų serga lopšelyje-darželyje „Sigutė“ – 6.

    Mokyklose padėtis kiek prastesnė. Penktadienio duomenimis, kiekvienoje jų yra sergančių mokinių. Daugiausia užsikrėtusiųjų koronavirusu „Žemynos“ progimnazijoje. Joje į lovą virusas paguldė 56 mokinius, „Saulėtekio“ progimnazijoje – 21, 5-ojoje gimnazijoje – 15-a. J. Miltinio gimnazijoje – 13, „Minties“ – 10.

    Armonavičiaus manymu, kai mokykloje mokosi keli šimtai mokinių, tokie užsikrėtusiųjų skaičiai nėra itin dideli.

    Virusas į patalą guldo ne tik mokinius. Administracijos direktoriaus pavaduotojo duomenimis, 5-ojoje ir V. Žemkalnio gimnazijose serga po 4 pedagogus, „Vyturio“ progimnazijoje – 5, „Žemynos“ – 3.