Žyma: rizika

  • Statinai cholesteroliui mažinti: ko geriau nevartoti kartu

    Statinai cholesteroliui mažinti: ko geriau nevartoti kartu

    Statinai – vieni dažniausiai skiriamų vaistų padidėjusiam cholesterolio kiekiui mažinti ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai mažinti.

    Tačiau vartojant šiuos vaistus svarbu žinoti, kad kai kurie maisto produktai, sultys ir papildai gali pakeisti statinų poveikį – sustiprinti šalutinį poveikį arba, priešingai, sumažinti vaisto veiksmingumą.

    Greipfrutų sultys – ne visiems statinams

    Daugiausia žinoma apie greipfrutų ir kai kurių statinų sąveiką. Greipfrutuose esančios medžiagos gali slopinti fermentą CYP3A4, kuris padeda organizmui skaidyti dalį vaistų. Dėl to kraujyje gali susikaupti daugiau statino, nei numatyta.

    Tai ypač aktualu vartojant simvastatiną ir atorvastatiną, taip pat lovastatiną. Per didelė šių vaistų koncentracija didina raumenų pažeidimo, kepenų sutrikimų, o labai retais atvejais – rabdomiolizės ir inkstų pažeidimo riziką.

    Svarbu suprasti, kad ne visi statinai vienodai reaguoja į greipfrutus. Todėl nereikėtų savarankiškai jų atsisakyti vien todėl, kad vartojate cholesterolį mažinantį vaistą – verta patikrinti konkretaus preparato pakuotės lapelį arba paklausti vaistininko.

    Beje, panašiai gali veikti ne tik greipfrutai. FDA įspėja, kad sąveika galima ir su pomelais, Sevilijos apelsinais, dažnai naudojamais karčiajame marmelade, bei kai kuriais kitais citrusiniais vaisiais.

    „Natūralus statinas“ gali reikšti dvigubą dozę

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti papildus su raudonosiomis mielėmis fermentuotais ryžiais.

    Tokiuose produktuose gali būti monakolino K – medžiagos, kuri chemiškai yra tokia pati kaip vaistas lovastatinas. Kitaip tariant, žmogus, vartojantis statiną ir papildomai geriantis tokį preparatą „cholesteroliui mažinti“, gali iš esmės gauti papildomą statino dozę.

    Tai gali padidinti raumenų, kepenų bei inkstų pažeidimo riziką.

    Dar viena problema – skirtinguose papilduose monakolino K kiekis gali labai skirtis, todėl vartotojas ne visada žino, kokią dozę iš tikrųjų gauna. Be to, kai kuriuose produktuose gali būti citrinino – inkstams žalingos medžiagos.

    Todėl vartojant statinus raudonųjų mielių ryžių papildų savarankiškai derinti nereikėtų.

    Jonažolė gali susilpninti vaisto poveikį

    Kitokia sąveika galima su jonažolės preparatais, dažnai vartojamais nuotaikai gerinti ar lengvesniems emociniams sutrikimams.

    Jonažolė gali pagreitinti kai kurių vaistų skaidymą organizme. Dėl to tam tikrų statinų, pavyzdžiui, simvastatino, koncentracija kraujyje gali sumažėti, o vaistas veikti silpniau.

    Problema ta, kad žmogus gali manyti, jog „natūralus“ papildas nieko bendro su receptiniais vaistais neturi. Tačiau būtent augaliniai preparatai kartais pasižymi stipria farmakologine sąveika.

    Atsargiai ir su koncentruotos žaliosios arbatos papildais

    Įprastai geriama žalioji arbata daugumai žmonių nėra problema, tačiau didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai papildų pavidalu gali veikti kai kurių vaistų koncentraciją.

    NCCIH nurodo, kad koncentruotos žaliosios arbatos papildai gali mažinti atorvastatino kiekį kraujyje ir taip teoriškai silpninti jo poveikį.

    Be to, didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai retais atvejais siejami ir su kepenų pažeidimu. Todėl vartojant statinus, kurie taip pat metabolizuojami kepenyse, tokį papildą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    O kaip vitaminas B3 – niacinas?

    Niacinas, arba vitaminas B3, didelėmis dozėmis anksčiau buvo naudojamas cholesterolio kiekiui koreguoti. Tačiau vartojamas kartu su statinais jis gali didinti raumenų pažeidimo riziką.

    Todėl didelės dozės niacino papildų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai vien dėl to, kad ant etiketės parašyta „cholesteroliui“.

    Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?

    Statinus vartojantis žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, jei atsiranda neįprastas ir stiprus raumenų skausmas, raumenų silpnumas, tamsus šlapimas, ryškus nuovargis ar kiti neįprasti simptomai.

    Tokios reakcijos retos, tačiau jos gali rodyti rimtesnį raumenų pažeidimą.

    Svarbiausia – neatsisakyti statino savavališkai

    Pastebėjus informaciją apie galimą sąveiką nereikėtų savarankiškai nutraukti statino vartojimo. Skirtingi šios grupės vaistai skiriasi, todėl tai, kas aktualu simvastatinui, nebūtinai vienodai galioja rosuvastatinui ar kitam preparatui.

