Žyma: saulė

  • Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, ir ne be reikalo.

    Didelę jo dalį organizmas gali pasigaminti pats, kai odą pasiekia saulės ultravioletiniai B spinduliai. Tačiau Lietuvoje ši sistema veikia ne visus metus vienodai gerai – rudenį ir žiemą saulės ne tik mažai, bet ji danguje pakyla pernelyg žemai.

    Todėl rudens viduryje prasidedantis vitaminas D sezonas Lietuvoje nėra vien reklaminis papildų gamintojų triukas. Mūsų geografinė padėtis iš tiesų lemia, kad daliai gyventojų šaltuoju metų laiku jo atsargos gali sumažėti.

    Saulės turime gerokai mažiau nei pietiečiai

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pagal 1991–2020 metų klimato normą Lietuvoje saulė vidutiniškai šviečia apie 1917 valandų per metus. Saulėčiausi yra gegužė ir liepa – po maždaug 283 valandas, o gruodį saulės spindėjimo trukmė tesiekia apie 29 valandas per visą mėnesį.

    Palyginimui, Portugalijoje per metus susidaro apie 3000 saulės valandų. Taigi pietų Europos gyventojas per metus gali gauti daugiau kaip tūkstančiu valandų daugiau saulės šviesos nei gyvenantis Lietuvoje.

    Be to, svarbus ne vien saulėtų dienų skaičius. Vitaminui D gamintis reikalinga pakankamai stipri UVB spinduliuotė. Vėlyvą rudenį ir žiemą mūsų platumose saulė pakyla žemai, tad net giedrą dieną vitamino D gamyba odoje gali būti labai menka.

    Todėl vasaros saulė ir žiemos saulė vitamino D požiūriu – ne tas pats.

    Kam organizmui reikalingas vitaminas D?

    Pagrindinė geriausiai įrodyta vitamino D užduotis – padėti organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą. Be jų sunku išlaikyti tvirtus kaulus ir dantis.

    Kai vitamino D labai trūksta, vaikams gali išsivystyti rachitas, o suaugusiesiems – kaulų minkštėjimas, vadinamas osteomaliacija. Vitaminas D taip pat dalyvauja normalioje raumenų ir imuninės sistemos veikloje.

    Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vitaminą D siejo ir su kur kas platesniu ligų sąrašu – nuo širdies bei kraujagyslių ligų iki depresijos, vėžio ar autoimuninių sutrikimų.

    Tačiau čia svarbus vienas „bet“: tai, kad žmonės, kurių vitamino D kiekis kraujyje mažesnis, dažniau serga tam tikromis ligomis, dar nereiškia, kad papildomai vartojamas vitaminas D nuo tų ligų apsaugos.

    Lietuvoje stoka – ne retenybė

    Lietuvoje atlikti tyrimai patvirtina ryškų sezoniškumą. Ankstesnėje didelėje daugiau kaip 9500 pacientų duomenų analizėje mažiausias vitamino D kiekis nustatytas sausį–balandį, o didžiausias – rugpjūtį ir rugsėjį. Tame tyrime vitamino D trūkumas nustatytas 67 proc. tirtų asmenų.

    Naujesnėje 2025 metais Vilniaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje surinktų daugiau kaip 14 tūkst. pacientų tyrimų analizėje vidutinė vitamino D būklė taip pat pateko į nepakankamumo intervalą. Tyrėjai vėl atkreipė dėmesį į amžiaus ir sezono įtaką.

    Vis dėlto šių skaičių nereikėtų suprasti taip, kad du trečdaliai visų Lietuvos gyventojų būtinai turi vitamino D trūkumą. Tyrimai atlikti tarp žmonių, kuriems buvo daromi kraujo tyrimai, todėl jie nėra visiškai tas pats, kas atsitiktinai atrinktos visos šalies gyventojų imties tyrimas.

    Kur jo ieškoti lėkštėje?

