Žyma: savijauta

  • Trys svorio metimo taisyklės, kurios iš tiesų veikia

    Trys svorio metimo taisyklės, kurios iš tiesų veikia

    Norintiesiems sulieknėti nuolat siūlomos vis naujos dietos: vienos ragina atsisakyti angliavandenių, kitos – badauti tam tikromis valandomis, gerti „detoksikuojančius“ kokteilius ar po šeštos vakaro nebevalgyti.

    Tačiau ilgalaikiam rezultatui sudėtingų schemų dažniausiai nereikia.

    Svorio mažėjimą lemia trys pagrindiniai dalykai: saikingas energijos deficitas, soti ir visavertė mityba bei reguliarus fizinis aktyvumas. Būtent šių principų galima laikytis ilgai, nealinant organizmo ir neatsisakant visų mėgstamų produktų.

    1. Sukurkite nedidelį kalorijų deficitą

    Kūnas nuolat naudoja energiją: jos reikia kvėpuoti, širdžiai plakti, kūno temperatūrai palaikyti, judėti ir net virškinti. Svoris pradeda mažėti tuomet, kai su maistu ir gėrimais gaunama šiek tiek mažiau energijos, nei jos sunaudojama.

    Tai nereiškia, kad porcijas būtina sumažinti perpus ar nuolat jausti alkį. Pernelyg griežtas režimas dažnai būna trumpalaikis: žmogus pavargsta, ima persivalgyti ir grįžta prie ankstesnių įpročių. Geriau koreguoti mitybą palaipsniui ir rinktis pokyčius, kurių įmanoma laikytis ne kelias savaites, o ilgą laiką.

    Dažnai papildomos kalorijos gaunamos ne iš pagrindinių patiekalų, o iš produktų, kurių energinė vertė neįvertinama. Tai gali būti saldinti kavos gėrimai, gaivieji gėrimai, alkoholis, kepimui gausiai naudojamas aliejus, majonezas ir kiti padažai, saldumynai ar nejučiomis prie televizoriaus suvalgomi riešutai ir džiovinti vaisiai.

    Net sveikais laikomi produktai gali būti kaloringi. Riešutai, sūris, avokadai ar aliejus turi vertingų maistinių medžiagų, tačiau jų porcijų dydis vis tiek svarbus.

    Praktiškas būdas pamatyti tikrąją situaciją – bent kelias dienas užsirašyti viską, ką valgote ir geriate. Nebūtina kalorijų skaičiuoti visą gyvenimą. Maisto dienoraštis gali padėti pastebėti pasikartojančius užkandžius, dideles porcijas ir gėrimus, kurie suteikia nemažai energijos, bet menkai pasotina.

    Svarbu žinoti ir tai, kad mažėjant svoriui organizmui paprastai reikia mažiau energijos. Todėl po kurio laiko svorio kritimas gali sulėtėti, nors žmogus laikosi to paties režimo. Tai nėra nesėkmė – mitybos ir fizinio aktyvumo planą kartais tenka iš naujo įvertinti.

    2. Rinkitės maistą, kuris ilgam pasotina

    Teoriškai kalorijų deficitą galima sukurti valgant beveik bet ką. Tačiau jei didžiąją raciono dalį sudaro saldumynai, bandelės ar kiti mažai sotūs produktai, alkį suvaldyti bus sunku.

    Todėl svarbu ne tik kiek valgome, bet ir ką dedame į lėkštę. Sotesnį racioną padeda sudaryti baltymingi produktai, daržovės, ankštiniai augalai ir viso grūdo kruopos. Lietuvos sveikatos specialistai rekomenduoja vadovautis paprastu lėkštės principu:

    • pusę lėkštės skirti įvairioms daržovėms ir nedidelei daliai vaisių ar uogų;
    • ketvirtadalį – baltymų šaltiniui;
    • likusį ketvirtadalį – viso grūdo kruopoms arba krakmolingoms daržovėms.

    Baltymų galima gauti ne tik iš mėsos. Tinka žuvis, kiaušiniai, varškė, natūralus jogurtas, pupelės, lęšiai, žirniai ir kiti ankštiniai augalai. Angliavandenių daliai galima rinktis grikius, avižas, perlines ar miežines kruopas, ruduosius ryžius, viso grūdo duoną arba saikingą bulvių porciją.

    Daržovės ir vaisiai turi daug vandens bei skaidulų, todėl padeda padidinti maisto tūrį nepridedant labai daug kalorijų. Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose siūloma per dieną suvalgyti bent 500 gramų daržovių, vaisių ir uogų, didesnę dalį skiriant daržovėms.

    Vertėtų rečiau rinktis stipriai perdirbtus produktus – traškučius, saldžius kepinius, greitąjį maistą, dalį dešrų, saldžius pusryčių dribsnius. Nedideliame kontroliuojamame JAV Nacionalinių sveikatos institutų tyrime žmonės, valgę daug itin perdirbto maisto, per dieną suvartojo vidutiniškai apie 500 kilokalorijų daugiau ir priaugo svorio, nors pateiktų valgiaraščių maistinių medžiagų sudėtis buvo panaši.

    Tai nereiškia, kad mėgstamų produktų reikia visiškai atsisakyti. Daugeliui žmonių lengviau laikytis režimo, kai saldumynai ar kitas kaloringesnis maistas valgomi rečiau ir mažesnėmis porcijomis, o ne paskelbiami visam laikui uždraustais.

    3. Judėkite ir stiprinkite raumenis

    Mityba turi didelę įtaką svorio mažėjimui, tačiau fizinis aktyvumas padeda sunaudoti daugiau energijos, išlaikyti pasiektą svorį ir gerina bendrą savijautą.

    Mažinant svorį vien ribojant maistą, kartu su riebalais gali sumažėti ir dalis liesosios kūno masės. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai, gali padėti geriau išsaugoti raumenų masę ir funkciją.

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai. Tai gali būti spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar aktyvūs sodo darbai. Raumenis stiprinančius pratimus rekomenduojama atlikti bent du kartus per savaitę.

    Nebūtina iš karto pirkti sporto klubo abonemento. Galima pradėti nuo kasdienio pusvalandžio pasivaikščiojimo, lipimo laiptais, darbo sode ar trumpų pratimų namuose. Jėgos treniruotėms tinka pritūpimai, atsispaudimai nuo sienos, pratimai su pasipriešinimo gumomis ar nedideliais svarmenimis.

    Svarbu sporto nelaikyti bausme už suvalgytą maistą. Treniruočių metu sunaudotą energiją lengva susigrąžinti saldžiu kavos gėrimu, kepiniu ar didesne vakariene. Judėjimas turėtų tapti sveikatą palaikančia kasdienybės dalimi, o ne bandymu „atidirbti“ kiekvieną desertą.

