Žyma: rankšluoščiai

  • Kodėl net išskalbti rankšluosčiai ima dvokti?

    Kodėl net išskalbti rankšluosčiai ima dvokti?

    Ką tik išskalbti rankšluosčiai turėtų kvepėti švara ir gaiva. Tačiau kartais nutinka priešingai – vos pradėję džiūti jie įgauna nemalonų, drėgną rūsį primenantį kvapą. Dar keisčiau, kai toks kvapas atsiranda net naudojant brangius skalbiklius ir kvapnius audinių minkštiklius.

    Ši problema ypač dažnai išryškėja rudenį ir žiemą, kai skalbinius tenka džiovinti namuose, o dėl šaltų orų rečiau atidarome langus.

    Pasirodo, dėl nemalonaus rankšluosčių kvapo dažnai kaltos visai paprastos kasdienės klaidos. Jas ištaisius, rankšluosčiai gali ilgiau išlikti švarūs, minkšti ir maloniai kvepiantys.

    Kodėl rankšluosčiai pradeda skleisti nemalonų kvapą?

    Pagrindinis priešas – užsilaikanti drėgmė.

    Rankšluosčiai paprastai gaminami iš gerai vandenį sugeriančių audinių, dažniausiai medvilnės. Tai puiki savybė naudojantis vonios kambariu, tačiau džiovinant gali tapti trūkumu.

    Stori, tankūs rankšluosčiai sugeria daug vandens, todėl džiūsta gerokai ilgiau nei ploni drabužiai.

    Jeigu drėgmė audinyje užsilaiko ilgai, susidaro palankios sąlygos įvairiems mikroorganizmams daugintis. Nemalonų kvapą gali lemti bakterijos, pelėsiniai grybeliai ir audinyje likusios organinės medžiagos.

    Tai nereiškia, kad kiekvienas prastai kvepiantis rankšluostis yra apipelijęs. Tačiau pasikartojantis drėgmės kvapas rodo, kad reikėtų atidžiau įvertinti skalbimo ir džiovinimo įpročius.

    Pirmoji klaida – perkrauta skalbimo mašina

    Norint sutaupyti laiko, vandens ir elektros, dažnai stengiamės į skalbyklę sutalpinti kuo daugiau skalbinių.

    Tačiau rankšluosčiams tai ne visada naudinga.

    Prisigėrę vandens jie tampa sunkūs, o perpildytame būgne negali pakankamai laisvai judėti. Dėl to skalbiklis gali prasčiau pasiskirstyti, o nešvarumai – sunkiau pasišalinti.

    Perkrauta skalbyklė taip pat gali prasčiau išgręžti skalbinius arba dėl netolygiai pasiskirsčiusio svorio sumažinti gręžimo greitį.

    Rezultatas – gerokai drėgnesni rankšluosčiai, kuriems išdžiūti reikia daugiau laiko.

    Todėl skalbiant verta laikytis konkrečios skalbyklės gamintojo nurodyto įkrovos svorio. Svarbu prisiminti, kad ne visoms programoms leidžiama vienoda maksimali įkrova.

    Antroji klaida – per daug skalbiklio

    Gali atrodyti, kad kuo daugiau įpilsime skalbiklio, tuo geriau išsiskalbs rankšluosčiai.

    Iš tiesų jo perteklius kartais sukelia priešingą rezultatą.

    Jeigu skalbiklis nepakankamai išskalaujamas, jo likučiai gali kauptis audinio pluošte. Kartu su kūno riebalais, prakaitu ir kitais nešvarumais jie gali prisidėti prie nemalonaus kvapo.

    Be to, rankšluosčiai gali tapti šiurkštesni ir prasčiau sugerti vandenį.

    Skalbiklio kiekį reikėtų rinktis pagal gamintojo nurodymus, atsižvelgiant į vandens kietumą, skalbinių kiekį ir jų nešvarumą.

    Jeigu išskalbti rankšluosčiai atrodo slidūs ar juose lieka putų, verta patikrinti dozavimą ir prireikus įjungti papildomą skalavimą.

