Žyma: ryžiai

  • Ar galima telefoną džiovinti ryžiuose?

    Ar galima telefoną džiovinti ryžiuose?

    Kai telefonas netyčia įkrenta į vandenį, daugelis pirmiausia prisimena „patikrintą“ būdą – įdėti jį į ryžius.

    Šis metodas jau seniai laikomas paprastu sprendimu, galinčiu išgelbėti sušlapusį įrenginį.

    Tačiau specialistai abejoja jo veiksmingumu ir įspėja apie galimą žalą.

    Ryžiai negali tinkamai pašalinti drėgmės iš vidinių telefono komponentų.

    Negana to, jie patys gali pridaryti papildomų problemų. Ekspertai paaiškina, ką iš tiesų reikėtų daryti, jei išmanusis telefonas sušlapo.

    Kodėl ryžiai nepadeda

    Populiarus įsitikinimas, kad ryžiai „ištraukia“ drėgmę iš telefono, yra mitas. Iš tikrųjų jie nėra pajėgūs veiksmingai išdžiovinti įrenginio vidaus.

    Priešingai – smulkios ryžių dalelės, krakmolo dulkės ar nešvarumai gali patekti į jungtis ir pažeisti komponentus.

    Ekspertai taip pat nerekomenduoja naudoti kitų po ranka pasitaikančių priemonių – vatos pagaliukų, feno ar suspausto oro.

    Tokie metodai gali tik pabloginti padėtį: sukelti mechaninių pažeidimų, įstumti drėgmę giliau arba paveikti telefoną karščiu.

    Įrangos gamintojai taip pat perspėja: tokie džiovinimo būdai nėra saugūs.

    Ką daryti, jei telefonas įkrito į vandenį

    Pirmas žingsnis – nedelsiant išjungti įrenginį, jei jis dar veikia. Tai padeda sumažinti trumpojo jungimo riziką.

    Tada reikia kuo geriau nusausinti išorinį paviršių švaria šluoste ar rankšluosčiu.

    Jeigu įmanoma, išimkite SIM kortelę, atminties kortelę, nuimkite dėklą.

    Jei telefonas senesnio modelio ir turi išimamą bateriją, ją taip pat reikėtų išimti.

    Naujesnių išmaniųjų telefonų ardyti namuose nereikėtų.

    Telefoną verta laikyti taip, kad jungtis būtų nukreipta žemyn – taip dalis skysčio gali ištekėti.

    Po to įrenginį reikėtų palikti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje natūraliai džiūti.

    „Apple“ pataria telefoną švelniai patapšnoti delnu, jungtį nukreipus žemyn, o tada palikti sausoje vietoje, kur yra oro srautas.

    Vėsus ventiliatoriaus pučiamas oras į jungties pusę gali padėti džiūvimui, tačiau karščio naudoti nereikėtų.

    Svarbu telefono neįkrauti, kol jis nėra visiškai sausas.

    Jei jungtyje liko drėgmės, įkrovimas gali pažeisti kontaktus ir sukelti koroziją. „Apple“ nurodo, kad po skysčio poveikio reikėtų palaukti bent 5 valandas prieš bandant krauti laidu ar jungti priedą, o jei drėgmės įspėjimas išlieka – palaukti dar ilgiau.

    Ar verta naudoti izopropilo alkoholį

    Kai kurie specialistai naudoja izopropilo alkoholį elektronikos plokštėms valyti, nes jis gali padėti pašalinti vandens likučius ir sumažinti korozijos riziką.

    Tačiau tai nėra saugus „pasidaryk pats“ metodas eiliniam vartotojui.

    Norint tinkamai išvalyti vidinius komponentus, įrenginį reikia išardyti, žinoti, ką ir kaip valyti, naudoti tinkamos koncentracijos izopropilo alkoholį bei visiškai išdžiovinti dalis prieš surenkant telefoną.

    Neteisingai ardant galima pažeisti ekraną, bateriją, sandarinimo tarpines ar jungtis.

    Todėl, jei telefonas buvo stipriai aplietas, ilgiau pabuvęs vandenyje, įkrito į sūrų, chloruotą vandenį ar saldų gėrimą, geriausias sprendimas – kuo greičiau kreiptis į servisą.

    Kodėl pavojinga manyti, kad „veikia, vadinasi, viskas gerai“

    Net jei po kontakto su vandeniu telefonas toliau veikia, tai dar nereiškia, kad problema išspręsta. Drėgmė gali likti viduje, o korozija gali pasireikšti vėliau – po kelių dienų, savaičių ar net mėnesių.

    Ypač pavojingas sūrus arba chloruotas vanduo, taip pat saldūs gėrimai.

    Jie palieka nuosėdas ant detalių, gali pažeisti jungtis ir spartinti koroziją.

    Todėl svarbu ne tik išdžiovinti telefoną, bet ir, esant rimtesniam užliejimui, pašalinti skysčio likučius iš vidaus.

    Teisingi veiksmai iškart po incidento gerokai padidina tikimybę išgelbėti įrenginį: išjungti, nusausinti, nešildyti, nekrauti, nedėti į ryžius ir, jei situacija rimtesnė, patikėti telefoną specialistams.

  • Atsisakykite rudųjų ryžių – juose aptikta nuodingų medžiagų

    Atsisakykite rudųjų ryžių – juose aptikta nuodingų medžiagų

    Rudieji ryžiai daugelį metų buvo laikomi kone sveikos mitybos simboliu.

    Jie vertinami dėl nesmulkintų grūdų, išlikusių sėlenų, skaidulų, B grupės vitaminų ir antioksidantų.

