Žyma: sąnariai

  • Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Darbas nuotoliniu būdu daugeliui atrodo kaip svajonė: jokio biuro, gali dirbti net su chalatu ar pižamos kelnėmis!

    Tačiau ši laisvė turi ir kitą pusę – nuotoliniai darbuotojai valandų valandas praleidžia be judesio, todėl kraujotaka sulėtėja, o kraujagyslės kenčia.

    Panaši situacija ir daugumoje biurų.

    Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad sumažinti žalingą sėdimo darbo poveikį kraujagyslėms gali… kakava.

    Bet kaip šis vaikystės gėrimas gali padėti suaugusiems?

    Sėdimo gyvenimo būdo žala

    Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio sąnariams kenkia ne mažiau nei sunkus fizinis darbas – tiesiog pasekmės pasireiškia lėčiau ir nepastebimai.

    Labiausiai tai pajunta tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, nes jie prie kompiuterio praleidžia mažiausiai šešias valandas per dieną.

    Kai žmogus ilgai būna vienoje pozoje – ypač sėdėdamas prie stalo – raumenys ir sąnariai negauna pakankamos apkrovos.

    Dėl to sutrinka kraujotaka, audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų, o laikui bėgant atsiranda skausmas, sąstingis ir uždegimai.

    Štai kas vyksta organizme:

    • Sulėtėja kraujotaka. Ilgai sėdint kraujas blogiau cirkuliuoja, ypač dubens, kelių ir blauzdų srityse. Sąnariai bei kremzlės gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl atsistato lėčiau ir greičiau dėvisi.
    • Silpsta raumenys ir raiščiai. Kai raumenys ilgai nedirba, jie praranda tonusą. Tuomet apkrova pasiskirsto netolygiai – pavyzdžiui, keliai ar nugara ima „perimti“ silpnesnių raumenų funkcijas. Dėl to atsiranda skausmas ir mikrotraumos.
    • Didėja spaudimas sąnariams. Netaisyklinga laikysena ar įprotis sėdėti sukryžiavus kojas sukuria nenatūralią apkrovą klubo ir kelių sąnariams. Ilgainiui tai gali sukelti artrozę ar lėtinius uždegimus.
    • Sutrinka kremzlės mityba. Sąnarių kremzlės neturi savų kraujagyslių – jos maitinamos judant skysčiui sąnaryje. Kai ilgai sėdime nejudėdami, šis procesas sustoja, o kremzlės pradeda plonėti.

    Kakavos nauda sveikatai

    Mokslininkai nustatė, kad įprasta kakava gali padėti sumažinti sėdimo gyvenimo būdo žalą.

    Kakavoje esantys flavanoliai veikia kaip mažieji kraujagyslių gynėjai.

    Jie padeda išlaikyti vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį – elastingą ir atsipalaidavusį, todėl pagerėja kraujotaka.

    Dėl to kraujas greičiau tiekia deguonį ir maistines medžiagas širdžiai, smegenims bei raumenims, kurie ilgai būna be apkrovos.

    Darbuotojams tai reiškia mažesnį nuovargį, geresnę koncentraciją ir mažesnę kraujospūdžio svyravimų riziką.

    Be to, kakava padeda kovoti su uždegimu ir laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia kraujagysles ir skatina apnašų formavimąsi.

    Flavanoliai padeda sumažinti šiuos procesus, todėl mažėja aterosklerozės ir trombų rizika.

    Reguliarus natūralios kakavos vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata – net jei dienos didžiąją dalį praleidžiate prie stalo spoksodami į ekraną.

    Pagerėjusi kraujotaka taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą: jos gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl lengviau susikaupti, greičiau mąstyti ir priimti sprendimus.

    Tad puodelis šiltos kakavos darbo metu – tai ne tik malonumas, bet ir naudinga kasdienė praktika, padedanti kūnui ir protui susidoroti su ilgo sėdėjimo pasekmėmis.

