Žyma: reforma

  • Prieš reformą stoja peticijomis

    Prieš reformą stoja peticijomis

    Panevėžio tarybai jau rugpjūtį bus teikiamas klausimas dėl naujo darinio – Sveikatos centro – steigimo.

    Tokiai reformai Aukštaitijos sostinė tikisi sulaukti beveik 3 mln. eurų investicijų.

    Tačiau iki šios dienos nėra aišku, nei kaip naujasis centras dirbs, nei kaip vyks bendradarbiavimas tarp atskirų sveikatos priežiūros įstaigų, o privačios šeimos klinikos tokią šalyje vykdomą pertvarką vadina visiška nesąmone ir reikalauja ją stabdyti.

    „Tai nonsensas“

    Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija (DIGA), išklausiusi privačių šeimos klinikų nuogąstavimus dėl pernelyg didelės skubos šalyje vykdant sveikatos reformą, jau pateikė peticiją stabdyti ar kuriam laikui atidėti planuojamas pertvarkas.

    Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, gydytoja Birutė Paškevičienė, rugpjūtį ir Panevėžio savivaldybės taryboje bus svarstomas Sveikatos centro steigimo klausimas, ar apskritai tokio darinio miestui reikia.

    „Jau gavome Savivaldybės specialistės elektroninius laiškus, ar mes jungsimės prie naujai steigiamo centro, nors net nėra nuspręsta, ar toks centras apskritai bus. Tuo klausimu Tarybos posėdžio nebuvo, o mes jau turime apsispręsti. Nežinia, kokiomis sąlygomis bus galima jungtis. Tai nonsensas. Šį pirmadienį visų sveikatos įstaigų vadovus pakviečiau į diskusiją, bet Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba pareiškė negalintis jame dalyvauti ir susitikimą perkėlė kitam pirmadieniui“, – kalbėjo gydytoja.

    Mato grįžimą atgal

    B. Paškevičienės teigimu, panaši situacija ir kituose didžiuosiuose miestuose, tad daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų, padedamos Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos teisininkų, parengė ir Peticijų komisijai įteikė peticiją su prašymu atidėti numatytąją reformą.

    „Daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų birželio pradžioje pateikė peticiją Peticijų komisijai, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymas neatitinka daugelio teisės aktų. Nėra teisiškai apspręstas tokių centrų steigimas, koordinavimas, pavaldumas. Daug neatitikimų. Ir prašome siūlyti Vyriausybei panaikinti neteisėtas ar patikslinti neaiškias nuostatas, atsižvelgiant į nurodytas pastabas ir pasiūlymus“, – aiškino B. Paškevičienė.

    Pasak medikės, susidaro nuomonė, kad bet kokia kaina siekiama pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, negalvojant apie ilgalaikes tokios reformos pasekmes.

    „Slovėnijoje tas modelis nepasiteisino, bet Lietuvos valdžiai kažkodėl atrodo, kad grįžimas prie kolūkinės santvarkos išgelbės sveikatos sistemą. Toks jausmas, kad ir pati Savivaldybė nesupranta, kaip šis centras turėtų veikti. Mes nesame prieš reformą, bet ji neturi būti stumiama buldozerio principu. Taip, iš ES fondų ateinančiomis lėšomis reikia pasinaudoti, bet tai daryti protingai, o ne bet kaip“, – mano B. Paškevičienė.

    „Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasiruošusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“

    B. Paškevičienė

    Trūksta žmonių

    Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, galima nusipirkti pačias išmaniausias technologijas, bet jeigu nebus, kas su jomis dirba, nebus ir rezultato.

    Pagal šį projektą turėtų atsirasti slaugytojų padėjėjų, atvejo vadybininkų, kurie pacientus lydėtų jų sveikimo kelionėje, etatai. Tačiau, pasak B. Paškevičienės, taip ir lieka neaišku, iš ko šie specialistai bus rengiami.

    „Atvejo vadybininko iš gatvės nepaimsi, jis visiškai nesiorientuos situacijoje, tad kaip jis galės padėti pacientams? Eilinio žmogaus šioms pareigoms neparuoši, jis turi būti baigęs bent slaugytojų mokslus, bet tų pačių slaugytojų kritiškai trūksta“, – nesuprantama gydytojai.

