Žyma: „Sakyk TAIP savo odai“

  • Žvyneline sergantys Panevėžyje patiria ir skausmus, ir diskriminaciją

    Žvyneline sergantys Panevėžyje patiria ir skausmus, ir diskriminaciją

    Virš 120 tūkst. pacientų visoje Lietuvoje, arba tiek žmonių, kiek jų gyvena Panevėžio mieste ir rajone kartu sudėjus. Toks gausus yra sergančiųjų žvyneline, kuri dar žinoma kaip psoriazė, skaičius. Ši liga kamuoja ir nemažą dalį panevėžiečių, nesirinkdama lyties, amžiaus ar socialinio statuso. Pacientus  žvynelinė dažniausiai užklumpa netikėtai, sukelia nuožmius sveikatos išbandymus, o kartais priverčia kentėti ir diskriminaciją bei negatyvų visuomenes požiūrį. Kodėl taip yra ir kas šia liga sergantiesiems gali padėti, pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės ir klinikos „Derma Sapiens“ gydytoja dermatovenerologė Agnė Gaigalė.  

    Anot A. Gaigalės, pirmąkart žvyneline gali susirgti tiek vaikai, kuriems mažiau nei dešimt metų, tiek ir vyresni nei šešiasdešimties. Visgi dažniausiai žvynelinės pacientai yra suaugusieji.

    „Ši liga – labai klastinga. Ji gali pasireikšti labai įvairiai, pažeisti ne tik odą, bet ir nagus, sąnarius. Dažniausiai bėrimai atsiranda skalpo, užausio ir ausų landų, alkūnių, kelių, sėdmenų srityse, tačiau sunkios ligos atveju išberia ir visą kūną. Žvynelinės atsiradimą ir paūmėjimą provokuoja skirtingi veiksniai – stresas, žalingi įpročiai, įvairios infekcijos, gretutinės ligos. Neretai pacientų būklė pablogėja šaltuoju sezonu“, – kalba gydytoja dermatovenerologė.

     Paklausta, kaip panevėžiečiai kovoja su šia liga, A. Gaigalė sako – jie tikrai noriai kreipiasi konsultacijos, dažniausiai itin sąžiningai laikosi gydymo režimo.

    „Tiesa, pasitaiko atvejų, kai internetu ar turguose perkami tepaliukai, kuriuose, tvirtinama, yra tik žolelių sudedamosios dalys. Tačiau paaiškėja, kad jie visgi turi itin stiprių hormoninių steroidų. Pacientai šiuos tepaliukus drąsiai tepa net veido srityje, nežinodami, kad tokios priemonės gali išryškinti kapiliarus ar net sukelti odos atrofiją“, – perspėja medikė.

     Liga neužkrečiama

    Panevėžiečiai žvynelinę bando įveikti visomis įmanomomis priemonėmis ir tai, A. Gaigalės teigimu, yra puikiai suprantama. Sergantieji šia liga susiduria ne tik su fizinėmis problemomis – odos pleiskanojimu, bėrimais, niežėjimu, pažeidimais, sausumu, nagų pakitimais.

    „Jie kenčia ir diskriminaciją, stigmatizaciją, patiria negatyvų visuomenės požiūrį. Todėl vengia eiti į paplūdimius, baseinus, karštą vasaros dieną dėvi uždarus drabužius, nesilanko kirpyklose, manikiūro salonuose. Mat visuomenė neretai vis dar įsitikinusi, kad psoriaze galima užsikrėsti. Tačiau noriu pabrėžti – moksliškai įrodyta, jog žvynelinė neužkrečiama“, – akcentuoja A. Gaigalė.

    Visgi ji džiaugiasi – aplinkinių požiūris į šios ligos pacientus pamažu kinta, o ir patiems sergantiesiems jau prieinamos efektyvios gydymo priemonės. Panevėžyje pacientams taikomas kompleksinis gydymas vietiniais ar sisteminiais medikamentais, fototerapija ir fotochemoterapija.

    Išeičių – daug

     Jei minėtas gydymas neduoda norimo rezultato ir ligos forma sunki, dabar pacientams jau prieinama ir pažangiausia vadinama biologinė terapija.

    „Šie biologiniai vaistai švirkščiami po oda ar į veną, leidžia gydytis labai patogiai bei smarkiai pagerinti gyvenimo kokybę. Pakanka 4–6 injekcijų per metus, ir ligą galima visiškai pamiršti. Kartais žmonėms netgi sunku patikėti – vos po kelių vaistų dozių išnyksta daugybę metų kamavę bėrimai ar sąnarių skausmai“, – pasakoja medikė.