    Na ką – bėgam į parduotuvę kakavos?

  • Ką gali papasakoti mūsų rankos

    Ką gali papasakoti mūsų rankos

    Pasirodo, labai daug įdomaus – ypač apie rankos savininko fizinį bei protinį išsivystymą pradedant individualiais pomėgiais ir baigiant sveikatos problemomis.

    „Stebuklingasis“ santykis

    Tai, ką mokslininkai vadina santykiu 2L:4L, iš tiesų yra dviejų pirštų – smiliaus ir bevardžio – ilgių santykis.

    Vyrų bevardis pirštas paprastai būna ilgesnis už smilių (vidutinė proporcija 0,96–0,98). Moterų šis santykis apie 1,0, o dažnai ir didesnis nei vienetas, arba, kalbant žmonių kalba, dailiosios lyties atstovių bevardis pirštas ir smilius yra daugmaž apylygiai.

    Prieš porą metų amerikiečiai biologai iš Floridos universiteto išsiaiškino, jog tokie skirtumai tarp lyčių yra rezultatas lytinių hormonų poveikio, kurį visi mes patiriame dar gimdoje: vyriškasis hormonas testosteronas stimuliuoja bevardžio piršto augimą, moteriškasis hormonas estrogenas – smiliaus.

    Tačiau ką 2L:4L santykis gali pasakyti apie konkretaus žmogaus sveikatos būklę? Atsakymas į šį klausimą neseniai buvo rastas iškart dviejuose Didžiosios Britanijos universitetuose. Tiesa, jis vis dar laikomas labai ginčytinu, bet jį vis tiek palaiko daugybė specialistų.

    Vyriškasis hormonas testosteronas stimuliuoja bevardžio piršto augimą, moteriškasis hormonas estrogenas – smiliaus.

    Bato universitete 2010-aisiais atliktas tyrimas parodė, jog regbio žaidėjai, pelnantys daugiau įvarčių nei jų komandos draugai, turi itin menką 2L:4L. O Tisaido universiteto antropologai savo ruožtu nustatė, kad žmonės, kurių 2L:4L reikšmė maža, dažniau išsiskiria blaiviu protu, optimizmu ir agresyvumu – trumpai tariant, turi vienas svarbiausių savybių, reikalingų norint pasiekti sėkmę sporte. Juolab kad kitais tyrimais buvo įrodyta, kad žmonės su mažu 2L:4L gali pakelti didesnį svorį, greičiau bėgioti.

    Daugumos genialių muzikantų vyrų, palyginti su jų vidutinių gabumų kolegomis, smiliaus ir bevardžio piršto ilgių santykis taip pat mažas.

    Yra didelė tikimybė, jog pirštų ilgis taip pat susijęs su mūsų sugebėjimu užjausti bei pomėgiu išgerti. Pernai Olandijos Utrechto universitetas bei Kembridžo universitetas Didžiojoje Britanijoje paprašė 16 moterų įvertinti žmonių emocijas žvelgiant tik į jų fotografijas. Paaiškėjo, kad kuo mažesnis buvo eksperimento dalyvės 2L:4L santykis, tuo tiksliau ji atspėdavo nuotraukose pavaizduotų žmonių nuotaikas.

    Na, o Erlangeno-Niurnbergo universitete Vokietijoje 2011-ųjų pavasarį atlikti antropologiniai eksperimentai padėjo išsiaiškinti, kad nuo alkoholio priklausomi žmonės pasižymi mažesniu smiliaus ir bevardžio piršto ilgių santykiu nei blaivininkai.

    Bevardis pirštas

    2009-aisiais Kembridžo universitetas nepatingėjo išanalizuoti kelių prekybininkų pelną per pastaruosius dvejus metus, kad išsiaiškintų, ar rankų pirštų ilgis turi tam įtakos. Paaiškėjo, turi: komersantai, turintys ilgus bevardžius pirštus, uždirba iki vienuolikos kartų daugiau.