    Pasak jos, užtenka pasižiūrėti, kiek per metus Lietuvoje parengiama slaugytojų ir kokia jų dalis išvyksta į užsienį. Kalbama ir apie tai, kad dalį krūvio šeimos gydytojas galėtų perleisti slaugytojams, bet tik tuomet, jeigu jie būtų baigę magistro studijas. Ši idėja irgi sulaukė medikų kritikos.

    „Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasirengusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“ – klausia B. Paškevičienė.

    Gydytoja svarsto, jog sveikatos reforma orientuota į pacientus, todėl jos iniciatoriams vertėtų atsiklausti ir visuomenės nuomonės.

    „Maždaug 70 procentų pacientų aptarnauja privačios sveikatos įstaigos, bet ir mes esame ignoruojami, mūsų nuomonės niekas neklausia. Todėl bandysime teisiniais keliais kalbėtis, kad įsakymo vykdymas būtų atidėtas, kol jis bus tobulai parengtas“, – sakė B. Paškevičienė.

    Pasak vicemerės Loretos Masiliūnienės, atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba ir tik po jos sprendimo bus galima rengti šio centro steigimo projektą. „SEKUNDĖS“ nuotr.

    Prievartos nebus

    Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba teigė, kad yra sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame aiškiai reglamentuotas tokio centro kūrimasis, o Savivaldybė visuomet pasirengusi atsakyti į klausimus.

    Kol kas, pasak vedėjo, gydymo įstaigos tik apklausiamos dėl galimo bendradarbiavimo, o konkrečios sąlygos bus aptartos derybose jau po rugpjūtį vyksiančio Tarybos posėdžio.

    „Pirmiausia tokio centro atsiradimui turi pritarti Taryba, tuomet privačios įstaigos turi apsispręsti, ar jos jungsis prie šio centro. Kaip vyks bendradarbiavimas pasirašius sutartį, priklausys tik nuo pačių įstaigų. Jokios prievartos ką nors daryti tikrai nebus“, – tikino M. Burba.

    Pasak jo, įgyvendinant sveikatos tinklo reformą, planuojama iš esmės keisti sveikatos paslaugų struktūrą – mažinti stacionaro, bet didinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą.

    Visų ambulatorinių paslaugų mastai turėtų augti, kai kurių net trečdaliu.

    Pasak M. Burbos, pacientams iš organizacinės pusės niekas nesikeis – jie ir toliau pirmiausia kreipsis į savo šeimos gydytoją, šis, jei reikės, siųs pas kitus antrinio lygio specialistus.

    „Tai nebus prievartinis centras, o tik būdas lengviau spręsti problemas. Ir tik pačios įstaigos spręs, ar likti savo įstaigos rėmuose, ar problemas spręsti kartu. O tų susitarimų, kaip gerinti paslaugų kokybę, gali būti pačių įvairiausių“, – sakė M. Burba.

    Siūlo neužbėgti už akių

    Panevėžio vicemerė Loreta Masiliūnienė, kuruojanti sveikatos sritį, teigė, kad visą atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba, tik tuomet bus galima rengti šio centro steigimo projektą.

    Kai bus Tarybos pritarimas, visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios to pageidaus, pasirašys funkcinio bendradarbiavimo sutartį.

    „Nors apie tai jau diskutuota ir kalbėta, galutinį žodį tars Taryba. Nereikėtų užbėgti įvykiams už akių“, – sakė vicemerė.

    Pasak jos, sveikatos apsaugos ministro įsakymo aprašas dėl tokių centrų steigimo savivaldybėse jau parengtas, kitą pirmadienį vyks diskusija, kurią inicijavo pačios sveikatos priežiūros įstaigos.

    Milijoninės investicijos

    Numatyta, kad įgyvendinus šią reformą, Panevėžį pasiektų apie 2,7 mln. eurų investicijos. Savivaldybės prisidedama suma paaiškės rengiant investicinį projektą.

    Manoma, kad įkūrus Sveikatos centrą, sutrumpės eilės pas specialistus.

