Žyma: pusryčiai

  • Valgyti ryte ar ne? Atsakymas norintiems numesti svorio

    Valgyti ryte ar ne? Atsakymas norintiems numesti svorio

    Apie pusryčius metų metus buvo kalbama beveik kaip apie mitybos šventenybę: nepapusryčiausi – sulėtės medžiagų apykaita, iki pietų išalksi kaip vilkas, o vakare šaldytuvas taps geriausiu draugu.

    Tačiau mokslas šią paprastą taisyklę gerokai sujaukė.

    Pusryčiai savaime kilogramų netirpdo

    Vienas plačiai paplitusių mitų – esą rytinis maistas „užveda“ medžiagų apykaitą ir pusryčiaujantis žmogus sudegina daugiau kalorijų. Įrodymų, kad viskas būtų taip paprasta, nėra.

    2019 metais paskelbtoje atsitiktinių imčių tyrimų apžvalgoje mokslininkai nerado pagrindo teigti, kad pradėti valgyti pusryčius yra veiksminga svorio mažinimo strategija.

    Kai kuriuose tyrimuose pusryčiaujantys dalyviai per visą dieną net suvartodavo daugiau energijos.

    Kitas tyrimas, kuriame beveik 300 antsvorio ar nutukimą turinčių suaugusiųjų buvo patarta arba valgyti pusryčius, arba jų atsisakyti, taip pat neparodė reikšmingo skirtumo tarp grupių metant svorį.

    Taigi vien faktas, kad septintą ryto suvalgėte košės, svarstyklių nesužavės.

    O gal tada geriau pusryčius praleisti?

    Ir čia atsiskleidžia kita kraštutinumo pusė. Jei pusryčiai nėra stebuklingas lieknėjimo receptas, dar nereiškia, kad jų atsisakymas automatiškai tirpdys kilogramus.

    Stebimieji tyrimai ne kartą parodė, kad pusryčius reguliariai praleidžiantys žmonės dažniau turi antsvorio.

    Tačiau šie tyrimai neįrodo, kad būtent pusryčių atsisakymas yra papildomų kilogramų priežastis – skirtingai besimaitinantys žmonės gali skirtis ir fiziniu aktyvumu, miego režimu, užkandžiavimo įpročiais bei kitais gyvenimo būdo veiksniais.

    Praktiškai svarbiausias klausimas labai paprastas: kas nutinka jums, kai nepapusryčiaujate?

    Jei iki pietų jaučiatės puikiai, nesate alkani ir vėliau nepradedate kompensuoti praleisto valgio didžiulėmis porcijomis, pusryčių nebuvimas nebūtinai trukdys lieknėti.

    Tačiau jei dešimtą ryto jau medžiojate sausainius, pietums užsisakote dvigubą porciją, o vakare prasideda žygiai nuo sofos iki šaldytuvo, rytinis maistas gali būti visai naudingas sąjungininkas.

    Svarbu ne tik „ar“, bet ir „kada“

    Pastaraisiais metais mokslininkams vis įdomesnis tampa ne vien bendras kalorijų kiekis, bet ir jų pasiskirstymas per dieną.

    2024 metais paskelbta 29 atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose dalyvavo 2485 žmonės, analizė parodė nedidelę naudą svoriui, kai didesnė dienos energijos dalis buvo suvartojama anksčiau, o ne vėliau.

    Kitaip tariant, jeigu renkatės iš sotesnių pusryčių ir didžiulės vakarienės prieš pat miegą, pirmasis variantas gali būti palankesnis.

    Įdomų rezultatą 2026 metais paskelbė ir Aberdyno universiteto mokslininkai. Nedideliame kontroliuojamame tyrime antsvorio turintys žmonės laikėsi sumažinto kaloringumo dietos, kurioje net 45 proc. dienos energijos teko rytinei dienos daliai, o vakarui – tik 20 proc. Baltymų turtingesnis rytinis maistas geriau slopino alkį, o daugiau skaidulų turėjęs variantas palankiau veikė kai kurias žarnyno bakterijų grupes. Vis dėlto tyrime dalyvavo tik 19 žmonių, tad iš jo nereikėtų daryti universalių išvadų.

