Žyma: rytas

  • Neklokite lovos vos atsikėlę – štai kodėl

    Neklokite lovos vos atsikėlę – štai kodėl

    Vos išlipę iš lovos kruopščiai ištiesinate paklodę, papurtote pagalves ir užklojate lovatiesę? Daugelis nuo vaikystės išmokyti, kad taip prasideda tvarkinga diena.

    Tačiau specialistai pataria neskubėti: iškart paklotoje lovoje ilgiau gali užsilaikyti drėgmė, o tai palanku nematomiems mūsų miegamojo gyventojams – dulkių erkutėms.

    Pasirodo, kartais šiek tiek netvarkos miegamajame gali turėti privalumų. Tik priežastis visai ne ta, kad būtų galima ilgiau tinginiauti.

    Kas naktį vyksta mūsų lovoje?

    Net ir ramiai miegant žmogaus organizmas nenustoja dirbti. Kūnas išskiria šilumą ir prakaitą, nuo odos atsiskiria negyvos ląstelės, o dalis drėgmės susigeria į patalynę bei čiužinį.

    Ryte lova gali atrodyti visiškai sausa, nors po antklode vis dar išlieka šiltesnė ir drėgnesnė aplinka.

    Jeigu vos atsikėlę sandariai užklojame lovą stora antklode ar lovatiese, šiluma ir drėgmė gali pasišalinti lėčiau.

    Būtent dėl šios priežasties specialistai siūlo prieš klodami lovą leisti jai šiek tiek prasivėdinti.

    Lovoje gyvena nematomi kaimynai

    Dulkių erkutės – mikroskopiniai voragyviai, kurių plika akimi nepamatysime. Jos aptinkamos ne tik patalynėje, bet ir čiužiniuose, kilimuose, minkštuose balduose.

    Dulkių erkutės minta daugiausia negyvomis žmonių ir gyvūnų odos dalelėmis. Jos nekanda ir nesisiurbia kraujo.

    Tačiau jų išskiriamos medžiagos ir kūnų dalelės gali sukelti alergines reakcijas.

    Alergiški žmonės gali dažniau čiaudėti, jausti nosies užgulimą, akių niežėjimą ar kosulį. Kai kuriems sergantiesiems astma dulkių erkučių alergenai gali pasunkinti simptomus.

    Svarbu žinoti, kad erkučių gali būti ir labai tvarkinguose namuose. Jų buvimas savaime nereiškia, kad būstas nešvarus.

    Kodėl erkutės mėgsta drėgmę?

    Dulkių erkutėms reikalinga pakankamai drėgna aplinka. Vandenį jos gauna iš aplinkinio oro, todėl drėgmei sumažėjus jų gyvenimo sąlygos pablogėja.

    Dar 2005 metais Didžiosios Britanijos Kingstono universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį, kad atidengta patalynė gali greičiau išdžiūti.

    Jų vertinimu, toks paprastas įprotis gali sumažinti dulkių erkutėms palankias sąlygas.

    Ši išvada greitai paplito pasaulyje, o nepaklota lova net imta vadinti sveikesniu pasirinkimu.

    Vis dėlto mokslininkų aiškinimas nereiškia, kad vien atidengus antklodę dulkių erkutės išnyks. Tam įtakos turi ir kambario drėgmė, temperatūra, patalynės priežiūra bei kitos sąlygos.

    Ką daryti atsikėlus?

    Pakeisti rytinį įprotį labai paprasta.

    Užuot vos išlipę iš lovos iškart kruopščiai užkloję antklodę, atlenkite ją taip, kad atsivertų didesnė paklodės ir čiužinio paviršiaus dalis.

    Praskleiskite užuolaidas ir, jeigu leidžia oras, trumpai išvėdinkite miegamąjį.

    Kol prausitės, pusryčiausite ar ruošitės į darbą, patalynė galės natūraliai pradžiūti.

    Vėliau lovą galite pakloti kaip įprastai.

    Kiek tiksliai laiko patalynę reikėtų laikyti atidengtą, patikimais moksliniais tyrimais nenustatyta. Tad nereikia laikrodžiu skaičiuoti pusvalandžio ar valandos. Svarbiausia – neleisti drėgmei nuolat kauptis.