    Ji priduria – nors šiuo metu Panevėžyje gydymas biologine terapija dar nėra taikomas, šiuos vaistus skiria Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių ligoninės. Tačiau daug kas – ir pacientų rankose.

    „Raginu rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, vengti žalingų įpročių, subalansuotai maitintis, gydyti gretutines ligas. Visa tai ir tinkamas miego bei poilsio režimas turi daug įtakos ligos valdymui. Mylėkite save, savo odą, o pastebėję bet kokius jos pažeidimams, kreipkitės į specialistus, kurie ras tinkamiausius gydymo metodus“, – apibendrina A. Gaigalė.

     Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.

     

     

     

    EM-130810

  • Žvyneline sergančios 22-ejų Evijos istorija: liga ženklino vaikystę ir paauglystę, bet ištrūkti iš jos gniaužtų galimybių jau yra

    Žvyneline sergančios 22-ejų Evijos istorija: liga ženklino vaikystę ir paauglystę, bet ištrūkti iš jos gniaužtų galimybių jau yra

    Nors psoriaze, plačiau žinoma kaip žvynelinė, Lietuvoje serga daugiau nei 120 tūkst. žmonių, labai mažai jų yra geriau susipažinę su šia liga, o dar mažiau kreipiasi į gydytojus. Tai pastebi jau vaikystėje su šia liga ir ne viena nemalonia situacija susidūrusi Evija. Iš Šiaulių kilusi mergina jau buvo nuleidusi rankas, tačiau persikėlusi į šalies sostinę ir apsilankiusi tretinio lygio dermatovenerologo paslaugas teikiančiose Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pagaliau gali džiaugtis pozityviais gydymo rezultatais.

    Jautė nuolatinį diskomfortą

    Pirmuosius šios autoimuninės ligos simptomus – bėrimus ant kojų – Evija pastebėjo būdama vos septynerių ir patyrė didžiulį stresą. Kadangi šią ligą Evija paveldėjo iš mamos, nebuvo bandoma gydytis patiems ir iškart kreiptasi į Šiaulių ligoninėje dirbusius dermatovenerologus.

    Medikai merginą pirmiausia bandė gydyti įvairiais lipidų pagrindo tepaliukais ir emolientais, tačiau šie vaistai norimo poveikio nepadarė ir sukeldavo nemažą diskomfortą: vakare jais ištepta oda lipdavo prie patalynės, o dieną – prie drabužių. Vėliau jaunai merginai buvo paskirta dešimt fototerapijos procedūrų, kurios taikytos pusmetį – tai gydymo metodas, kai specialiose PUVA kabinose leidžiami UVA ir UVB spektro ultravioletiniai spinduliai. Deja, ir šis gydymas padėjo tik neilgam.

    „Nuo pirmųjų simptomų atsiradimo bėrimai taip niekada ir nedingo. Kiek lengviau būdavo vasaromis: simptomai tapdavo ne tokie ryškūs, kartais ant įdegusio kūno likdavo tik baltos nešerpetojančios dėmės. Tačiau tuomet – ruduo, žiema ir šalčiai, tad liga sugrįždavo su kaupu. Prisidėdavo ir dėl mokslų bei užklasinės veiklos padidėjęs stresas, mane tiesiog „puošdavo“ bėrimai ir žaizdos – kasydavausi niežtinčias vietas, lengvai pažeisdavau suplonėjusią odą ir pradėdavau kraujuoti. Blogiausia – miegant, kai negalėdavau savęs kontroliuoti, tad kartais atsibusdavau kraujo klane. Būdavo, kad nejučia pasikasydavau odą ir dieną, tad kone kasdien tekdavo plauti ne tik patalynę, bet ir drabužius“, – prisimena pašnekovė.

    Sulaukė ir pašaipų

    Evija kentėdavo ir dėl estetinių problemų – kone penktadalis jos kūno nusėtas žvynelinės žvaigždynais, kurie vasarą tapdavo geriau matomi aplinkiniams. Kartais ji džiaugdavosi galėdama papasakoti daugiau apie ją kamuojančią ligą, kodėl ant jos odos gausu sidabro spalvos, lengvai nuo odos besilupančių žvynelių ir kodėl jos nereikia bijoti, nes liga neužkrečiama. Deja, pasitaikydavo ir ne itin supratingų žmonių.

    „Pirmų patyčių sulaukiau iš nepažįstamų suaugusiųjų. Komentarai apie mano išvaizdą buvo labai skaudūs, po to keletą metų dengiau savo kūną, galvojau, kad esu negraži. Įdomu, kad ankstyvoje jaunystėje mano bendraamžiai buvo labai supratingi, jie tiesiog žinodavo, kad esu kitokia, ir to nekvestionuodavo“, – išgyvenimais dalijasi žvyneline serganti mergina.