    „Tikimasi, kad pacientai gaus geresnės kokybės paslaugas, nebus tokių didelių eilių pas specialistus. Sveikatos centrams bus nustatomi tam tikri siektini rodikliai, o įstaigos, dalyvaujančios centro veikloje, kartu bendradarbiaudamos ieškos būdų, kaip pasiekti išsikeltus tikslus“, – teigė L. Masiliūnienė.

  • Slaugos ligoninės – ant pokyčių slenksčio

    Slaugos ligoninės – ant pokyčių slenksčio

    Liko kiek daugiau nei pusmetis, per kurį slaugos ligoninėse drastiškai sumažės vietų.

    Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi: 20–30 procentų jose gulinčiųjų pakaktų paslaugų namuose.

    Permainos – jau dabar

    Vien Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė turės sumažėti daugiau kaip šimtu lovų. Jau dabar į ją patekti itin sudėtinga, o ligoniams iš kitų savivaldybių ar sutinkantiems netgi mokėti už vietą slaugos ligoninėje durys visai užvertos.

    „Nuo gegužės planuojame pereiti prie naujos tvarkos, – teigia Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės laikinoji direktorė Margarita Janušonienė-Žilinskienė. – Anksčiau to padaryti negalėjome, nes turime labai didelį pacientų skaičių, o lovų turėsime sumažinti visu šimtu ar net daugiau. Jau dabar priimame tik siunčiamus iš ligoninės pacientus ir tik panevėžiečius. Iš namų pacientų praktiškai nepriimame, nebent labai sunkius ligonius, turinčius nuolatinės slaugos poreikį.“

    Šiuo metu čia gydomi 258 pacientai, nors vietų yra 245. Po reformos jų liktų dar šimtu mažiau.

    Jau artimiausiu metu iš slaugos ligoninės bus išrašomi pacientai, paguldyti metų pradžioje. Nors artimieji ir sutiktų mokėti už jų priežiūrą, tokios paslaugos įstaiga teikti nebegalės.

    „Jau dabar pildome klausimyną, ar siunčiamas pacientas atitinka balų skaičių, kad galėtų patekti į mūsų įstaigą, ar ne. Kai išleidžiame ligonį į namus, jo šeimos gydytojui perduodame informaciją apie tolesnės slaugos, tik jau namuose, poreikį. Intensyviai ruošiamės pokyčiams“, – sakė M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Laukia ilgos eilės

    Pagal naujuosius reikalavimus vienam pacientui slaugos ligoninėje turi tekti ne mažiau kaip septyni kvadratiniai metrai.

    Tai reiškia, kad Panevėžio įstaigai savo lovų skaičių teks sumažinti kone perpus.

    Bus privalu atskirai slaugyti sergančiuosius demencija.

    Tiesa, medicinos personalo skaičius beveik nesikeis.

    Sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja, kad šios pertvarkos esminis akcentas – gerinti paslaugų kokybę ir apsaugoti darbuotojus nuo perdegimo.

    Po pertvarkos tokios ligoninės sulauks ir didesnės finansinės paskatos – už pacientams suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas stacionaruose bus mokamos kone du kartus didesnės išmokos.

    „Reikia suprasti, kad slaugos ligoninė – ne viešbutis, čia turi vykti intensyvus gydymas, o ne tik slauga“, – teigė M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Ji sutinka, kad pacientams po tokios pertvarkos vargu ar bus geriau – paslaugų prieinamumas sumenks.

    Be to, pagal naująją tvarką trumpėja ir lovadienių skaičius – paguldžius pacientą į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančią įstaigą, kas 30 dienų bus vertinama galimybė jį išleisti slaugyti į namus.

    „Kiek žinau, Kaune, kuris jau sumažino slaugos ligoninių lovų, į jas jau formuojasi kelių mėnesių eilės“, – sako M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Ji svarsto, kad tokiems ligoniams panevėžiečiams galbūt išsigelbėjimu galėtų tapti Panevėžio rajono slaugos ligoninės.

    Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje šiuo metu gydomi 258 pacientai, nors vietų yra 245. Po reformos jų liktų gerokai mažiau. P. ŽIDONIO nuotr.