    Lietuviškuose namuose svarbus ir šildymo sezonas

    Lietuvoje ši tema ypač aktuali rudenį ir žiemą, kai prasideda šildymo sezonas, o langai dažniau lieka uždaryti.

    Vienuose būstuose oras tampa pernelyg sausas, kituose, ypač prasčiau vėdinamuose, kaupiasi drėgmė.

    Dulkių erkutėms palankesnė drėgnesnė aplinka, todėl naudinga stebėti kambario santykinę oro drėgmę.

    Specialistai, siekiantys sumažinti dulkių erkučių kiekį namuose, rekomenduoja palaikyti mažesnę nei 50 procentų santykinę drėgmę. Praktinis orientyras – maždaug 35–50 procentų, tačiau nereikėtų pernelyg išsausinti gyvenamųjų patalpų.

    Tam gali padėti paprastas oro drėgmės matuoklis – higrometras.

    Jeigu namuose nuolat rasoja langai, atsiranda pelėsio ar juntamas drėgmės kvapas, vien patalynės atidengimo nepakaks. Reikėtų spręsti patalpų vėdinimo ir drėgmės priežastis.

    Vien lovos pravėdinimo neužteks

    Žmonėms, alergiškiems dulkių erkutėms, svarbiausia ne tai, ar lova visą dieną paklota, o bendra miegamojo priežiūra.

    Specialistai rekomenduoja patalynę skalbti maždaug kartą per savaitę. Jei audinys leidžia, skalbimas 60 laipsnių temperatūroje padeda naikinti dulkių erkutes ir pašalinti alergenus.

    Naudingi ir specialūs čiužinių bei pagalvių užvalkalai, nepraleidžiantys dulkių erkučių alergenų.

    Taip pat svarbu reguliariai valyti dulkes drėgna šluoste, prižiūrėti kilimus ir minkštus baldus.

    Vien saulės šviesa, dulkių siurbimas ar lovos nepaklojimas negali pakeisti šių priemonių.

    Ar dabar lovos galima visai nebekloti?

    Skubėti atsisakyti tvarkingos lovos tikrai nereikia.

    Mokslininkai nėra įrodę, kad kasryt iškart paklojantys lovą žmonės dėl šio įpročio dažniau serga alergija ar astma.

    Tačiau leisti patalynei išsivėdinti – paprastas, nieko nekainuojantis būdas sumažinti joje užsilaikančią drėgmę.

    Tad jeigu nuo vaikystės girdėjote, kad diena būtinai turi prasidėti paklota lova, galite šią taisyklę šiek tiek pakeisti.

    Iš pradžių – pusryčiai ir rytiniai darbai, o tik paskui – lovos klojimas. Kartais naudingas įprotis prasideda nuo to, kad nieko neskubame daryti.

  • Kodėl ryte geriau negerti iš vakaro butelyje palikto vandens

    Kodėl ryte geriau negerti iš vakaro butelyje palikto vandens

    Daugelis iš vakaro pasistato prie lovos stiklinę, gertuvę ar plastikinį butelį vandens, kad pabudę galėtų iš karto atsigerti.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nekaltas įprotis. Vanduo juk nesurūgsta kaip pienas ir nesugenda kaip maistas.

    Iš tiesų pats vanduo per naktį netampa pavojingas ar „nuodingas“. Tačiau svarbu, kur jis buvo laikomas, ar indas buvo švarus, ar vanduo stovėjo atviras, ar iš butelio jau buvo gerta. Būtent šios smulkmenos lemia, ar rytinis gurkšnis bus tik ne itin skanus, ar jau ne pats higieniškiausias pasirinkimas.

    Kodėl ryte vanduo kartais būna keisto skonio

    Jeigu stiklinė vandens visą naktį stovėjo atvira, ryte jo skonis gali pasirodyti „plokščias“, prėskas ar tarsi pastovėjęs. Tai nereiškia, kad vanduo sugedo. Per kelias valandas jis kontaktuoja su kambario oru, sugeria nedidelį kiekį anglies dioksido, šiek tiek keičiasi jo rūgštingumas, išgaruoja dalis ištirpusių dujų.