    Pirštų atspaudai

    Kadangi visų mūsų pirštų atspaudai yra genetiškai unikalūs, naudoti juos kokiems nors tipiniams asmenybės bruožams nustatyti nepaprastai sunku. Tačiau jie vis tiek gali labai daug apie mus papasakoti.

    2010 metais Rytų Anglijos universiteto mokslininkai sukūrė metodiką, galinčią padėti diagnozuoti vėžį bei širdies ligas. Į geležies oksido miltelius, skirtus pirštų atspaudams imti, jie pridėjo antikūnų ir padarė jų tirpalą. Jeigu žmogaus organizme yra cheminės medžiagos, į kurią orientuotas tirpalas, ant pirštų atspaudų lieka švytinčių molekulių.

    Beje, iš pradžių ši metodika buvo kuriame visiškai ne vėžio, o narkotikų – medžiagų, esančių marihuanoje, kokaine ir heroine, – taip pat sprogstamųjų mišinių ir parako likučių paieškoms.

    Nagai

    Jie, pasirodo, labai veiksminga priemonė mūsų sveikatos analizei atlikti.

    Trapūs, greitai lūžtantys nagai įspėja apie vitaminų trūkumą arba konkrečią ligą – tokią kaip anemija. Kai kada lūžinėjantys nagai gali rodyti daug rimtesnį negalavimą: pavyzdžiui, pernelyg aktyvią skydliaukės funkciją arba kepenų ligas.

    Jeigu nagas baltas ir dar laikosi savo guolyje, tai gali rodyti diabetą, kepenų cirozę ir gyvenimą pusbadžiu.

    Maždaug 40 procentų atvejų lėtinį inkstų nepakankamumą galima nustatyti iš nago, pusę kurio būna ruda, pusė – balta.

    Juodos dėmės ant nago gali byloti apie odos vėžį.

    Sąnariai

    Jeigu pirštų sąnariai sukaulėjo arba nenormaliai padidėjo, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti ankstyvieji osteoartrozės požymiai.

    Tik nemanykite, jog tokios ligos išsivysto dėl to, kad žmogus pernelyg dažnai traškina pirštus.

    Rankų sąnariai, kaip ir visi kiti, yra apsupti skysčio – sąnarinio tepalo. Sulenkite pirštą ir pajusite, kaip kaulai jame atsiskiria, o jungiamasis audinys išsitempia mažindamas spaudimą. Tuo metu skystyje susidaro dujų burbuliukai. Ir jeigu nesiliausite pirštą lenkę, tie burbuliukai ims sproginėti. Traškesį, girdimą judinant sąnarius, sukelia ne kaulai, o tie sproginėjantys dujų burbulai.

    Delno linijos

    2003 metais specialistai aptiko ryšį tarp delno linijų ir delno savininko polinkio sirgti fluoroze – lėtiniu apsinuodijimu fluoru.

    Apžiūrėję daugiau nei tūkstantį aliuminio fabrikų, kur itin didelė rizika susirgti fluoroze, darbininkų, mokslininkai rado genetinį ryšį tarp žmonių, jau sergančių šia liga, ir tų, kurie nesirgo, bet delnuose turėjo tokios pat formos linijų. Žmonių, neturinčių genetinio polinkio sirgti fluoroze, delno linijų raštas buvo visiškai kitoks.