    Kaip greitai turėtų mažėti svoris?

    Greitas rezultatas gali atrodyti patrauklus, tačiau lėčiau ir nuosekliau svorį mažinantys žmonės paprastai turi daugiau galimybių jį išlaikyti. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai kaip laipsnišką tempą nurodo maždaug 0,5–0,9 kilogramo per savaitę, nors realus pokytis priklauso nuo pradinio svorio, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių.

    Naudą sveikatai gali suteikti ir palyginti nedidelis rezultatas. Maždaug 5 procentais sumažėjęs kūno svoris kai kuriems žmonėms gali padėti pagerinti kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės rodiklius.

    Svarstyklių skaičius ne visada mažėja tolygiai. Kūno svorį trumpam gali keisti skysčių kiekis, sūrus maistas, hormonų svyravimai ar žarnyno turinys. Todėl pažangą geriau vertinti per kelias savaites, o ne pagal vienos dienos rezultatą.

    Kai vien valios pastangų nepakanka

    Kūno svoriui įtakos turi ne tik maistas ir judėjimas. Jį gali veikti miego trūkumas, stresas, vartojami vaistai, hormonų pokyčiai, sveikatos sutrikimai, amžius ir genetiniai veiksniai.

    Lietuvos nutukimo gydymo rekomendacijose pabrėžiama, kad nutukimas yra lėtinė liga, kuriai kai kuriais atvejais reikia ilgalaikės šeimos gydytojo ir kitų specialistų pagalbos.

    Jeigu svoris nemažėja nepaisant nuoseklių pastangų, greitai sugrįžta arba kartu vargina kiti sveikatos sutrikimai, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją dietologą. Sergant diabetu, širdies, inkstų ar kitomis lėtinėmis ligomis, mitybą ir fizinį aktyvumą taip pat saugiau koreguoti pasitarus su specialistu.

    Svarbiausia – ne trumpam ištverti griežtą dietą, o palaipsniui susikurti tokį gyvenimo būdą, kurio būtų galima laikytis ilgai: valgyti šiek tiek mažiau, rinktis sotesnį ir maistingesnį maistą, reguliariai judėti bei nepamiršti poilsio.

  • Kodėl naktį viskas atrodo beviltiška, o ryte – visai kitaip

    Kodėl naktį viskas atrodo beviltiška, o ryte – visai kitaip

    Ryte pasaulis atrodo kitaip, ir tai nėra vien gyvenimiška išmintis.

    Didelis Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, paremtas beveik milijonu stebėjimų, patvirtino, kad žmonės iš tiesų rytais jaučiasi geriau, o artėjant vidurnakčiui jų psichinė savijauta prastėja.

    Šis poveikis nėra ryškus, tačiau jis stabilus, ir jį lemia ne vien biologiniai veiksniai.

    Rytais žmonės jaučiasi laimingesni nei naktį

    Britų mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 49 000 suaugusių Anglijos gyventojų duomenis, surinktus vykdant plataus masto socialinį tyrimą nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. kovo.

    Per dvejus metus dalyviai užpildė beveik milijoną anketų – vidutiniškai kiekvienas atsakė apie 18,5 karto.

    Tyrėjai vertino šešis rodiklius: depresijos simptomus, nerimo simptomus, laimės pojūtį, pasitenkinimą gyvenimu, gyvenimo prasmingumo jausmą ir vienišumą. Tai svarbu, nes psichinė sveikata nėra vien paprasta skalė.

    Žmogus gali tuo pat metu jausti nerimą, bet būti patenkintas gyvenimu. Arba būti vienišas, tačiau nesijausti prislėgtas.

    Rezultatai buvo nuoseklūs: žmonės, pildę anketas ryte, nurodė mažiausią depresijos, nerimo ir vienišumo lygį, taip pat didžiausią laimės, pasitenkinimo ir gyvenimo prasmės pojūtį. Artėjant vidurnakčiui situacija pastebimai blogėjo.

    Tyrimas buvo paskelbtas žurnale BMJ Mental Health.

    Ryto ir vakaro savijautos skirtumas

    Skirtumas tarp ankstyvo ryto ir vidurnakčio statistiškai buvo nedidelis, tačiau stabilus.

    Depresijos ir nerimo simptomų skirtumas sudarė apie 10 proc. standartinio nuokrypio, o gerovės rodiklių – apie 15 proc.

    Tai ne dramatiškas lūžis, o veikiau tylus poslinkis, tačiau jis išliko net ir tada, kai tyrėjai pakoregavo duomenis pagal amžių, lytį, etninę kilmę, išsilavinimo lygį ir diagnozuotų ligų buvimą.

    Svarbi detalė: pradinė imtis buvo netolygi – 76,5 proc. sudarė moterys, 68 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, o etninėms mažumoms priklausė tik 6 proc. dalyvių.

    Todėl mokslininkai persvėrė duomenis, kad jie geriau atspindėtų realią Anglijos gyventojų sudėtį. Net ir po šios korekcijos paros savijautos blogėjimo modelis išliko stabilus.

    Šeši rodikliai elgėsi nevienodai.

    Laimė ir pasitenkinimas gyvenimu palaipsniui mažėjo artėjant vidurnakčiui.

    Gyvenimo prasmingumo jausmas pasižymėjo ryškiausiu dienos svyravimu: ryte jis buvo didžiausias, dienos viduryje mažėjo, vakare šiek tiek atsistatydavo, o prieš vidurnaktį staigiai smukdavo.

    Tuo tarpu vienišumo jausmas beveik nesikeitė nei per dieną, nei priklausomai nuo savaitės dienos. Autoriai mano, kad vienišumas labiau primena stabilią asmenybės savybę, o ne trumpalaikę emocinę būseną.

    Pirmadienis nėra sunkiausia savaitės diena

    Biurų folklore pirmadienis dažnai laikomas sunkiausia savaitės diena. Tačiau tyrimo duomenys parodė kitokį vaizdą.

    Laimės, pasitenkinimo gyvenimu ir jo prasmingumo rodikliai pirmadieniais ir penktadieniais buvo šiek tiek aukštesni nei sekmadieniais.

    Tuo tarpu depresijos simptomai dažniau sustiprėdavo trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Nerimo lygis buvo padidėjęs beveik kiekvieną dieną, išskyrus penktadienį.

    Tačiau įdomiausias savaitės dienų poveikis buvo ne tai, kuri diena „blogiausia“, o tai, kaip apskritai kinta savijauta per dieną.

    Savaitgaliais laimė ir pasitenkinimas gyvenimu stipriai svyravo: pikas ryte, nuosmukis per pietus, pakilimas vakare ir vėl kritimas iki vidurnakčio.