    Su maistu vitamino D gauti nėra labai paprasta – natūraliai dideli jo kiekiai aptinkami vos keliuose produktuose.

    Geriausi šaltiniai – riebios žuvys: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, upėtakis ir tunas. Daug vitamino D yra ir žuvų kepenų aliejuje.

    Mažesni jo kiekiai aptinkami kiaušinių tryniuose, kepenyse ir kai kuriuose sūriuose. Vitamino D gali turėti ir grybai, ypač auginti arba apdoroti ultravioletine šviesa.

    Dar vienas šaltinis – vitaminu D papildyti produktai. Lietuvoje verta skaityti etiketes: jo gali būti kai kuriuose pieno produktuose, margarinuose, augaliniuose gėrimuose ar pusryčių dribsniuose.

    Europos maisto saugos tarnyba suaugusiajam, esant labai mažai saulės ekspozicijai, tinkamu kiekiu laiko 15 mikrogramų vitamino D per dieną, tai atitinka 600 tarptautinių vienetų (TV).

    Ar kuo daugiau – tuo geriau?

    Ne. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl organizmas jį gali kaupti. Labai didelės dozės ilgą laiką nėra nekaltos – jos gali pernelyg padidinti kalcio kiekį kraujyje ir pažeisti inkstus bei kitus organus.

    Todėl principas „jeigu trūksta saulės, gersiu kuo daugiau piliulių“ nėra geras.

    2024 metais paskelbtos Endokrinologų draugijos rekomendacijos taip pat tapo atsargesnės. Sveikiems jaunesniems nei 75 metų žmonėms nerekomenduojama be aiškios priežasties vartoti didesnių nei įprastai rekomenduojamų vitamino D dozių ar nuolat tikrinti jo kiekį kraujyje.

    Tyrimai pateikė ir netikėtumų

    Vienas didžiausių vitamino D tyrimų – JAV vykdytas VITAL – stebėjo daugiau kaip 25 tūkst. vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.

    Tyrėjai tikėjosi išsiaiškinti, ar kasdien vartojant 2000 TV vitamino D galima sumažinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Bendroje, iš esmės sveikų žmonių grupėje aiškios apsaugos nuo šių ligų nenustatyta.

    Kitas to paties tyrimo etapas pateikė dar vieną netikėtą rezultatą: papildomas vitaminas D sveikiems vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nebuvo atrinkti dėl jo trūkumo ar osteoporozės, nesumažino kaulų lūžių skaičiaus.

    Tai nereiškia, kad vitaminas D kaulams nereikalingas. Priešingai – jis būtinas. Tačiau tyrimai parodė, kad žmogui, kuriam jo netrūksta, dar didesnis kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos.

    Įdomesnį rezultatą VITAL pateikė tiriant autoimunines ligas. Per kiek daugiau nei penkerius metus vitamino D vartojusių žmonių grupėje jų diagnozuota maždaug 22 proc. mažiau. Mokslininkai rezultatą vertina kaip intriguojantį, tačiau tai dar nėra pagrindas vitaminą D laikyti universalia apsauga nuo autoimuninių ligų.

    Kas labiausiai rizikuoja pritrūkti?

    Didesnė vitamino D stokos rizika kyla vyresniems žmonėms, retai būnantiems lauke, žmonėms, kurių oda tamsesnė, taip pat sergantiems ligomis, trukdančiomis pasisavinti riebalus.

    Rizika didesnė ir nutukusiems žmonėms bei tiems, kuriems atlikta skrandžio apylankos operacija.

    O Lietuvos gyventojams prie šio sąrašo dar prisideda labai paprasta aplinkybė – ilgas sezonas, kai saulės turime mažai.

    Saulė – svarbi, bet vien jos vaikytis neverta

    Vitaminas D išsiskiria tuo, kad jo šaltinis gali būti ir lėkštė, ir saulė. Tačiau dėl vitamino D tikrai nereikėtų sąmoningai degintis iki paraudimo – ultravioletinių spindulių žala odai niekur nedingsta.