    Kambario temperatūroje vanduo taip pat nebeatrodo toks gaivus kaip vėsus. Todėl žmogui gali susidaryti įspūdis, kad jis „senas“. Tačiau jei stiklinė buvo švari, kambaryje nebuvo daug dulkių, šalia nelakstė augintiniai ir vanduo stovėjo tik vieną naktį, sveikam suaugusiam žmogui toks gurkšnis paprastai neturėtų sukelti problemų.

    Visai kas kita, jei atvira stiklinė stovėjo prie praviro lango, šalia maisto, ant dulkėtos palangės ar ten, kur prie jos galėjo prieiti katė ar šuo. Tokiu atveju į vandenį gali patekti dulkių, plaukų, mikroorganizmų ar kitų nešvarumų.

    Kodėl rizikingiau gerti iš jau nugerto butelio

    Uždarytas butelis iš pirmo žvilgsnio atrodo saugesnis nei atvira stiklinė. Taip ir yra, jei vanduo buvo įpiltas į švarų indą, užsuktas dangteliu ir paliktas vėsioje vietoje. Tačiau situacija pasikeičia, jei iš butelio jau buvo gerta tiesiai per kaklelį.

    Burnoje natūraliai gyvena daugybė bakterijų. Kai lūpos liečiasi prie butelio, dalis mikroorganizmų patenka ant kaklelio ir į patį vandenį. Jei toks butelis per naktį paliekamas šiltoje patalpoje, bakterijoms atsiranda palankesnės sąlygos daugintis.

    Tai nereiškia, kad kiekvienas iš vakaro nugertas butelis ryte būtinai sukels sveikatos sutrikimų. Sveikam žmogui rizika dažniausiai nedidelė. Tačiau tokio vandens geriau neduoti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imunitetas nusilpęs. Taip pat nereikėtų dalintis tuo pačiu buteliu su kitais.

    Vienkartiniai plastikiniai buteliai – ne gertuvės

    Lietuvoje daugelis įpratę vienkartinį mineralinio ar geriamojo vandens butelį panaudoti dar kartą – prisipilti vandens iš čiaupo ir nešiotis automobilyje, darbe ar prie lovos. Vieną kitą kartą tai nebūtinai pavojinga, bet paversti tokią tarą nuolatine gertuve nėra gera mintis.

    Vienkartiniai plastikiniai buteliai nėra sukurti ilgalaikiam naudojimui. Juos sunkiau tinkamai išplauti, ypač siaurą kaklelį ir dangtelį. Laikui bėgant ant paviršių gali kauptis bakterijos, o įbrėžimai ar įlinkimai tampa dar viena vieta nešvarumams. Todėl geriau rinktis plačiakaklę daugkartinę gertuvę, kurią galima normaliai išplauti karštu vandeniu su indų plovikliu.

    Svarbu ir tai, kur butelis laikomas. Plastikinių butelių nereikėtų palikti ant tiesioginės saulės, prie radiatoriaus ar automobilyje karštą dieną. Karštis ir ultravioletiniai spinduliai blogina plastiko savybes, o vanduo tokiame butelyje gali įgauti nemalonų kvapą ar skonį. Praktinis patarimas paprastas: jei butelis buvo ilgai kaitinamas saulėje ar automobilyje, geriau jo negerti.

    O kaip dėl vandens iš čiaupo Lietuvoje?

    Lietuvos skaitytojui svarbu atskirti du dalykus – vandens kokybę ir jo laikymo higieną. Daugelyje Lietuvos vietovių centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra požeminis, paprastai mikrobiologiškai saugus ir tinkamas vartoti. Tačiau net geras vanduo gali tapti ne toks švarus, jei jis pilamas į neplautą gertuvę, paliekamas atviras ar ilgai laikomas šiltai.