    Nors aplinkinių reakcijos žeidė, pašnekovė akcentuoja, kad nuo jų atsigauti itin padėjo draugų palaikymas, nuolatinis kartojimas, kad ji – unikali. Vis dėlto prasidėjus paauglystei atsirado papildomų problemų. Evija pripažįsta, kad matydama kitas gražią odą turinčias merginas ji nesijausdavo gerai, vis daugiau dėmesio kreipdavo į savo problemas.

    „Ne visi žmonės yra stiprūs ir dažnas tokiose situacijose gali palūžti. Mano odos problemos kliūdavo ir kai kuriems aplinkiniams. Tuomet maniau, kad tai edukacijos stoka, bet ilgainiui supratau, kad nors žmonės yra girdėję apie žvynelinę, kai kurie su ja net susidūrę artimoje aplinkoje, tačiau tuo jų žinios ir baigdavosi“, – pasakoja pašnekovė.

    Buvo nuleidusi rankas

    Evijos paauglystė žymėjo ir svarbų jos gydymo periodą. Protarpiais pagelbėdavusi fototerapija galiausiai tik smarkiai išsausindavo merginos odą, o pagal PASI skaičiuoklės metodiką (liet. PPSI – psoriazės ploto ir sunkumo indeksas) įvertinus pažeistą odos plotą ir bėrimų pobūdį, buvo kalbama apie itin prastą padėtį – pažeista daugiau nei 17 proc. kūno odos. O tai – jau sunki ligos forma. Merginai buvo skirti geriamieji vaistai, bet jos mintys jau buvo visai kitur – artėjo egzaminai, reikėjo daug visko suderinti ir galvoti apie ateitį.

    „Požiūris į ligos eigą nepasikeitė pradėjus studijuoti, nes tiesiog nelikdavo laiko. Ir nors skaudėdavo, nedrįsdavau ir nežinodavau, į ką kreiptis. Tiesiog susigyvenau. Bet mano didžiulius bėrimus galiausiai pamatė šeimos gydytoja ir iškart pasiūlė kreiptis į šios srities specialistą“, – pasakoja pašnekovė.

    Mergina gydymą atnaujino nuo šių metų vasario, šįkart ji gydoma imuninę sistemą slopinančiu metotreksatu. Kaip pasakoja Eviją gydantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologas Tadas Raudonis, nors liga gerokai išplito, visa laimė, kad ji nepažeidė nagų ir sąnarių. Dabar mergina jaučia pagerėjimą, tačiau jei minėtas gydymas neduos norimų rezultatų, teks imtis kur kas efektyvesnių biologinių vaistų. T. Raudonis pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje prieinami patys naujausi bei pažangiausi ir visame Vakarų pasaulyje skiriami vaistai, o Evijos atvejis nėra išskirtinis – nuo sunkios žvynelinės formos kenčia kas antras pacientas: tiek vaikai, tiek suaugusieji.

    „Evija ketverius metus beveik negavo jokio gydymo. Problemiška ir tai, kad augdama Šiauliuose ji, kaip ir daugybė kitų pacientų, negalėjo gauti paslaugų, kurios buvo prieinamos tik Vilniaus ir Kauno universitetinėse ligoninėse, turinčiose teisę skirti pažangesnį gydymą. Tačiau tokiems pacientams kaip ji, pamačius raudonas ir pakilusias odos dėmeles, apimančias daugiau nei vieno centimetro plotą, reikėtų iškart kreiptis į patirties gydant psoriazę turinčius medikus. Svarbiausia – nelaukti, nes liga greitai plinta, o pažeidus bent 10 proc. kūno ji jau laikoma sunkia“, – pasakoja gydytojas dermatovenerologas.

    Specialistas pabrėžia, kad daugeliui rankos nusvyra dėl ilgų eilių pas dermatovenerologus, nors tam net nereikia šeimos gydytojo siuntimo. Evija priduria – nors žinojo, kad šia liga serga labai daug žmonių, tačiau nustebo sužinojusi, kad tik maža dalis bando gydytis su medikų pagalba.

    „Aš ir pati padariau klaidą taip ilgai nesikreipdama į specialistus. Matydama pagerėjimą, tikrai turėjau imtis reikiamų žingsnių ir anksčiau. Galiu tik pasidžiaugti, kad vis dar patenku į tą itin anksti ir gerai traukinį“, – optimizmo nestokoja Evija.

    Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.