    Darbo dienomis ši kreivė buvo lygesnė – darbo ritmas, pareigos ir tvarkaraštis tarsi sušvelnina emocinius svyravimus.

    Apskritai savaitės diena savijautą veikė daug silpniau nei paros metas ir metų laikas.

    Metų laikų įtaka nuotaikai

    Sezoninis poveikis nuotaikai pasirodė stipresnis nei savaitės dienų įtaka.

    Palyginti su žiema, pavasarį, vasarą ir rudenį žmonės rečiau jautė nerimą, depresiją ir vienišumą, dažniau jautėsi laimingi ir labiau patenkinti gyvenimu.

    Geriausiai žmonės jautėsi vasarą – pagal visus šešis rodiklius.

    Tai dera su seniai žinomu sezoninio afektinio sutrikimo reiškiniu – žiemos depresijos forma, susijusia su trumpėjančia dienos šviesa.

    Tačiau čia svarbi detalė: sezonas nepakeitė paros savijautos modelio.

    Rytas vis tiek buvo geresnis už naktį – tiek žiemą, tiek vasarą.

    Jei viską lemtų tik dienos šviesos trukmė, skirtumas tarp ryto ir nakties turėtų stipriai keistis priklausomai nuo sezono.

    Tačiau taip nenutiko. Tai leidžia manyti, kad už psichinės būsenos dienos ritmo slypi daugiau nei vien šviesos kiekis.

    Biologinio laikrodžio ir kortizolio vaidmuo

    Akivaizdžiausias paaiškinimas – cirkadiniai ritmai, vidinis organizmo biologinis laikrodis. Jie reguliuoja ne tik miegą ir budrumą, bet ir hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą, uždegiminius procesus ir net nuotaiką.

    Kortizolis – hormonas, dalyvaujantis streso, energijos ir motyvacijos reguliavime – didžiausią koncentraciją pasiekia ryte (apie 7–8 val.), o iki vidurnakčio sumažėja iki minimumo.

    Rytinis kortizolio šuolis padeda organizmui mobilizuotis: didina budrumą, suteikia energijos ir paruošia dienos krūviui. Vakare kortizolio lygis mažėja, užleisdamas vietą melatoninui – miego hormonui.

    Tačiau biologija – tik pusė istorijos.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad fiziologiniai procesai neskiria trečiadienio nuo sekmadienio, tačiau paros savijautos modeliai darbo dienomis ir savaitgaliais vis tiek skiriasi.

    Vadinasi, nuotaiką veikia ir socialiniai veiksniai: dienotvarkė, veiklos pobūdis, bendravimas.

    Kitaip tariant, biologinis laikrodis nustato pagrindinį ritmą, o darbo grafikas, pareigos ir socialinis gyvenimas pakoreguoja jo formą.

    Kaip pandemija paveikė mūsų psichiką

    Tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis negali nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio. Gali būti, kad paros metas iš tiesų veikia savijautą.

    Tačiau gali būti ir priešingai: žmonės, kurie rytais jaučiasi geriau, tiesiog dažniau pildo anketas būtent tuo metu, o tie, kuriems sunkiau, apklausą atideda vėlyvam vakarui.

    Be to, visi duomenys buvo surinkti per COVID-19 pandemiją – karantinų, baimės, izoliacijos ir įprasto gyvenimo ritmo sutrikimų laikotarpiu. Dalyvių psichinė sveikata nuo 2020 iki 2022 metų nuosekliai gerėjo, ir tai nestebina – pirmieji pandemijos metai buvo sunkiausi.

    Tyrime taip pat nebuvo vertinami miego ciklai, gyvenamosios vietos platuma ir oro sąlygos – visi šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos savijautai.

    Patys autoriai ragina tyrimą pakartoti įprastomis sąlygomis, kad rezultatai būtų patvirtinti.

    Ką praktikoje reiškia naktinis pesimizmas

    Lengviausia išvada būtų tokia: tiesiog eik miegoti – ryte bus lengviau. Ir dažnai tai iš tiesų veikia, nes miegas mažina emocinį reaktyvumą, atkuria pažintinius išteklius, o rytinė šviesa padeda sinchronizuoti biologinį laikrodį.

    Tačiau tyrimas nesuponuoja, kad psichinė sveikata išsprendžiama patarimu „išsimiegok ir viskas praeis“.

    Depresija, nerimas ir vienišumas neišnyksta su aušra.

    Daugelis žmonių pabunda su tomis pačiomis skolomis, diagnozėmis, konfliktais ir netektimis, su kuriomis užmigo.

    Svarbiausia išvada yra subtilesnė ir naudingesnė: psichinis skausmas turi savo ritmą. Vidurnaktis – metas, kai viskas jaučiama aštriau.

    Savaitės vidurys ir žiema prideda papildomos naštos.

    Tyrimo autoriai tiesiai nurodo, kad į tai verta atsižvelgti planuojant psichologinės pagalbos paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinant stipresnę pagalbą nakties metu.

    Paros svyravimų supratimas taip pat padeda suvokti, kada pagalbos labiausiai reikia ir kada svarbu nepriimti naktinio beviltiškumo kaip galutinio nuosprendžio.

    Jei vidurnaktį viskas atrodo nebepakeliama, verta prisiminti: iš dalies tai – jūsų biologinis laikrodis. Rytas neišspręs visų problemų, tačiau smegenys į jas pažvelgs iš kitos pusės.

  • Vidutinio amžiaus krizė: kodėl po 40-ies norisi viską mesti ir pradėti iš naujo

    Vidutinio amžiaus krizė: kodėl po 40-ies norisi viską mesti ir pradėti iš naujo

    Esame įpratę manyti, kad vidutinio amžiaus krizė – tai, kai vyras nusiperka motociklą, o moteris staiga keičia plaukų spalvą.

    Tačiau iš tiesų viskas kur kas giliau.

    Vieną dieną, rodos, stabili ir tvarkingai sudėliota gyvenimo mozaika ima nebeteikti džiaugsmo.

    Vakar dar viskas buvo „po kontrole“, o šiandien netikėtai apima tuštuma – tarsi eitum pažįstamu keliu, bet nebesuprastum, kodėl.

    Psichologai šį laikotarpį vadina gyvenimo pervertinimu, o žmonės – paprasčiausiai „kažkas su manimi ne taip“.

    Tačiau iš tiesų vidutinio amžiaus krizė gali būti ne pabaiga, o pradžia – momentas, kai pirmą kartą nuoširdžiai paklausi savęs: „Ar gyvenu taip, kaip iš tiesų noriu?“

    Kada prasideda vidutinio amžiaus krizė ir kodėl ji ištinka

    Paprastai ji pasireiškia maždaug tarp 30 ir 50 metų (dažniausiai – 35–45 m.), kai žmogus pirmą kartą suvokia, kad didelė gyvenimo dalis jau nugyventa.
    Tai nebūtinai nevilties metas – veikiau laikas susumuoti pasiekimus.