    Beje, sėdėjimas prie saulėto lango vitamino D atsargų taip pat beveik nepapildys: lango stiklas didžiąją dalį vitamino D gamybai reikalingų UVB spindulių sulaiko.

    Tad lietuvišką formulę būtų galima apibūdinti paprastai: vasarą – protingai mėgautis saule, visus metus – nepamiršti žuvies ir kitų vitamino D šaltinių, o kilus įtarimui dėl trūkumo ar priklausant rizikos grupei – papildų dozę aptarti su gydytoju.

    Vitaminas D organizmui tikrai būtinas. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai primena ir kitą svarbią taisyklę: būtinas nereiškia, kad kuo daugiau – tuo geriau.

  • Kaip apsaugoti automobilio saloną nuo saulės

    Kaip apsaugoti automobilio saloną nuo saulės

    Vasarą automobilio salonas gali įkaisti stebėtinai greitai.

    Net jei lauke nėra alinamo karščio, pro stiklus krintantys saulės spinduliai įkaitina prietaisų skydelį, vairą, sėdynes ir visą salono orą.

    Įlipus į tokį automobilį ne tik nemalonu – ilgainiui kaitra ir ultravioletiniai spinduliai gali išblukinti apmušalus, išsausinti odą, suskaldyti plastiką bei pažeisti salone paliktus daiktus.

    Laimei, apsaugoti automobilį galima gana paprastomis priemonėmis. Svarbiausia – neleisti saulei kasdien veikti tų pačių paviršių ir kuo labiau sumažinti salono įkaitimą.

    Paprasčiausia priemonė – uždanga ant priekinio stiklo

    Priekinis stiklas yra didžiausias saulės spindulių kelias į automobilio saloną. Todėl net nebrangi sulankstoma arba susukama uždanga gali duoti pastebimą rezultatą.

    Geriausiai veikia šviesą atspindinčios uždangos, kurios dedamos vidinėje stiklo pusėje. Jos neleidžia tiesioginiams spinduliams kaitinti prietaisų skydelio, vairo ir priekinių sėdynių.

    Uždanga turėtų kuo tiksliau uždengti visą stiklą. Per maža apsauga palieka didelius tarpus, todėl dalis salono vis tiek stipriai įkaista. Patogus pasirinkimas – konkrečiam automobilio modeliui pritaikyta uždanga, tačiau dažniausiai pakanka ir universalaus tinkamo dydžio varianto.

    Svarbu nepamiršti, kad tokios uždangos naudojamos tik pastačius automobilį.

    Ieškokite ne tik pavėsio, bet ir tinkamos krypties

    Po medžiu pastatytas automobilis nebūtinai visą laiką išliks pavėsyje. Saulė juda, todėl po kelių valandų šešėlis gali pasitraukti, o automobilis likti atviras kaitrai.

    Jeigu nėra galimybės automobilio palikti po stogu, verta atsižvelgti į tai, kiek laiko jis stovės. Trumpam sustojus pravartu priekinę automobilio dalį nukreipti nuo saulės. Tuomet mažiau įkais vairas, prietaisų skydelis ir vairuotojo sėdynė.

    Ilgesniam laikui geriau rinktis pastatų metamus šešėlius, požemines aikšteles arba daugiaaukščius garažus. Tiesa, statant automobilį po medžiais reikia įvertinti kitą riziką – paukščių išmatas, sakus, šakas ir žiedadulkes.

    Langų plėvelė gali padėti, bet svarbu nepersistengti

    Kokybiška saulės kontrolės plėvelė gali sumažinti į saloną patenkančios šilumos ir ultravioletinių spindulių kiekį. Ji ypač naudinga galiniams šoniniams langams ir galiniam stiklui.