        Žmogaus organizmas ir skaičiai

    Mūsų organizmas sudarytas iš daugiau nei 100 trilijonų ląstelių.
    60 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Likę 40 proc. pasiskirstę taip: 19 proc. sudaro baltymai, riebalai ir į riebalus panašios medžiagos – 15 proc., mineralinės medžiagos – 5 proc. ir angliavandeniai – 1 proc.
    Žmogaus griaučius sudaro truputį daugiau kaip 200 kaulų. Nurodyti tikslų jų skaičių neįmanoma, nes atskiri individai turi skirtingą kaulų skaičių. Pavyzdžiui, 20 proc. žmonių turi skirtingą skaičių stuburo slankstelių, vienas žmogus iš dvidešimties turi perteklinį šonkaulį (vyrai triskart dažniau negu moterys). Be to, kaulų skaičius keičiasi žmogui augant: kai kurie kaulai suauga vienas su kitu, sudarydami kietas siūles (kryžkaulis, pavyzdžiui, sudarytas iš 5 vienas su kitu suaugusių stuburo slankstelių). Pats ilgiausias žmogaus kaulas yra šlaunikaulis – jo ilgis paprastai sudaro 27,5 proc. žmogaus ūgio.
    Tiksliai nustatyti raumenų skaičių taip pat neįmanoma: specialistai teigia, jog jų yra nuo 400 iki 680. Bendras vyro raumenų svoris sudaro 40 proc. viso kūno svorio, moterų – apie 30 proc.
    Ramybės būsenoje vyras per parą naudoja 400–500 litrų deguonies padarydamas 12–20 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę. Vasarą kvėpavimo dažnis būna vidutiniškai trečdaliu didesnis nei rudenį.
    Suaugusio žmogaus širdis per dieną perpumpuoja apie 10 tūkstančių litrų kraujo.
    Bendras žmogaus kraujagyslių ilgis – vidutiniškai 100 tūkstančių kilometrų.
    Per minutę smegenyse prateka apie 750 ml kraujo.
    Su amžiumi žmogaus smegenys keičia ir formą, ir svorį. Vyrų smegenys maksimalų svorį pasiekia 20–29 gyvenimo metais, moterų – 15–19 gyvenimo metais.
    Žmogaus plaukai per parą užauga 0,35–0,40 milimetro. Galvos plaukų skaičius priklauso nuo jų spalvos: blondinai turi 140 tūkstančių plaukų, brunetai – 120 tūkstančių, šatenai – 109 tūkstančius, raudonplaukiai – 88 tūkstančius plaukų.
    Rankų pirštų nagai auga 0,086 mm, kojų – 0,05 mm per parą greičiu.
    Mūsų liežuvis turi apie 9 tūkstančius skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsnių Celsijaus temperatūrai.
    Vidutinis vyro vandens gurkšnis – apie 24 ml, moters – 14 ml.
    Net ir vyrams per parą išteka 1–3 ml ašarų.
    Alkio jausmą pajuntame mūsų organizmui praradus 1 proc. skysčių. Netekus daugiau kaip 5 proc. skysčių galima prarasti sąmonę, daugiau kaip 10 proc. – mirti.

  • Ką valgyti, kai skauda sąnarius?

    Ką valgyti, kai skauda sąnarius?

    Sąnarių sveikatai itin svarbu subalansuota mityba, kurioje būtų pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų ir vitaminų.

    Nors pastaruoju metu populiarėja įvairūs papildai sąnariams, daugelio jų veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas.

    Priešingai, tinkama mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos sąnarių būklei.

    Kokius produktus įtraukti į savo mitybą?

    Maisto produktai, kuriuose gausu sieros ir seleno

    Siera yra būtina kremzlės audinio sintezei.

    Jos pakankamai yra baltyminguose maisto produktuose: visų rūšių mėsoje ir žuvyje, ankštinėse daržovėse, grūduose, kiaušiniuose bei pieno produktuose.

    Selenas padeda sierai įsijungti į kremzlių struktūrą, taip pat palaiko sąnarių mitybą ir drėkinimą. Seleno gausu:

    • braziliškuose riešutuose,
    • riebioje žuvyje (sardinėse, lašišoje, silkėje),
    • česnakuose,
    • kiaušiniuose,
    • vištienoje, kalakutienoje, jautienos kepenyse,
    • grybuose, sūryje, grūdinėse ir ankštinėse kultūrose.

