Žyma: Respublikinė Panevėžio ligoninė

  • Pas akių gydytoją – per keturiolika dienų

    Pas akių gydytoją – per keturiolika dienų

    Panevėžyje pas akių gydytojus konsultacijos tenka laukti metus ar net ilgiau. Tačiau nuo lapkričio 1-osios daliai pacientų atsivers galimybė specialistą pasiekti gerokai greičiau.

    Dėl staiga pablogėjusio regėjimo, pavojingai padidėjusio akispūdžio ar kai kurių kitų sutrikimų akių gydytojo konsultacija privalės būti suteikta per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo.

    Gydymo įstaigos jau ruošiasi naujiems pokyčiams, tačiau neslepia baimės, ar tik naujoji tvarka dar labiau nepailgins ir taip ilgų eilių.

    Skubiems atvejams

    Jau nuo lapkričio pacientai galės greičiau patekti pas akių ligų gydytoją, jei konsultacijos prireiks skubiais atvejais.

    Tuomet akių ligų gydytojo konsultacija turės būti suteikta per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo.

    „Pacientams, kuriems akių gydytojo konsultacijos prireikia ne planine tvarka, o skubiai pablogėjus sveikatai, svarbu suteikti prioritetą ir užtikrinti, kad paslaugas jie gautų kuo skubiau. Galimybė patekti pas specialistą per kelias savaites gali net išgelbėti paciento regėjimą, todėl privalome sudaryti išimtines sąlygas gauti skubią specialisto konsultaciją ir pagalbą“, – sako sveikatos ministras Linas Kukuraitis.

    Gavęs siuntimą pacientas skubos tvarka galės registruotis pas akių gydytoją, jei jam bus nustatytas gerokai padidėjęs akispūdis (30–39 mmHg).

    Tokia pati tvarka bus taikoma, jei pacientui staiga atsiras regos iškraipymų, pablogės regėjimas, ims dvejintis vaizdas, pasireikš žvairumas, taip pat ūmūs akių vokų ir junginės infekciniai uždegimai, kai optimalus gydymas neduoda rezultatų.

    Vaikams skubos tvarka akių gydytojo konsultacija turės būti paskirta nustačius naujai atsiradusį baltą akies dugno refleksą, nistagmą ar plaukiojančius akių judesius.

    Pakeitimais taip pat nustatyta, kad per 14 dienų pacientas turės patekti pas akių ligų gydytoją, jei įtariamos pooperacinės komplikacijos.

    Nauja skirstymo tvarka

    Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėja Vaida Sungailienė aiškina, kad šiuo metu ambulatoriniai pacientai pagal sveikatos būklę skirstomi į planinius ir tuos, kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba.

    Pastariesiems pagalba teikiama Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, kur juos skubiai konsultuoja gydytojas oftalmologas ar kiti reikalingi specialistai.

    Tačiau nuo lapkričio 1-osios atsiras papildoma pacientų grupė, kuriai bus taikomas 14 dienų konsultacijos terminas.

    Naujoji tvarka skubiai pagalbos reikalingiems pacientams leis greičiau patekti pas akių gydytoją, tačiau ar dėl to kitiems nepailgės eilės, gydymo įstaigos atsakymo neturi. P. ŽIDONIO nuotr.

    Pasak V. Sungailienės, tai nereiškia, kad pacientų padaugės – tik keisis jų patekimo pas gydytoją oftalmologą tvarka.

    „Pacientas pirmiausia turės kreiptis į šeimos ar kitos specialybės gydytoją. Šis, įvertinęs būklę, pagal savo kompetenciją skirs reikiamus tyrimus ir gydymą bei nuspręs dėl siuntimo skubos. Siuntimas konsultacijai per 14 dienų bus išrašomas tuomet, kai paciento būklė atitiks nustatytus kriterijus, tačiau nereikalaus būtinosios medicinos pagalbos. Jei tokia pagalba reikalinga, pacientas ir toliau bus siunčiamas į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių“, – paaiškino V. Sungailienė.

