Žyma: psoriazė

  • Psoriazė taikosi ir į akis

    Psoriazė taikosi ir į akis

    Kai išgirstame minint šią ligą, akių vokai paprastai nebūna ta vieta, kurią įsivaizduojame nuo jos nukenčiant.

    Psoriazė vargina milijonus žmonių visame pasaulyje.

    Uždegiminė odos liga įsiplieskia dėl pernelyg suaktyvėjusios imuninės sistemos, skatinančios perteklinę odos ląstelių gamybą. Tad užuot apmirusios ir nukritusios, kaip būna esant sveikai odai, šios ląstelės pradeda kauptis ir atsiranda kažkas panašaus į pūsleles, paraudusius odos mazgelius, kuriuos niežti ir degina. Kartais jie dar pasidengia ir sidabriškais žvyneliais, iš kur antrasis psoriazės pavadinimas – žvynelinė.

    Ji gali pažeisti bet kurią kūno vietą, tačiau labiausiai „mėgsta“ kelius, alkūnes ir skalpą.

    Vis dėlto tuo neapsiriboja.

    Nors priskiriama odos ligoms, psoriazė prasiskverbia daug giliau ir gali kelti grėsmę širdžiai, provokuoti diabetą, depresiją.

    Bet pirmiausia žvynelinė pažeidžia mūsų pasitikėjimą savimi. Ypač kai atsiranda gerai matomose vietose – pavyzdžiui, ant veido.

    Retas nemalonumas

    Medicininė statistika rodo, kad net 50 procentų – tai yra pusei visų susirgusiųjų psoriaze ligos simptomai gali pasireikšti ant veido. Dažniausiai antakiuose arba greta jų, po nosimi, kaktos viršutinėje dalyje ir ties plaukų augimo linija. Atvejai, kai žvynelinė pažeidžia akių vokus, dermatologų teigimu, yra reti ir laikomi išplitimais nuo skalpo, antakių arba ausų.

    Atpažinti psoriazės paveiktus akių vokus galima iš šių simptomų:

    • Paraudimo arba dėmių.

    • Odos išsausėjimo.

    • Pleiskanojimo.

    • „Plutelių“ susidarymo.

    Ilgainiui prie jų gali prisidėti sudirgimas, skausmas ir, žinoma, niežulys. Šioje stadijoje, įspėja specialistai, jau kyla blefarito – lėtinės uždegiminės vokų krašto ligos pavojus.

    Be to, kenčia ne tik oda: plaukų folikulai, dėl kurių turime blakstienas, taip pat paveikiami. Jiems užsikimšus, gresia baterinės infekcijos ir labai skausmingi miežiai.

    Tačiau yra ir gerų žinių. Skirtingai nei psoriazė, pažeidžianti plaštakas ir pėdas ar kitas itin nemalonias vietas, vokų žvynelinė paprastai nežengia koja kojon su psoriaziniu artritu.

    Diagnostika prilygsta loterijai

    Blogai tai, kad prasidėjusią psoriazę ant akių vokų labai lengva supainioti su daugybė kitų odos problemų – juolab kad ji išties nėra dažna. Panašiausiųjų sąraše, anot gydytojų dermatologų, – egzema, kontaktinis ir alerginis dermatitai, seborėjinis dermatitas ir net pūlinėlinė.

    Ypač klaidinantys yra dermatitai: bet kuris jų, pažeidęs akies voką, gali atrodyti kaip psoriazė. Netgi paviršinė odos infekcija gali būti palaikyta žvyneline – ir atvirkščiai. Todėl nustatinėti diagnozę dermatologams tenka atmetimo būdu, ypač kai daugiau ant kūno nėra jokių bėrimų ar pleiskanojančių vietų.

    Net 50 proc. visų susirgusiųjų psoriaze ligos simptomai gali pasireikšti ant veido.

    Priemonių vokų psoriazės simptomams palengvinti yra daug ir visokių, pradedant steroidais ir baigiant biologiniais vaistais. Jei ant vokų atsiranda nedidelis odos sudirgimas ir (arba) ji išsausėja, o jūs niekada nesate sirgę žvyneline, iš pradžių galite net gydytis namuose, patys. Tokioje situacijoje kartais padeda ir nestiprūs nereceptiniai steroidiniai tepalai. Tačiau jeigu per kelias dienas situacija nepradeda gerėti ar net pablogėja, būtina apsilankyti pas dermatologą – tiksliai diagnozei.

    Jeigu voką išties pažeidė žvynelinė, pas specialistą gali tekti apsilankyti dažniau. O jei liga dar paveikia ir regą – būna ir taip, – tai ir pas gydytoją oftalmologą.