    Maisto produktai, turintys daug vitamino C

    Vitaminas C yra būtinas kolageno – pagrindinio kremzlių, raiščių ir odos baltymo – sintezei. Jis taip pat svarbus kraujo krešėjimui, kraujagyslių elastingumui ir stiprumui bei imuninės sistemos funkcijai. Kadangi organizmas pats šio vitamino negamina, jis turi būti gaunamas su maistu.

    Geriausi vitamino C šaltiniai:

    • kiviai,
    • rauginti kopūstai,
    • uogos,
    • citrusiniai vaisiai,
    • paprikos.

    Vitaminas D

    Vitaminas D yra būtinas kaulų ir sąnarių sveikatai, nes jis padeda organizmui įsisavinti kalcį. Jo gausu šiuose produktuose:

    • svieste,
    • menkių kepenyse,
    • kiaušinių tryniuose.

    Be to, šis vitaminas sintetinamas organizme veikiant saulės spinduliams, todėl svarbu reguliariai būti lauke.

    Riebi žuvis ir augaliniai aliejai

    Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios sąnarių elastingumui, nes jos, kaip ir kolagenas, palaiko kremzlių būklę bei mažina uždegiminius procesus organizme.

    Be to, jos gerina kitų maistinių medžiagų įsisavinimą.

    Geriausi omega-3 šaltiniai:

    • riebi žuvis (silkė, lašišos rūšys, skumbrė, sardinės),
    • linų sėmenų aliejus,
    • alyvuogių aliejus.

    Papildomai verta įtraukti jūros dumblius, braziliškus riešutus ir rudus ryžius – jie taip pat teigiamai veikia sąnarių būklę.

    Subalansuota mityba – raktas į sąnarių sveikatą

    Norint išlaikyti sąnarius sveikus, svarbu ne tik vartoti tinkamus maisto produktus, bet ir laikytis bendrų sveikos mitybos principų: vengti perdirbto maisto, sumažinti cukraus ir per didelio druskos kiekio vartojimą bei užtikrinti pakankamą vandens suvartojimą.

    Sveika mityba gali padėti sumažinti sąnarių skausmus ir užkirsti kelią jų nusidėvėjimui ateityje.

  • Ką būtina žinoti apie septinį artritą

    Ką būtina žinoti apie septinį artritą

    Septinis artritas – reta ir negailestinga artrito forma, galinti pažeisti ir vieną sąnarį, ir, deja, daugiau.

    Dažniausiai ligą sukelia bakterijos, tačiau kartais septinis artritas išsivysto ir po kontakto su virusu arba grybeliu.

    Visais atvejais infekcija išplinta į sąnarius ir sukelia uždegimą.

    Taikosi į stambesnius

    Dar vadinamas piogeniniu arba bakteriniu, toks artritas paprastai smogia didiesiems sąnariams – klubų, kelių. Bet gali nusitaikyti į kitus, pavyzdžiui, pečių sąnarius ar kulkšnis.

    Simptomai, kaip galima numanyti, tuomet labai nemalonūs: stiprus skausmas ir tinimas, riboti sąnario judesiai, karščiavimas ir šaltkrėtis.

    Dažnai prieš tai būna kokia nors prielaida infekcijai įsimesti, kaip kad patirta sąnario operacija, nusilpęs imunitetas, diabetas, reumatoidinio artrito diagnozė ar atvira žaizda.

    Negydomas arba tinkamai negydomas septinis artritas labai pavojingas ir gali ne tik negrįžtamai pažeisti sąnarį, bet ir sukelti pavojų gyvybei.

    Negaili ir vaikų

    Iš visų septinio artrito kaltininkų – bakterijų, virusų, grybelių – dažniausiu sukėlėju nustatomas auksinis stafilokokas.

    Šie patogeniniai mikroorganizmai, be kita ko, siejami su plaučių uždegimu, odos infekcijomis, sepsiu, kaulų ir sąnarių infekcijomis.