    Kitaip reikėtų vertinti šulinių ar individualių gręžinių vandenį. Jo kokybė priklauso nuo konkrečios vietos, aplinkos, ūkinės veiklos ir šulinio priežiūros. Jei vanduo naudojamas iš šulinio, jį verta periodiškai tirti, ypač jei šeimoje yra kūdikių, nėščiųjų ar vyresnio amžiaus žmonių.

    Kada vakarykštį vandenį geriau išpilti

    Iš vakaro palikto vandens geriau negerti, jei stiklinė stovėjo atvira visą naktį dulkėtoje vietoje, šalia augintinių ar maisto. Jo taip pat geriau atsisakyti, jei iš butelio buvo geriama tiesiai per kaklelį ir jis paliktas šiltoje patalpoje.

    Vandenį reikėtų išpilti, jei jis stovėjo ne vieną naktį, o kelias dienas, jei pasikeitė jo kvapas, spalva, atsirado drumstumas, nuosėdų ar plėvelė paviršiuje. Atsargiau reikėtų elgtis ir tada, kai vandenį gers vaikas, senjoras ar žmogus po ligos.

    Atskira taisyklė galioja automobiliui. Vasarą salone paliktas plastikinis butelis gali smarkiai įkaisti. Tokio vandens geriau nelaikyti „atsargai“ ir negerti kitą dieną, ypač jei butelis jau buvo pradarytas.

    Kaip laikyti vandenį, kad jis išliktų švarus

    Paprasčiausias sprendimas – vakare įsipilti vandens į švarią gertuvę ar grafiną su dangteliu. Geriausia rinktis stiklą, nerūdijantį plieną arba kokybišką daugkartinę gertuvę, kurią galima lengvai išplauti.

    Gertuvę reikėtų plauti kasdien, ypač jei iš jos geriama tiesiai lūpomis. Vien praskalauti vandeniu neužtenka – ant kaklelio, dangtelio ir vidinių sienelių gali likti bakterijų. Tinka šiltas vanduo, indų ploviklis ir geras išdžiovinimas.

    Jei norite vandens prie lovos, geriau rinktis ne atvirą stiklinę, o uždengtą indą. Tokiu atveju rytinis vanduo bus ir malonesnio skonio, ir higieniškesnis.

    Svarbiausia išvada

    Vakarykštis vanduo nėra nuodas. Vieną naktį švarioje, uždarytoje taroje pastovėjęs vanduo dažniausiai yra tinkamas gerti. Problemos prasideda tada, kai vanduo paliekamas atviras, laikomas nešvarioje gertuvėje, geriama iš to paties butelio kelias dienas arba plastikinė tara kaitinama saulėje.

    Todėl saugiausia taisyklė labai paprasta: ryte gerkite šviežią vandenį iš švaraus indo, o vakare prie lovos palikite ne atsitiktinį nugertą butelį, bet uždengtą stiklinę, grafiną ar gerai išplautą gertuvę.

  • Keltis su aušra – sveika?!

    Keltis su aušra – sveika?!

    Taip, jeigu norite pagerinti savo gyvenimą, sako ekspertai, kartu guodžiantys, jog galima išmokti pradėti dieną penktą ryto.

    Jei esi „vyturys“, vadinasi, atitinki normą. Ir vienintelę galimą, nes „pelėdos“ – išgalvota kategorija žmonių. Pasiteisinimas valios neturintiems tinginiams, negalintiems suimti savęs į nagą ir gyventi „kaip dera“ pagal „normalų“ režimą.

    Turbūt ne kartą esate kažką panašaus girdėję? Arba net esate iš tų, kurie tuo klaidingai tiki.

    Mūsų visuomenėje spaudimas keltis anksti visada buvo didelis. Tik kiek jis pagrįstas? Ar tikrai gyvenime kas nors pasikeis, jeigu imsime keltis penktą valandą?

    Kai kurie specialistai tvirtina, jog taip. Pirmiausia, anot jų, tai pridės pasitikėjimo savimi, nes išlipti iš patalo paryčiais, kaip bepažiūrėsi, yra pasiekimas.