    Trečioji klaida – audinių minkštiklis

    Ši rekomendacija daugelį gali nustebinti.

    Nors minkštikliai suteikia skalbiniams malonų kvapą ir švelnumą, rankšluosčiams jie ne visada naudingi.

    Kai kurių minkštiklių sudėtyje esančios medžiagos padengia audinio pluoštą plona plėvele. Dėl jos rankšluostis gali prasčiau sugerti vandenį.

    Ilgainiui susikaupę likučiai taip pat apsunkina audinio priežiūrą.

    Todėl rankšluosčius galima skalbti visai be minkštiklio arba jį naudoti rečiau, jei tai leidžia gamintojas.

    Jeigu norisi, kad rankšluosčiai būtų minkštesni, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą skalbiklį, bet ir jų neperdžiovinti bei kruopščiai išskalauti.

    Ketvirtoji klaida – rankšluosčiai džiovinami per arti vienas kito

    Viena dažniausių žiemos problemų – nedidelėje džiovyklėje sukabinama tiek skalbinių, kad tarp jų beveik nelieka tarpų.

    Tuomet oras negali laisvai cirkuliuoti, o drėgmė išgaruoja gerokai lėčiau.

    Ypač blogai, kai stori rankšluosčiai užlenkiami keliais sluoksniais arba sukabinami vienas ant kito.

    Geriausia kiekvieną rankšluostį ištiesti kuo plačiau, paliekant tarpus tarp gretimų skalbinių.

    Jeigu vietos mažai, geriau vienu metu džiovinti mažiau daiktų.

    Svarbu ir tai, kur pastatyta džiovyklė. Šaltas, drėgnas kampas, kuriame beveik nejuda oras, nėra tinkamiausia vieta.

    Penktoji klaida – drėgni skalbiniai paliekami skalbyklėje

    Tikriausiai daugeliui yra tekę ryte prisiminti, kad vakar vakare išskalbtų drabužių taip ir neišėmėme iš skalbyklės.

    Tačiau uždarame būgne palikti drėgni rankšluosčiai gali gana greitai įgauti nemalonų kvapą.

    Todėl pasibaigus skalbimo programai juos reikėtų kuo greičiau išimti ir pradėti džiovinti.

    Jeigu rankšluosčiai jau įgavo aiškų priplėkusį kvapą, vien jų išdžiovinimo gali nepakakti. Tokiu atveju geriau išskalbti iš naujo.

    Šeštoji klaida – pamirštama pati skalbyklė

    Kartais kaltas ne rankšluostis, o įrenginys, kuriame jis skalbiamas.

    Skalbimo mašinos durelių guminėje tarpinėje, skalbiklio stalčiuje, filtre ir kitose drėgnose vietose gali kauptis nešvarumai bei skalbimo priemonių likučiai.

    Ilgainiui atsiranda nemalonus kvapas, kuris gali persiduoti skalbiniams.

    Todėl skalbyklę būtina reguliariai prižiūrėti.

    Verta periodiškai paleisti gamintojo rekomenduojamą būgno valymo programą, išvalyti skalbiklio stalčių ir durelių tarpines.

    Po skalbimo, jei tai leidžia gamintojo instrukcija ir yra saugu, galima palikti dureles bei skalbiklio stalčių pravirus, kad vidus išdžiūtų.

    Kaip džiovinti rankšluosčius šaltuoju metų laiku?

    Rudenį ir žiemą skalbinių džiovinimas namuose tampa tikru iššūkiu.

    Dėl žemesnės temperatūros, didesnės drėgmės ir prastesnės oro cirkuliacijos rankšluosčiai gali džiūti gerokai ilgiau.

    Svarbu suprasti, kad iš skalbinių išgaravęs vanduo niekur nedingsta – jis patenka į kambario orą.

    Jeigu patalpa nepakankamai vėdinama, padidėja santykinė oro drėgmė, o ant šaltesnių paviršių gali pradėti kauptis kondensatas.