    Eilė gali ir ilgėti

    Vedėja neslepia: nors naujoji tvarka keičia pacientų prioritetus, tačiau dėl šios naujovės Panevėžio konsultacijų poliklinikoje nei papildomų gydytojų oftalmologų etatų, nei ilgesnio darbo laiko ar naujų specialistų nenumatyta.

    „Iš akių ligų gydytojų konsultacijų talonų bus skirta laikų pacientams, kuriems konsultacija reikalinga skubos tvarka, per 14 dienų. Negalima atmesti, kad pasikeitus pacientų srautų prioritetams planinių pacientų laukimo laikas gali ilgėti. Naujoji tvarka keičia pacientų prioritetus, tačiau savaime nepadidina gydytojų ar bendro konsultacijoms skiriamų talonų skaičiaus“, – pripažįsta V. Sungailienė.

    „Naujoji tvarka keičia pacientų prioritetus, tačiau savaime nepadidina gydytojų ar bendro konsultacijoms skiriamų talonų skaičiaus.“

    V. Sungailienė

    Skubiems atvejams – papildomi vizitai

    Panevėžio rajono poliklinikos pavaduotoja valdymui ir infrastruktūrai Aušra Indriliūnaitė teigia, jog dalis konsultacijų laikų jau dabar numatoma tokiems skubiems atvejams.

    „Jau esame numatę papildomų vizitų tokiai skubiai pagalbai, vėliau matysime, ar jų reikia daugiau“, – sako A. Indriliūnaitė.

    Pasak jos, papildomų vizitų prireikia, kai pacientams į akį įkrenta svetimkūnis, susidaro pūlinys ar būtina kita neatidėliotina pagalba.

    Indriliūnaitė viliasi, kad dėl naujosios tvarkos planinių pacientų laukimo laikas Panevėžio rajono poliklinikoje neturėtų ilgėti.

    Vis dėlto tikrąjį skubios pagalbos poreikį bus galima įvertinti tik pradėjus veikti naujai sistemai. Mat pacientai, turintys siuntimą, gydymo įstaigą gali rinktis visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad pas Panevėžio rajono poliklinikos akių gydytoją galima registruotis iš bet kurio šalies kampelio.

    Užsiregistravę nepasirodo

    Indriliūnaitės teigimu, ilgos eilės susidaro ne vien dėl specialistų trūkumo. Nemaža problema – neatvykstantys pacientai.

    „Mes kiekvieną dieną iš vakaro perskambiname visiems pacientams ir primename apie vizitą. Statistika tokia, kad kasdien du trys pacientai taip ir nepasirodo, nors dar iš vakaro patvirtino, kad pas gydytoją atvyks“, – pasakoja pavaduotoja.

    Tokia situacija, pasak jos, paradoksali: vieni pacientai eilėje laukia metus, o tuo metu gydytojai dėl neatvykusių žmonių turi laisvų valandų.

    Pašnekovė pastebi, kad panašių problemų kyla ir registruojantis pas kitus specialistus.

    Pavyzdžiui, pas kardiologus kartais per dieną neatvyksta net penki užsiregistravę pacientai.

  • „Tiesiog pasaulio pabaiga“ tapo nauja pradžia

    „Tiesiog pasaulio pabaiga“ tapo nauja pradžia

    Nors sakoma, kad atsitiktinumų nebūna, vienas žinomiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, režisierius Valentinas Masalskis įsitikinęs: visas gyvenimas – atsitiktinumų virtinė.

    Savo angelui sargui jis dėkingas, kad tie atsitiktinumai suvedė su garsiausiu savo srities profesionalu Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoju radiologu Andriumi Pranculiu.

    Į Panevėžio medikų rankas režisierius V. Masalskis pateko sudėtingos būklės, tačiau jau kitą dieną po operacijos dalyvavo Juozo Miltinio dramos teatre statomos pjesės „Tiesiog pasaulio pabaiga“ repeticijoje.