    Kokie pusryčiai tik apsimeta pusryčiais?

    Dubenėlis saldžių dribsnių, bandelė ir saldinta kava yra pusryčiai pagal laikrodį, tačiau sotumo gali užtekti neilgai.

    Baltymų gausesni pusryčiai tyrimuose siejami su stipresniu sotumo pojūčiu.

    Todėl rytą gali tikti, pavyzdžiui, kiaušiniai su daržovėmis ir visagrūde duona, natūralus jogurtas ar varškė su uogomis, avižinė košė su vaisiais ir riešutais. Nebūtina pusryčių paversti kulinariniu projektu – svarbiau, kad po valandos vėl nereikėtų ieškoti, „ko čia prie kavos“.

    Taigi – valgyti ar nevalgyti?

    Jeigu rytais pabundate alkani – valgykite. Nėra jokios priežasties kentėti iki pietų vien todėl, kad socialiniuose tinkluose kažkas paskelbė pusryčius lieknėjimo priešu.

    Jeigu ryte valgyti visiškai nesinori – nėra būtina per prievartą kimšti košę vien todėl, kad „taip sveika“. Pirmąjį valgymą galima nukelti vėliau, jei toks režimas neveda į nekontroliuojamą užkandžiavimą ir persivalgymą antroje dienos pusėje.

    Norint sulieknėti svarbiausias nėra pats pusryčių faktas. Svarbiau, ar visas dienos racionas leidžia suvartoti mažiau energijos, negu organizmas jos sunaudoja, ir ar tokio režimo galima laikytis ne tris dienas, o mėnesius.

  • Visa tiesa apie kiaušinienę

    Visa tiesa apie kiaušinienę

    Ar kada susimąstėte, kodėl daugelis žmonių rytais renkasi būtent kiaušinienę?

    Priežastis paprasta: šiandien vištų kiaušiniai tiekiami į parduotuves masiškai ir yra prieinami kiekvienam, todėl jų visada galima rasti beveik kiekvienos šeimos šaldytuve.

    Rytais juos galima labai greitai išvirti arba iškepti, be to, jie puikiai dera su daržovėmis ar šonine.

    Tačiau ar žinote, kuo kiaušiniai naudingi sveikatai?

    Ir kaip juos tinkamai paruošti, kad jie netaptų žalingi?

    Kiaušinienės nauda sveikatai

    Daugelis įpratę laikyti kiaušinienę tiesiog greitu pusryčiu, tačiau iš tiesų šiame elementariame patiekale slypi kur kas daugiau naudos.

    Naudingos kiaušinienės savybės:

    • Kokybiško baltymo šaltinis. Kiaušiniuose yra visas nepakeičiamų aminorūgščių rinkinys. Toks baltymas lengvai pasisavinamas ir padeda išlaikyti raumenis tonuse.
    • Vitaminų įkrova. Kiaušinienėje yra vitamino D, kuris stiprina kaulus ir palaiko imunitetą. B grupės vitaminai suteikia energijos ir palaiko nervų sistemą, o vitaminas A svarbus geram regėjimui ir sveikai odai.
    • Naudingi riebalai. Trynyje yra vertingų riebalų, įskaitant omega-3 rūgštis. Jie palaiko smegenų, širdies veiklą ir hormonų balansą.
    • Ilgas sotumas. Kiaušinienė ilgai malšina alkį dėl baltymų ir riebalų derinio. Tokie pusryčiai padeda ramiai sulaukti pietų be nereikalingų užkandžių.