    Ilgainiui tai sudaro palankias sąlygas pelėsiui atsirasti.

    JAV aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja patalpose palaikyti mažesnę nei 60 procentų santykinę oro drėgmę, o idealiu atveju – maždaug 30–50 procentų.

    Skalbinius geriausia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje nėra pernelyg šalta. Naudinga trumpai ir intensyviai pravėdinti kambarį arba įjungti tinkamai veikiančią vėdinimo sistemą.

    Jeigu namuose nuolat kaupiasi drėgmė, gali padėti oro sausintuvas.

    Tačiau nereikėtų manyti, kad vien atidarius langą kelioms valandoms problema išsispręs. Ypač šaltuoju metų laiku taip galima be reikalo atšaldyti patalpą.

    Ką daryti, jeigu rankšluosčiai jau dvokia?

    Nemalonų kvapą įgavusių rankšluosčių nebūtina iš karto išmesti.

    Pirmiausia verta juos dar kartą išskalbti, pasirinkus aukščiausią audinio priežiūros etiketėje leidžiamą temperatūrą.

    Daugeliui įprastų medvilninių rankšluosčių tinka 40–60 laipsnių skalbimo temperatūra, tačiau konkrečiu atveju būtina vadovautis gamintojo nurodymais.

    Svarbu naudoti tinkamą skalbiklio kiekį, neperkrauti būgno ir prireikus pasirinkti papildomą skalavimą.

    Jeigu kvapas stiprus, galima naudoti tekstilei skirtą kvapų šalinimo ar deguonies pagrindo skalbimo priemonę, suderinamą su konkrečiu audiniu.

    Nereikėtų aklai pasikliauti internete populiariais patarimais į skalbyklę pilti actą, sodą ar įvairių priemonių mišinius. Kai kurie tokie būdai gali būti neveiksmingi, o netinkamai naudojamos medžiagos – pakenkti skalbyklei ar audiniui.

    Ypač svarbu niekada nemaišyti chloro turinčio baliklio su actu ar kitomis rūgštimis, nes gali išsiskirti nuodingos dujos.

    Išskalbtus rankšluosčius būtina nedelsiant ir visiškai išdžiovinti.

    Mažas įprotis, kuris gali išspręsti didelę problemą

    Kartais užtenka pakeisti vos vieną kasdienį įprotį.

    Pasinaudojus rankšluosčiu, nereikėtų jo suglamžyti ir pakabinti ant vieno kabliuko, ypač drėgname vonios kambaryje.

    Gerokai geriau jį plačiai ištiesti ant skersinio arba džiovyklės, kad oras pasiektų kuo didesnį audinio plotą.

    Taip rankšluostis greičiau išdžius ir mažės tikimybė, kad jame atsiras nemalonus kvapas.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: net ir geriausias skalbiklis nepadės, jeigu rankšluostis nuolat lieka drėgnas.

  • Kada audinių minkštiklis labiau kenkia nei padeda

    Kada audinių minkštiklis labiau kenkia nei padeda

    Audinių minkštiklis daugeliui siejasi su gaiviu kvapu, minkštais rankšluosčiais ir maloniai prie kūno priglundančiais drabužiais.

    Tačiau ne visiems audiniams jis tinka, o kai kuriais atvejais gali net pabloginti skalbinių savybes.

    Per dažnai ar per gausiai naudojamas minkštiklis gali mažinti rankšluosčių sugeriamumą, silpninti sportinių drabužių funkcines savybes, kauptis skalbyklėje ir net sukelti nemalonų kvapą.

    Todėl verta žinoti, kada jo geriau atsisakyti.

    Kaip veikia audinių minkštiklis?

    Audinių minkštiklis padengia pluoštą plona slidžia plėvele. Dėl to audiniai atrodo švelnesni, mažiau elektrinasi, lengviau lyginasi ir maloniau kvepia.

    Tačiau būtent ši plėvelė kai kuriems audiniams tampa problema.