    Tylusis žudikas

    Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė – kraujagyslių pakenkimai – viena dažniausių patologijų.

    Didžiausia bėda, kad dažnai žmogus nesupranta sergantis ateroskleroze, kol nepasireiškia simptomai.

    Ne taip retai ši liga iš karto smogia visu stiprumu – ištinka insultas ar miokardo infarktas.

    Režisierius, aktorius Valentinas Masalskis taip pat nė neįtarė, kad jo miego arterija beveik visiškai užsikimšusi, kol vieną dieną namuose tiesiog nualpo.

    „Gyvename lydimi atsitiktinumų. Atsitiktinumas, kad praradau sąmonę savo namuose, kad kitą dieną jau lėkiau į repeticiją Panevėžyje, kur buvo Andrius (gydytojas Andrius Pranculis – aut. past.). Susipažinau su Andriumi tik todėl, kad atsirado Audra iš Kintų, kuri su Andriumi kartu buvo Amerikoje pirkti aparatūros. Ji netyčia užėjo pas mano žmoną į parodą, ši netyčia išsipasakojo ir taip netyčia čia atsidūriau“, – apie kiek painiai susiklosčiusias aplinkybes, atvedusias į Respublikinę Panevėžio ligoninę, pasakojo V. Masalskis.

    Režisierius Valentinas Masalskis. G. Kartano nuotr.

    Stebuklo dalis

    Klaipėdoje gyvenantis režisierius atsitiktinumu vadina ir faktą, kad prieš kiek daugiau nei pusmetį sutarė Panevėžyje, J. Miltinio dramos teatre statyti naujausią savo premjerą – Žano Luko Lagarso dramą „Tiesiog pasaulio pabaiga“.

    O Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba vienas geriausių visoje šalyje radiologų A. Pranculis. Nors susitikimą su A. Pranculiu režisierius norėjęs atidėti, juk visa kūrybinė komanda intensyviai ruošėsi premjerai, tačiau netikėtai sušlubavusi sveikata privertė ieškoti pagalbos.

    V. Masalskiui atvykus į Respublikinę Panevėžio ligoninę, jos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas režisieriui atliko echoskopiją ir pacientą nukreipė pas gydytoją radiologą A. Pranculį.

    „Kaip paskambinau gydytojui, jis pakvietė ateiti aštuntą valandą ryte, o vakare galbūt pavyks padaryti operaciją. Pajuokavau: tai ką dabar – man galvą skelsite ar kaip kitaip bandysite gelbėti? Ne, sako, pabandysiu įlįsti į vidų. Ir išties, mane pirmadienį išoperavo, o jau antradienį 11 val. dalyvavau repeticijoje“, – prisiminė V. Masalskis.

    A. Pranculio režisieriui atliekamoje operacijoje dalyvavo ir pats A. Čepkauskas.

    Režisieriaus teigimu, ši operacija prilygo kone stebuklui, sukėlusiam savotišką šoko terapiją.

    Po operacijos jis apskambino visus artimuosius, nes vis dar buvo sunku suvokti, kas įvyko.

    „Per penkiolika minučių buvo nustatyta, kad mano gyvybė kabo ant plauko, per tas pačias penkiolika minučių įlindo į mano galvą ir atvėrė užsikimšusią arteriją. Nežinau net kaip apsakyti savo dėkingumą – ligoninę dabar galiu vadinti savo antrojo gimimo vieta. Be galo esu dėkingas visam kolektyvui“, – kalbėjo V. Masalskis.

    Visą medikų komandą, grąžinusią jam sveikatą, režisierius pakvietė į savo režisuojamo spektaklio premjerą J. Miltinio dramos teatre.