    Naudinga bus ir pajusti, jog nereikia niekur skubėti – neprivalote strimgalviais bėgti į darbą, nes jau vėluojate. Dėl to sumažės streso, taigi ir žalos psichinei sveikatai.

    Galimybė šitaip sulėtinti gyvenimo tempą padeda atpalaiduoti nervų sistemą, susidėlioti mintis. Kai turime laiko sau, tampame ramesni, o kartu ir produktyvesni, mažiau perdien pavargstame.

    Tačiau yra vienas „bet“: jeigu rimtai svarstote keisti dienotvarkę ir pradėti keltis su saule, turite, anot ekspertų, daug ką apsvarstyti.

    Neaukokite miego

    Sumanę anksčiau keltis, jokiu būdu nedarykite to miego sąskaita. Jo trūkumas kaupsis ir ilgainiui smogs psichinei sveikatai: daugės nerimo, depresijos ir grėsmė susirgti lėtinėmis ligomis (taip pat ir širdies).

    Galiausiai, visi mes turime skirtingus darbus su skirtingais reikalavimais. Negaudami rekomenduojamo 7 valandų nakties miego minimumo, dažnas rizikuojame patirti jame papildomų iššūkių dėl negebėjimo sutelkti dėmesio ar suvaldyti emocijų.

    Todėl keičiant režimą taip svarbu laikytis tinkamos miego higienos: stengtis kiekvieną dieną keltis panašiai tuo pačiu metu, prieš einant gulti nesistebeilyti į jokius ekranus, vakarais nevartoti kofeino ar alkoholio ir turėti kažkokią įprastą rutiną, kuri padėtų atsipalaiduoti.

    Bet jeigu nepaisant visų pastangų jums keliantis penktą valandą vis tiek trūksta miego, jokiu būdu nesikankinkite.

    Pailginti rytus galima ir nesikeliant su vyturiais

    Bene didžiausias tokios dienotvarkės privalumas – anksčiau atsikėlus, sumažėja skubos poreikis. Tačiau šiam atsipalaidavimo jausmui pasiekti galimi ir kiti, ne tokie radikalūs būdai.

    Viena išeičių – sumažinti rytinių reikalų, ritualų ir darbų skaičių. Darbo dienos pradžia ir be to streso kupinas metas, tai kam dar didinti įtampą ar aukoti brangų miegą užsiimant tuo, ką galima padaryti iš anksto?

    Norite rytais patirti mažiau streso – iš vakaro pasiruoškite drabužius, kuriuos ketinate vilkėti, pasigaminkite pusryčius ir pietus į darbą (tiek sau, tiek šeimos nariams, jei reikia). Realiai laiko sutaupysite gal ir ne tiek daug, bet ir tas 10 minučių tikrai rasite, kaip maloniai panaudoti, pavyzdžiui, ilgiau pasėdėję prie puodelio kavos ar mėgaudamiesi dušu.

    Apgalvokite visus privalumus ir trūkumus

    Būkite sąžiningi savo pačių atžvilgiu ir prieš apversdami gyvenimą aukštyn kojomis gerai pagalvokite, ar tos kelios papildomos rytinės valandos tikrai prisidės prie jūsų gerovės.

    Jeigu esate iš tų žmonių, kuriems geriau dirbti, kai niekas neblaško ir

    netriukšmauja, arba kuriems reikia daugiau laiko sau, pasiruošimui darbui, kad perdien jaustųsi pasitikintys ir tvirti, kėlimasis anksčiau gali padėti.

    Arba, tarkime, kasdien turite atlikti tam tikrą darbų skaičių, tad pradėję dirbti anksčiau, anksčiau juos ir pabaigsite. Tai – privalumas.

    Bet jeigu priverstinis kėlimasis paryčiais tik padaugins jūsų kančias dieną ir sumažins darbingumą, kam jums to reikia?

    Nesitikėkite momentinio rezultato

    Ypač ilgametėms „pelėdoms“ miego laiko permainos džiaugsmingos tikrai nebus. Mūsų natūraliems paros ritmams, arba tam, ką vadiname savo vidiniu laikrodžiu, reikia laiko prisitaikyti prie naujos dienotvarkės. Čia pagelbės tik kantrybė ir didžiavimasis savimi, kad ryžotės tokioms permainoms (todėl nepamirškite savęs kas rytą pagirti).