    Tačiau tamsesnė plėvelė ne visada reiškia geresnę apsaugą. Šiuolaikinės skaidresnės plėvelės taip pat gali sulaikyti nemažą dalį šilumos ir ultravioletinių spindulių.

    Prieš klijuojant plėvelę būtina pasitikrinti galiojančius reikalavimus ir kreiptis į patikimus specialistus. Netinkamai pasirinkta ar nekokybiškai užklijuota plėvelė gali bloginti matomumą, burbuliuotis ir trukdyti techninės apžiūros metu.

    Apsaugos priemonės plastikui – ne vien dėl blizgesio

    Prietaisų skydelis ir kitos plastikinės detalės nuo saulės ilgainiui gali išblukti, išsausėti ar net pradėti skilinėti. Todėl saloną verta reguliariai valyti priemonėmis, turinčiomis apsaugą nuo ultravioletinių spindulių.

    Svarbu nesirinkti itin riebių ir stipriai blizgančių produktų. Ant prietaisų skydelio susidaręs blizgus sluoksnis gali atsispindėti priekiniame stikle ir trukdyti matyti kelią.

    Geresnis pasirinkimas – matinį paviršių paliekanti salono priežiūros priemonė. Prieš naudojant ją visame salone, pravartu išbandyti mažiau pastebimoje vietoje.

    Odinėms sėdynėms reikia drėgmės

    Oda nemėgsta nei stiprios kaitros, nei ilgalaikio sausumo. Saulės veikiamos odinės sėdynės gali pradėti blukti, kietėti ir skilinėti.

    Todėl jas reikėtų periodiškai nuvalyti odai skirtu valikliu ir padengti kondicionieriumi. Tokia priemonė palaiko odos elastingumą ir padeda sumažinti saulės daromą žalą.

    Per daug produkto naudoti nereikia. Storas, riebus sluoksnis pritrauks dulkes, gali tepti drabužius ir padaryti sėdynes slidžias.

    Šviesios odos salonas paprastai įkaista mažiau nei juodos spalvos, tačiau priežiūros reikia abiem atvejais.

    Medžiaginius apmušalus taip pat veikia saulė

    Medžiaginės sėdynės nuo kaitros taip stipriai neįkaista kaip odinės, tačiau jų spalva gali palaipsniui blukti. Labiausiai nukenčia automobiliai, kurie kasdien statomi toje pačioje vietoje ir tuo pačiu šonu atsukti į saulę.

    Jeigu automobilis ilgam paliekamas lauke, gali padėti lengvi sėdynių užvalkalai arba ant sėdynių patiesta šviesi medžiaga. Ji sumažins tiesioginį saulės poveikį ir leis patogiau atsisėsti grįžus į automobilį.

    Vaikiškas kėdutes taip pat verta uždengti. Jų metalinės sagtys ir tvirtinimo elementai saulėje gali labai įkaisti.

    Nepamirškite vairo ir pavarų svirties

    Vairas yra viena nemaloniausiai įkaistančių salono dalių. Ypač greitai įkaista juoda oda, dirbtinė oda ir metalinės apdailos detalės.

    Paprasčiausia apsauga – priekinio stiklo uždanga. Taip pat galima naudoti nuimamą vairo užvalkalą arba paliekant automobilį vairą uždengti šviesiu audiniu.

    Karštą dieną prieš pradedant važiuoti verta atsargiai paliesti pavarų svirtį, saugos diržų sagtis ir metalines sėdynių detales. Jos gali būti gerokai karštesnės, nei atrodo.

    Praverti langai padeda nedaug

    Kai kurie vairuotojai palieka langus vos pravirus tikėdamiesi, kad salonas neįkais. Nedidelis tarpelis gali šiek tiek pagerinti oro cirkuliaciją, tačiau stebuklingo poveikio neturi.

    Be to, praverti langai didina vagystės ir lietaus patekimo riziką. Lietuvoje vasarą saulėtą orą gali greitai pakeisti liūtis, todėl palikti pravirus langus ilgesniam laikui nėra saugu.