    „Nesu išskirtinis atvejis. Gydytojas A. Pranculis tikrai turėjo dar sudėtingesnių atvejų. Bet tai tik įrodo, kad pasaulis yra žymiai įdomesnis, negu mums patiems atrodo. Galiu drąsiai pasakyti: mano gyvenimas man nepriklauso. Aš tiesiog gyvenu, o kažkas mane saugo, kad atsidūriau būtent čia, Panevėžyje. Labai gera stebėti tą gyvenimą. Ir kaip bitelei rinkti tuos visus įvykius“, – kalbėjo V. Masalskis.

    Po mėnesio režisieriui teks dar kartą aplankyti Panevėžio medikus – atvykti tyrimams pas A. Čepkauską.

    Itin dažna patologija

    Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis radiologas A. Pranculis pripažįsta: režisieriaus V. Masalskio būklė buvo itin sudėtinga ir laukti ilgiau buvo rizikinga – miego arterija visiškai susiaurėjusi.

    „Galime sakyti, kad paciento gyvybė kabojo ant plauko“, – kokios būklės garsusis režisierius atvyko į ligoninę, pasakojo A. Pranculis.

    Mediko teigimu, tokia patologija ganėtinai dažna ir itin pavojinga, nes gali lemti greitą krešulio susidarymą.

    O kai kraujagyslė tiek daug susiaurėjusi, krešulį labai sudėtinga ištraukti.

    „Jei nebūtų pavykę atlikti stentavimo, rizika patirti insultą būtų buvusi labai didelė. Galime pasidžiaugti, kad V. Masalskis į ligoninę atvyko pačiu laiku. Pacientas atvyko rizikingos būklės, pati operacija taip pat buvo rizikinga, bet viskas praėjo sklandžiai“, – sako A. Pranculis.

    Gydytojas A. Pranculis. G. Kartano nuotr.

    Padėka – geriausias įvertinimas

    V. Masalskis gyvybę gelbėjusiam medikui atsidėkojo padovanodamas knygą apie save patį „Ieškant teatro“ ir simbolinę prasmę turinčią skulptūrą.

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus teigė, jog kad ir kaip būtų gaila, dauguma visuomenės dažniau mėgsta rašyti neigiamus atsiliepimus, nors medikai visada siekia geriausio rezultato – ar gydytų prezidentą, ar režisierių, ar paprastą žmogų.

    Tad kiekviena padėka – didžiulis įvertinimas ir paskatinimas.

    Mindaugas Vaitkus. G. Kartano nuotr.

    „Visos padėkos malonios. Kai ant operacinio stalo guli žinomas žmogus, natūralu, kad ir gydytojui gali sudrebėti ranka, bet šįkart ranka nesudrebėjo, tai tik įrodo mūsų specialistų profesionalumą“, – sako M. Vaitkus.

     

     

  • Gydytojų rekomendacija – surasti laiko sau

    Gydytojų rekomendacija – surasti laiko sau

    Spalis laikomas rožinio kaspino, visame pasaulyje suprantamo kaip pergalės prieš krūties vėžį ir solidarumo simbolis, mėnesiu.

    Ši klastinga liga beveik visame pasaulyje vis dar yra dažniausiai pasitaikanti moterų vėžio rūšis. Ne išimtis ir Lietuva.

    Vis dėlto ankstyva diagnostika leidžia pasveikti net iki 95 proc. pacienčių, tad ligos prevencija – ypač svarbi.

    Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai penktadienį ne tik supažindino panevėžietes su šia liga ir rizikos veiksniais, mokė, kaip pačioms svarbu kas mėnesį čiuopti krūtis, bet ir atliko ultragarsinį tyrimą.

    Ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus chirurgas dr. Vaidotas Čėsna pasakoja, kad Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1300–1400 naujų krūties vėžio atvejų.

    Pagal Vėžio ligų registrą, Panevėžio krašte krūtų vėžiu per metus serga apie 120–130 moterų. Šia liga serga ir vyrai. Kasmet šalyje maždaug dvylikai vyrų taip pat nustatomas krūties vėžys.

    Krūtų chirurgo pastebėjimu, pacientų amžius pastebimai jaunėja. Ši liga užklumpa ir trisdešimtmečius, ir net jaunesnius.