    Septinis artritas dažnai diagnozuojamas vaikams – jiems didesnė rizika pasigauti ligą sukeliančią infekciją. Bet suaugusieji irgi juo serga.

    Kai kurie rizikos veiksniai didina grėsmę susirgti septiniu artritu abiejų amžiaus grupių atstovams:

    • Artritinės ligos, tokios kaip osteoartritas, podagra, autoimuninis reumatoidinis artritas ir vilkligė. Vaistai, reikalingi šiems negalavimams gydyti, gali padidinti septinio artrito riziką (pavyzdžiui, sergantieji reumatoidiniu artritu vartoja vaistus, slopinančius imunitetą, taigi didinančius grėsmę užsikrėsti).

    • Praeityje persirgtas septinis artritas didina tikimybę išgirsti šią diagnozę antrąkart.

    • Nusilpusi imuninė sistema. Septinio artrito grėsmė sergantiesiems diabetu, turintiesiems bėdų dėl inkstų ir kepenų, taip pat yra didesnė – dėl vaistų, kuriuos jie priversti vartoti.

    • Sąnario protezas. Bakterijos gali patekti į sąnario vietą atliekant jo keitimo operaciją arba infekcija ant dirbtinio sąnario gali pakliūti iš kitos kūno vietos.

    • Sąnario trauma. Jeigu netoli jo yra atvira žaizda, įpjovimas, mikrobai nuo odos gali pasiekti sąnarį per kraujotaką.

    • Odos problemos. Jautri, lengvai pažeidžiama oda didina septinio artrito grėsmę. Į šią rizikos grupę patenka ir sergantieji žvyneline – autoimunine odos liga.

    • Injekcijos. Tai visai neseniai išaiškintas rizikos veiksnys, siejamas su „nemediciniškai atliekamomis injekcijomis“, kai švirkštai nėra sterilūs, taigi bakterijos per odą gali patekti į kraują. Jeigu tos bakterijos atsparios antibiotikams ar itin užkrečiamos, didėja komplikacijųir net grėsmę gyvybei keliančių situacijų tikimybė.

    Du ar daugiau iš išvardytų rizikos veiksnių jau lemia rimtesnę grėsmę susirgti septiniu artritu nei tik vienas.

    Kurie sąnariai pažeidžiamiausi?

    Kol sąnariai dar savi – tai yra ne protezai, – septinis artritas, kaip minėta, dažniausiai taikosi į kelius, klubus, pečius, kulkšnis, alkūnes, riešus.

    Tačiau infekcijos vieta gali priklausyti ir nuo patogeno tipo, esamų sąlygų, užsikrėtimo būdo.

    Negydomas septinis artritas gresia rimtomis komplikacijomis ar net pavojumi gyvybei.

    Vaikams septinis artritas gali pažeisti visai kitus sąnarius nei suaugusiesiems. Tyrimai rodo, jog mažiesiems pacientams dažniausiai nukenčia klubo arba kelio sąnarys. Dar pasitaiko alkūnės septinio artrito atvejų – jį sukelia stafilokokinė infekcija.

    Suaugusiesiems septinio artrito sukėlėjai įprastai būna susiję su jų ligos istorija, sveikatos būkle, ortopedinėmis operacijomis ar injekcijomis (dažniausiai narkotikų). Ir didžiausia tikimybė, kad pažeisti lieka kelio arba smulkieji pirštų sąnariai.

    Išsivysčius septiniam artritui, audiniuose aplink kelio sąnarį ima kauptis skysčiai ir jis ištinsta – tai vadinama sąnario efuzija. 91 proc. asmenų, kuriems septinis artritas, ji nustatoma paprastu ultragarso tyrimu.

    Kaip atpažinti

    Septinio artrito simptomai pirmiausia pasireiškia pažeistame sąnaryje, tačiau galimi ir vadinamieji sisteminiai simptomai, juntami visame kūne.