    Automobiliuose su specialia nuotoline vėdinimo funkcija galima pasinaudoti gamintojo numatytomis galimybėmis, tačiau jas reikėtų naudoti tik pagal instrukciją.

    Prieš važiuodami pirmiausia išleiskite karštą orą

    Įsėdus į įkaitusį automobilį nereikėtų iškart nustatyti žemiausios kondicionieriaus temperatūros ir maksimalaus ventiliatoriaus greičio.

    Pirmiausia kelioms akimirkoms atidarykite duris arba langus, kad karščiausias oras pasišalintų. Tuomet užveskite automobilį, įjunkite ventiliaciją ir tik po truputį mažinkite temperatūrą.

    Pradžioje pravartu naudoti lauko oro režimą, o salonui šiek tiek atvėsus galima įjungti oro recirkuliaciją. Taip kondicionieriui nereikės nuolat vėsinti iš lauko patenkančio šilto oro.

    Šis būdas ne tik greičiau atvėsina saloną, bet ir mažina kondicionavimo sistemos apkrovą.

    Saulėje nepalikite pavojingų daiktų

    Įkaitusiame automobilyje nereikėtų palikti telefonų, išorinių baterijų, navigacijos įrenginių, fotoaparatų ir kitų elektronikos prietaisų. Aukšta temperatūra gali pažeisti jų baterijas ir sutrumpinti tarnavimo laiką.

    Taip pat pavojinga salone palikti:

    • aerozolinius flakonus;
    • žiebtuvėlius;
    • gazuotų gėrimų skardines;
    • vaistus;
    • kosmetikos priemones;
    • akinius ir kitus daiktus su lęšiais;
    • maisto produktus.

    Saulėje paliktas vandens buteliukas taip pat nėra geriausia mintis, ypač jeigu automobilis įkaista kasdien.

    Svarbiausia taisyklė – automobilyje net trumpam nepalikti vaikų ar gyvūnų. Pravertas langas nuo pavojingo salono įkaitimo neapsaugo.

    Didžiausią poveikį duoda ne viena, o kelios priemonės

    Vien priekinio stiklo uždanga visų problemų neišspręs, tačiau kartu su pavėsinga stovėjimo vieta, tinkama salono priežiūra ir langų apsauga ji gali pastebimai sumažinti kaitrą.

    Veiksmingiausias derinys paprastas: automobilį statyti pavėsyje, naudoti priekinio stiklo uždangą, prižiūrėti plastiką bei odą ultravioletiniams spinduliams atspariomis priemonėmis ir nepalikti salone karščiui jautrių daiktų.

    Kelios minutės pasiruošimo gali padėti ilgiau išsaugoti tvarkingą automobilio saloną, o įsėdus vasaros dieną nereikės jaustis taip, tarsi pravėrus duris būtų atidaryta įkaitusi orkaitė.

  • Šeštadienį smogs 6 balų magnetinė audra: įspėja ir medikai

    Šeštadienį smogs 6 balų magnetinė audra: įspėja ir medikai

    Nors orai atvėso ir saulės pastarosiomis dienomis matyti mažiau, kosminiai reiškiniai savo įtakos nepraranda – artimiausiu metu prognozuojama magnetinė audra.

    Pagal naujausius duomenis, ji gali sustiprėti jau šį šeštadienį.

    Kaip skelbia meteofor.lt, ketvirtadienį ir penktadienį geomagnetinė situacija Lietuvoje bus rami – magnetinio lauko aktyvumas sieks apie 2 balus.

    Tačiau savaitgalio pradžia žada pokyčių. Prognozuojama, kad šeštadienį, nuo maždaug 3 valandos nakties iki pat vidurnakčio, vyraus 6 balų stiprumo magnetinė audra.

    Toks geomagnetinis aktyvumas priskiriamas vidutinio stiprumo audroms.