    „Jauniausiai pacientei, kuriai buvau nustatęs ligą, – 23-eji. Koks trečdalis pas mus paguldomų tokių pacienčių – iki 50 metų“, – sako dr. V. Čėsna.

    Anksti diagnozavus ligą, iki 95 proc. pirmos stadijos vėžio atvejų išgydoma.

    Deja, ne visos pacientės laiku kreipiasi į medikus, ne visos savarankiškai tiriasi, ar krūtyse nėra pakitimų. Kartais to neatlieka tiesiog bijodamos.

    Dr. V. Čėsnos teigimu, pasibaigus COVID-19 pandemijai, fiksuota daugiau apleistų krūties vėžio atvejų, tačiau dabar tai nebėra labai dažnas reiškinys. Dažniausiai nustatomas 1 arba 2 stadijos krūties vėžys.

    „Apleistos formos liga dažniausiai diagnozuojama dėl to, kad pacientė supranta, jog krūtyje yra piktybinis navikas, tačiau nesikreipia į medikus iš baimės išgirsti vėžio diagnozę“, – pastebi gydytojas.

    Dalis moterų bando gydytis alternatyviai – mokslo nepatvirtintais būdais, o į medikus ryžtasi kreiptis pamačiusios, kad toks gydymas neduoda jokio efekto.

    Pusė moterų nepasinaudoja proga

    Pasak dr. V. Čėsnos, rizikos susirgti krūties vėžiu skaičiai dideli.

    Remiantis įvairia literatūra, 1 iš 8 moterų, kai kur teigiama, kad 1 iš 10, per savo gyvenimą gali susirgti šia liga.

    Kartą per dvejus metus moterims nuo 50 iki 69-erių gali būti atliekamas nemokamas mamografinis tyrimas.

    Medikas apgailestauja, kad šia galimybe, padedančia išsaugoti gyvybę, nepasinaudoja net apie pusę šios amžiaus grupės moterų.

    Dr. V. Čėsnos teigimu, būtina kiekvieną mėnesį ir pačioms apžiūrėti, apčiuopti krūtis. Įtarimų turėtų kelti krūties formos pasikeitimai, išskyros, kažkokių darinių krūtyje apčiuopimas ir pan. Tačiau skausmas nėra rodiklis. Sergant šia liga gali ir neskaudėti. Pasak mediko, krūties navikas gali būti gerokai išplitęs, tačiau pacientė nejaučia jokio skausmo.

    Į konsultaciją atėjusi ne viena pacientė prisipažįsta savo krūtų neliečianti. Tačiau, pabrėžia dr. V. Čėsna, tai būtina daryti.

    „Suprantu, kad nė vienas negimė mokėdamas ir suprasdamas, ką turime čiuopti ir kaip. Bet kiekvieną mėnesį čiuopiant krūtis pacientė supras, kai pajus kažką, ko prieš mėnesį nebuvo“, – teigia gydytojas.

    Aptikti pakitimai, ramina medikas, nebūtinai reiškia vėžio diagnozę. Net apie 80 proc. atvejų paprastai aptinkamos cistos ir pan.

    Rasti laiko sau

    Respublikinėje Panevėžio ligoninėje sudarytos visos sąlygos tiek krūties vėžio diagnostikai, tiek ir gydymui.

    Ligoninė turi du šiuolaikiškus mamografijos aparatus, gali daryti mamografijas su tomosinteze, branduolinį magnetinį rezonansą, naujausią aparatūrą atlikti echoskopijoms. Vieninteliai Baltijos šalyse gydo vakuminiu ekstraktoriumi.

    Ligoninėje dirba būrys labai patyrusių intervencinių radiologų, kurie puikiai gali atlikti patikslintas biopsijas ir kt.

    Ligoninės Radiologijos–diagnostikos skyriaus vedėja Rasa Pevcevičienė atkreipia dėmesį, kad praėjus trims–keturioms dienoms po mėnesinių namuose reikėtų profilaktiškai atlikti krūtų apčiuopos tyrimą.

