Žyma: požymiai

  • Kada skauda krūtinę, bet ne širdį

    Kada skauda krūtinę, bet ne širdį

    Penkios priežastys, kodėl gali skaudėti krūtinę, bet ne širdį.

    Krūtinės skausmai akimirksniu priverčia galvoti apie blogiausia. Nors gali būti daugybė kitų paaiškinimų, ne tik infarktas ar kitos pavojingos širdies būklės.

    Sakoma, jog net pusė į kardiologus dėl krūtinės skausmo besikreipiančių žmonių sužino, kad jų širdis visiškai sveika.

    Nuo to jiems, suprantama, palengvėja, bet tik psichologiškai, nes krūtinės skausmai vis tiek niekur nedingsta. Kartais gydytojai turi atlikti tikro detektyvo darbą, kad užčiuoptų tokio skausmo šaknis. Ir pirmiausia jie patikrina šias penkias galimybes.

    Sužalota krūtinės kremzlė arba raumenys

    Krūtinės traumos – pavyzdžiui, patirtos per avariją ar griūvant – būna labai skausmingos. Elementariausia iš jų – raumens patempimas keliant ką nors sunkaus, sportuojant be apšilimo ar visą dieną prasėdėjus netinkamoje pozoje, – gali pridaryti didelių nemalonumų.

    Dar viena galima aštraus krūtinės skausmo priežastis, apie kurią gal ir negirdėjote, yra kostochondritas. Kremzlės, jungiančios šonkaulį su krūtinkauliu, uždegimas.

    Skaičiuojama, kad beveik trečdalis žmonių, kurie kreipiasi į gydytojus dėl skausmo krūtinėje, kenčia dėl kostochondrito. (Tarp jų, beje, būna šiek tiek daugiau moterų nei vyrų.) Dažnas negaluoti pradeda po intensyvių fizinių krūvių, kvėpavimo takų infekcijų, kai kurių formų artrito, labai smarkaus kosulio ar vėmimo arba išsivysčius komplikacijoms po operacijos.

    Labai svarbu atminti, kad tokios krūtinės traumos paprastai nesukelia dusulio, karščiavimo nei bėrimo. Todėl jei, be skausmo, patiriate dar ir kurį nors iš šių simptomų, tučtuojau kreipkitės į gydytoją – gali būti, jog jums kas nors rimtesnio.

    Refliuksas

    Jeigu esate patyrę rėmens graužimą, žinote, koks skausmingas gali būti gastroezofaginis refliuksas.

    Jis smogia, kai apatinis stemplės raukas tinkamai neužsiveria ir rūgštus skrandžio turinys patenka atgal į stemplę sukeldamas deginantį skausmą krūtinėje.

    Kai tokie priepuoliai kartojasi dažnai ir yra stiprūs, galite būti beveik tikri, jog išsivystė gastroezofaginio refliukso liga.

    Nors labai bjaurus, refliuksas grėsmės gyvybei paprastai nekelia. Bet intensyvus diskomfortas krūtinėje gali kaip reikiant išgąsdinti ir, pripažįsta gydytojai, nedaug tesiskirti nuo infarkto.

    Gastroezofaginio refliukso liga irgi nėra tokia jau nepavojinga. Per ilgesnį laiką galimos komplikacijos dėl pažeistos stemplės, sukelto uždegimo ir didėjanti stemplės vėžio išsivystymo rizika. Jau vien dėl to verta vengti tokių dirgiklių kaip alkoholis ar sotus valgis vėlai vakare.

    Net kai kurie populiarūs vaistai, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, gali erzinti rėmenį. Todėl geriausia pasitarti su gydytoju, kaip apsisaugoti.

    Nerimas arba depresija

    Nerimavimas dažniausiai neguldo žmonių į ligoninę. Bet jeigu nerimo priepuolis perauga į panikos, tikrai galima atsidurti skubios pagalbos skyriuje.