    Visada turėkite priežastį

    Dienomis, kuomet koktu net pagalvoti apie lipimą iš lovos dar patamsiais, – o tokių tikrai bus, – svarbu turėti motyvą ir prisiminti, kodėl tą darote. Ar kad daugiau atliktumėte darbų, ar dėl to, jog norite susikurti daugiau laiko sau – paskaityti, pasportuoti ir panašiai.

    Vien užgaidos nuo šiol pradėti keltis auštant, patikėkite, ilgam neužteks. Bus net labai sunkių rytų, kai pagelbės tik žinojimas, kodėl konkrečiai tą darote.

  • Širdies smūgis – tamsioji ryto pusė

    Širdies smūgis – tamsioji ryto pusė

    Kodėl tiek daug žmonių širdies smūgis ištinka prieš aušrą?

    Izraelio mokslininkai mano radę atsakymą į šį klausimą.

    Tyrėjai iš garsiojo Veicmano instituto nustatė, jog ankstyvą rytą ne tik infarktus, bet ir astmos priepuolius sukelia deguonies badas, galintis sustiprėti kaip tik tokiu paros metu.

    Šią hipotezę mokslininkai svarstė nuo 2019 metų, kai Nobelio premija medicinos srityje buvo apdovanoti baltymo HIF-1α atradėjai.

    Tas baltymas padeda mūsų organizmo ląstelėms susidoroti su deguonies trūkumu.

    Bet turime mes, kaip paaiškėjo, ir dar vieną svarbų baltymą – BMAL1. Pastarasis reguliuoja vidinį biologinį laikrodį (paros ritmus), tiksintį kiekvienoje iš ląstelių, ir taip pat yra reikalingas tam, kad organizmas tinkamai reaguotų į deguonies stygių.

    Kartu abu baltymai – HIF-1α ir BMAL1 – saugo mus nuo deguonies trūkumo ląstelėse ir organų audiniuose.

    Izraelio specialistai, atlikę eksperimentą su pelėmis, nustatė, jog graužikai, turintys širdies ir kraujagyslių problemų, kurių organizme buvo mažai šių baltymų, sunkiai išgyvendavo naktį.

    Deguonies trūkumas ląstelėse ir audiniuose, kitaip dar vadinamas hipoksija, labai pavojingas. Jis gali:

    • Pažeisti ląsteles. Jeigu kraujyje mažai deguonies, ląstelės patiria stresą ir gali net žūti.

    • Sutrikdyti medžiagų apykaitą. Kadangi deguonis dalyvauja ląstelėse vykstančiuose energijos procesuose, jo pritrūkus ląstelės gali pradėti badauti – dėl to sulėtėja medžiagų apykaita.

    • Sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų. Pavyzdžiui, priversti širdį dažniau plakti, padidinti arterinį kraujospūdį. Taip širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą – sustiprindama kraujotaką. Tačiau dėl per didelio krūvio ją pačią gali ištikti priepuolis.

    • Pažeisti smegenis. Jos ypač jautrios deguonies stygiui. Net trumpalaikė hipoksija gali rimtai pažeisti nervų ląsteles, pabloginti atmintį, pasunkinti judesių koordinavimą.

    • Komplikuoti kvėpavimo organų ligas. Kai trūksta deguonies, kvėpavimo takų problemos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar bronchų astma, gali paūmėti.

        Kaip gauti daugiau deguonies?

    Reguliarūs fiziniai krūviai gerina kraujotaką ir kaip reikiant išvėdina plaučius. Ypač padeda ėjimas (geriausia – pasivaikščiojimas gryname ore), bėgimas, plaukimas, joga arba bet kokie kiti aerobiniai krūviai.

    Būtina mesti rūkyti – rūkymas apriboja deguonies patekimą į audinius ir organus.

    Prieš miegą privalu vėdinti kambarius, o jei orai leidžia, ir visą naktį užtikrinti ventiliaciją.