Žyma: prieskoniai

  • Prieskoniai: amžini? Ne visai

    Prieskoniai: amžini? Ne visai

    Atrodytų, kas gali nutikti įvairius skonius ir aromatus skleidžiantiems sausiems lapeliams, sėkloms ar žievei?

    Jie metų metus stovi virtuvėje ir nekelia įtarimo.

    Tačiau kiekvienas prieskonis turi savo galiojimo laiką, o bėgant laikui jis praranda tai, už ką jį vertiname.

    Geroji žinia – dauguma prieskonių, tinkamai laikomų, nepelija.

    Blogoji – jie pamažu netenka skonio ir aromato.

    Kodėl taip nutinka ir kaip prailginti jų gyvavimą?

    Ar prieskoniai genda ir ar jie gali supelyti laikymo metu

    Džiovinti prieskoniai nėra tinkama terpė pelėsiui daugintis: juose itin mažai drėgmės, o grybeliai be jos beveik neauga.

    Todėl penkerių metų senumo kario indelis beveik neabejotinai nepasidengs žalsvu apnašu.

    Tačiau galimas kitas scenarijus: laikui bėgant prieskoniai „išsikvepia“.

    Įdomus faktas: sveiki, nemalti prieskoniai (gvazdikėliai, pipirai žirneliais, kalendros sėklos) gali išlaikyti aromatą 4–5 metus, o malti paprastai tarnauja tik 1–2 metus.

    Eteriniai aliejai garuoja, aromatas blėsta, o skonis tampa „plokščias“.

    Maltuose prieskoniuose šis procesas vyksta ypač greitai, nes jų struktūra yra atvira orui, tad vertingosios medžiagos išsisklaido pirmosios.

    Retas, bet galimas atvejis – vabzdžių atsiradimas.

    Jei indelis buvo prastai uždarytas, į vidų gali patekti įvairūs vabalėliai.

    Tokiu atveju prieskonį reikia nedelsiant išmesti.

    Kaip atpažinti, kad prieskoniai pasenę ir neteko aromato

    Atkreipkite dėmesį į tris požymius:

    • spalvą: prieskoniai išblyškę, atrodo „dulkėti“;
    • kvapą: aromatas beveik išnykęs arba atsiradęs tvankus, pelėsinis atspalvis;
    • struktūrą: matyti gumulėlių, drėgmės ar vabzdžių pėdsakų.

    Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių — prieskonių indelį geriau išmesti.

    Tinkamas prieskonių laikymas: kaip prailginti jų galiojimą

    Kad prieskoniai ilgiau išliktų ryškūs:

    • laikykite juos sandariuose, hermetiškuose induose;
    • laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje;
    • nenaudokite drėgnų šaukštelių;
    • pirkite prieskonius nedideliais kiekiais.

    Kuo mažiau oro, šviesos, drėgmės ir šilumos veikia prieskonį, tuo lėčiau jis sensta.

    Paprasta taisyklė: jei atidarėte indelį — geriausia jį sunaudoti per metus.

    Visiškai išsikvėpę prieskoniai nėra pavojingi, tačiau naudos iš jų — minimaliai.

    Tai tarsi virti arbatą iš senų lapų: gėrimas bus, bet be „vau“ efekto.

     

  • Prieskoniai kraujospūdžiui mažinti

    Prieskoniai kraujospūdžiui mažinti

    Atrodytų, prieskoniai – įprastas bet kokių patiekalų ingredientas. Tačiau jie turi begalinį potencialą ir kitoje srityje: stiprina sveikatą.

    Prieskoniai, į kuriuos dažnai žvelgiame tik kaip į kulinarinius priedus, turi stiprių biologiškai aktyvių junginių, kurie nuo seno buvo vertinami dėl savo gydomųjų savybių.

    Šiuolaikiniam mokslui gilinantis į šių aromatingų medžiagų naudą, atrandama, kad prieskoniai gali praktiškai bet kokį maistą paversti sveikatą stiprinančia patirtimi. Tačiau šįkart aptarkime vieną pagrindinį jų poveikį: aukštam kraujospūdžiui.

    Cinamonas

    Pagrindinė šio prieskonio veiklioji medžiaga – cinamaldehidas – gerina jautrumą insulinui ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jis taip pat gali tapti daug žadančia priemone kraujospūdžiui sureguliuoti.

    Cinamonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir veikia kaip natūralus diuretikas, taigi mažina širdies kraujagyslių sistemai tenkančius krūvius.

    Ciberžolės

    Dažnai vadinama supermaistu, ciberžolė turi kurkumino – galingomis uždegimą slopinančiomis savybėmis pasižyminčio junginio.

    Tyrimais įrodyta, kad kurkuminas gerina endotelio (ląstelių, dengiančių kraujagyslių spindį) funkciją, gyvybiškai svarbią sveikam kraujospūdžiui palaikyti.

    Taip pat ciberžolės slopina uždegimus ir oksidacinį stresą, taigi padėdama išvengti su aukštu kraujospūdžiu susijusių komplikacijų.

    Česnakai

    Pagarsėję įspūdingomis sveikatinančiomis savybėmis – ir ypač širdies kraujagyslių sistemai, česnakai turtingi alicino. Šis junginys, pasklindantis perpjovus ar sutraiškius česnako skiltelę, mažina kraujospūdį, nes išplečia kraujagysles, be to, mažina arterijų standumą.

    Reguliariai vartojant česnakus – šviežius, termiškai apdorotus ar jų ekstraktą, – galima palaikyti sveikesnį kraujospūdį.

    Imbierai

    Maloniai aitrūs imbierai – neatsiejama daugelio pasaulio virtuvių dalis. Ir itin vertinamas vaistas liaudies medicinoje.

    Nustatyta, kad aktyvieji imbiero komponentai gingerolis ir šogaoliai gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.

    Imbieras slopina kraujagysles sutraukiančius fermentus, todėl laikomas natūraliu vazodilatatoriumi – kraujagysles plečiančia priemone.

    Juodieji pipirai

    Prieskonių karaliumi vadinami juodieji pipirai – ne tik universaliausias prieskonis. Jų veiklioji medžiaga piperinas padeda organizmui pasisavinti kitas maistines medžiagas (pavyzdžiui, kurkuminą iš ciberžolių) ir gali turėti nedidelį kraujospūdį mažinantį poveikį.

    Neatmetama, kad juodieji pipirai gali pagerinti ir kitų prieskonių naudingąsias savybes.

    Kajeno paprikos

    Aitriosios paprikos ne tik suteikia maistui pikantiškumo. Jų „ugnelę“ užtikrinantis junginys alkaloidas kapsicinas, pasirodo, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį, nes atpalaiduoja kraujagyslių sieneles.

    Mokslininkų teigimu, reguliariai naudojant Kajeno paprikas – maistui ar kaip papildą, – galima sustiprinti širdies kraujagyslių sistemą.

    Kardamonas

    Aromatingas ir lengvai salstelėjęs šis prieskonis pelnytai populiarus ruošiant tiek pikantiškus patiekalus, tiek desertus.

    O moksliniai tyrimai rodo, kad kardamonas gali sumažinti kraujospūdį, mat pasižymį šlapimą varančiuoju ir kraujagysles atpalaiduojančiuoju poveikiu.

    Bazilikai

    Jie neatsiejama itališkos virtuvės dalis ir gali pasiūlyti daug daugiau nei tik savo skonį ir aromatą.

    Bazilikuose esanti kvapioji medžiaga eugenolis veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, todėl mažina kraujospūdį.

    Turi bazilikai ir antioksidacinių savybių.

    Pankoliai

    Kitas universalus prieskonis, puikiai vertinamas ir virtuvėje, ir liaudies medicinoje.

    Pankoliuose gausu fitomaistinių medžiagų, tokių kaip anetolis: be to, kad suteikia anyžių skonį, jis atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir taip mažina kraujospūdį.

    Kalendros

    Jų sėklose esama junginių, kurie, įrodyta tyrimais, mažina arterinį kraujospūdį. Taip yra dėl to, kad kalendros turi šlapimą varančiųjų ir kraujagysles plečiančiųjų savybių.

    Rozmarinai

    Turtingi antioksidantų ir priešuždegiminių junginių, tokių kaip rozmarino rūgštis, šie prieskoniai taip pat gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį.

