Žyma: priklausomybė

  • Kaip susigrąžinti gyvenimo kontrolę?

    Kaip susigrąžinti gyvenimo kontrolę?

    Šiuolaikinis pasaulis formuoja vis greitesnį gyvenimo tempą, todėl natūralu, kad žmonės tikisi greitų rezultatų visose gyvenimo situacijose. Socialinė darbuotoja Karolina Gykarienė pabrėžia, kad priklausomybė yra lėtinė liga, kuria serga tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, ir būdo greitai išgyti nėra.

    „Tai yra nuosekli paciento ir jį lydinčio specialisto kelionė jo naujo gyvenimo link, tačiau svarbiausia yra žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos“, – teigia septintus metus Respublikiniame priklausomybės ligų centre dirbanti specialistė.

    Alkoholis kelia daugiausia iššūkių

    2023 metais į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (RPLC) dėl ambulatorinių paslaugų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas kreipėsi daugiau nei 8700 žmonių, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – daugiau nei 8300.

    „Praėjusiais metais stacionarinės paslaugos buvo suteiktos 4000 žmonių. Daugiau nei 90 proc. jų gydėsi nuo alkoholio priklausomybės.

    Remdamiesi šiais duomenimis, galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje dažniausiai žmonės ieško pagalbos dėl iššūkių, kylančių vartojant alkoholį“, – teigė socialinė darbuotoja K. Gykarienė.

    Specialistės nuomone, alkoholis yra labiausiai visuomenei priimtina svaigioji medžiaga, kuri asocijuojasi su atsipalaidavimu, šventėmis ir geromis emocijomis.

    „Alkoholio vartojimas lietuvių visuomenėje yra tapatinamas su vertybėmis. Tai labiausiai atsiskleidžia alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reklamose, kur apeliuojama į bendrystę, vienybę, artumą, kultūrą“, – kalbėjo RPLC Šiaulių filiale dirbanti specialistė.

    Esama įvairių draudimų, kurie turėjo įtakos alkoholio prieinamumui ir vartojimui mažinti, tačiau radikalių pokyčių nepastebėta – daugiausia suskaičiuojama būtent priklausomybės nuo alkoholio atvejų.

    Būdingas delsimas kreipiantis pagalbos

    K.Gykarienė pabrėžia: priklausomybė yra liga, kuri nesirenka amžiaus, socialinio, profesinio ar finansinio statuso.

    Gydytis priklausomybę nuo alkoholio daugiausia ryžtasi 25–35 ir 45–64 metų žmonės. Dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priklausomybės dažniausiai kreipiasi 25–34 ir 35–64 metų asmenys. RPLC duomenimis, pagalbos dažniausiai prašo vidutinio, darbingo 35–64 metų amžiaus žmonės, tačiau pastebima, kad kreipiasi vis daugiau jaunesnių gyventojų.

    „Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė jam laiku padėti. Taip pat tai įrodo, kad priklausomybės ligomis žmonės suserga vis jaunesnio amžiaus.

    Pagalbos kreipiasi žmonės ir po 10 ar 25 metų vartojimo. Tokiu atveju priklausomybė yra stipriai paveikusi to asmens gyvenimą, tačiau dėl praradimų jis bando keisti savo elgesį, ieško informacijos ir pagalbos“, – dėstė pašnekovė.

    Pavėluotą pagalbos kreipimąsi gali padėti paaiškinti tik ligos mechanizmui būdingas esamos problemos neigimas. Socialinės darbuotojos nuomone, reikia nueiti tam tikrą kelią, kad žmogus pats pripažintų, jog jis susiduria su iššūkiais dėl konkrečios medžiagos vartojimo.

    „Kiek laiko delsėte kreiptis į odontologą, nes tikėjote, kad dantų skausmas praeis? Lygiai tas pats vyksta ir su žmogumi, kuris pats ar jo artimieji pastebi elgesio pokyčius“, – kasdieniu pavyzdžiu dalijosi specialistė.

    Priklausomybė – šeimos liga

    Svarbu paminėti, kad neretai artimieji, bandydami kontroliuoti ligonio veiksmus ir jam padėti, pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Tai vadinama netiesiogine priklausomybe, arba kopriklausomybe. Vienas priklausomas asmuo gali paveikti nuo 1 iki 10 asmenų savo aplinkoje, todėl svarbu, kad pagalbos kreiptųsi ne tik priklausomas, bet ir kopriklausomas žmogus.