    Medikai išskiria šiuos pagrindinius:

    • Labai stiprus pažeisto sąnario skausmas (ypač judant) bei jautrumas.

    • Pastebimas tinimas (dėl susikaupusių skysčių).

    • Odos karščiavimas pažeisto sąnario vietoje.

    • Pažeisto sąnario sąstingis, dėl kurio tampa sunkiau judėti.

    • Nuovargis ir bendras silpnumas.

    • Karščiavimas ir šaltkrėtis.

    Gali septinis artritas pažeisti ir sąnario protezą. Tuomet juntamas silpnas skausmas ir tinimas, kurie su laiku stiprėja.

    Tokiais atvejais infekcija išplinta gerokai vėliau, kai pjūvio vieta jau būna užgijusi. Dėl jos sąnario protezas gali atsipalaiduoti – tai teikia papildomą skausmą judant arba perkeliant kūno svorį ant to sąnario. Itin sunkiais atvejais sąnarys gali net išnirti.

    Kai infekcija dirbtinį sąnarį pažeidžia iškart po operacijos, tą parodo tinimas, odos paraudimas, skausmas, net išskyros. Taip nutikus, žaizda ilgiau gyja.

    Dar vadinamas bakteriniu, septinis artritas bene dažniausiai pažeidžia kelių sąnarius. Kovai su juo reikalingas ilgas stiprių antibiotikų kursas.

    Gydymui prireiks laiko

    Gydomas septinis artritas stipriais antibiotikais ir nutraukiant skystį. Labai svarbu kuo greičiau sulašinti antibiotikų į veną, kad būtų sustabdytas tolesnis infekcijos plitimas, o tai reiškia, jog teks pagulėti ligoninėje.

    Baigus gydymą stacionare, šeimos gydytojas skiria geriamų antibiotikų. Jų kursas – 3–4 savaitės. Tiek paprastai užtenka septiniam artritui įveikti, nors sunkesniais atvejais gydymas gali užsitęsti iki 6 savaičių.

    Nutraukus skystį iš pažeisto sąnario uždegimas gan greitai nuslopsta. Vis dėlto kai kuriais atvejais prireikia ir chirurginės operacijos (infekcijos pažeistam audiniui, pažeistoms sąnario dalims pašalinti ar visą sąnarį pakeisti – bet tik tuomet, kai uždegimas visiškai išgydytas).

    Greičiau pagyti ir skausmui nuslopinti dar gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, poilsio režimas, įtvaras sąnariui (kuo mažiau judės, tuo greičiau gis ir ne taip skaudės).

    Fizioterapija taip pat padeda suvaldyti skausmą ir ilgainiui sugrąžinti sąnariui judrumą.

    Dirbtinis sąnarys septinio artrito atveju neretai keičiamas nauju protezu. Arba, jeigu situacija nėra tokia rimta, tik išvalomas ir pašalinami pažeisti audiniai.

    Kodėl delsti pavojinga

    Negydomas septinis artritas gresia rimtomis komplikacijomis ar net pavojumi gyvybei.

    Taip pat liga gali nepataisomai pažeisti kaulą ir sąnario audinius, dėl to mums, kad galėtume judėti ir išlaikyti svorį, labai svarbūs kelių ar klubų sąnariai neteks mobilumo.

    Grėsmes sveikatai didina ir tai, jog septinis artritas kartais pasireiškia kartu su osteomielitu – pavojinga pūline infekcine kaulų čiulpų liga (uždegimu).

    Nors taip būna labai retai, negydomas septinis artritas gali sukelti net septinį šoką (sunkų kraujo užkrėtimą kartu su sumažėjusiu kraujospūdžiu) – nepaprastai pavojingą organizmo reakciją į infekciją.

    Bet tokios komplikacijos daugiausia priklauso nuo sąnarį užkrėtusių bakterijų tipo ir paciento sveikatos būklės (žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, jos gali grėsti net mirtimi). O greitai suteikta medicinos pagalba padeda jų išvengti.