    Gvazdikėliai

    Tarp biologiškai aktyvių medžiagų gvazdikėliuose irgi yra eugenolio – natūraliai plečiančio kraujagysles, taigi mažinančio kraujospūdį.

    Muskatai

    Dar vienas be galo populiarus prieskonis, nes vienodai tinka ir „rimtiems“, ir saldiesiems patiekalams.

    Bet yra iš jo ir naudos sveikatai.

    Viena iš muskatuose esančių veikliųjų medžiagų miristicinas, įrodyta, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį.

    Raudonėliai

    Tinkamas ne tik picai ir vištienai pagardinti, šis aromatingas augalas turtingas galingų antioksidantų, tokių kaip timolis ir karvakrolis. Jie gali padėti nuslopinti uždegimus bei pagerinti širdies funkciją.

    Be to, vis daugėja įrodymų, kad raudonėliai veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, taigi padeda atpalaiduoti kraujagysles ir užtikrina sklandesnį kraujo tekėjimą. Ilgainiui toks raudonėlių poveikis gali prisidėti prie kraujospūdžio sumažėjimo.

    Sveikatinimosi tikslais galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus raudonėlius, ir raudonėlių eterinį aliejų (pastarąjį – tik mažomis saugiomis dozėmis).

    Petražolės

    Nurašytos į eilinius žalumynus, petražolės yra tikras maistinių medžiagų lobynas. Jos turtingos nitratų, vitamino C ir flavonoidų, pavyzdžiui, apigenino. Be to, petražolės padeda kraujagyslėms išsiplėsti, slopina stresą ir visais šiais būdais mažina kraujospūdį.

    Dar petražolės – švelnus diuretikas, tad padeda organizmui pašalinti druskų ir skysčių perteklių: dvi svarbiausias kliūtis, trukdančias sureguliuoti kraujospūdį.

        Tik ne su vaistais!

    Prieskoniai turi daug naudingųjų savybių, bet ir vieną didelį trūkumą: jie gali susilpninti kai kurių preparatų veiksmingumą ir padidinti komplikacijų riziką.
    Specialistai ypač išskiria tris populiariausius prieskonius, randamus kiekvieno virtuvėje, ir įspėja niekada nevartoti jų su vaistais.
    Tą padaryti gali būti ne taip paprasta, nes tų prieskonių iš tiesų yra visur: cinamono – ant bandelių ir kapučino kavoje, ciberžolės – troškiniuose su kariu, imbiero – sausainiuose. Ir nors visame pasaulyje jie žinomi dėl savo gydomųjų savybių, ne veltui sakoma, jog kiekvienas medalis turi antrą pusę.
    Cinamonas. Žinoma daugybė naudingųjų cinamono savybių. Jis slopina uždegimus, padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina širdies ligų riziką, gerina virškinimą ir smegenų darbą.
    Tačiau ne taip seniai JAV Misisipės universitete atliktas tyrimas sukėlė būgštavimų, kad cinamonas gali mažinti kai kurių vaistų efektyvumą.
    Atliekant laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog cinamono aldehidas aktyvuoja receptorius, paspartinančius vaistų pasišalinimą iš organizmo ir potencialiai mažinančius jų veiksmingumą.
    Mokslininkai dar ketina nuodugniau tirti šį reiškinį, tačiau jau dabar įspėja, kad su šiuolaikiniais vaistais cinamonas prastai dera.
    Užfiksuoti keli atvejai, kai papildai su cinamonu, vartojami greta kraują skystinančių vaistų, didino kraujoplūdžių riziką. Tyrėjai mano, kad tai susiję su cinamone esančiu kumarinu – jis veikia kepenų fermentus, atsakingus už vaistinių medžiagų skaidymą.
    Ciberžolės. Joje esantis kurkuminas vertinamas dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Tačiau apie ciberžolių sąveikavimą su vaistais vis dar turima labai mažai informacijos ir tos dauguma gauta iš laboratorinių tyrimų.
    Vis dėlto yra įrodymų, kad kurkuminas veikia tam tikrų preparatų metabolizmą, be to, trukdo darbuotis kepenų fermentams. Taigi gali sumažinti antidepresantų, vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, kai kurių antibiotikų ir net chemoterapijų veiksmingumą.
    Kaip jau minėta, ciberžolės natūraliai skystina kraują, vadinasi, gali sustiprinti analogiškų preparatų veikimą.
    Kadangi tyrimai rodo, jog ciberžolės gerai mažina kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, vartojant tą patį darančius vaistus jų poveikis gali pernelyg sustiprėti.
    Imbieras. Dar vienas prieskonis, garsėjantis naudingosiomis savybėmis. Ypač dažnai imbierai pasitelkiami, kai reikia nuslopinti pykinimą, sustabdyti vėmimą, suvaldyti uždegimą.
    Tačiau mokslininkų dėmesį patraukė imbieruose esantys veiklieji junginiai – augalo šaknyse esantis gingerolis. Jie įspėja, kad derinyje su kraują skystinančiais vaistais imbieras gali padidinti kraujoplūdžių riziką, o vartojamas kartu su preparatais nuo diabeto – sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
    Bet norint įsitikinti, ar tokia sąveika būtų iš tiesų pavojinga, dar reikalingi papildomi tyrimai.
    Svarbu pabrėžti, kad visiškai atsisakyti prieskonių tikrai nereikia, nes pavojų kelia tik labai didelės jų dozės. Tokių būna nebent papilduose, bet ne maiste ar gėrimuose.
    Vis dėlto, jeigu jums skirti tam tikri preparatai – ir ypač kraują skystinantys antikoaguliantai, vaistai nuo cukrinio diabeto arba chemoterapijos kursas, būtinai pasitarkite su gydytoju prieš vartodami kokius nors augalinius papildus.