    Kažką apčiuopus, kreiptis į šeimos gydytoją, jis patars, ką toliau daryti.

    Neretai moterys svarsto, kurį tyrimą rinktis – echoskopiją ar mamografiją. Pasak medikės, tiek ultragarsinis tyrimas, tiek mamografinis vienas kitą papildo.

    Jaunesnėms moterims ji rekomenduoja pirmiausia atlikti ultragarsinį tyrimą, kadangi nėra jokios apšvitos. Kilus įtarimų, pacientė bus nukreipta atlikti ir mamografinį tyrimą.

    „Moterys noriai tiriasi, kada jau pakankamai uždelsta liga. Tada supranta, kad reikalai rimti. Aš visoms linkiu ir rekomenduoju surasti laiko sau ir kuo anksčiau kreiptis į medikus“, – pataria R. Pevcevičienė.

  • Užbėgti už akių tyliajai žudikei

    Užbėgti už akių tyliajai žudikei

    Minint Pasaulinę pilvo aortos aneurizmos dieną, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gyventojai turėjo galimybę išsitirti, ar neserga šia klastinga liga.

    Dažnai tiksinčia bomba vadinama aortos aneurizma, aptikta laiku, efektyviai gydoma ir netampa baisiu nuosprendžiu.

    Juolab kad Respublikinė Panevėžio ligoninė įsigijusi modernią diagnostikos ir gydymo įrangą, taiko inovatyvias metodikas, čia dirba puikūs savo srities specialistai, žinomi ir Baltijos šalyse bei Europoje.

    Kvietė pasitikrinti

    Pilvo aortos aneurizma yra dalies aortos išplatėjimas. Pernelyg išsiplėtusi, ji gali sutrūkinėti ir sukelti pavojingą gyvybei kraujavimą. Aneurizmos efektyviausiai gydomos nelaukiant, kol atsiras įtrūkimų. Todėl šios ligos prevencija ypač svarbi.

    Medikai rekomenduoja profilaktiškai atlikti pilvo aortos aneurizmos tyrimus echoskopu, ypač rūkantiems vyrams, vyresniems kaip 55 metų, turintiems antsvorio arba aukštą kraujospūdį, mažai judantiems, kurių šeimoje yra ar buvo sirgusių aortos aneurizma, bei turintiems kitų širdies ir kraujagyslių ligų.

    Tylioji žudikė

    Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, dr. Andrius Pranculis sako, kad tokios prevencinės akcijos nuostabios tuo, jog paskatina ateiti išsitirti ir gerai besijaučiančius. Ne veltui aortos aneurizma vadinama tyliąja žudike. Jai plyšus išgyventi sudėtinga.

    „Įsivaizduokite, plyšta didžiausia organizmo kraujagyslė ir kraujas išsilieja į organizmą“, – atkreipia dėmesį gydytojas.

    Ši liga ilgai apie save nepraneša.

    Dr. A. Pranculio teigimu, kai kraujagyslės spindis susiaurėja, trūksta kraujo, žmogus greitai tą pajaučia. Aneurizmos atveju spindis plečiasi, kraujo gaunama pakankamai, gresiančios nelaimės požymių beveik nėra, o liga progresuoja.

    „Kai kraujagyslė pasiekia tam tikrą laipsnį, tiesiog plyšta. Kaip pučiant balioną – pasiekus tam tikrą tempimo lygį, jis sprogsta“, – aiškina medikas.

    Ignoruoti lengvabūdiška

    Pasak dr. A. Pranculio, į prevencines akcijas paprastai ateina besirūpinantieji savo sveikata. Jis ragina kilus įtarimų nebijoti pasitarti su medikais. Tačiau dalis žmonių net nenori pripažinti sergantys. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje per metus atliekama apie 30 aortos stentavimo procedūrų, nors galėtų būti atlikta kelis kartus daugiau – apie 100.