    Žvelgiame atgal, vertiname, ką nuveikėme, ir klausiame savęs: „Ar tikrai einu ten, kur noriu?“

    Kartais postūmiu tampa išoriniai pokyčiai – iš namų išėję vaikai, atleidimas iš darbo, skyrybos, liga ar net jubiliejus.

    Visi šie įvykiai primena: gyvenimas eina, o mūsų bandymų jį nugyventi savaip – ribotas skaičius.

    Psichologų teigimu, vyrams ši krizė dažniau susijusi su saviverte ir sėkme, o moterims – su pasikeitusiomis gyvenimo rolėmis: vaikai užaugo, tėvai sensta, reikia iš naujo atrasti save.

    Tai vadinama egzistenciniu pabudimu arba gyvenimo fokuso pasikeitimu – pirmą kartą aiškiai suvokiame, kad nesame amžini, nustojame žvelgti į ateitį su naiviu optimizmu ir pradedame ieškoti prasmės – tiek praeities, tiek to, kas dar laukia.

    Šis virsmas dažnai matomas ir socialiniuose tinkluose – staiga pasirodo įkvepiančios citatos, saviugdos maratonai, „naujos prasmės“ ir sporto ataskaitos.

    Kaip atskirti vidutinio amžiaus krizę nuo paprasto nuovargio

    Vidutinio amžiaus krizė retai užklumpa netikėtai.

    Ji dažniausiai prisėlina tyliai – tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, ima nebedominti; norisi pokyčių, bet neaišku, kokių.

    Būdingi požymiai:

    • nuotaikų svyravimai, dirglumas, nuovargis;
    • miego ar apetito sutrikimai;
    • nenoras imtis įprastų, net anksčiau mėgtų veiklų;
    • jausmas, kad „užstrigote“, noras permainų.

    Dar vienas būdingas požymis – nepasitenkinimas be aiškios priežasties: atrodo, turite viską – šeimą, darbą, namus – bet viduje tuščia.

    Kartais tai pasireiškia keistais klausimais: „Kam aš visa tai darau?“, „Kas aš esu be šių vaidmenų?“

    Įdomu, kad apie ketvirtadalis žmonių iš tiesų išgyvena šį laikotarpį klasikine forma.

    Likusieji tiesiog patiria laikiną nepasitenkinimą – natūralią brandos fazę, o ne asmeninę katastrofą.

    Kartais tai pasireiškia tyliai: žmogus ima klausytis jaunystės muzikos, vartyti senas nuotraukas, rašyti buvusiems bendraklasiams ar svajoti „dingti kur nors porai savaičių“.

    Vidutiniškai kas ketvirtas suaugęs prisipažįsta padaręs ką nors impulsyvaus šiuo laikotarpiu – nuo motociklo pirkimo iki netikėto karjeros posūkio.

    Vyrai dažniau pradeda sportuoti, imasi naujų pomėgių ar atnaujina garderobą.

    Moterims būdingiau mokytis naujų dalykų, keisti stilių, šukuoseną ar net darbą.

    Kaip vidutinio amžiaus krizė gali tapti naujos pradžios tašku

    Nepaisant niūraus pavadinimo, vidutinio amžiaus krizė gali tapti augimo etapu.

    Tyrimai rodo, kad būtent šiuo metu daugelis tampa smalsesni, atviresni ir labiau pasiryžę išbandyti naujus dalykus.

    Vieni grįžta mokytis, kiti pradeda verslą, dar kiti atranda meditaciją ar savanorystę.

    Įdomu, kad ši krizė dažniau ištinka tuos, kurie jau yra pasiekę išorinės sėkmės – kai viskas lyg ir pavyko, tikslas išnyksta, o protas ima ieškoti naujo.

    Tai metas iš naujo susidėlioti save: suprasti, ko iš tikrųjų norite, ir liautis gyventi iš inercijos.

    Taip, tai nerimo kupinas laikas, bet kartu – ir sąžiningumo metas.

    Ne veltui psichologai sako: vidutinio amžiaus krizė – tai ne pabaiga, o antroji jaunystė su patirtimi.

    Yra net juokingas „simptomas“: jei staiga pajutote norą išmokti groti gitara, pakeisti profesiją ar iškeliauti autostopu į Mongoliją – tai gali būti ne paprastas nuovargis, o jūsų pasąmonės prašymas permainų.

  • Magnetinių audrų kalendorius: vasaris

    Magnetinių audrų kalendorius: vasaris

    Nors kol kas prieinamos tik preliminarios prognozės, jau reikėtų nusiteikti, kad paskutinis žiemos mėnuo geomagnetinio aktyvumo atžvilgiu ramus tikrai nebus.

    Magnetinės audros siaus, bet įžanginės mėnesio magnetinės audros, turėjusios siekti 7 balus iš 9, nebenumatoma.

    Kartais net visiškai sveikų žmonių savijauta subjūra be jokios regimos priežasties. Tokiais atvejais galima įtarti, kad staigius kraujospūdžio šuolius, galvos skausmo priepuolius ar nuotaikų kaitą lemia magnetinės audros.

    Simptomus galima suvaldyti

    Tiems, ką kamuoja meteopriklausomybė, Žemės magnetinio lauko svyravimai smogia dar stipriau. Jiems, be kita ko, gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti miego sutrukimų, kraujagyslių spazmų, nervų sistemai reaguojant į geomagnetinius svyravimus – pasireikšti nerimas ir dirglumas.

    Būna, kad magnetinių audrų dienomis itin dažnai skundžiamasi galvos svaigimu, sutrikusia pusiausvyra: tampa sunku sutelkti į ką nors dėmesį, neretai mirguliuoja akyse.

    Silpnumas, nuovargis, sąnarių ir raumenų skausmai tokiomis dienomis turbūt yra dažniausi simptomai, kartais aplankantys ir ganėtinai stabilios savijautos žmones.

    Ką daryti, kad padidėjusio Saulės aktyvumo sukelti magnetinio lauko svyravimai jaustųsi kuo mažiau, visi gerai žinome. Audrų dienomis patariama gerti daugiau vandens, vengti streso, sveikai maitintis ir ilsėtis tiek, kiek reikalauja organizmas.

    Sergantiesiems lėtinėmis ligomis, į magnetines audras reaguojantiems jautriausiai, būtina visada po ranka turėti gydytojo skirtų vaistų, vartoti juos laiku ir atsakingai.