    „Būna, kad iš nevilties ir nežinojimo, kaip pagelbėti, artimieji apmoka sergančiojo skolas, jį teisina. Turėtume leisti ligoniui patirti savo elgesio pasekmes, suprasti situacijos keblumą. Priešingu atveju noras keistis ir sveikti ima tolti“, – sakė socialinė darbuotoja.

    Jaučiantieji miego kokybės pokyčius, sunkesnę koncentraciją ir didėjantį dirglumą kviečiami kreiptis pagalbos į RPLC. Daugiau informacijos (kopriklausomybės požymius, pagalbos būdus ir kopriklausomybės testą) ieškokite internetinėje svetainėje www.pagalbasau.lt.

    Keičia pacientų įsitikinimus

    Anot RPLC Šiaulių filialo specialistės, statistiškai centre gydosi daugiau vyrų negu moterų, nors fiziologiškai moterims priklausomybė gali išsivystyti greičiau, todėl K. Gykarienė ragina atkreipti dėmesį į artimųjų elgesį ir įsitikinti, ar nėra priklausomybės požymių.

    „Į priklausomybę linkę asmenys jaučia stiprų medžiagos troškimą, jiems sunku kontroliuoti vartojamą kiekį, pradžią ar pabaigą.

    Bėgant laikui sergantys asmenys praranda malonumą užsiimti kitomis, anksčiau įprastomis veiklomis. Nepaisant žalingų pasekmių, vartojimo ilgesniam laikui sustabdyti nepavyksta“, – dėstė specialistė.

    Formuojantis priklausomybei žmogus patiria įvairių praradimų: asmeninių, socialinių, finansinių ar net sveikatos. Pasikeičia jo santykiai su šeima, sumažėja artimųjų ratas, didelę dienos dalį užima darbas, ima siaurėti interesai, o kasdienę rutiną vis labiau pildo vartojimas ir jo pasekmių įveikimas iki kito epizodo.

    „Pasiruošęs gydytis nuo priklausomybės žmogus kartu atsineša šūsnį įsitikinimų, išgyvenimų, baimių, o specialistai yra tie žmonės, kurie pagelbėja tuos įsitikinimus keisti taip, kad jie padėtų žmogui sveikti ir parodytų, kaip galima gyventi kitaip.

    Paprastai sunkiausi būna pirmieji metai, kai žmogui tenka iš naujo įvertinti savo vertybes, įsilieti į socialinį ratą. Laikui bėgant grįžta gyvenimo džiaugsmas. Svarbu sekti atkryčio simptomus ir laikytis specialistų rekomendacijų“, – sakė K. Gykarienė.

    Padeda susigrąžinti gyvenimo kelią

    „Priklausomybė yra liga, kuriai puikiai tinka posakis „Vienas lauke – ne karys“. Viskas prasideda nuo žmogaus noro atsisakyti ar bent sumažinti vartojamą medžiagų kiekį“, – kalbėjo specialistė.

    RPLC socialinė darbuotoja ragina kreiptis į šeimos gydytoją arba pirminės psichikos sveikatos centrą, kur nemokamai ir anonimiškai konsultuoja priklausomybės konsultantai.

    Socialinė darbuotoja K. Gykarienė teigė, kad specialistai, dirbantys su priklausomais asmenimis, nekuria pacientams iliuzijos, kad priklausomybę kaip apendicitą galima išoperuoti ir tuomet vėl grįžti prie iki tol įprasto gyvenimo būdo.

    „Nėra piliulės ar kito būdo, kuris sparčiai ir efektyviai padėtų pasveikinti, bet mes apie tai ir nekalbame. Mes gilinamės į sveikimą, į tai, kaip išmokti gyventi naują gyvenimą“, – pasakojo specialistė.

    Socialinės darbuotojos teigimu, alkoholio ar kitų medžiagų nebevartojantis asmuo, sveikstantis nuo azartinių lošimų žmogus suvokia, kad ir po 20 metų medžiaga ar priklausomybę keliantis elgesys jam bus pavojingas.

    „Svarbiausia yra apie tai kalbėti, išsakyti nerimą ir ieškoti pagalbos. Specialistai yra pasiruošę padėti suprasti, kiek rimta jūsų problema yra, ir atrasti blaivų, orų gyvenimą“, – šypsojosi K. Gykarienė.

     

  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu.