    Kartais panikos priepuoliai būna nepaprastai intensyvūs: trūksta oro, spaudžia krūtinę, pykina, čia muša karštis, čia krečia šaltis, ir gali nuoširdžiai atrodyti, kad mirštame nuo širdies smūgio. Ypač jeigu dar prisideda hiperventiliacija – labai dažnas arba labai gilus kvėpavimas, įtempiantis krūtinės raumenis.

    Kartais jos skausmai gali būti ir tiesiogiai susijęs su širdies kraujagyslių sistema, nes per panikos priepuolį arterijos susiaurėja ir apriboja kraujo pritekėjimą į širdį.

    Nors nereikia nė panikos priepuolio, kad paskaustų krūtinės plotą. Daugybei žmonių tokį diskomfortą palaipsniui gali sukelti lėtinis nerimas. Tuomet viskas prasideda nuo įkyraus sopulio, kuris ilgainiui perauga į buką spaudimą krūtinėje, tarsi ją gniaužtų didžiulis kumštis.

    Labai panašiai ir depresijos atveju. Krūtinės skausmas būna mažiau epizodiškas ir ne toks dramatiškas, palyginus su panikos priepuoliu.

    Tokius fizinius psichikos problemų pasireiškimus gydytojai vadina somatiniais simptomais ir tai gali būti bet kas – nuo sustojusio skrandžio iki galvos ar krūtinės skausmų, netgi pasunkėjusio kvėpavimo.

    Gera žinia, kad tai gydoma ir daugiau nei vienu būdu. Bet vis tiek reikėtų pasitikrinti pas gydytoją, kad būtumėte tikri, jog nėra kokios nors rimtos ligos.

    Problemos dėl plaučių

    Plaučiai taip pat gali būti skausmų krūtinėje priežastis. Anot gydytojų pulmonologų, net užterštas kietosiomis dalelėmis oras, koks neretai būna šaltomis žiemos dienomis, gali sudirginti kvėpavimo takus. Tuomet ima spausti krūtinę, prasideda kosulys, dėl kurio įsitempia krūtinės raumenys ir ją ima skaudėti.

    Įtraukus gurkšnį šalto sauso oro irgi gali paskausti krūtinę. Specialistai įspėja, jog tai ypač dažna per burną kvėpuojančių žmonių patirtis (kvėpuojant per nosį ji padeda sušildyti orą), taip pat sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, kaip kad astma, bėda. Lėtinė liga jau savaime pasunkina kvėpavimą, taigi gali sukelti krūtinės skausmą. Prisidėjus nepalankiems aplinkos veiksniams – tuo labiau.

    Infekcija, trombas ar kita sveikatos būklė

    Kai kurios kitos su plaučiais susijusios būklės irgi gali lemti nemalonius pojūčius krūtinės srityje.

    Pneumonija. Kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių, krūtinę gali skaudėti kosėjant ar tik kvėpuojant.

    Pleuritas. Plaučius ir krūtinę dengiančios plėvės – pleuros – pabrinkimas dėl uždegimo, kurį gali sukelti tam tikros autoimuninės būklės (pavyzdžiui, vilkligė), virusinės infekcijos ir kraujo krešuliai.

    Plaučių embolija. Kai trombas viename iš plaučių pradeda stabdyti kraujo pritekėjimą į organą ir didina kraujo spaudimą, dažnai vienais pirmųjų simptomų būna dusulys ir krūtinės skausmas. Tokiose situacijose reikalinga skubi medicinos pagalba – būtina kviesti greitąją.

    Nepriklausomai nuo to, su kokia plaučių problema susidūrėte, yra didelė tikimybė, kad ji reiškiasi ir kosuliu. Turėkite omenyje šį papildomą simptomą – daugeliu atvejų kosulys padės suprasti, kad skauda ne dėl širdies.

    Kada vis dėlto kalta širdis

    Su širdimi susiję skausmai vadinami krūtinės angina ir jie pasireiškia, kai užsikemša mažiausiai viena vainikinė arterija (dažniausiai dėl riebalinės plokštelės) laikinai apribodama kraujo tekėjimą į širdį. Tokioje situacijoje juntamas spaudimas arba gniaužimas krūtinėje ir, priklausomai nuo to, kokio tipo angina, diskomfortas gali stiprėti nuo fizinių krūvių.