    Steroidai – ne panacėja

    Kai psoriazės žymių atsiranda kur nors ant kūno, dermatologas gali skirti stipraus steroidinio tepalo ir jau per savaitę pajuntamas pagerėjimas. Su vokų žvyneline ne viskas taip paprasta. Steroidiniai tepalai išplonina odą, taigi gali susigerti į akies obuolį ir sukelti kataraktą, glaukomą – abiem atvejais kyla rizika netekti regos. Todėl jeigu steroidiniai tepalai ir skiriami, tai labai švelnaus poveikio.

    Kiti išoriniai vaistai nuo psoriazės – nesteroidiniai kremai su kalcineurino inhibitoriais – tiesiog slopina uždegimą ir niežulį. Tokius galima naudoti ilgesnį laiką ir nesibaiminti, kad pažeis akis. Vienintelis jų trūkumas – iš pradžių truputį erzina.

    Jeigu vis dėlto gydotės steroidais, jų poveikį sustiprinsite dukart per dieną ant vokų 10 minučių uždėdami šaltą kompresą. Taip, pasak dermatologų, pašalinami susikaupę žvyneliai ir luobelės, tad vaistai geriau prasiskverbia į odą ir gydo.

    Maistas irgi prisideda

    Gyventi su vokų žvyneline nėra labai malonu, bet įmanoma – reikia tik atsakingumo ir šiokių tokių gyvenimo būdo pokyčių.

    Pirmiausia būtina kruopščiai prižiūrėti odą, sveikai maitintis ir visomis išgalėmis vengti streso, provokuojančio ligos proveržius.

    Gera odos priežiūra sergantiesiems psoriaze itin svarbi, nes užtikrina ilgalaikes remisijas be paūmėjimų, o jų atveju apsaugo nuo stipraus uždegimo bei infekcijų. Todėl drėkinkite psoriazės paveiktą vokų odą – geriausia hipoalerginiu kremu (mažiausia tikimybė, kad toks sudirgins).

    Kita taisyklė – kuo mažiau liestis prie akių: netrinti, nesikasyti, nelupinėti – kad ir kaip knietėtų. Ilgainiui tai tik pablogins savijautą, o oda ims dar labiau pleiskanoti.

    Sveikai maitintis sergant psoriaze reiškia neprovokuoti paūmėjimų uždegimą skatinančiais produktais. Valgykite mažiau miltų, baltojo cukraus, pieno produktų ir daugiau vaisių bei daržovių. Verčiau sėklų nei grūdų.

    Ne vienintelė galimybė

    Faktas, vertas pakartojimo: vokų žvynelinė – ganėtinai reta liga. Todėl nereikia skubėti sau ją diagnozuoti kas kartą, kai oda aplink akis ima niežėti ir smarkiai pleiskanoti. Taip gali nutikti dėl fizinio ir psichologinio pervargimo, ilgo stebeilijimosi į kompiuterio ekraną, įpročio trinti akis.

    Kaip visi žinome, vokų oda labai plona, tad uždegimas gali prasidėti ir dėl sauso patalpų oro, dulkių ar tiesioginių saulės spindulių, vadinamojo sausos akies sindromo.

    Mažiau paplitusios nemalonių simptomų priežastys gali būti netinkamai parinkti kontaktiniai lęšiai arba jų dėvėjimas pasibaigus galiojimo laikui.

    Nedažnai, tačiau niežtėti ir pleiskanoti vokai gali pradėti dėl virškinimo arba endokrininės sistemos ligų, tokių, kaip cholecistitas, hepatozė, hepatitas, tulžies latakų diskinezija, II tipo diabetas… Arba šios netikėtos būklės.

    Hipovitaminozė. Vitamino A (retinolio) trūkumas organizme gali pasireikšti paraudusiais ir niežtinčiais, skaudančiais, pleiskanojančiais vokais. Kiti hipovitaminozės požymiai – konjunktyvitas, lėtai gyjančios žaizdos, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, nusilpusi rega ir imunitetas, jautrumas infekcinėms ligoms.

    Pagrindinės hipovitaminozės priežastys – nepakankamas su maistu gaunamų vitaminų kiekis (daug retinolio yra mėsoje, žuvyje ir kitose jūros gėrybėse), virškinimo trakto organų ligos.

    Vartojami medikamentai. Kai kurių farmakologinių grupių preparatai turi šalutinių poveikių akių vokams. Jų audiniai parausta, ima niežėti, pleiskanoti, tampa skausmingi ir patinsta. Simptomai gali pasireikšti tiek gydymo kurso pradžioje, tiek bet kuriuo metu.

    Dažniausiai taip nutinka vartojant antibiotikus ir hormoninius preparatus. Visais atvejais apie tai būtina informuoti vaistus skyrusį gydytoją – kad juos pakeistų analogiškais arba sumažintų dozę.