    O jeigu negalavimą jaučiate ne tik magnetinių audrų, bet ir kitomis mėnesio dienomis, būtinai kreiptis į gydytoją.

    Kritinės dienos

    Magnetinių audrų kalendorius tikslinamas kiekvieną dieną, tačiau numatomos kelios datos, kada vasarį tikėtis stipriausio jų poveikio.

    Vasario 1–2-oji. Prognozuojama vidutinio intensyvumo audra. Magnetinio lauko svyravimus jus didžioji dalis meteojautrių žmonių. Galimi stiprūs galvos skausmai, kraujospūdžio šuoliai, liguista savijauta. Svarbu turėti gydytojo skirtų vaistų, jei tokie vartojami.

    Tik visiškai sveikiems žmonėms tokio stiprumo magnetinės audros nebūna pavojingos.

    Vasario 4–5-oji. Stipri audra, piką pasieksianti jau pirmąją dieną. Potencialiai tai bus pačios pavojingiausios dienos. Jų įtaką sveikatai gali justi net visiškai sveiki žmonės.

    Tai metas, kai patariama būti atokiau nuo didelių žmonių susibūrimo vietų ir būtinai mažinti organizmui tenkančius fizinius ir psichologinius krūvius.

    Vasario 17-oji. Laukiama dar vienos vidutinio stiprumo magnetinės audros.

    Vasario 18–19-oji. Galima antroji mėnesio stipri magnetinė audra.

    Vasario 20-oji. Audra turėtų būti vidutinio stiprumo, tačiau, išankstinėmis prognozėmis, vidurdienį galimas pikas, kai jos intensyvumas pasieks 6 balus.

    Vasario 24-oji. Numatoma stipri magnetinė audra. Tiesa, kol kas neaišku, ar ji tikrai bus paskutinė vasario mėnesį. Kai kuriais duomenimis, 26–27 dienomis galimas vidutinio intensyvumo plykstelėjimas.

    Visomis kitomis dienomis geomagnetinio svyravimo vidurkis neturėtų viršyti 3 balų. Tai reiškia, kad savijautos pokyčių, jei ir bus, tai labai menkų ir mažai kam juntamų. Kad kažkas ne taip, greičiausiai pastebės tik meteopriklausomi asmenys, tie, kieno nusilpusi sveikata ir imunitetas. Negalavimai dažniausiai pasireikš nemiga, suprastėjusiu apetitu, greitesniu ir didesniu nuovargiu.

    Nepalankios dienos

    Įtaką savijautai gali daryti ne tik Saulė – kiti dangaus kūnai taip pat. Kaip ir kiekvieną mėnesį, savo dienas vasarį pasiims ir Mėnulis.

    12 dieną, per pilnatį, energija pasieks piką, dėl to sustiprės pasąmonės procesai ir emocijos. Kai kuriuos žmones tokiomis dienomis kamuoja vidinė įtampa. Ši gali prasiveržti pykčiu, impulsyviais veiksmais ir sprendimais, neatsargiais pasisakymais.

    28 dieną, vos stojus jaunačiai, vidinės energijos, priešingai – mažės, tai sukels fizinių bei emocinių pokyčių: stipraus nuovargio priepuolius, motyvacijos stygių, norą atsiriboti nuo aplinkinių.

    5 ir 20 dienos – priešpilnio ir delčios atitinkamai – gresia tapti sunkiausiu laikotarpiu emociškai nestabiliems žmonėms. Juos gali kamuoti nerimas be priežasties, vidinis diskomfortas, nuotaikų svyravimai.

    6, 13, 21 ir 27 dienos daugeliu atžvilgių bus tiesiog nepalankios. Mūsų simbolinis energinis skydas bus silpnesnis nei įprastai, taigi galime tapti pažeidžiamesni išoriniams veiksniams. Negatyvios mintys ir emocijos sustiprės kaip niekad, todėl svarbu iš anksto nusiteikti, jog tai tik trumpam ir greitai praeis.

  • Vaikštant basomis gyventi sveikiau!

    Vaikštant basomis gyventi sveikiau!

    Kad vaikščioti basomis sveika, žinoma be galo seniai.

    Todėl ir medikai pataria kuo dažniau braidyti po rasą, vaikščioti po žolę, karštą smėlį, paplūdimio žvirgždą, o šiuo metų laiku, žinoma, geriau per kambaryje patiestą kilimą.

    Vaikštant be avalynės šiurkštus, dygus ar minkštas pagrindas dirgina padus ir palankiai veikia visą organizmą. Taip yra todėl, kad paduose išsidėstę aktyvieji taškai, susieti su kiekvienu vidaus organu. Masažuojant tuos taškus, galima stimuliuoti viso organizmo veiklą.

    „Stebuklingieji“ taškai

    Kur yra tie aktyvūs pėdų taškai ir kaip juos paveikti vaikštant basomis?

    Rankos nykštys siejasi su nervų sistema, smilius – su kaulų ir raumenų sistema, didysis – su širdimi ir kraujagyslėmis, bevardis – su skrandžiu ir žarnynu, o mažylis – su šalinamąja ir lytine sistemomis.

    Labai panaši sąsaja su organizmo sistemomis būdinga ir kojų pirštams.

    Be to, pėdose dar yra aktyvieji taškai, besisiejantys su atskirais organais.

    Pavyzdžiui, pėdos vidurys siejasi su plaučiais, o pats jos centras – su širdimi. Didžiojo piršto pagalvėlė turi įtakos smegenims ir psichikai, antrojo piršto – stuburui ir galūnėms, trečiojo – kraujagyslėms ir raumenų mitybai, ketvirtojo – skrandžiui ir kasai, penktojo – inkstams ir šlapimo sistemai. Viršutinės pėdos pusės vidurys siejasi su tulžies pūsle, o apatinės pusės vidurys – su kepenimis, kraujodaros organais.

    Masažuojant aktyvųjį tašką paveikiamas su juo susietas vidaus organas ir kartu visas organizmas. Todėl, užuot masažavus tam tikrą tašką, galima masažuoti visą pėdą ir jos pirštus. Lengviausia tai padaryti vaikštant basomis: nelygumai dirgina aktyviąsias zonas ir sukelia vidaus organų atsakomąją reakciją.

    Ir ligai, ir profilaktikai

    Toks basas masažas naudingas kone nuo visų ligų ir beveik visiems – tiek sveikiems, tiek ligotiems žmonėms.

    Net jei jaučiamasi gerai, kokio nors organo veikla gali būti sutrikusi. Nepradėjus laiku jo gydyti, po keleto metų gali labai pablogėti sveikata. O vaikštant basomis gali savaime atsinaujinti organų energinis balansas.