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus.

    Vaistai nuo emocinių traumų

    „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džekoo Keruako „Kelyje“ ir Karloso Kastanedos knygos apie augalus manyje sužadino smalsumą. Suvokiau, kad taip, kaip žmogus ragauja skirtingus maisto patiekalus, taip pat galima išbandyti įvairias medžiagas ir pajusti jų sukeliamą būseną“, – pokalbį pradeda vyras.

    Jis pasakoja narkotikus vartojęs kaip vaistus nuo savo emocinių traumų: „Bandžiau jų padedamas pamiršti žemą savivertę, kurią man įdiegė patėvis. Jis nuolat sakydavo, kad esu nieko vertas ir nieko nesugebu, todėl suprastėjo mano mokymosi rezultatai, o galiausiai mečiau mokyklą ir pabėgau iš namų.“

    Vartoti psichotropines medžiagas paskatino nuolatinė baimė, psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje, privertęs nepilnametį pabėgti iš namų ir ieškoti laisvės.

    „Gyvenau gatvėje ir nieko neturėjau. Galėjau grįžti ir gyventi namuose su savo šeima, kaip visi mano bendraamžiai, bet noras pačiam spręsti, kaip noriu gyventi, man to neleido“, – sako K. Kaupas.

    Tokį elgesį paaiškina medicinos psichologė Kotryna Mikalauskaitė. Jos nuomone, vaikystėje ar paauglystėje dėl tam tikrų priežasčių daug streso ir įtampos patyręs žmogus, pabandęs narkotinių medžiagų, pajunta didelį palengvėjimą ir suvokia, kad būtent pasirinkta medžiaga galėtų puikiai pasitarnauti siekiant nuslopinti jausmus, kurių asmuo nenori jausti.

    Į priekį vedė didžiausias noras – laisvė

    Atėjęs pas narkotikų prekeivį, norėdamas nusipirkti dozę, jis pakliuvo į situaciją, kuri apvertė Kęstučio pasaulėžiūrą aukštyn kojomis. Buvo praėję metai nuo pirmos psichotropinių medžiagų dozės.

    „Atėjau nusipirkti dozės. Jis man pasiūlė palaukti 15–20 minučių, kol atveš siuntinį, nes tuo metu neturėjo ko parduoti. Nuėjau į kambarį, kur sėdėjo dar keletas vaikinukų. Jie buvo narkomanai ir palaikė mane „savu“, nes buvau toks pat baltas, kaip ir jie. Klausiausi istorijų apie tai, kaip jie ruošiasi gauti pinigų, kad tik galėtų nusipirkti narkotikų. Išgirdau bent dešimt skirtingų apiplėšimų ir vagysčių versijų. Mane apėmė siaubas. Suvokiau, kad aš einu to link ir tapsiu toks, kaip jie. Kadangi laisvė buvo ir yra vienas iš svarbiausių dalykų, supratau, kad ir toliau taip gyvendamas galiu prarasti patį brangiausią turtą, todėl nusprendžiau niekada daugiau ten negrįžti. Rodos, visą kūną ir sąmonę nudiegė emocinis suvokimas, kad tai turi pasikeisti“, – atvirauja Kęstutis.

    Kamuojamas abstinencinių pagirių, vyras autostopu išvyko į Norvegiją, kur po savaičių klajonių pavyko gauti darbą ir įsitvirtinti – taip prasidėjo kelias į blaivybę.

    Gyvenimo etapas, likęs užnugaryje

    Respublikinio priklausomybių centro specialistė sako, kad psichologiškai priklausomi žmonės galvoja, jog medžiaga, šiuo atveju narkotikai, jiems gyvybiškai reikalinga. Tokie asmenys pradeda mažiau laiko ir dėmesio skirti dalykams, kurie anksčiau būdavo svarbūs, kol galiausiai juos užvaldo vartojama medžiaga. Lietuvis džiaugiasi tądien supratęs, jog vienintelis būdas išsigelbėti yra dirbti su savimi, todėl pradėjo sekti, analizuoti ir keisti savo elgesį.