  • Darželis ant palangės

    Darželis ant palangės

    Devyni prieskoniniai augalai, kuriuos galima užsiauginti ir be žemių – stiklinėje.

    Yra žolelių, kurios mėnesių mėnesius gali sėkmingai augti gaudamos tik vandens. Iš jų dviguba nauda: ir kiaurus metus po ranka esantys švieži prieskoniai, ir galimybė be papildomų išlaidų pasidauginti labai reikalingų augalų.

    Šįkart aptarsime nepilną dešimtį tokių žolelių, kurias pakanka tik įmerkti į vandenį, kad jos sėkmingai tęstų vegetaciją. Kodėl parinktos būtent šios? Nes jų įsišaknijimo procesas daugiau ar mažiau vienodas. Nurėžkite bet kurio iš netrukus aprašysimų augalų 10–15 cm stiebelį, nuo apatinės pusės nuskainiokite lapus, užtikrinkite jam indą su vandeniu – ir viskas.

    Na, beveik viskas. Indus su savo prieskonių darželiu dar reikės sustatyti ant saulėčiausios palangės ir nepamiršti kas kelias dienas pakeisti vandenį.

    Kai tik augalų šaknys išaugs iki poros centimetrų, galėsite persodinti juos į vazonėlius su tikra žeme, jeigu ketinate toliau juos auginti tradiciškai arba atėjus pavasariui perkelti į daržą. Bet galite ir palikti stiklinėse ar stiklainiuose su vandeniu ir gardinti jais patiekalus dar kurį laiką.

    Čiobreliai

    Mažyčiai jų lapeliai pasižymi galingu aromatu. Geriausias laikas šio daugiamečio augalo šaknijimui – nuo pavasario vidurio iki vasaros pradžios, kai čiobreliai intensyviai augina šviežius ūglius. Nupjaukite šakelę kiek žemiau bet kurio pumpuro ir pamerkite į vandenį. Maždaug po dviejų savaičių čiobreliai turėtų pradėti leisti šaknis.

    Mėtos

    Jeigu baiminatės, kad šios „okupantės“ užkariaus visą sodą, auginkite mėtas ant palangių. Juolab kad jos virtuvėje visada pravers. Ir pačios ne prieš bus pamirkti stiklainyje tiek laiko, kiek reikės.

    Mėtų stiebai greitai išleidžia šaknis, kurios ilgą laiką gali misti vien vandeniu – tereikia, kad indai stovėtų ryškiai apšviestoje vietoje.

    Įdomus faktas: kai kuriose pasaulio šalyse gyvuoja prietaras, jog mėtos lapelis piniginėje gali pagausinti jos turinį.