    Reformuoti neskuba

    Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių laikinasis vedėjas Audrius Jovaišas teigė, kad rajone kol kas pertvarka neplanuojama – tam turima laiko iki metų pabaigos.

    „Skaičiavome, kad rajono slaugos ligoninėse lovų skaičių tektų sumažinti minimaliai. Tikrai nebūtų drastiškų pokyčių. Kol kas nedarome nieko, laukiame, tam dar turime laiko iki gruodžio“, – sakė A. Jovaišas.

    Pasak jo, šiuo metu eilių į Naujamiesčio ir Ramygalos slaugos ligonines nėra, jeigu ir tenka palaukti, ne ilgiau kaip savaitę. Visuomet yra palikta viena kita rezervinė lova skubiems atvejams.

    „Šiuo metu eilių neturime, į ligoninę patenka tie, kam tikrai reikia. Vyksta nuolatinė ligonių rotacija. Jeigu ir tenka palaukti, paprastai tai neužtrunka. Bet kai keisis priėmimo tvarka, gali būti visko“, – pripažįsta A. Jovaišas.

    Kol kas rajono Savivaldybė neskuba spręsti ir Krekenavos slaugos ligoninės likimo.

    Sumažėjus pacientų, ši gydymo įstaiga uždaryta dar nuo praėjusių metų vasaros.

    Pasak A. Jovaišo, dalis pacientų slaugos paslaugas gauna namuose.

    Kad ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) komandai nereikėtų važinėti iš vieno rajono galo į kitą, tokios yra sudarytos kiekvienoje seniūnijoje.

    „Namuose prižiūrime kelias dešimtis rajono gyventojų. Tai nebėra naujovė – rajone ši paslauga teikiama nuo praėjusių metų sausio“, – sakė A. Jovaišas.

    „Reikia suprasti, kad slaugos ligoninė – ne viešbutis, čia turi vykti intensyvus gydymas, o ne tik slauga.“

    M. Janušonienė-Žilinskienė

    Nebudės ištisą parą

    Komandos, slaugos paslaugas teikiančios pacientų namuose, veikia ir Panevėžio mieste.

    Tačiau, Panevėžio poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, jie teikiantys tik ambulatorines paslaugas tiems, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros.

    Pavyzdžiui, kad sunkiai vaikštančiam senjorui nereikėtų važiuoti į polikliniką, slaugos komanda atvykusi į jo namus gali paimti kraujo tyrimams, suleisti vaistus, perrišti žaizdas. Slaugytojo padėjėja suteikia socialines paslaugas: padeda nusimaudyti, pasirūpinti higiena.

    „Kol kas tragedijos nematome. Paslaugas teikiame tokiems pacientams, kuriems nereikia nuolatinės medicininės priežiūros. Jeigu reikės vaistus leisti keturis kartus per parą, tokios pagalbos negalėsime užtikrinti. Labai tikiuosi, kad ligonis, kuriam reikalinga pagalba 24 valandas per parą, nebus paliktas likimo valiai. Tokių neturėtų palikti namuose, nes nei namiškiai, nei mes negalėsime tinkamai pasirūpinti. Visą parą mūsų komanda negalės budėti prie tokio paciento“, – teigė K. Valantinas.

    Turės persiorientuoti

    K. Valantinas sutinka, kad šiuo metu į slaugos ligonines patenka ir tokių, kuriuos reikia prižiūrėti, o ne gydyti.

    Direktorius neabejoja, jog ilgainiui atsiras ir įstaigų, kurios teiks būtent tokias paslaugas. Tačiau pereinamasis laikotarpis nebus lengvas.

    „Jeigu rajoninės ligoninės atsisako chirurgijos, pediatrijos, akušerijos skyrių, vadinasi, atlaisvintas patalpas bus galima pritaikyti slaugai. Galimas variantas, kad panevėžiečiai, jeigu reikės slaugos, važiuos į Kupiškį, Biržus ar Pasvalį. Tas pats Panevėžio rajonas turi slaugos ligonines. Suprantame, kad krūvis gali išaugti ir mums, tuomet reikės įdarbinti daugiau slaugytojų, bet reikia suprasti, kad jų yra tiek, kiek yra“, – sako K. Valantinas.