    „Mūsų ligoninė yra viena daugiausia Lietuvoje padarančių šių operacijų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Ir vis tiek tai nėra pakankamai. Baisiausia, kai pacientui diagnozuojama liga, pasakoma, kad ateitų gydytis, o jis dingsta. Po kurio laiko sužinai, kad neišgyveno“, – apgailestauja dr. A. Pranculis.

    Mediko teigimu, ignoruojant ligą, elgiamasi labai lengvabūdiškai.

    Kad žmogaus gyvybė netikėtai nenutrūktų, tereikia iš anksto pastebėti, jog aorta pakitusi, ir imtis priemonių. Standartiškai per kelias savaites viskas sutvarkoma ir žmogus mirtino pavojaus išvengia.

    Anot A. Čepkausko, laiku nustačius ligą, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje taikomas naujausias pilvo aortos aneurizmos gydymo būdas – stentavimas. P. Židonio nuotr.

    Naujausias gydymo būdas

    Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas sako, kad šios ligos negydymo pasekmės labai skaudžios – dažna mirtis.

    Laiku nustačius ligą, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje taikomas naujausias pilvo aortos aneurizmos gydymo būdas – stentavimas. Atliekant šią procedūrą apsieinama su minimalia narkoze, trukmė nėra itin ilga, o rezultatai – geri.

    A. Čepkausko teigimu, per tokias prevencines akcijas galima aptikti dar neišaiškintų ligos atvejų ir laiku pradėti gydymą.

    „Labai svarbu žinoti apie savo ligą. Pacientų su plyšusia aorta pasitaiko vis rečiau ir rečiau. Tai mus džiugina, nes planinis darbas duoda labai gerus rezultatus“, – sako Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas.

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus džiaugiasi, kad atslūgus pandemijai įstaiga vėl gali, kaip ir anksčiau, kviestis gyventojus į prevencines akcijas.

    „Dažniausiai ligą pajaučiame, kai ji jau įsisenėjusi. Todėl visada kviečiame išsitirti, o gal jau yra pradžia, gal galima viską greitai pakeisti ir nereikės net vaistų ar gydymo stacionare“, – sako M. Vaitkus.

    Nepraleido progos

    Į ligoninėje surengtą prevencinę akciją atvykęs panevėžietis Juozas pasakojo jokių nusiskundimų net nejaučiantis ir nelabai įsivaizduojantis, kokie jie.

    „Net nežinau, kur ta aorta“, – gūžčiojo Juozas.

    Po tyrimo vyras džiaugėsi: medikai jokių pakitimų neaptiko.

    Panevėžiečiai Felicija ir Povilas išsitirti aortos atėjo irgi pirmą kartą, tačiau apie klastingą ligą yra girdėję.

    „Marti pasiūlė pasitikrinti“, – prisipažino Felicija.

    Sutuoktinis jai pritarė, kad nors abu nieko nejaučia, tačiau būdami pensininkai turi laiko rūpintis sveikata.

    „Tokia akcija reikalinga. Padarys tyrimą ir dar nemokamai. Išsitirsime, kad gydytojai nesakytų: o kur anksčiau buvai, kodėl nesikreipei?“ – vienas per kitą kalbėjo sutuoktiniai.

    Profilaktiškai pasitikrinti aortos atėjusi Birutė pasakojo niekuo nesiskundžianti. Visgi, anot jos, būtų neprotinga praleisti galimybę būti apžiūrėtai medikų.

  • Tiksliai diagnozuoti prostatos vėžį padės robotinė ranka

    Tiksliai diagnozuoti prostatos vėžį padės robotinė ranka

    Prostatos vėžys – labiausiai paplitusi onkologinė liga tarp vyrų, tad visada buvo skiriama daug dėmesio šiai ligai diagnozuoti ir gydyti.

    Pastaraisiais metais požiūris į prostatos vėžio gydymą gerokai keičiasi.