    Visgi neginčytina viena: septinį artritą būtina laiku diagnozuoti ir skubiai gydyti. Tad jeigu jaučiate bent kokius jo požymius, kreipkitės gydytojo pagalbos.

    Ar galima nuo septinio artrito apsisaugoti?

    Tai įmanoma. Svarbu vengti kokių nors odos pažeidimų, įpjovimų, žaizdelių, nudegimų ir panašiai, o jeigu jau taip nutiko, skubiai ir kruopščiai juos išplauti.

    Kai žaizdos didelės ar gilios, geriau iškart kreiptis į medikus.

    Jeigu sergate autoimunine liga, esate diabetikai, labai svarbu kontroliuoti ligos eigą – tuomet ir infekcijų rizika bus mažesnė.

    Pasirodžius pirmiesiems infekcijos ženklams nedvejokite kreiptis į šeimos gydytoją – ir tuo labiau jei karščiuojate ir kankina stiprūs sąnario skausmai.

    Pasikartosime: negydomas septinis artritas greitai tampa skubios medicinos pagalbos reikalinga būkle. Tad jei jaučiate stiprius skausmus, sąnarys tinsta, karščiuojate, krečia šaltis, simptomai pasireiškia staiga ir sparčiai blogėja, nedelskite. Laikas ypač aktualus, jeigu sąnarys protezuotas arba jeigu jūsų imuninė sistema nusilpusi.

     

  • Rudens dovanos sąnariams

    Rudens dovanos sąnariams

    Jeigu keičiantis ir taip nepastoviems rudeniniams orams sąnariai pradeda skųstis, pabandykite juos tinkamai pamaitinti.

    Sąnariams – tiksliau, jungiamajam kremzliniam audiniui, kurį sudaro kolagenas, – kaip ir visam organizmui, būtina taisyklinga mityba. Ypač kai su amžiumi tas pradeda „senti“ mažindamas mūsų galūnių lankstumą ir judrumą.

    Kolagenas ir odai reikalingas kaip oras.

    Bet „atjauninti“ jį gali padėti tam tikruose produktuose – tarp jų ir tradiciškai rudeniniais laikomuose – esančios maistinės medžiagos, vitaminai ir mikroelementai.

    Baltymai. Jie būtini aminorūgščių ir baltymų sintezei organizme, dalyvauja audinių regeneracijos procesuose.

    Kur yra: vištienoje, kalakutienoje, kiaušinių baltyme, rudagalvėse menkėse, sterkuose, kuprėse ir kt.

    Mėsoje taip pat yra sąnarių jungiamiesiems audiniams būtino cinko.

    Vitaminas C. Dalyvauja kolageno sintezėje – veikia tam tikrus fermentus. Jis didina sąnarių atsparumą, slopina uždegimą.

    Kur yra: erškėtuogėse, serbentuose, baltagūžiuose kopūstuose, raudonose paprikose, obuoliuose, šaltalankiuose, persimonuose.

    Siera. Nepaprastai svarbi kolageno sintezei ir tam tikrų glikozaminoglikanų, esančių kremzlėje, komponentas.

    Kur yra: kopūstuose, svogūnuose, kruopose, ankštinėse daržovėse, krienuose, vynuogėse, obuoliuose, česnakuose, liesoje jautienoje, žuvyje, vištų kiaušiniuose.

    Sąnarių kremzlėms taip pat į naudą maistas, turintis želatinos. Pavyzdžiui, vištienos šaltiena arba juodųjų serbentų želė.

        Patarimas

    Pakenkti sąnario kremzliniam audiniui gali rūkytas maistas, pomidorai ir kiti bulviniai augalai. Taip pat raudona mėsa (jautiena – ypač kepta arba vytinta).

    Jeigu skauda sąnariai, reikėtų atsisakyti ir konservų.