    Ji gali užkimšti pluošto tarpus, sumažinti drėgmės sugėrimą ir trukdyti audiniui „kvėpuoti“.

    Kuo dažniau minkštiklis naudojamas, tuo daugiau jo likučių gali susikaupti tiek audinyje, tiek skalbyklės viduje.

    Rankšluosčiai gali tapti mažiau sugeriantys

    Viena dažniausių klaidų – gausiai naudoti minkštiklį skalbiant rankšluosčius.

    Iš pradžių jie iš tiesų atrodo minkštesni, tačiau ilgainiui pradeda prasčiau sugerti vandenį.

    Taip nutinka todėl, kad minkštiklio plėvelė padengia medvilnės pluoštą ir trukdo jam sugerti drėgmę.

    Jei rankšluostis po dušo nebešluosto taip gerai kaip anksčiau, priežastis gali būti ne jo amžius, o susikaupę minkštiklio likučiai.

    Rankšluosčius geriau skalbti be minkštiklio arba jį naudoti labai retai ir nedideliu kiekiu.

    Netinka sportiniams ir funkciniams drabužiams

    Sportiniai drabužiai dažnai gaminami iš sintetinių audinių, kurie turi greitai išgarinti drėgmę, leisti kūnui kvėpuoti ir nesulaikyti prakaito.

    Minkštiklis gali padengti audinį sluoksniu ir sumažinti šias savybes.

    Drabužiai ima prasčiau šalinti drėgmę, ilgiau džiūsta, o prakaito kvapas gali įsigerti dar stipriau.

    Todėl sportinius marškinėlius, tampres, bėgimo aprangą, termo drabužius ir kitus funkcinius audinius geriau skalbti be minkštiklio.

    Gali pakenkti mikropluoštui

    Mikropluošto šluostės ir rankšluostėliai vertinami todėl, kad jų smulkus pluoštas gerai surenka dulkes, riebalus ir drėgmę.

    Minkštiklis padengia šias skaidulas plėvele ir sumažina jų gebėjimą sugerti bei surinkti nešvarumus. Po kelių skalbimų su minkštikliu mikropluošto šluostė gali pradėti tiesiog stumdyti vandenį ar dulkes, užuot jas surinkusi.

    Tokius audinius geriausia skalbti be minkštiklio ir be priemonių, kurios palieka slidų sluoksnį.

    Atsargiai su kūdikių drabužiais

    Kūdikių ir mažų vaikų oda yra jautresnė, todėl stipriai kvapnūs minkštikliai gali ją dirginti.

    Be to, minkštiklio likučių gali likti audinyje net ir po skalavimo.

    Jei vaiko oda linkusi rausti, sausėti ar ją beria, verta pabandyti skalbti be minkštiklio ir rinktis bekvapes, jautriai odai skirtas priemones.

    Ypač svarbu gerai išskalauti drabužius ir neperdozuoti skalbiklio.

    Gali silpninti antipirenines savybes

    Kai kurie vaikų miego drabužiai, darbo drabužiai ar specialūs tekstilės gaminiai gali būti apdoroti taip, kad būtų mažiau degūs.

    Audinių minkštiklis gali sumažinti tokių medžiagų veiksmingumą.

    Todėl visada verta patikrinti priežiūros etiketę.

    Jei joje nurodyta nenaudoti minkštiklio, šios rekomendacijos reikėtų laikytis.

    Tas pats galioja ir specialiai apsauginei aprangai.

    Ne visada tinka elastanui

    Drabužiai su elastanu – tamprės, apatiniai, maudymosi kostiumėliai, sportinės kelnės – laikui bėgant gali prarasti elastingumą.

    Minkštiklis nebūtinai yra vienintelė to priežastis, tačiau jo likučiai gali paveikti sintetinius pluoštus ir prisidėti prie greitesnio audinio savybių prastėjimo.

    Tokius drabužius geriau skalbti švelnia programa, vėsesniame vandenyje ir be minkštiklio.

    Per didelis kiekis kaupiasi skalbyklėje

    Daugiau minkštiklio nereiškia minkštesnių drabužių.