    Saugiausias principas paprastas: gydytojui ar vaistininkui pasakyti ne tik apie vartojamus vaistus, bet ir apie visus papildus, žolinius preparatus bei įpročius, pavyzdžiui, kasdien geriamas greipfrutų sultis.

    Ypač svarbu tai prisiminti perkant papildus, reklamuojamus kaip „natūralūs cholesterolio mažintojai“.

    Žodis „natūralus“ dar nereiškia, kad produktas negali veikti taip pat stipriai kaip vaistas – ar su juo pavojingai sąveikauti.

  • Kraujo grupė turi įtakos insulto rizikai

    Kraujo grupė turi įtakos insulto rizikai

    Mokslininkai įvardijo kraujo grupę, kurios atstovus dažniausiai ištinka ankstyvieji insultai – tai yra dar nesulaukus nė šešiasdešimties metų.

    Tokie žmonės rizikuoja susidurti su rimtomis sveikatos problemomis palyginti jauname amžiuje, įspėja amerikiečiai specialistai iš Merilendo universiteto Medicinos mokyklos, atlikę visų prieinamų išeminio insulto genetinių tyrimų metaanalizę.

    Lietuvoje kraujo grupės sovietmečiu buvo klasifikuojamos taip: 0 (nulinę) kraujo grupę vadinta pirmąja (I), A kraujo grupę – antrąja (II), B kraujo grupę – trečiąja (III), o AB kraujo grupę – ketvirtąja (IV).

    Visame pasaulyje jos skirstomos į 0, A, B ir AB. Labiausiai Lietuvoje paplitusi A (II) kraujo grupė. Ją turi 37,8 proc. šalies gyventojų. 33,5 proc. turi 0 (I) kraujo grupę. B (III) kraujo grupės turėtojų yra 20,6 proc., o AB (IV) – 8,1 proc.

    Tyrėjai siekė aptikti žymenis, pagal kuriuos būtų galima atpažinti rizikos grupei priklausančius žmones ir iš anksto apsaugoti nuo pavojingos sveikatos krizės.

    Atlikta analizė davė netikėtai sėkmingų rezultatų, tačiau susijusių su būtent ankstyvais insultais. Paaiškėjo, kad jų grėsmė daug priklauso nuo kraujo grupės.

    Medicinoje ankstyvais laikomi insultai, ištikę iki 60 metų. Pagal statistiką, skaičius žmonių, patiriančių smegenų kraujotakos sutrikimų tokiame amžiuje, auga.

    O tikimybė, kad jiems insultas baigsis mirtimi, itin didelė. Kaip ir išgyvenusiesiems – grėsmė likti neįgaliems iki pat savo dienų galo.

    Paaiškinimų, kodėl insultai jaunėja, iki šiol beveik nėra.

    Tyrėjai surinko duomenis iš 48 genetinių tyrimų, kuriuose dalyvavo maždaug 17 000 insultą patyrusių žmonių ir beveik 600 000 su šia problema nesusidūrusių asmenų, sudariusių kontrolinę grupę. Visi dalyviai buvo nuo 18 iki 59 metų amžiaus.

    Visą genomą apimanti analizė padėjo aptikti dvi jo vietas, stipriai susijusias su ankstyva insulto rizika. Viena jų sutapo su kraujo grupę apsprendžiančių genų lokacija.

    Antroji konkrečių kraujo grupės genų tipų analizė parodė, kad žmonėms, kurių genomas koduoja A grupės variaciją, insulto iki 60 metų tikimybė yra 16 procentų didesnė, palyginti su kitų kraujo grupių atstovais.

    Rečiausiai iš visų insultą patiria 0 kraujo grupės atstovai.

    Na, o B kraujo grupės žmonių pasitaiko po lygiai (bet mažiau nei A grupės) ir tarp patyrusiųjų vėlyvus, ir ankstyvus insultus. Tai yra šios grupės atstovams nepasireiškė jokio ypatingo polinkio į smegenų kraujotakos sutrikimus.

    Tyrimo autoriams atsižvelgus į visas galimas paklaidas, pavyzdžiui, susijusias su paciento lytimi bei turimomis ligomis, tapo aišku, jog rizika patirti insultą arba nuo jo mirti nesulaukus 60-ies žmonėms, kurių A kraujo grupė, yra 16 proc. didesnė nei kitų grupių atstovams.

    0 kraujo grupės žmonėms tokia rizika yra 12 proc. mažesnė, palyginus su kitomis grupėmis.

    Specialistai vis dar nežino, kodėl būtent A kraujo grupė didina insulto rizika jaunesniame amžiuje.

    „Mes vis dar nežinome, kodėl A kraujo grupė kelia didesnę riziką, – sakė pagrindinis tyrimo autorius ir Merilendo universiteto kraujagyslių neurologas Stevenas Kittneris. – Tačiau tai greičiausiai yra susiję su kraujo krešėjimo faktoriais, pavyzdžiui, trombocitais ir kraujagysles dengiančiomis ląstelėmis, taip pat kitais kraujyje esančiais baltymais, įtakojančiais kraujo krešulių susidarymą.“

    Tuo labiau kad mokslininkų įtarimus dėl kraujo krešėjimo savotiškai patvirtina ir ankstesni tyrimai.