    Vaikščiojimas basomis yra puiki profilaktikos priemonė: pagerėja savijauta, vidaus organų (kepenų, širdies, inkstų, skrandžio, žarnyno, plaučių, galvos smegenų) bei regėjimo organų veikla. Nusiavus ir basomis atsistojus ant žemės, užvaldo nenusakomas lengvumo ir laisvės pojūtis. Pasak kai kurių specialistų, tuo metu mes tarsi įžeminame save, tai yra pėdose susikaupusią neigiamą energiją atiduodame žemei.

    Vaikščioti basomis labai naudinga stuburui. Ypač moterims, kurios linkusios avėti aukštakulnius batus.

    Mat dažnai avint tokią avalynę pakinta kūno svorio centras. Dėl šios priežasties stuburo juosmens srityje susidaro dar vienas linkis, jis nevienodai paskirsto krūvį čia esantiems slanksteliams. Ilgainiui pasislenka ne tik juosmens, bet ir krūtinės bei kaklo srities slanksteliai, ir pradeda kamuoti galvos skausmai, nemiga, stenokardijos priepuoliai.

    Dar daugiau: moters kryžkaulis yra stipri refleksogeninė zona, tad čia išsidėstę daugybė aktyvių taškų, glaudžiai susijusių su gimda ir lytiniais organais, šlapimo pūsle, tiesiąja žarna.

    Kaip vaikščioti basomis

    Iš daugelio vaikščiojimo basomis metodikų galima išsirinkti tinkamiausią ir prieinamiausią. O derinant keletą metodikų, galima pasiekti maksimalų rezultatą.

    Pačios populiariausios yra keturios: vaikščiojimas po karštą smėlį, vaikščiojimas po žvirgždą arba jūros smėlį, vaikščiojimas duriančia danga, vaikščiojimas minkšta danga.

    Visos metodikos skiriasi savo poveikiu.

    Pirmoji rekomenduotina norint suaktyvinti viso organizmo funkcijas. Antroji naudinga sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu cholecistitu arba šlapimo sistemos ligomis. Trečioji tinka širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemų profilaktikai bei gydymui. Ketvirtoji tinkamiausia nervų sistemos ligų profilaktikai ir gydymui.

    Taigi reikia kuo dažniau nusiauti ir pavaikščioti basomis. Ar namie, ar darbe – bent 15–20 minučių per dieną.

    O vasarą tiesiog būtina įprasti vaikščioti basomis ir taip stimuliuoti vidaus organus.

    Rekomendacija vaikščioti basomis jokiu būdu netinka vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat sergantiesiems cukriniu diabetu ar turintiesiems kraujotakos bėdų. Vaikščioti be avalynės jiems negalima dėl įvairių priežasčių, įskaitant pačią elementariausią – riziką ką nors užminti, susižaloti ir nepajusti. Arba užkliūti ir parvirsti. Dėl pastarosios priežasties ir šlepetės senjorams turėtų būti tabu. Vietoj jų medikai pataria įsigyti patogių sportinių batelių porą arba dar geriau dvi, ir vienus avėti namuose, kitus – lauke.

  • Magnetinių audrų kalendorius: lapkritis

    Magnetinių audrų kalendorius: lapkritis

    Paskutinį rudens mėnesį tikimasi kelių Saulės aktyvumo pikų, tačiau greičiausiai ne tokių intensyvių, kad vėl nuspalvintų dangų pašvaistėmis.

    Vis dėlto bus dienų, kai vertės labiau pasaugoti sveikatą.

    Preliminariomis prognozėmis, lapkritį Saulės energijos pliūpsniai bus dažnoki, bet ne itin stiprūs.

    Vis dėlto sumaišties jautresnio organizmo savininkų gyvenime jie gali įnešti.

    Kritinės dienos

    Lapkričio 3–5-oji. Laukiama silpnos magnetinės audros, kuri pastebimų savijautos permainų nesukels. Tik labai jautrūs, nusilpusios sveikatos ir imuniteto žmonės gali pasiskųsti apetitu, nemiga, greitesniu nuovargiu.

    Lapkričio 8–9-oji. Baigiantis vienai dienai, prasidės magnetinė audra, truksianti iki antrosios dienos vakaro. Ir nors ji bus truputį stipresnė už pirmąją mėnesio audrą, vis tiek klasifikuojama kaip silpna, taigi nedaranti beveik jokios įtakos sveikų žmonių savijautai.

    Lapkričio 17–18-oji. Tikėtina vidutinio intensyvumo magnetinė audra. Tokią jus daugelis meteojautrių asmenų. Galimi gana stiprūs galvos skausmai, kraujospūdžio šuoliai ir kryčiai, liguista savijauta. Kam aktualu, turėkite po ranka gydytojo skirtų vaistų.

    Lapkričio 18–19-oji. Iš anksto pranašaujama dar viena silpna magnetinė audra. Bet sveikiems žmonėms tikrai nėra dėl ko nerimauti.

    Lapkričio 21–22-oji. Ankstesnioji audrelė bus vos spėjusi nurimti, kai Saulė „padovanos“ dar vieną – menko intensyvumo, taigi nepridarysiančią nemalonumų.

    Lapkričio 27-oji. Antrąkart per mėnesį pranašaujami vidutinio stiprumo magnetinio lauko svyravimai. Sveiki žmonės tądien greičiausiai jokių ypatingų permainų nejus, to negalima pasakyti apie jautrius, meteopriklausomus asmenis.

    Nepalankios dienos

    Atsižvelgti vertėtų ir į tas lapkričio dienas, kuriomis tikėtina jautresnė reakcija ir į Mėnulio fazių kaitą.

    1 diena, kaip visada stojus jaunačiai, pasižymės energijos stygiumi – tarsi visai nebūtų iš kur jos pasisemti. Tai neišvengiamai atsilieps sveikatos būklei. Organizmas taps jautresnis visokioms ligoms, o ir tikimybė susirgti bus didesnė.

    16 dieną, per pilnatį, priešingai – išorinis energijos poveikis bus maksimalus. Atrodys, jog pasiekėte savo fizinių galimybių piką. Dėl to kai kurie asmenys taps agresyvesni ir jautresni įtakai iš šalies. Kitiems gali sutrikti miegas, kamuoti nerimas.

    9 ir 23 dieną – per priešpilnį ir delčią atitinkamai – gali būti sunkus metas emociškai pažeidžiamiems žmonėms. Jie bus linkę aštriau arba išvis neadekvačiai reaguoti net į smulkmenas. Dėl papildomų išgyvenimų galimos ir sveikatos problemos.