    Be to, kiaušiniuose dar yra šių vertingų medžiagų:

    • Cholinas. Medžiaga, dalyvaujanti nervų sistemos veikloje, palaikanti kepenis ir svarbi smegenų vystymuisi.
    • Selenas. Galingas antioksidantas, padedantis imuninei sistemai ir palaikantis skydliaukės funkciją.
    • Geležis. Būtina normaliam kraujodarai ir deguonies pernešimui į ląsteles.

    Kaip teisingai paruošti kiaušinienę

    Kad kiaušinienė būtų tik naudinga, svarbu ją gaminti kruopščiai ir be perteklinio riebalų kiekio.

    Geriausia naudoti nelimpančią keptuvę arba įpilti vos lašelį aliejaus – tuomet patiekalas bus lengvesnis ir neprisvils.

    Puiki idėja – pridėti daržovių, tokių kaip pomidorai, špinatai ar paprika.

    Jos ne tik paįvairina pusryčius, bet ir suteikia organizmui skaidulų.

    Taip pat nepamirškite individualių savybių: jei turite alergiją kiaušiniams, kepenų ar tulžies pūslės problemų, taip pat padidėjusį „blogojo“ cholesterolio lygį, verčiau sumažinti kiaušinių kiekį ar visai jų atsisakyti.

    Ir dar labai svarbu, kad vištų kiaušiniai būtų švieži.

  • Tarp kraujospūdžio ir pusryčių – svarbus ryšys

    Tarp kraujospūdžio ir pusryčių – svarbus ryšys

    Aukštas kraujospūdis gali kamuoti dėl įvairių priežasčių – kartais net dėl vaistų, kuriuos vartojame, ne tik dėl žalingų įpročių ar paveldimumo.

    Tačiau kad ir kas jį keltų, kraujospūdį neretai galima sumažinti natūraliai, vien tik pakeitus gyvenimo būdą.

    Pavyzdžiui, mūsų kraujospūdis gali smarkiai priklausyti nuo to, ar valgome pusryčius, jei taip, tai kada.

    Kadangi pusryčiai – tai pirmasis kartas, kai organizmas gauna maisto po daugelio valandų pertraukos, jis skuba nukreipti kraujotaką į virškinimo traktą, kad palengvintų ten vykstančius procesus. Dėl to dažnam žmogui papusryčiavus, nors ir laikinai, bet nukrenta kraujospūdis.

    Šis faktas, anot mokslininkų, ypač aktualus hipertenzikams.

    Mums miegant kraujospūdis pakyla ir paprastai laikosi toks iki pietų. Tad kuo skubiau atsikėlę papusryčiaujame, tuo efektyviau pristabdome kraujospūdžio kilimą. Ir tuo ilgiau tonometro rodomi skaičiai tokie išsilaiko – gal net ir visą dieną. Tiesa, tam jau reikia atskirų pastangų, kaip kad rinktis daug maistinių skaidulų turinčius užkandžius ir mankštintis.

    Geriausia žinia hipertenzikams ta, kad jokio specifinio laiko pusryčiams, kurio reikėtų griežtai laikytis, nėra. Tiesiog svarbu susikurti ritmą: valgyti pusryčius kasdien, kad organizmas kasdien turėtų nukreipti kraują į skrandį ir taip netiesiogiai mažintų kraujospūdį.

    Kraujospūdis ne tik labai jautriai reaguoja į patį maistą, jo kaloringumą ir kitas savybes – jam patinka tvarka. Todėl specialistai rekomenduoja nepraleisti nė vieno dienos valgio, ne tik pusryčių. Praleistas valgis gali išprovokuoti elektrolitų disbalansą ir dar labiau pašokdinti kraujospūdį.

    Kaip dar 2019-aisiais paskelbė specializuotas medicininis leidinys „Journal of Cardiovascular Development and Disease“, žmonėms, įprastai nevalgantiems pusryčių, tikimybė išgirsti širdies kraujagyslių sistemos ligos diagnozę arba nuo jos mirti didėja 21 proc.