    Ką tai reiškia ir kuo svarbu

    Magnetinės audros – tai Saulės aktyvumo sukelti Žemės magnetinio lauko svyravimai.

    Jos gali turėti įtakos:

    • jautresnių žmonių savijautai
    • miegui ir nuotaikai
    • kraujospūdžiui
    • širdies veiklai

    Taip pat stipresnės audros kartais veikia:

    • ryšio sistemas
    • navigaciją
    • elektros tinklus
    • Medikų rekomendacijos

    Sveikatos specialistai pataria:

    • vengti didesnio fizinio ir emocinio krūvio
    • daugiau ilsėtis ir išsimiegoti
    • gerti pakankamai skysčių
    • riboti kofeino ir alkoholio vartojimą
    • stebėti kraujospūdį (ypač sergantiems širdies ar kraujagyslių ligomis)

    Pajutus stipresnius simptomus (galvos skausmą, silpnumą, širdies ritmo sutrikimus), rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

  • Magnetinių audrų kalendorius: kovas

    Magnetinių audrų kalendorius: kovas

    Žiema, atrodo, trauksis taikiai. Artimiausiomis dienomis Saulės aktyvumas neturėtų būti didelis, magnetinių audrų intensyvumas neviršys 2 balų.

    Tačiau pirmąjį pavasario mėnesį meteorologiškai jautrūs asmenys turėtų būti viskam pasiruošę.

    Išankstinėmis prognozėmis, kovo mėnuo numatomas stabilus. Tiesa, iš dalies, nes vis dėlto galimi keli periodai, kai Saulė parodys savo galią.

    Jeigu niekas nepasikeis, ypač audringas žada būti kovo vidurys – tai metas, kai jautriai į magnetinio lauko svyravimus reaguojantiems žmonėms derės ypač pasisaugoti.

    Mat vasarį Saulėje buvo pastebėti keli galingi X klasės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai.

    Itin ryškių Saulės aktyvumo šuolių būta vasario 12-ąją ir 13 dienomis, ir jie, specialistų manymu, kovą gali atsiliepti geomagnetinei situacijai – o kartu ir mūsų savijautai.

    Kritinės dienos

    Pirmąjį pavasario mėnesį preliminaria pranašaujamos visų galimų stiprumų magnetinės audros.

    Kovo 1-oji. Kol kas artimiausių dienų prognozės to nepatvirtina, tačiau yra tikimybė, kad kalendorinį pavasarį pasitiksime su vidutinio intensyvumo magnetine audra.

    Kovo 7–8-oji. Galima silpna 3–4 balų audra. Magnetinio lauko permainos bus nežymios ir beveik neatsilieps savijautai. Nebent nusilpusios sveikatos ir imuniteto asmenims: jie gali skųstis prastu apetitu, nemiga, didesniu nei paprastai nuovargiu.

    Kovo 9-oji. Laukiama dar vienos vidutinio stiprumo magnetinės audros. Kaip žinote, tokių audrų poveikis juntamas jau daugeliui jautrių žmonių ir reiškiasi galvos skausmais, kraujospūdžio svyravimais, bendra liguista savijauta.

    Nepamirškite turėti po ranka gydytojo skirtų vaistų.

    Bet jei esate visiškai sveiki, greičiausiai nieko neįprasto nepajusite.

    Kovo 12–14-oji. Tikėtina stipri magnetinė audra. Laimė, vienintelė tokia per visą mėnesį.

    Visgi ji gali siekti 5–6 balus – tiek pakanka, kad ne tik kai kuriems žmonėms sutriktų sveikata, bet būtų paveiktas palydovų, elektronikos prietaisų darbas.

    Šiomis dienomis patariama būti visais atžvilgiais atsargesniems, nenumoti ranka į jokius nerimą keliančius simptomus, kiek leidžia galimybės, vengti fizinių ir psichologinių krūvių.