    Anksčiau, nustačius prostatos vėžį, buvo atliekama operacija, pašalinant visą prostatą, arba taikomas agresyvus spindulinis gydymas.

    Lūžis gydant prostatos vėžį įvyko 2012 m., į tyrimo gaires įtraukus magnetinio rezonanso tomografo tyrimą.

    Tai buvo didžiulis proveržis, pakeitęs gydymo taktiką: pradėtas aktyvus paciento stebėjimas, net aptikus vėžį, o agresyvų gydymą imta taikyti tik esant pavojingoms vėžio formoms.

    2022 m. kovo pabaigoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėtos naujos procedūros – robotizuota prostatos biopsija kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu.

    Ši naujovė leidžia itin tiksliai diagnozuoti onkologinę ligą bei keičia požiūrį į prostatos vėžio diagnostiką ir gydymą.

    „Šiandien, kartu su šios įrangos gamintojos „Soteria Medical“ (Nyderlandai) atstovu gydytoju Martijnsu Hoogenboomu instaliavome robotinę sistemą, skirtą taikininei prostatos biopsijai.

    Robotinė ranka – tai speciali medicinos įranga, skirta naudoti magnetinio rezonanso kontrolei ir gydytojams specialistams suteikianti itin tikslią informaciją apie esančius vėžinius pažeidimus prostatoje. Pacientui MRT tyrimo metu atliekamas skenavimas, o robotinė sistema, kuri yra sujungta su MRT, čia ir dabar rodo visą vaizdą ir realią situaciją bei suteikia maksimalią informaciją apie paciento ligą.

    Šios procedūros metu robotinė dalis tiksliai nukreipia biopsijos adatą į tą vietą, kurioje MRT vaizduose matomi galimi pakitimai, ir būtent iš tos vietos tiksliai yra paimama biopsija“, – apie robotinės rankos veikimo principą pasakoja „Real Fuzion“ įmonės klinikinis specialistas, gydytojas Rokas Liaugaudas.

    Respublikinė Panevėžio ligoninė – trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje įdiegta robotizuota ranka, leidžianti ypač tiksliai paimti mėginį iš norimos kūno vietos. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės nuotr.

    Respublikinė Klaipėdos ligoninė pirmoji Rytų Europoje pradėjo šias robotizuotos prostatos biopsijos, kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu, procedūras. Šių metų pradžioje tokia įranga buvo įdiegta ir Nacionaliniame vėžio institute.

    Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat nuosekliai diegia pažangiausias inovacijas, taiko naujausias diagnostikos ir gydymo metodikas. Jos planuose buvo numatyta įdiegti robotinę sistemą, skirtą prostatos biopsijai.

    „Šiandien savo planus sėkmingai įgyvendinome – esame trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje įdiegta ši robotizuotos rankos sistema. Tai – visai kitokio lygio diagnostika, leidžianti tiksliai paimti mėginį iš norimos vietos. Robotizuotos rankos tyrimas labai skatins ir įvairiapusį bendradarbiavimą tarp urologų ir radiologų, nes šis tyrimo būdas padeda sujungti šių specialybių gydytojų žinias ir įgūdžius. Didžiausią naudą iš to gaus pacientas, kuriam itin tiksliai bus atliktas tyrimas ir parinktas tinkamiausias gydymo būdas. Atvykę šio įrenginio kūrėjų atstovai iš Nyderlandų ir kolegos iš Lietuvos padėjo instaliuoti robotizuotos rankos įrangą ir mūsų ligoninės specialistams perprasti naująją technologiją“, – pažangiais ir reikšmingais pokyčiais, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir plečiant šių paslaugų spektrą, džiaugėsi Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

    Naujo aparato įsigijimas ir panaudojimas yra logiška esamo darbo tąsa, perkeliant prostatos vėžio diagnostiką į naują lygį. Dabar jau ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje galima tiesiogiai ir labai tiksliai iš židinio atlikti biopsiją ir nuodugniai bei iki galo ištirti kiekvieną pacientą.