    Reakcija į vandenį. Vandenyje – ypač jeigu jis ne iš čiaupo – gali būti įvairių priemaišų, kurios, kontaktuodamos su oda, sukelia neigiamas reakcijas. Kartais ir po vieno nusiprausimo tokiu vandeniu vokai gali pradėti niežtėti ir pleiskanoti.

    Be odos išsausėjimo ir plutelių susidarymo, gali net iškristi blakstienos, parausti viso veido oda, anksčiau laiko pradėti rastis raukšlės.

    Liovusis praustis užterštu vandeniu situaciją galima pataisyti švelniais atkuriamaisiais kremais.

    Ateityje po tokios reakcijos rekomenduojama naudoti tik filtruotą arba distiliuotą vandenį.

    Hormonų disbalansas. Jį gali išprovokuoti stresas, fizinis ir psichologinis pervargimas, lėtinės endokrininės ligos, toksinai.

    Biologiškai aktyvių medžiagų koncentracijos organizme sutrikimas gali pasireikšti keliais simptomais, tarp jų – ir odos. Padidėjus hormonų lygiui, vokai pradeda pleiskanoti, niežėti, parausta ir net užtinsta.

     

  • Žvyneline sergančios 22-ejų Evijos istorija: liga ženklino vaikystę ir paauglystę, bet ištrūkti iš jos gniaužtų galimybių jau yra

    Žvyneline sergančios 22-ejų Evijos istorija: liga ženklino vaikystę ir paauglystę, bet ištrūkti iš jos gniaužtų galimybių jau yra

    Nors psoriaze, plačiau žinoma kaip žvynelinė, Lietuvoje serga daugiau nei 120 tūkst. žmonių, labai mažai jų yra geriau susipažinę su šia liga, o dar mažiau kreipiasi į gydytojus. Tai pastebi jau vaikystėje su šia liga ir ne viena nemalonia situacija susidūrusi Evija. Iš Šiaulių kilusi mergina jau buvo nuleidusi rankas, tačiau persikėlusi į šalies sostinę ir apsilankiusi tretinio lygio dermatovenerologo paslaugas teikiančiose Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pagaliau gali džiaugtis pozityviais gydymo rezultatais.

    Jautė nuolatinį diskomfortą

    Pirmuosius šios autoimuninės ligos simptomus – bėrimus ant kojų – Evija pastebėjo būdama vos septynerių ir patyrė didžiulį stresą. Kadangi šią ligą Evija paveldėjo iš mamos, nebuvo bandoma gydytis patiems ir iškart kreiptasi į Šiaulių ligoninėje dirbusius dermatovenerologus.

    Medikai merginą pirmiausia bandė gydyti įvairiais lipidų pagrindo tepaliukais ir emolientais, tačiau šie vaistai norimo poveikio nepadarė ir sukeldavo nemažą diskomfortą: vakare jais ištepta oda lipdavo prie patalynės, o dieną – prie drabužių. Vėliau jaunai merginai buvo paskirta dešimt fototerapijos procedūrų, kurios taikytos pusmetį – tai gydymo metodas, kai specialiose PUVA kabinose leidžiami UVA ir UVB spektro ultravioletiniai spinduliai. Deja, ir šis gydymas padėjo tik neilgam.

    „Nuo pirmųjų simptomų atsiradimo bėrimai taip niekada ir nedingo. Kiek lengviau būdavo vasaromis: simptomai tapdavo ne tokie ryškūs, kartais ant įdegusio kūno likdavo tik baltos nešerpetojančios dėmės. Tačiau tuomet – ruduo, žiema ir šalčiai, tad liga sugrįždavo su kaupu. Prisidėdavo ir dėl mokslų bei užklasinės veiklos padidėjęs stresas, mane tiesiog „puošdavo“ bėrimai ir žaizdos – kasydavausi niežtinčias vietas, lengvai pažeisdavau suplonėjusią odą ir pradėdavau kraujuoti. Blogiausia – miegant, kai negalėdavau savęs kontroliuoti, tad kartais atsibusdavau kraujo klane. Būdavo, kad nejučia pasikasydavau odą ir dieną, tad kone kasdien tekdavo plauti ne tik patalynę, bet ir drabužius“, – prisimena pašnekovė.

    Sulaukė ir pašaipų

    Evija kentėdavo ir dėl estetinių problemų – kone penktadalis jos kūno nusėtas žvynelinės žvaigždynais, kurie vasarą tapdavo geriau matomi aplinkiniams. Kartais ji džiaugdavosi galėdama papasakoti daugiau apie ją kamuojančią ligą, kodėl ant jos odos gausu sidabro spalvos, lengvai nuo odos besilupančių žvynelių ir kodėl jos nereikia bijoti, nes liga neužkrečiama. Deja, pasitaikydavo ir ne itin supratingų žmonių.