    Infarktas ištinka vienai tokių riebalinių plokštelių atplyšus nuo arterijos sienelės, susidarius trombui ir jam užblokavus kraujo tekėjimą į širdies raumenį. Tada daugelis jaučia čia užeinantį, čia praeinantį krūtinės skausmą, kuris trunka ilgiau nei kelias minutes ir gali išplisti į rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį.

    Taip pat galimi ir tokie simptomai, kaip dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas, galvos svaigimas, vėmimas – visi šie infarkto požymiai, tarp kitko, specifiškai būdingi moterims.

    Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kad jus ištiko infarktas, nedvejodami kvieskite greitąją pagalbą.

    Kitais atvejais atidžiai stebėkite simptomus, įsiminkite, ką veikėte (ar valgėte) prieš prasidedant krūtinės skausmams, kad ateityje galėtumėte išvengti juos provokuojančių aplinkybių.

    Svarbiausia, kai kamuoja nepaaiškinami krūtinės skausmai, nebijoti kreiptis į gydytojus. Didelė tikimybė, kad jų priežastis – ne širdis.

  • Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto

    Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto

    Pajutus kad ir menkutį dieglį širdies plote iškart apima nerimas: „O kas, jei tai infarkto pradžia?!“

    Spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje iš tiesų yra labiausiai paplitęs miokardo infarkto simptomas.

    Painu tai, kad panašus diskomfortas ar skausmas gali atsirasti ir dėl daugybės kitų priežasčių, nekeliančių pavojaus gyvybei.

    Todėl be galo svarbu gerai išmanyti ir vienus, ir kitus simptomus.

    Kai tai vis dėlto infarktas

    Medikai jau kuris laikas bando išsklaidyti mitą apie standartinius širdies infarkto simptomus. Skirtingai, nei giliai įsišaknijęs stereotipas, širdies smūgio požymiai kiekvienam iš mūsų gali būti kitokie ir net priklausyti nuo lyties.

    Vis dėlto yra simptomas, vienijantis kone visus infarktą patyrusius žmones, – tai jau minėtas diskomfortas krūtinės srityje.

    Šį neaiškų terminą medikai specialiai naudoja vietoje suprantamesnio žodžio „skausmas“, nes infarktai nebūtinai būna skausmingi. Tiesiog pacientai pasakoja jautę sunkumą krūtinėje, tarsi ją kas veržtų, – tik labai jau smarkiai. Be to, veržimas niekaip neatlėgo, net bandant keisti pozas, o kartais dar ir sklido į petį, kaklą ar žandikaulį.

    Daliai prisideda dar ir kiti simptomai. Moterims, pavyzdžiui, infarkto sukeltą spaudimą krūtinėje dažnai lydi gausus prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas.

    Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į tai, koks žmogus jaučia simptomus. Jeigu besiskundžiantysis krūtinės skausmu priklauso rizikos grupei – rūko, kenčia dėl hipertenzijos, jam nustatytas aukštas cholesterolio lygis, diabetas, didėja tikimybė, jog nemalonius pojūčius sukėlė širdies infarktas arba užsikimšusios širdies arterijos.

    Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų skubėti išsigąsti. Kreiptis medikų pagalbos – taip, būtinai. Bet laukiant jos turėti omenyje, jog egzistuoja aibė diagnozių, nesusijusių su širdimi ir vis dėlto pasireiškiančiu skausmais jos plote.

    Štai kelios dažniausios.

    Perikarditas

    Jeigu nemalonūs pojūčiai krūtinėje priklauso nuo pozos – pakeitus ją, atsisėdus savijauta pagerėja, tai gali būti širdiplėvės uždegimas, kartais išsivystantis kaip virusinės infekcijos komplikacija.

    Pasireiškia perikarditas aštriu veriančiu skausmu krūtinėje, galinčiu plisti į kairiąją ranką ar petį. Neretai atsigulus ar giliai įkvėpus skausmas sustiprėja.