    Taip pat 2021-aisiais leidinyje „Nutriens“ publikuotos apžvalgos rezultatais, 12–16 val. pasninkavimas per naktį gali labai pasitarnauti tiek širdies kraujagyslių sistemos sveikatai, tiek medžiagų apykaitai.

    Tad specialistai daro išvadą: naudingiausia sveikatai yra visada valgyti pusryčius ir atsikratyti įpročio užkandžiauti vėlai vakare. Nes ilginant naktinį nevalgymo laiką ir sykiu mažinant suvartojamų kalorijų skaičių pastebimai mažėja diastolinis kraujo spaudimas (vadinamoji apatinė riba).

    Manoma, taip yra dėl to, jog riebalų deginimą kontroliuojantis hormonas aktyviausias būna nuo 8 val. ryto iki 16 val. Valgydami rytais tuomet, kai hormonas jau veikia, mes padedame savo organizmui atsikratyti riebalų ir dar šiek tiek susireguliuojame kraujospūdį.

     

  • 9 prasčiausių pusryčių idėjų

    9 prasčiausių pusryčių idėjų

    Jūs ką tik pabudote ir nusprendėte pasimėgauti skaniais pusryčiais. Blynai su sirupu, kava ar gal bandelė su uogiene?

    Skamba viliojančiai, tačiau yra viena problema: tokie pusryčiai gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį, o tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga sveikatai.

    Kai cukraus lygis kraujyje staigiai pakyla, organizmas pradeda gaminti insuliną, kad jį sumažintų. Tačiau jei tokie šuoliai vyksta reguliariai, gali išsivystyti atsparumas insulinui – būsena, kai ląstelės nustoja tinkamai reaguoti į insuliną.

    Dėl to cukraus kiekis kraujyje išlieka aukštas, o tai tiesus kelias į 2 tipo diabetą.

    Be to, tokie staigūs svyravimai sukelia nuovargį, dirglumą ir alkį jau po kelių valandų.

    Taigi rytas prasideda ne nuo kavos, o nuo problemų.

    Pažiūrėkime, kokie produktai dažniausiai sukelia šias nemalonias būsenas ir sveikatos sutrikimus.

    1. Saldinta kava su grietinėle

    Kava – puikus rytinis gėrimas, tačiau jei į ją dedate grietinėlės, cukraus ar sirupo, tai tampa tikru išbandymu cukraus kiekiui kraujyje.

    Pavyzdžiui, didelis karamelinis latte gali turėti net 75 g cukraus – tiek pat, kiek trys šokoladiniai batonėliai.

    Išgėrus tokios kavos, cukraus lygis kraujyje staiga pakyla, o po pusvalandžio smarkiai krenta.

    Dėl to jaučiate nuovargį ir norą vėl valgyti ką nors saldaus.

    Jei negalite atsisakyti kavos, rinkitės juodą arba su nedideliu kiekiu pieno.

    Jei norite saldumo – įberkite žiupsnelį cinamono ar vanilės.

    2. Sausi pusryčiai

    Sausi pusryčiai, pavyzdžiui, dribsniai, yra patogus, bet labai prastas pasirinkimas.

    Dauguma jų turi didžiulį kiekį cukraus ir lengvai pasisavinamų angliavandenių, kurie akimirksniu kelia gliukozės lygį kraujyje.

    Jau po poros valandų po tokių pusryčių jausitės pavargę ir vėl alkani.

    Jei mėgstate dribsnius, rinkitės tuos, kurie turi mažai cukraus ir daug skaidulų.

    Taip pat nepamirškite pridėti baltymų šaltinio, pavyzdžiui, pieno ar nesaldinto jogurto.

    3. Greitasis maistas

    Užsukti į greitojo maisto restoraną pakeliui į darbą – patogu, bet labai kenksminga.

    Mėsainių bandelės, bulvytės fri ir saldūs gėrimai – tai angliavandenių ir riebalų bomba, kurioje gausu rafinuotų angliavandenių ir cukraus, bet mažai naudingų maistinių medžiagų.