    Kovo 15-oji. Prognozuojama magnetinė audra turėtų būti vidutinio – 4–5 balų stiprumo. Gali kai kam sutrikti savijauta, tačiau dauguma jausimės kaip eilinę dieną.

    Kovo 16–18-oji. Magnetinio lauko svyravimai bus silpni, užtat tęsis kone dvi paras. Galimybė, kad bus kokių nors Saulės aktyvumo padidėjimo pasekmių, itin menka, bet visiškai atmesti jos negalima.

    Kovo 26–28-oji. Baigsis mėnuo kaip ir prasidėjęs – vidutinio intensyvumo magnetine audra.

    Nepalankios dienos

    Ateinantį mėnesį ne tik magnetinių laukų svyravimai gali kenkti savijautai – Mėnulio fazių įtaka irgi bus juntama.

    14 dieną, per pilnatį, šio dangaus šviesulio energija bus tokia intensyvi, kad gali kai kuriems žmonėms sukelti didesnio įsiaudrinimo būseną, provokuoti agresyvų elgesį ir dirglumą. Neatmestini neapgalvoti ir nebūdingi poelgiai, neatsižvelgimas į galimą riziką ir neigiamas pasekmes.

    29 dieną, stojus jaunačiai, energijos sumažės iki minimumo. Tai irgi gali neigiamai atsiliepti ir nuotaikai, ir bendrai sveikatos būklei. Juolab kad ir imunitetas bus silpnesnis, o rizika susirgti gerokai padidės.

    Dėl prislėgtos būsenos nesiseks aktyviai dirbti – nebus nei susidomėjimo, nei motyvacijos.

    6 ir 22 dieną – per priešpilnį ir delčią atitinkamai – gali būti nepalankus metas emociškai jautriems žmonėms. Juos, tikėtina, kamuos nerimas, baimės, netgi panika.

    7, 14, 22 ir 29 dienos priskiriamos tiesiog nepalankioms. Sakoma, jog tokiu metu išryškėja neigiamos žmonių savybės, sumažėja apsauga nuo įtakos iš šalies, taigi būname imlesni išorinėms įtakoms.

         Naudinga žinoti

    Meteorologinio jautrumo nereikėtų painioti su meteoropatija. Pastaroji – sezoninis afektinis sutrikimas, pasireiškiantis ciklais ir tokiais simptomais, kaip nuotaikų kaita (depresyvumas, dirglumas, nervingumas ir pan.), mieguistumas, nuovargis, padidėjęs apetitas (ypač angliavandeniams), pilvo ir sąnarių skausmai.
    Meteoropatija paprastai paūmėja rudenį ir žiemą, o artėjant pavasariui atsitraukia.
    Ji labiau būdinga žmonėms, kurie jau turi problemų dėl nerimo ar serga depresija, ir atsiranda organizmui nesugebant prisitaikyti prie orų permainų.
    Yra ir vasarinis sezoninis afektinis sutrikimas, kuris nustatomas vos 3 proc. pacientų. Jiems simptomai pasireiškia ankstyvą pavasarį ir vasaros mėnesiais dar pasunkėja. Žiemą tokie žmonės jaučiasi geriausiai.
    Didžiausia meteoropatijos rizika moterims (ypač kenčiančioms nuo PMS), pagyvenusiems asmenims, sergantiesiems reumatu, hipertenzija, kenčiantiesiems nuo galvos skausmų ir kt.

  • Magnetinių audrų kalendorius: balandis

    Magnetinių audrų kalendorius: balandis

    Pavasario antrasis mėnuo meteorologiškai jautrius žmones išbandys visų įmanomų stiprumų magnetinėmis audromis.

    Kai kurių jų poveikį galbūt pajus ir tie, kas paprastai nesiskundžia sveikatos problemomis.

    Balandžio 1–2-oji

    Numatoma stipri magnetinė audra. Pavojingas metas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir šiaip silpnos sveikatos žmonėms.