    Vainikinės arterijos disekcija

    Tokios būklės retos, užtat labai rimtos. Kai kurios nors arterijos, įskaitant aortą, sienelė atsisluoksniuoja, skausmas krūtinėje būna didžiulis, plėšiantis ir neretai sklindantis į nugarą, juntamas tarpumentėje.

    Aortos plyšimas labiau įmanomas turintiesiems aukštą kraujospūdį ir sergantiesiems tam tikromis jungiamojo audinio ligomis.

    Kvėpavimo takų infekcijos

    Skausmas apatinėje krūtinės dalyje, suintensyvėjantis kas kartą, kai tik giliai įkvepiate, vadinamas pleuriniu.

    Susirgus kvėpavimo takų infekcijomis gali išsivystyti plaučius dengiančios plėvės – pleuros –uždegimas su pabrinkimu. Jis vadinamas pleuritu ir įprastai pasireiškia aštriu skausmu įkvėpus.

    Ką tik aprašytas perikarditas, beje, irgi gali sukelti tokį skausmą, bet paprastai jis būdingesnis plaučių problemoms.

    Plaučių embolija

    Ją sukelia kraujo krešulys širdį ir plaučius jungiančiose arterijose. Juntamas diskomfortas krūtinės srityje, skausmas, pasidaro sunku kvėpuoti, pradeda daužytis širdis, sumažėja deguonies kiekis.

    Pavojingą gyvybei būklę sukeliantys krešuliai dažnai susiformuoja visai kitoje kūno dalyje. Tipiška situacija, kai kojos arterijoje susidaręs trombas (apie ką gali byloti galūnės tinimas) atitrūksta nuo kraujagyslės sienelės ir nukeliauja į plaučius.

    Astma

    Ja sergančiųjų kvėpavimo takai gali susiaurėti ir pradėti gaminti pernelyg daug gleivių, dėl ko atsiranda kvėpavimą apsunkinantis kosulys bei švokštimas.

    Užgulti kvėpavimo takai, anot medikų, taip pat yra labai dažna spaudimo ir kitokio diskomforto krūtinėje priežastis. Tad jeigu švokščiate kvėpuodami, jaučiate paūmėjus astmą, tikėtina, jog krūtinę skauda irgi dėl to.

    Raumenų įtampa

    Skausmas krūtinėje sustiprėja atliekant konkrečius judesius arba paspaudus tam tikrą krūtinės dalį? Didelė tikimybė, jog susidūrėte su skeleto raumenų problemomis. Galbūt net tokia paprastute, kaip patemptas raumuo.

    Tarkime, jeigu po apsilankymo sporto salėje kitą dieną pajuntate skausmą krūtinėje, labai gali būti, jog tiesiog persistengėte. Kaip sužinoti, ar tikrai? Vienas paprasčiausių būdų – bandyti pakartoti tuos pačius pratimus kaip išvakarėse. Jei skauda, vadinasi, kalti raumenys.

    Kostochondritas

    Dar vienas galimas krūtinės skausmų kaltininkas, kurį paprasta patikrinti. Kostochondritas – tai vieno ar daugiau šonkaulių kremzlių uždegimas. Paprastai pasireiškia skausmais priekinėje krūtinės sienelėje. Lygiai toje pačioje vietoje, kur justume ir infarkto sukeltą skausmą.

    Aiškios priežasties, kodėl išsivysto kostochondritas, nėra, bet tikėtina, jog kalti fiziniai krūviai.

    Gera žinia ta, kad su infarkto skausmu jį vienija tik vieta – pats skausmo pobūdis skiriasi, nes kostochondritiniai skausmai aštresni, net dilgčiojantys, ir sustiprėja paspaudus krūtinkaulį.

    Dėl to gydytojams dažniausiai lengva diagnozuoti kostochondritą – užtenka lengvai spustelėti šonkaulius. Jei suskausta, beveik garantuotai kaltas kremzlių uždegimas.