    Per didelis jo kiekis gali likti skalbiklio stalčiuke, žarnose, durelių gumoje ir būgno viduje.

    Šios apnašos kartu su drėgme sudaro palankias sąlygas bakterijoms ir pelėsiui.

    Tuomet skalbyklėje atsiranda nemalonus kvapas, kuris gali persiduoti ir skalbiniams.

    Jei skalbyklė pradėjo skleisti saldžiai rūgštų ar užsistovėjusios drėgmės kvapą, verta patikrinti, ar minkštiklio nenaudojama per daug.

    Kvapas gali klaidinti

    Stiprus minkštiklio aromatas dažnai sudaro švaros įspūdį, tačiau kvapas nebūtinai reiškia, kad skalbiniai iš tiesų švaresni.

    Kartais audinyje gali likti prakaito, riebalų ar skalbiklio likučių, kuriuos tiesiog užgožia kvapas. Ypač tai pastebima su sintetiniais drabužiais.

    Jei drabužiai vos sušilus kūnui vėl pradeda skleisti nemalonų kvapą, gali būti, kad audinyje susikaupė priemonių sluoksnis.

    Kada minkštiklis vis dėlto gali būti naudingas?

    Minkštiklis gali būti naudingas skalbiant kai kuriuos įprastus medvilninius ar sintetinius drabužius, jei norima sumažinti elektrinimąsi, palengvinti lyginimą ar suteikti švelnumo.

    Svarbiausia jį naudoti saikingai ir tik ten, kur leidžia priežiūros etiketė.

    Dažnai pakanka mažesnio kiekio, nei nurodo įprotis.

    Jei drabužiai po skalbimo labai kvepia, tai nebūtinai yra geras ženklas – gali būti, kad priemonės panaudota per daug.

    Kuo galima pakeisti minkštiklį?

    Ne visiems skalbiniams minkštiklis būtinas. Kartais pakanka:

    • naudoti mažesnį skalbiklio kiekį;
    • neperkrauti skalbyklės;
    • pasirinkti papildomą skalavimą;
    • drabužius gerai išpurtyti prieš džiovinimą;
    • džiovinti lauke ar gerai vėdinamoje vietoje;
    • naudoti džiovyklės kamuoliukus, jei drabužiai tam tinkami.

    Kai kurie žmonės minkštiklį keičia nedideliu kiekiu baltojo acto, tačiau tai tinka ne visoms skalbyklėms ir ne visada rekomenduojama gamintojų.

    Rūgštinės priemonės ilgainiui gali veikti gumines dalis, todėl saugiausia vadovautis konkretaus prietaiso instrukcija.

    Kaip suprasti, kad minkštiklio per daug?

    Įspėjamieji ženklai gali būti tokie:

    • rankšluosčiai prasčiau sugeria vandenį;
    • sportiniai drabužiai greičiau įgauna prakaito kvapą;
    • skalbiklio stalčiuke matyti lipnių apnašų;
    • skalbyklėje atsiranda nemalonus kvapas;
    • drabužiai jaučiasi tarsi slidūs ar apsunkę;
    • jautri oda po skalbimo pradeda niežėti ar rausti.

    Tokiu atveju verta keliems skalbimams minkštiklio visai atsisakyti ir pasirinkti papildomą skalavimą.

    Paprasta taisyklė

    Audinių minkštiklis nėra būtinas kiekvienam skalbimui.

    Jis gali suteikti švelnumo ir kvapo, tačiau kartu padengia pluoštą sluoksniu, kuris kai kuriems audiniams kenkia.

    Jo geriau nenaudoti skalbiant rankšluosčius, mikropluoštą, sportinius ir funkcinius drabužius, kūdikių tekstilę bei specialiomis savybėmis pasižyminčius audinius.

    Svarbiausia skaityti priežiūros etiketes, neperdozuoti ir prisiminti, kad tikroji švara slypi ne stipriame kvape, o gerai išskalautame audinyje.