    Raudonėliai

    Privaloma vaistažolė bei prieskonis kiekvienoje virtuvėje, taigi ir kiekviename sode, kur augdami raudonėliai dar ir drugelius vilioja.

    Turbūt pastebėjote, kad su metais raudonėliai sumedėja, todėl auginti vandenyje pjaukite tik jaunučius ūglius. Jų stiebai turi vis dar būti žali – tokie lengviau įsišaknys.

    Beje, kad raudonėlių lapai išsaugotų kuo daugiau aromato, šalinkite visus žiedynus, kuriuos jie sukraus.

    Mairūnai

    Jų skonis toks pat stiprus, ryškus, kaip ir raudonėlių, tik kiek saldesnis. O ir patys augalai labiau „užsispyrę“: mairūnams įsišaknyti gali prireikti ir poros mėnesių. Taigi apsišarvuokite kantrybe ir nenuleiskite rankų.

    Bazilikai

    Tai vienas iš populiariausių prieskoninių augalų pasaulyje – vos vienas kitas baziliko lapelis gali paryškinti patiekalo skonį, ar tai būtų gaivos stiklinė, ar itališkos virtuvės šedevras.

    Bazilikų ūgliai pjaunami vasaros pradžioje, kol augalai dar nežydi. Įmerkti vandenin, stiebai lengvai įsišaknija. Tik yra vienas svarbus „bet“: kad bazilikų lapeliai gausiau augtų, vis dėlto persodinkite juos į vazonėlius su žemėmis vos tik šaknys ištįs iki 5 cm.

    Rozmarinai

    Suteikiantys nepakartojamą prieskonį tiek sūriems, tiek saldiems patiekalams, rozmarinai dar gali pasitarnauti ir kaip natūralus oro gaiviklis. Jų kvapas puikiai dera su citrinos ir vanilės aromatu.

    Kaip ir raudonėlių, rozmarinų stiebai su amžiumi medėja. Taigi auginti vandenyje būtina pjauti kuo šviežesnius ūglius. Ir vis tiek šaknis šie augalai formuos lėčiau nei daugelis kitų prieskoninių žolelių. Jeigu norėsite pagreitinti procesą, pabandykite pirmiau pamirkyti ūglį kokio nors augimo stimuliatoriaus tirpale.

    Įdomus faktas: rozmarinai turi daug vitamino B6, magnio, kalio, vario, ląstelienos, vitaminų A ir C, folio rūgšties, kalcio, geležies, mangano.

    Šalavijai

    Nesvarbu, kur juos paskui naudosite – virtuvėje ar vaistinėlėje, – pavasarį pasirinkite šviežiausius šalavijų ūglius, kad jiems būtų lengviau įsišaknyti vandenyje. Taip pat turėkite omenyje: tai augalas, greitai pradedantis pūti, todėl be galo svarbu reguliariai keisti vandenį ir stebėti, kad apatiniai lapeliai ne tik nemirktų, bet ir nesušlaptų.

    Melisos

    Puikiausias priedas raminamosioms arbatoms, melisos suteikia visiems gėrimams subtilų citrusinį aromatą. Teigiama, kad jos mažina stresą, padeda užmigti, lengvina sutrikusio virškinimo simptomus. Deja, visas šis gėris nėra lengvai pasiekiamas: melisų dauginimas vandenyje gali pareikalauti daug kantrybės. Kol pasirodys šaknys, lengvai praeis ir mėnuo. Tuomet leiskite joms ūgtelėti iki poros centimetrų ir geriau perkelkite ūglius į vazonėlius su žeme.

    Levandos

    Dievinamomis ne tik dėl aromato, bet ir dėl skonio, levandomis gardinami kepiniai, gėrimai, ledai. Nors jos puikiai tinka ir antriesiems patiekalams – ypač jei tie gaminami iš avienos.

    Niekam ne paslaptis, kad levandos sunkiai užauga iš sėklų, taigi ir šaknytis jų ūgliai gali lėtokai. Dėl to juos taip pat rekomenduojama pirmiau pamirkyti augimo stimuliatoriaus tirpale ir tik tada merkti į vandenį. Procedūra paprasta, bet procesą paspartins.

    Indus su prieskoninėmis žolelėmis laikykite ant saulėčiausios palangės.