    Rėmuo

    Pasak gydytojų, refliuksas yra viena iš dažniausių krūtinės skausmų priežasčių. Jie išsiskiria tuo, kad yra deginantys ir juntami apatinėje krūtinės dalyje arčiau pilvo. Diskomfortas krūtinėje dėl refliukso pasijunta, kai skrandžio turinį virškinti padedanti rūgštis pakyla ir prasiveržia pro stemplę. Paprastai – privalgius per daug, tam tikro maisto ar prieš pat miegą.

    Stemplės spazmai arba uždegimas

    Pačios stemplės problemos irgi gali pasireikšti nemaloniais krūtinės skausmus primenančiais simptomais.

    Taip nutinka, kai ryjamas maistas įstringa, išsivysto stemplės gleivinės uždegimas ar spazmuoja stemplės raumenys.

    Blogiausia, kad tokias būkles nepaprastai sunku atskirti nuo širdies ligų.

    Tulžies akmenligė

    Uždegimas ir pabrinkimas – tipiški simptomai, pasireiškiantys akmenims tulžies pūslėje sutrikdžius tulžies tekėjimą.

    Kai kurie akmenlige sergantys žmonės nejaučia visai jokių ligos požymių, tačiau kiti gali susidurti su intensyviais skausmais dešiniajame šone iškart po šonkauliais, galinčiais pakilti ir iki krūtinės.

    Panikos priepuolis

    Kiekvienas jį patyręs simptomų nepamirš niekada: krūtinėje besiblaškanti širdis, prakaitavimas, sunkumas kvėpuojant, artėjančios grėsmės nuojauta. Nenuostabu, kad daugeliui žmonių tokią akimirką atrodo, kad jie miršta. Ir nenuostabu, jog kviečiasi greitąją pagalbą baimindamiesi širdies smūgio. Taip ir reikėtų daryti – rizikuoti negalima. Tuo labiau kad širdies daužymąsi, kaip simptomą, neretai atmeta net gydytojai – palaiko jį nerimo sukeltu.

    Labai svarbu atsižvelgti į simptomus sukeliantį kontekstą ir nepamiršti, kad atskirti panikos priepuolio ir širdies smūgio ženklus nėra lengva. Jei turite bent menkiausių abejonių– kreipkitės medikų pagalbos.

    Kada gydytojas būtinas

    Taigi yra daugybė sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių krūtinės skausmais. Toli gražu ne visada jų priežastys būna akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio, neatlikus išsamesnių tyrimų. Todėl bet kokį anksčiau nepatirtą skausmelį, spaudimą, gniaužimą ar šiaip diskomfortą krūtinės srityje verta išsitirti, sako ekspertai.

    Tačiau esama situacijų, kuriose kiekviena uždelsta minutė gali tapti lemiama, ir tik greitosios pagalbos medikai pajėgūs įvertinti, ar nenutiko kažkas katastrofiško, kaip kad infarktas ar aortos plyšimas.

    Tad jeigu skausmas krūtinėje sunkiai pakeliamas, nepraeinantis, iradijuojantis į kitas kūno dalis ar sukeliantis papildomus simptomus, greitąją kviestis būtina. Net jei po to paaiškės tai buvus kokį nors lengvesnį sveikatos sutrikimą, nepakenks išgirsti gydytojo nuomonę apie savo širdies būklę.

  • Kaip neprarasti karūnos

    Kaip neprarasti karūnos

    Kodėl moterims pradeda plikti pakaušis ir ką tokiu atveju daryti.

    Netekti plaukų – tragedija. Ir kiekvienam ji smogia savaip. Kad plaukai išslinko, vieniems žmonėms pasimato ties sklastymu, daugeliui – prie kaktos, ties plaukų linija. Tretiems labiausiai nukenčia viršugalvis.

    Bet išvysti, kaip tai atrodo veidrodyje, visada trauma.

    Sunkiausia – susigrąžinti

    Vyrų nuplikimas ir labiau matomas, ir labiau aptarinėjamas reiškinys. Kai plaukai išslenka moterims, jos dažnai pasijunta išskirtinėmis blogąja prasme ir neturinčiomis kur ieškoti supratimo ar pagalbos.