    Meteopriklausomiems asmenims patariama šalintis didelių žmonių susibūrimų ir maksimaliai mažinti krūvius nervų sistemai. Ypač – antrojoje dienos pusėje ir ypač balandžio 1-ąją, kai prognozuojamas audros pikas.

    Balandžio 3–4-oji

    Laukiama vidutinio stiprumo magnetinės audros. Visiškai sveikiems žmonėms nieko negresia, tačiau kenčiantiesiems dėl meteopriklausomybių ji turės nemenkos įtakos. Todėl visiems, kieno nusilpęs imunitetas arba kas itin jautriai reaguoja į magnetines audras, būtinai reikėtų po ranka turėti nuolat vartojamus gydytojo skirtus vaistus.

    Šiomis dienomis sunkesni bus rytai.

    Balandžio 7-oji

    Išankstinėmis prognozėmis, tądien galima silpna magnetinė audra, kurią lydės dažnos ir staigios nuotaikų kaitos, nemiga, dingęs apetitas, greitas nuovargis. Tačiau šios smulkios savijautos problemos bus būdingos tik meteopriklausomiems žmonėms. O ir jiems rimtų fizinių bėdų kilti neturėtų.

    Balandžio 10–11-oji

    Prognozuojamas dar vienas intensyvių geomagnetinių svyravimų dvidienis. Tai bus panašaus stiprumo audra, kaip ir pirmosiomis mėnesio dienomis, ir pasireikš ji tokiais pačiais simptomais.

    Balandžio 12-oji

    Galima vidutinio stiprumo magnetinė audra. Tokios dar vadinamos nestabiliomis, nes jų galia čia suintensyvėja, čia vėl atlėgsta. Ir tai bene bjauriausias jų bruožas.

    Balandžio 14–15-oji

    Šįkart Žemės magnetinis laukas vėl bus nestabilus dvi dienas iš eilės. Vidutinio stiprumo magnetinė audra pareikalaus atidesnio rūpinimosi sveikata, bet tik meteorologiškai itin jautriems žmonėms. Jeigu esate visiškai sveiki, jokių savijautos pokyčių greičiausiai nepajusite.

    Balandžio 20-oji

    Kaip tikimasi, paskutinė mėnesio audra bus iš tų, silpnųjų, kurių poveikį jaučia tik itin jautrūs lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Tačiau ir jų sveikatai didelės įtakos magnetinio lauko svyravimas daryti neturėtų.

    Nepalankios dienos

    Be magnetinių audrų, bus balandį ir kelios nepalankios dienos, kuriomis įtaką savijautai gali lemti Mėnulio fazė. Tai jokiu būdu nėra moksliškai patvirtintas reiškinys, tačiau kai kuriems žmonėms, jų pačių tvirtinimu, aktualus:

    – balandžio 6-ąją, sutapsiančią su pilnatimi, galimos labai jautrios reakcijos į bet kokius dirgiklius, tad nenustebkite, jei būsite lengviau suerzinami, netgi agresyvūs, linkę į neapgalvotus poelgius.

    – balandžio 20 dieną, per jaunatį, galite pajusti energijos trūkumą, sunkiau seksis susidoroti su negatyvu, kurio aplinkui irgi nestigs. Greičiau pavargsite, imuninė sistema nefunkcionuos visu pajėgumu.

    – balandžio 13-ą ir 28 dieną, per delčią ir priešpilnį atitinkamai, sunkiausia gali būti emociškai pažeidžiamiems žmonėms. Jiems trūks ryžto sprendimams, kamuos abejonės savomis jėgomis ir gabumais.

    – balandžio 4, 13, 19-ą ir 28 dienomis gali prasiveržti negatyviausios žmonių savybės: agresyvumas, pyktis, godumas ir pan. Nors fizinei sveikatai grėsmių nebus, neapgalvoti poelgiai gali baigtis problemomis ar net traumomis.