    9, 10, 16, 24 ir 30 dienos bus tiesiog ne itin palankios visais atžvilgiais. Omenyje turimas mažesnis atsparumas blogai energijai iš šalies, bet kokiam negatyvui. Žmonėms dažniau reikštis neigiamos, destruktyvios emocijos ir veiks savijautą.

  • Namų oro gaiviklis: nuostabus kvapas savo rankomis

    Namų oro gaiviklis: nuostabus kvapas savo rankomis

    Rugsėjis įsibėgėjo, todėl jau laikas suteikti savo namams rudeniško jaukumo.

    Pastaruoju metu vis daugiau žmonių atsisako chemijos. Tai liečia ne tik valymo skysčius, indų ploviklius, bet ir priemones oro valymui ir aromatizavimui.

    Natūralių, ekologiškų alternatyvų naudojimas ne tik taupo pinigus, bet ir gerai veikia sveikatą.

    Kvapai atlieka svarbų vaidmenį kuriant tinkamą nuotaiką, nes jie gali ne tik sukelti prisiminimus, bet ir maskuoti nemalonius kvapus, taip pat palaikyti komfortišką ir patrauklią atmosferą patalpoje. Paprastas, natūralus ir pigus būdas pripildyti namus gaivumo – pagaminti oro gaiviklį patiems.

    Tam reikės cinamono lazdelių ir apelsinų žievelių.

    Šie ingredientai ne tik efektyviai maskuoja nemalonius kvapus, bet ir sukuria malonų rudens aromatą, kuris lydės jus visą dieną.

    Pirmiausia nulupkite aromatingus apelsinus, sudėkite jų žieveles kartu su cinamono lazdelėmis į puodą su vandeniu ir užvirinkite mišinį.

    Tada sumažinkite ugnį ir palikite virti ant vidutinės ugnies 40–60 minučių.

    Per šį laiką cinamono ir apelsinų aromatas pripildys jūsų namus.

    Kaip patobulinti?

    Jei norite, kad aromatas būtų dar intensyvesnis arba norite pridėti naujų natų, galite pridėti kitų ingredientų.

    Pavyzdžiui:

    – obuolys ar vanilė suteiks saldumo ir jaukumo;

    – gvazdikėliai arba rozmarino šakelės pridės prieskonių ir žolelių natų;

    – jei jums patinka sandalmedžio ar moliūgų prieskonių aromatas, nesivaržykite eksperimentuoti.

    Norint, kad gaiviklis suteiktų maksimalų naudą, galite palikti jį ant viryklės kelias valandas, kartais papildydami vandeniu.

    Taip pat galite laikyti šį mišinį šaldytuve ir pašildyti, kai sumanysite atgaivinti namus.

  • Kai po nakties burnoj it Sacharoje

    Kai po nakties burnoj it Sacharoje

    Kartais nubusti perdžiūvusia burna visai normalu – seilių gaminimas naktimis natūraliai sumažėja.

    Tačiau žmones, susiduriančius su tokia problema nuolat, panašūs paaiškinimai menkai guodžia.

    Prabusti iš miego su prie gomurio prilipusiu liežuviu nėra labai malonu, o kartais ir reiškia užslėptą sveikatos bėdą.

    Kartais kaltos ir cigaretės

    Gali būti visokių priežasčių, kodėl naktimis džiūsta burna. Dėl to tokiai būklei pablogėjus arba net tapus lėtine medikams labai sunkiai sekasi ieškoti tikrojo kaltininko.

    Pirmu įtariamuoju paprastai tampa akivaizdžiausias – kvėpavimas per burną. Dar miego apnėja, dehidratacija. Kalti gali būti ir vartojami vaistai – pavyzdžiui, kai kurie antihistamininiai.

    Tačiau nemalonaus simptomo šaltiniu kartais tampa ir tam tikros medicininės būklės, kaip kad Sjorgeno sindromas. Tai autoimuninė liga, kuria susirgus imuninė sistema ima pulti savo pačios organizmo egzokrinines liaukas. Tuomet labiausiai sutrinka būtent seilių ir ašarų išskyrimo funkcija.

    Prisidėti gali ir alkoholio vartojimas, rūkymas. Būna, sausumą sukelia prieš miegą naudojami produktai, kaip kad burnos skalavimo skystis (ypač jeigu jo sudėtyje yra alkoholio).

    Bėdos po vieną nevaikšto

    Sausumas burnoje, dėl kurio, atrodo, net liežuvis sustingsta, retai kada būna vienintelis simptomas rytais.

    Daugelis žmonių dar skundžiasi dažnu troškuliu, kai kuriems burnoje net atsiveria opelės, suskeldėja lūpos, tampa sunku ryti, o tik nubudus – net kalbėti, balsas būna kimus.

    Kiti būdingi simptomai – blogas kvapas iš burnos ir nemalonus skonis joje, tirštos seilės.

    Nenuostabu, kad visa tai ilgainiui gali paveikti ir bendrą burnos, bet ypač dantų ir dantenų sveikatą.

    Kaip visi žinome, mūsų seilės pasižymi antibakterinėmis savybėmis, padeda virškinti maistą. Tad kai jų ima smarkiai trūkti, didėja dantų ėduonies rizika, kyla grėsmė dantenų sveikatai.

    Nuolatinis – lėtinis burnos sausumas, jei nesiimsime priemonių, gali kaip reikiant sutrikdyti miegą ir taip pridėti nemalonių pasekmių sveikatai.

    Kada reikia kreiptis į gydytoją

    Atsikratyti sausumo burnoje po nakties galima ir netgi reikia, tačiau nusiteikite, jog tai veikiausiai bus ne vienos priemonės, o veikiau kelių etapų kelionė.

    Paprasčiausi būdai išvengti burnos gleivinės išsausėjimo – visą dieną gerti pakankamai skysčių ir nevartoti alkoholio (taip pat ir burnos skalavimo skysčių, kitų priemonių su alkoholiu), nerūkyti. Galima pabandyti čiulpti specialias pastiles sausai burnai, kurios ramina burnos gleivinę bei skatina seilėtekį (esama ir analogiškų purškalų, gelių, naudojamų prieš miegą).

    Nepakenks miegamajame pasistatyti oro drėkintuvą ir kreiptis į specialistus, padėsiančius pratimais arba prietaisais atprasti miegant kvėpuoti burna.

    Jeigu savarankiškai išspręsti sausumo burnoje problemos nesiseka, reikėtų pasikalbėti su savo gydytoju. Tokia būklė gali būti susijusi su kuriais nors jūsų vartojamais vaistais arba su užslėpta sveikatos problema – tokie spėjimai dažniau pasitvirtina, kai, be sausumo, yra ir kitų simptomų.