    Iš tikrųjų moterų plikimas anaiptol nėra retas reiškinys: daugiau nei pusė mūsų lyties atstovių anksčiau ar vėliau susiduria su plaukų išslinkimu. Bet galima suprasti, kokį šoką ir nerimą tai sukelia. Ypač jeigu plaukai išretėja ties pakaušiu.

    Daugybė dalykų gali lemti plaukų slinkimą, pradedant genais ir baigiant hormonų pokyčiais bei vitaminų trūkumu. Viena garantuota: nesvarbu, kokio tipo išplikimas, nepaprastai svarbu reaguoti greitai ir kiek įmanoma anksčiau. Kad būtų sulaukta tikslios diagnozės ir pradėtas gydymas, kuris sustabdytų procesą čia ir dabar. Net jeigu išslinkusių plaukų niekada nebesusigrąžinsite – jie nebeataugs.

    Anot gydytojų dermatologų, šitai realistiškiausia – išlaikyti tai, kas dar liko, nei atsiauginti tuos plaukus, kuriuos jau praradote.

    Tačiau pirmiausia laukia rimtas iššūkis: nustatyti, kodėl plaukai pradėjo slinkti.

    Nuo hormonų iki vaistų

    Specialistai nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl pradeda slinkti pakaušio plaukai.

    Androgeninė alopecija. Dar vadinama androgeniniu plaukų slinkimu, ši diagnozė yra pati dažniausia: iki 50 procentų suaugusių vyrų ir moterų susiduria būtent su tokia nuplikimo problema.

    Dėl androgeninės alopecijos veikiausiai kalti genai, nors tikslios sąsajos mokslininkams dar nėra iki galo aiškios. Tačiau kai moterims pakaušyje ima slinkti plaukai, paveldimumas tampa pagrindiniu įtariamuoju.

    Toks moteriško tipo nuplikimas siejamas su androgenais – vyriškaisiais lytiniais hormonais. Nors šis ryšys, pripažįsta mokslininkai, ganėtinai miglotas, nes didžiosios daugumos tokią diagnozę turinčių moterų organizme neaptinkama anomalaus androgenų kiekio. Nėra ir jokių šių hormonų pertekliaus ženklų ar simptomų.

    Telogeninė alopecija. Telogeninis plaukų slinkimas (arba Telogen effluvium) paprastai būna susijęs su drastišku svorio sumažėjimu arba staigia liga (kaip kad kovidas).

    Tokiais atvejais plaukai ima intensyviai slinkti dėl organizmo patirto stipraus streso.

    Netikėtas plaukų išslinkimas galimas ir kaip reakcija į vaistus ar kokių nors maistinių medžiagų trūkumą.

    Židininė alopecija. Nors dažniausiai Alopecia areata pasireiškia lokalizuotu plaukų netekimu skalpo dalyje, galima ji ir kitose plaukuotose kūno vietose, o jau pakaušyje – tuo labiau.

    Čia irgi daug ką reiškia genetinis polinkis, mat tai autoimuninė būklė, dėl kurios kūnas puola ir naikina savo paties plaukų folikulus.

    Hormonų disbalansas. Moterys mano žinančios viską apie populiariausius menopauzės simptomus, tačiau klysta įsivaizduodamos, jog pagrindinis ir baisiausias iš jų yra karščio bangos.

    Daugeliui moterų šis gyvenimo etapas prasideda būtent nuo nuplikimo (arba kartais nuo telogeninės alopecijos).

    Menopauzės periodu moteriškųjų lytinių hormonų estrogenų sumažėja, o androgenų koncentracija šokteli. Dėl to organizme padaugėja dihidrotestosterono – hormono, dėl kurio folikulai ima auginti plonesnius, silpnesnius plaukus.

    Bėgant laikui, kiekvienas plaukų folikulas susitraukia, tad plaukai vis retėja, kol liaunasi augę arba – geriausiu atveju – virsta trumpais, plonais, nepigmentuotais pūkeliais.

    Sutrikusio plaukų augimo ciklo pasekmės galiausiai pasimato išretėjusių ar net išplikusių plaukų plotais. Ir kai kam – būtent pakaušio srityje.