    Šį produktą dažnai rekomenduoja dietologai ir sveikos gyvensenos šalininkai, žadėdami greitą sveikatos pagerėjimą.

    Tačiau naujas Mičigano valstijos universiteto mokslininkų tyrimas keičia įprastą požiūrį.

    Paaiškėjo, kad rudieji ryžiai turi gerokai daugiau arseno nei balti.

    Be to, kalbama apie neorganinį arseną – labiausiai toksišką jo formą, priskiriamą pirmosios klasės kancerogenams.

    Rudieji ryžiai ir arsenas: koks ryšys?

    Arsenas – natūralus elementas, randamas dirvožemyje, vandenyje ir ore.

    Aplinkoje jis pasitaiko tiek organine, tiek neorganine forma.

    Didžiausią pavojų žmogaus sveikatai kelia būtent neorganinis arsenas.

    Net ir mažos jo dozės, vartojamos reguliariai, siejamos su padidėjusia plaučių, šlapimo pūslės ir odos vėžio rizika, širdies ir kraujagyslių ligomis bei nervų sistemos sutrikimais.

    Ryžiai – viena iš nedaugelio kultūrų, gebanti įsisavinti didelius arseno kiekius.

    Tai susiję su jų auginimo technologija – dauguma ryžių veislių auginamos užlietose laukų teritorijose.

    Tokios sąlygos palengvina arseno pasisavinimą augalų šaknimis.

    Patekęs į augalą, arsenas kaupiasi išorinėse grūdo dalyse – tose, kurios pašalinamos gaminant baltuosius ryžius, bet lieka rudųjų sudėtyje.

    Kodėl rudieji ryžiai pavojingi vaikams

    Tyrimo, paskelbto žurnale Risk Analysis, rezultatai ypač aktualūs mažų vaikų tėvams.

    Nustatyta, kad 6–24 mėnesių vaikai, reguliariai valgantys rudųjų ryžių, gali gauti ypač pavojingą arseno dozę.

    Taip nutinka dėl to, kad mažų vaikų suvartojamo maisto kiekis, palyginti su jų kūno mase, yra labai didelis – jie valgo nedaug, tačiau jų organizmas mažas ir jautrus.

    Kai kuriems vaikams neorganinio arseno suvartojimas pasiekė 0,295 mikrogramo kilogramui kūno svorio per parą, nors saugia laikoma 0,21 mikrogramo riba.

    Tai reiškia, kad net nedidelis rudųjų ryžių kiekis maiste gali sukelti lėtinį toksinių medžiagų poveikį vystymuisi jautriam organizmui.

    Kam dar vertėtų vengti rudųjų ryžių

    Nors daugiausia dėmesio skiriama kūdikiams ir mažiems vaikams, tyrimas atskleidė ir kitas pažeidžiamas grupes.

    Tai – žmonės, besilaikantys begliutenės dietos, kuriems ryžiai dažnai tampa kviečių pakaitalu.

    Svarbu pažymėti, kad pasaulyje yra daug žmonių, turinčių ribotą prieigą prie įvairaus maisto.

    Jų mityba gali būti menka, tačiau gausi ryžių – tai reiškia, kad padidėjusi arseno poveikio rizika gali apimti plačias visuomenės grupes.

    Baltieji ryžiai – ne tokie jau ir „tušti“

    Pastaruoju metu baltieji ryžiai sulaukia nemažai kritikos – jie vadinami „tuščiomis kalorijomis“. Visgi realybė sudėtingesnė.

    Grūdų šlifavimas, kurio metu pašalinamos išorinės dalys ir gemalas, ne tik sumažina skaidulų kiekį, bet ir, kaip jau minėta, ženkliai sumažina toksinų lygį.

    Baltuose ryžiuose arseno yra bent 24 proc. mažiau, o neorganinio – beveik 40 proc. mažiau nei ruduosiuose.

    Be to, šiandieninėje maisto pramonėje baltieji ryžiai dažnai papildomi vitaminais, taip iš dalies kompensuojant maistinių medžiagų netekimą apdorojimo metu.

    Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad arseno kiekis ryžiuose labai priklauso nuo jų auginimo regiono.

    Pavyzdžiui, ryžiai iš Kalifornijos, Indijos ir Pakistano paprastai turi mažiau arseno nei tie, kurie auginami pietinėse JAV valstijose ar Kinijoje.

    Saugiausiais pripažinti tajų jazmininiai ryžiai.

    Kaip sumažinti riziką vartojant ryžius

    Visiškai atsisakyti ryžių nebūtina, tačiau atsargumo priemonės nepakenks.

    Visų pirma, kruopščiai skalaukite ryžius dideliu kiekiu vandens – tai padeda pašalinti dalį paviršinio arseno.

    Ryžius rekomenduojama virti santykiu 6:1 (vanduo:grūdai) ir po to nupilti likusį skystį – taip galima sumažinti toksinų kiekį iki 60 proc.

    Vis dėlto, net laikantis šių priemonių, verta ryžius keisti kitais grūdais – bulguru, kuskusu ar grikiais.

    Tai paįvairins mitybą ir sumažins toksinių medžiagų poveikį organizmui.

    Mažiems vaikams ryžių apskritai geriau neduoti – ypač rudųjų.

    Apibendrinant

    Produktas, turėjęs sveiko maisto reputaciją, iš tikrųjų gali būti pavojingas.

    Nors sėlenos padeda išsaugoti daugiau maistinių medžiagų, jos kartu išlaiko ir pavojingą arseną.

    Didžiausią riziką patiria kūdikiai, mažamečiai vaikai ir tie, kurie dažnai ir gausiai vartoja rudųjų ryžių.