    Iš jų rezultatų žinoma, kad A kraujo grupės žmonėms yra didesnė rizika susirgti giliųjų kojų venų tromboze.

    „Akivaizdu, kad mums reikia daugiau tyrimų, padėsiančių išsiaiškinti padidėjusios insulto rizikos mechanizmus“, – sakė S. Kittneris.

    Kita svarbi tyrimo išvada padaryta lyginant žmones, patyrusius insultą iki 60 metų, su tais, kurie insultą patyrė po 60 metų.

    Šiuo tikslu tyrėjai panaudojo maždaug 9 300 insultą patyrusių vyresnių nei 60 metų žmonių ir apie 25 000 insulto nepatyrusių vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių duomenų rinkinį.

    Buvo nustatyta, kad padidėjusi insulto rizika tarp A tipo kraujo grupę turinčių asmenų tapo nereikšminga vėlyvo insulto grupėje, o tai rodo, kad ankstyvame amžiuje įvykstančių insultų mechanizmas gali skirtis nuo įvykstančių vėliau.

    Tyrimo autorių teigimu, jaunesnio amžiaus žmonių insultus rečiau sukelia riebalų sankaupos arterijose (vadinamoji aterosklerozė); labiau tikėtina, kad juos lemia su krešulių susidarymu susiję veiksniai.

    Tyrimas taip pat parodė, kad B tipo kraujo grupę turintiems žmonėms tikimybė patirti insultą bet kokiame amžiuje yra maždaug 11 procentų didesnė, palyginti su kontroline grupe, kuriai priskiriami insulto nepatyrę asmenys.

  • SAM žada įvesti paciento rizikos vertinimo modelį

    SAM žada įvesti paciento rizikos vertinimo modelį

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog siekiant pagerinti gydymo paslaugų prieinamumą bei sumažinti specialistų konsultacijos laukimo laiką, šeimos gydytojai taikys paciento rizikos vertinimo modelį. Taip, anot ministrės, gyventojams, kuriems reikalinga skubi pagalba, konsultacija būtų suteikiama maždaug per savaitę.

    „Mes įgyvendiname visą eilę priemonių, kaip mažinti eiles ir didinti prieinamumą pas gydytojus, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis. Šalia to, ką mes darome, šalia registracijos, bandymo pirmam vizitui registruoti be gydytojo pavardės, (…) 4 mėnesių registracijos laiko atskleidimo, mes įgyvendinsime paciento rizikos įvertinimo modelį“, – antradienį, susitikimo su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LVŽKŠS) metu kalbėjo ministrė.

    „Tas paciento rizikos modelis leis šeimos gydytojui pagal konkrečias metodines gaires, nusiskundimus paciento klinikinės būklės riziką suskirstyti į tris grupes“, – aiškino M. Jakubauskienė.

    Jos teigimu, pagal nustatytą paciento rizikos grupę, konsultacija jam turės būti suteikta atitinkamai per savaitę, 30 dienų arba kelis mėnesius.

    „Pirma grupė, kada yra reikalinga greita pagalba – maždaug per 7 dienas pacientas turi gauti konsultaciją. Vidutinės rizikos pacientų grupė, kada pacientas turėtų gauti konsultaciją vidutiniškai per 1 mėnesį – 30 dienų. Ir trečia grupė pacientų, kurių būklė nereikalauja tokios greitos, skubios konsultacijos, ir pacientas gali palaukti daugiau negu 1 mėnesį, 2 arba 3, jeigu tai yra lėtinė būklė ir reikalingas stebėjimas – nereikalinga ta skubi priežiūra“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.

    „Pacientų rizikas suskirsčius pagal pacientų sveikatos būklę, (…) pirmiausia pagreitės paslaugų gavimo laikas tiems, kuriems labiausiai jų reikia“, – akcentavo M. Jakubauskienė.

    ELTA primena, kad balandį SAM, siekdama sumažinti pacientų eiles, sveikatos priežiūros įstaigas įpareigojo skelbti keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Kaip praėjusią savaitę sakė viceministrė Jelena Čelutkienė, jau jaučiami pirmieji šių pokyčių rezultatai.

    Taip pat, anot jos, nuo rudens planuojamas dar vienas pilotinis projektas – ketinama įvesti naują registracijos tvarką, kuri pas reikiamus specialistus leistų užsirašyti tik nematant konkrečios jų pavardės. Tokia tvarka paliestų tik naujai pas reikiamą specialistą besiregistruojančius pacientus.

    Be to, pastaruoju metu ministerija iniciavo papildomų priemokų už gydymą naikinimą. Kaip šios savaitės pradžioje pranešė ministrė M. Jakubauskienė, tai tik viena rengiamo trijų žingsnių plano dalis.