    Jei labai norite greitų pusryčių, rinkitės baltymingus variantus, pavyzdžiui, omletą su daržovėmis. Tai suteiks energijos be žalingo poveikio sveikatai.

    4. Blynai pusryčiams

    Blynai pusryčiams skamba viliojančiai, ypač su mėgstamais priedais – nuo sūrio iki šokolado. Tačiau jei renkatės saldžius pagardus, tokius kaip uogienė ar kondensuotas pienas, cukraus lygis kraujyje staigiai pakils.

    Norėdami, kad blynai būtų naudingesni, rinkitės įdarus, kuriuose daug baltymų ir skaidulų, pavyzdžiui, varškę su uogomis ar avokadą su kiaušiniu.

    Tai sulėtins angliavandenių pasisavinimą ir padės išvengti cukraus šuolių, tad jausitės energingi ilgiau.

    5. Glotnučiai (smoothie)

    Vaisių kokteiliai atrodo kaip idealūs pusryčiai – skanu, sveika ir greita. Tačiau čia yra viena problema: vaisiuose yra natūralių cukrų, kurie, nors ir geresni nei rafinuotas cukrus, vis tiek gali sukelti gliukozės šuolius.

    Rezultatas – nuovargis ir apatija, ypač jei glotnutyje yra daug saldžių vaisių, pavyzdžiui, bananų ar mangų.

    Kad kokteilis būtų subalansuotas, įdėkite baltymų (graikiško jogurto ar baltymų miltelių) ir sveikųjų riebalų (avokado ar riešutų).

    Tai sulėtins cukraus pasisavinimą ir suteiks daugiau energijos visai dienai.

    6. Greito paruošimo avižiniai dribsniai

    Avižiniai dribsniai patys savaime – puikus pasirinkimas, bet tik tada, jei jie nėra saldinti.

    Greito paruošimo košėse dažnai būna daug cukraus, aromatizatorių ir kitų ne itin naudingų ingredientų.

    Jei norite saldumo, įprastą avižinę košę pagardinkite šviežiais vaisiais ar trupučiu medaus.

    Taip pat nepamirškite pridėti baltymų – pavyzdžiui, riešutų ar sėklų.

    7. Aromatizuoti jogurtai

    Jogurtas atrodo kaip sveikas pusryčių pasirinkimas, tačiau tik tada, jei tai natūralus produktas be priedų.

    Kvapniuose jogurtuose dažnai būna tiek pat cukraus, kiek desertuose.

    Jei norite skanaus jogurto, rinkitės natūralų variantą ir įdėkite šviežių vaisių, uogų ar riešutų.

    Taip gausite daugiau energijos be staigių cukraus svyravimų.

    8. Baltos duonos gaminiai

    Balta duona – klasikinis pusryčių produktas: skrebučiai su sviestu, sumuštiniai su sūriu.

    Tačiau tai yra paprastieji angliavandeniai su mažu skaidulų kiekiu.

    Tokie pusryčiai greitai virškinami ir cukraus lygis kraujyje staiga pakyla, o paskui smarkiai krenta.

    Jei nenorite atsisakyti duonos, rinkitės viso grūdo variantą – jame daugiau skaidulų, kurios sulėtina angliavandenių pasisavinimą ir padeda išvengti cukraus šuolių.

    9. Kepiniai – pavojingas pasirinkimas

    Kruasanai, bandelės ir pyragaičiai – labai skanu, bet netinka pusryčiams.

    Kepiniuose gausu rafinuotų angliavandenių ir cukraus, kurie greitai pakelia gliukozės lygį kraujyje. Jau po valandos vėl jausitės alkani ir pavargę.

    Jei norisi saldaus pusryčių varianto, geriau rinkitės avižinę košę su uogomis ar viso grūdo skrebučius su avokadu.

    Tokie pusryčiai suteiks daugiau energijos, padės išlaikyti žvalumą ir palaikyti gerą sveikatą.