    „Pirmų patyčių sulaukiau iš nepažįstamų suaugusiųjų. Komentarai apie mano išvaizdą buvo labai skaudūs, po to keletą metų dengiau savo kūną, galvojau, kad esu negraži. Įdomu, kad ankstyvoje jaunystėje mano bendraamžiai buvo labai supratingi, jie tiesiog žinodavo, kad esu kitokia, ir to nekvestionuodavo“, – išgyvenimais dalijasi žvyneline serganti mergina.

    Nors aplinkinių reakcijos žeidė, pašnekovė akcentuoja, kad nuo jų atsigauti itin padėjo draugų palaikymas, nuolatinis kartojimas, kad ji – unikali. Vis dėlto prasidėjus paauglystei atsirado papildomų problemų. Evija pripažįsta, kad matydama kitas gražią odą turinčias merginas ji nesijausdavo gerai, vis daugiau dėmesio kreipdavo į savo problemas.

    „Ne visi žmonės yra stiprūs ir dažnas tokiose situacijose gali palūžti. Mano odos problemos kliūdavo ir kai kuriems aplinkiniams. Tuomet maniau, kad tai edukacijos stoka, bet ilgainiui supratau, kad nors žmonės yra girdėję apie žvynelinę, kai kurie su ja net susidūrę artimoje aplinkoje, tačiau tuo jų žinios ir baigdavosi“, – pasakoja pašnekovė.

    Buvo nuleidusi rankas

    Evijos paauglystė žymėjo ir svarbų jos gydymo periodą. Protarpiais pagelbėdavusi fototerapija galiausiai tik smarkiai išsausindavo merginos odą, o pagal PASI skaičiuoklės metodiką (liet. PPSI – psoriazės ploto ir sunkumo indeksas) įvertinus pažeistą odos plotą ir bėrimų pobūdį, buvo kalbama apie itin prastą padėtį – pažeista daugiau nei 17 proc. kūno odos. O tai – jau sunki ligos forma. Merginai buvo skirti geriamieji vaistai, bet jos mintys jau buvo visai kitur – artėjo egzaminai, reikėjo daug visko suderinti ir galvoti apie ateitį.

    „Požiūris į ligos eigą nepasikeitė pradėjus studijuoti, nes tiesiog nelikdavo laiko. Ir nors skaudėdavo, nedrįsdavau ir nežinodavau, į ką kreiptis. Tiesiog susigyvenau. Bet mano didžiulius bėrimus galiausiai pamatė šeimos gydytoja ir iškart pasiūlė kreiptis į šios srities specialistą“, – pasakoja pašnekovė.

    Mergina gydymą atnaujino nuo šių metų vasario, šįkart ji gydoma imuninę sistemą slopinančiu metotreksatu. Kaip pasakoja Eviją gydantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologas Tadas Raudonis, nors liga gerokai išplito, visa laimė, kad ji nepažeidė nagų ir sąnarių. Dabar mergina jaučia pagerėjimą, tačiau jei minėtas gydymas neduos norimų rezultatų, teks imtis kur kas efektyvesnių biologinių vaistų. T. Raudonis pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje prieinami patys naujausi bei pažangiausi ir visame Vakarų pasaulyje skiriami vaistai, o Evijos atvejis nėra išskirtinis – nuo sunkios žvynelinės formos kenčia kas antras pacientas: tiek vaikai, tiek suaugusieji.

    „Evija ketverius metus beveik negavo jokio gydymo. Problemiška ir tai, kad augdama Šiauliuose ji, kaip ir daugybė kitų pacientų, negalėjo gauti paslaugų, kurios buvo prieinamos tik Vilniaus ir Kauno universitetinėse ligoninėse, turinčiose teisę skirti pažangesnį gydymą. Tačiau tokiems pacientams kaip ji, pamačius raudonas ir pakilusias odos dėmeles, apimančias daugiau nei vieno centimetro plotą, reikėtų iškart kreiptis į patirties gydant psoriazę turinčius medikus. Svarbiausia – nelaukti, nes liga greitai plinta, o pažeidus bent 10 proc. kūno ji jau laikoma sunkia“, – pasakoja gydytojas dermatovenerologas.

    Specialistas pabrėžia, kad daugeliui rankos nusvyra dėl ilgų eilių pas dermatovenerologus, nors tam net nereikia šeimos gydytojo siuntimo. Evija priduria – nors žinojo, kad šia liga serga labai daug žmonių, tačiau nustebo sužinojusi, kad tik maža dalis bando gydytis su medikų pagalba.

    „Aš ir pati padariau klaidą taip ilgai nesikreipdama į specialistus. Matydama pagerėjimą, tikrai turėjau imtis reikiamų žingsnių ir anksčiau. Galiu tik pasidžiaugti, kad vis dar patenku į tą itin anksti ir gerai traukinį“, – optimizmo nestokoja Evija.

    Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.