    …ir nepinkite standžiai kasų

    Stori žvilgantys plaukai laikomi stiprios sveikatos ženklu. Jeigu šukuosena retėja, plaukai tampa gležni ir plonyčiai, reikia ieškoti gilesnių bei rimtesnių sveikatos problemų.

    Kaip minėta, paprastai su sveikatos sutrikimais būna susijusi telogeninė alopecija. Ją dažniausiai išprovokuoja staigi liga, drastiškas svorio netekimas, stresas ir kitos organizmo problemos.

    • Numesti nemenką kiekį kilogramų per labai trumpą laiką – ypač prieš vasarą – daugelio moterų svajonė. Tačiau to pasekmės plaukams gali būti nedžiaugsmingos.

    Staigus svorio netekimas ir maistinių medžiagų deficitas nuo visokių dietų gali paveikti tiek plaukų struktūrą, tiek jų augimą.

    • Maistinių medžiagų deficitas – atskira tema.

    Vitaminai, mineralai ir kiti mikroelementai be galo svarbūs mūsų kūnui, plaukams – taip pat. Todėl būtina pasirūpinti sveika mityba, bet ne tik: nepakenks pasidaryti kraujo tyrimus – pasitikrinti, ar plaukų augimo nestabdo kokių nors medžiagų deficitas.

    Nereikia nė sakyti, kad mūsų organizmas yra itin sudėtinga sistema, kurią ne visada iškart perprasi. Pavyzdžiui, mums gali atrodyti, kad jam reikia torto ir šokoladinių saldainių, bet iš tikrųjų folikulai nori cinko ar biotino.

    • Autoimuninės ligos ir (arba) skydliaukės sutrikimai (hipertiroidizmas ar hipotirozė) kai kuriems žmonėms išprovokuoja plaukų slinkimą – o konkrečiai telogeninę alopeciją.

    Beje, dėl hipotirozės plaukai gali tapti sausi ir blankūs, dėl hipertiroidizmo – greitai lūžinėjantys, ploni ir tarsi nuolat riebaluoti.

    • Vartojant kai kuriuos preparatus organizme įmanomos plikimą nulemiančios reakcijos.

    Plaukų slinkimas yra galimas įvairių vaistų, įskaitant retinoidus (vitamino A darinius), beta blokatorius, antikoaguliantus, antikonvulsantus, vaistus nuo skydliaukės sutrikimų, šalutinis poveikis.

    Ir nors tokios reakcijos nėra labai dažnos, jeigu staiga ėmė slinkti plaukai, o neseniai pradėjote vartoti naujus vaistus, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar dermatologu – ar nebus tai susiję.

    • Norite tikėkite, norite ne, bet šukuosena irgi daug ką reiškia. Ne visas jas mūsų skalpas toleruoja. Jeigu mėgstate susirišti plaukus į standžią „uodegą“, kasas ar kuodą, gali atsirasti trakcinė (tempimo) alopecija.

    Skubėkite užsiimti savigyda!

    Niekam nereikalinga šviečianti plikė. Ir patikimiausias būdas jos išvengti – kuo išsiaiškinti, kodėl pakaušyje staiga pradėjo slinkti plaukai, ir rasti tinkamą gydymą. Būdų pagelbėti yra visokių – tiek laikinų, tiek ilgalaikių.

    Jei pastebėjote, kad retėja plaukai, pradėkite ieškoti kaltininkų. Jeigu staiga nenumetėte svorio, tai gal patyrėte didelį stresą? Arba hormonų pokyčių?

    Svarbiausia yra suskubti sau į pagalbą. Plaukų slinkimas – tas retas atvejis, kai savigyda yra netgi sveikintina, nes gali padėti išsaugoti bent likusius plaukus. O jei pasiseks laukiant specialisto konsultacijos rasti priemones, paskatinsiančias naujų plaukų augimą, – susigrąžinti ir prarastus.

         Skaičiai

    Tyrimų duomenimis, 20–60 proc. moterų iki joms sukanka 60 metų susiduria su kokio nors tipo plaukų išslinkimo problema.