    „Palikti senus draugus ir veiklas užnugaryje buvo sąmoningas žingsnis. Taip galėjau kurti savo gyvenimą iš naujo, – sprendimu išvykti iš šalies džiaugiasi vyras ir priduria: – Landynės ir laiptinės man pabodo. Norėjau gyventi, norėjau susitvarkyti gyvenimą, turėti stogą virš galvos ir pinigų savo poreikiams.“

    Didžiulė pagalba tapo vieta gerai atlyginamame darbe. Alpinisto profesija reikalauja prisiimti atsakomybę už save, savo sveikatą ir gyvybę – tai motyvavo į Norvegiją emigravusį lietuvį ir kėlė jo savigarbą.

    Kęstutis sako: „Greitai įstojau į 12 darbo dienų iš eilės ir 9 laisvadienių ritmą. Bėgant laikui, atradau veiklas, kurios man tapo savotiški svaigalai ir padėjo užsimiršti. Pavyzdžiui, menas – muzika, poezija, rašymas, šokis ir dainavimas.“

    „Tai ne raketų dėsniai“

    K.Kaupas jau daugiau nei du dešimtmečius nevartoja narkotikų. Išmesti iš gyvenimo svaigalus ir niekada prie jų nebegrįžti paskatino gyvenimo vertės suvokimas. Su narkotikais paprasta gyvenimą sugriauti, o kitomis priemonėmis ir veiksmais galima jį kurti.

    „Žmonės pamiršta sau atsakyti į klausimą, ko jie iš tiesų nori. Kai matai tikslą, pasidaro aišku, ką daryti. Tai ne raketų dėsniai“, – šmaikštauja jis.

    Lygiai taip pat Kęstutis pamatė tikslą su žmona užsukęs į gydymo įstaigą. Nugirdęs specialistų pokalbį apie priklausomybes turinčius žmones, vyras papasakojo apie savo emocinius sukrėtimus ir kaip pavyko su jais susidoroti be medikų pagalbos. Gydytojai paprašė savo išgyvenimais pasidalyti su kitais, kurie jaučiasi beviltiškai, nemato išeities, nesikreipia ir neieško pagalbos, kurios jiems tikrai reikia.

    Netrukus Kęstutis parengė straipsnį, kurį paskelbė vienas didžiausių šalies naujienų portalų. Prisistatęs straipsnio herojumi, vyras pradėjo socialiniame tinkle „Facebook“ kelti savo tekstus.

    „Tikiu, kad mano rašymas padeda žmonėms. Juk prisiregistravę vartotojai neprivalo komentuoti ar spausti „patinka“. Jie gali likti anonimais, tačiau klausytis mano pasakojimų ir bandyti juose atrasti dalelę savęs. Jau yra pasitaikę keletas atvejų, kai visiškai nepažįstami žmonės parašo žinutę, kad mano patirtis paskatino juos veikti ir atsisakyti narkotikų. Tai šviesiausia tamsios istorijos dalis“, – teigia jis.

    Pagalba suteikiama kiekvienam

    Medicinos psichologė K. Mikalauskaitė sako, kad svarbiausia – noras padėti sau ir pacientui.

    Dalydamasi savo patirtimi, K. Mikalauskaitė pastebi, kad tiek vyrai, tiek moterys išgyvena stiprų gėdos ir kaltės jausmą. Vis dėlto galima atkreipti dėmesį, kad moterys kartais būna labiau linkusios slėpti problemą, vengti atsiverti artimiesiems ar pasitarti su specialistais. Bet kokiu atveju kiekvienas žmogus pereina psichologinį procesą, kurio metu pradeda suprasti savo elgesį, jo pasekmes ir pradeda svarstyti galimus kitus pasirinkimus, kol galiausiai priima sprendimą imtis atitinkamų veiksmų. Reikšmingiausiai prisidėti prie žmogaus apsisprendimo gydytis gali pagarbus, humaniškas ir geranoriškas specialistų ir aplinkinių požiūris, kuris gali žmogui padėti atrasti drąsos ir vidinių resursų pradėti pokytį.

    Įtarę besivystančią priklausomybę, pasikonsultuokite su kvalifikuotu specialistu privačioje arba valstybinėje gydymo įstaigoje. Specialistas, atsižvelgdamas į pacientą, parinks tinkamiausią gydymo būdą.

    Jaučiant emocinius sunkumus, telefonu 1809 galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas. Visą Lietuvoje veikiančių psichologinės pagalbos linijų sąrašą ir kontaktus galima rasti nacionalinės psichikos sveikatos platformoje „Pagalba sau“ (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologinė pagalba prieinama šalies poliklinikų psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose. Iškilus pavojui sveikatai arba gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.