    O jeigu sausumas niekaip nepraeina arba darosi dar blogiau, pasiruoškite vizitui pas specialistą. Ypač susirūpinti reikėtų, jeigu dar ir skauda gerklę, sunku ryti, balsas tapo kimus, dienomis jaučiamas didelis mieguistumas, garsiai knarkiate, dažnai nubundate vidury nakties ar pasireiškia bet kokie sisteminiai simptomai – sąnarių skausmai ar akių sausumas, dar kitokie.

  • Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Kitą mėnesį prognozuojama stipri magnetinė audra, galinti užsitęsti aštuonias dienas. Tačiau ne tik dėl jos ši gegužė, panašu, bus išskirtinė.

    Magnetinė audra – planetos masto reiškinys, vykstantis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, tačiau galintis paveikti dažno žmogaus sveikatą.

    Be galvos skausmų, sumažėjusio arba padidėjusio kraujospūdžio, svaigulio, pykinimo, skausmų širdies plote, akių bėdų, silpnumo ir nemigos, specialistų tvirtinimu, per magnetines audras sutirštėja kraujas.

    Todėl žmonėms, sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, tokios staigios permainos gali kelti grėsmę. Juk ir statistika rodo, kad magnetinių audrų dienomis didėja infarktų ir insultų rizika.

    Taip pat galimi ir kiti simptomai: sutrikęs širdies ritmas, tachikardija, nusilpęs imunitetas, turimų ligų paūmėjimas.

    Audrų karuselė

    Magnetinės audros gegužės mėnesį išsiskirs nestabilumu. Maža to, tai bus vienas iš retesnių laikotarpių, kai net specialistams vargiai seksis apibrėžti audrų trukmę, nes Žemės magnetinis laukas banguos nuolat – keisis tik to bangavimo intensyvumas.

    Gegužės 1–17-oji. Tikėtinos gana stiprios magnetinės audros, galinčios paveikti ne tik meteojautrius, bet ir visiškai sveikus žmones. Patartina riboti fizinius ir psichologinius krūvius, vengti didelių žmonių susibūrimų.

    Gegužės 3–11-oji. Saulės aktyvumas kai kuriomis dienomis bus stipresnis, kitomis – silpnesnis, bet dėl jo sukeltų geomagnetinių svyravimų situacija jautriems žmonėms bus ganėtinai nepalanki ar net pavojinga.

    Gegužės 12–16-oji. Audrų intensyvumas šiek tiek sumažės ir leis atsipūsti. Bet atokvėpis greičiausiai bus trumpas, nes jau artimiausiomis dienomis – 17–18-ają arba 19-ąją – pranašaujamas stiprus Saulės blyksnis.

    Gegužės 20–25-oji. Nors kai kurie šaltiniai rodo, kad nuo gegužės 19-osios iki 27 dienos Saulės aktyvumas turėtų grįžti prie normos, neatmetama, jog per tą ramybės laikotarpį gali įvykti vidutinio stiprumo magnetinė audra.

    Jeigu prognozė pasitvirtins, daugelis jautriai reaguojančiųjų į tokius reiškinius pajus jos įtaką. Galimi stiprūs galvos skausmai, kraujospūdžio šuoliai, liguista savijauta.

    Vartojantiesiems gydytojo skirtus vaistus svarbu bus juos pareigingai gerti.

    Gegužės 28–31-oji. Žemės magnetinio lauko svyravimai vėl sustiprės ir galbūt veiks jautresnių, silpnesnės sveikatos bei imuniteto žmonių savijautą. Jie turbūt skųsis apetitu, nemiga, greitu nuovargiu.

    Skirtingi ir kartu vienodi

    Priminsime, kad dauguma žmonių Saulės aktyvumo įtaką sveikatai jaučia tik tuomet, kai šis yra itin didelis. Kiti gi pajunta net menkiausius jo sukeltus Žemės magnetinio lauko pokyčius – tokie asmenys vadinami meteopriklausomais.

    Siaučiant magnetinėms audroms jie gali patirti labai skirtingų negalavimų. Visgi esama bendrų, būdingų daugeliui simptomų. Tai:

    • Galvos skausmai.

    • Staigūs kraujospūdžio šuoliai.

    • Galvos svaigimas.

    • Padažnėjęs širdies plakimas.

    • Pasunkėjęs kvėpavimas.

    • Sutrikęs miegas, nemiga.

    • Išsiblaškymas, dirglumas, nerimas.

    • Nuovargis.

    • Sąnarių skausmai, kaulų laužymas.

    • Lėtinių ligų paūmėjimas.

    Į pagalbą sau patiems

    Kadangi magnetinių audrų poveikis kai kurių žmonių organizmui gali būti itin stiprus, padidėjusio Saulės aktyvumo laikotarpiais jiems primygtinai rekomenduojama ne tik atidžiau stebėti savijautą, bet ir pasisaugoti:

    • Meteojautriems žmonėms pageidautina audrų dienomis vengti darbo su technika, jei įmanoma, nevairuoti automobilio.

    • Meteopatams – asmenims, kurių sveikata reaguoja net į oro sąlygų pokyčius, kaip slėgis, staigus atšilimas ar atšalimas, – jei įmanoma, vertėtų atsisakyti nuo susitelkimo ir dėmesingumo reikalaujančių darbų.

    • Rečiau naudoti išmaniuosius prietaisus: telefonus, kompiuterius.

    • Sumažinti fizinį aktyvumą, dažniau maudytis po kontrastiniu dušu, rečiau valgyti nesveiką maistą, nevartoti alkoholio, gerti daugiau vandens ir šviežiai išspaustų sulčių.

    • Pasirūpinti savo emocine būkle, stengtis nesinervinti.

    Ar žinojote?

    Įvairiais moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad:

    – Didelio Saulės aktyvumo metais mirštamumas nuo miokardo infarkto padidėja vidutiniškai 5 proc.

    – Žmonių su ūmiu koronariniu sindromu (staigiu kraujo pritekėjimo į širdį sutrikimu dėl įvairiausių priežasčių, kitaip dar vertinamu kaip priešinfarktinė būklė), jeigu magnetinės audros vyksta pirmas dvi dienas po jų širdies priepuolio, mirštamumas išauga 1,6 karto.

    – Geomagnetinių audrų dienomis ligoninėse daugėja pacientų su pavojingu širdies ritmo sutrikimu (prieširdžių virpėjimu).

    – Žmogaus organizme aptikti receptoriai, reaguojantys į Žemės magnetinio lauko pokyčius. Tačiau skirtingi žmonės turi nevienodą kiekį tokių molekulių. Todėl kai kurie mūsų magnetinių audrų poveikį gali justi stipriau, kiti – silpniau. Tiesa, ryšio tarp receptorių koncentracijos ir sveikatos būklės pablogėjimo kol kas atrasti nepavyko.