Žyma: peršalimas

  • Citrina, imbieras ar česnakas: kas tikrai gydo?

    Citrina, imbieras ar česnakas: kas tikrai gydo?

    Vos tik pradeda perštėti gerklę, varvėti nosis ar krėsti šaltis, lietuvių virtuvė neretai virsta savotiška namų vaistine. Ant stalo atsiranda citrina, medus, imbieras, o drąsiausieji griebiasi česnako.

    Vieni tiki, kad šie produktai „užmuša“ virusus, kiti tikina, jog tinkamai paruoštas stebuklingas mišinys gali pastatyti ant kojų vos per vieną naktį.

    Tačiau ką apie šias seniai pamėgtas priemones sako mokslas? Ar tikrai verta valgyti česnaką skiltelėmis, gerti imbiero arbatą litrais ir į kiekvieną puodelį spausti citrinos sultis?

    Atsakymas gali nustebinti: kai kurios močiučių rekomendacijos iš tiesų naudingos, tačiau dažniausiai visai ne dėl tų priežasčių, kurias įsivaizduojame. O viena paprasčiausių priemonių turi daugiau mokslinių įrodymų nei garsieji natūralūs „antibiotikai“.

    Pirmiausia – nemaloni tiesa apie virusus

    Prieš renkantis citriną ar česnaką svarbu suprasti vieną dalyką: paprastas peršalimas nėra viena konkreti liga, kurią sukelia vienas virusas.

    Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų kvėpavimo takų virusų, o vieni dažniausių kaltininkų – rinovirusai.

    Jiems patekus į organizmą, imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija. Dėl šio proceso atsiranda gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, kosulys ir bendras silpnumas.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pabrėžia, kad nėra vaisto, kuris išgydytų įprastą peršalimą. Dažniausiai organizmas su virusu susitvarko pats, o gydymo tikslas – palengvinti simptomus.

    Būtent čia ir prasideda naminių priemonių vaidmuo.

    Jos gali padėti geriau jaustis, sumažinti gerklės dirginimą ar palengvinti kosulį. Tačiau tai visai kas kita nei sunaikinti infekciją sukėlusį virusą.

    Citrina: vitamino C karalienė, bet ne virusų žudikė

    Citrina tikriausiai yra vienas populiariausių peršalimo simbolių. Jos griežinėlis arbatoje daugeliui atrodo kone privalomas vos pajutus pirmuosius ligos požymius.

    Citrinose gausu vitamino C, kuris svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Tačiau čia slypi dažnas nesusipratimas: tai, kad organizmui reikia vitamino C, dar nereiškia, jog didesnis jo kiekis greičiau išgydys peršalimą.

    Tarptautinės mokslinių tyrimų organizacijos „Cochrane“ apžvalga parodė, kad reguliariai vartojamas vitaminas C daugumai žmonių nesumažina tikimybės peršalti.

    Vis dėlto pastebėtas nedidelis poveikis ligos trukmei.

    Tyrimų duomenimis, reguliariai vitaminą C vartojusių suaugusiųjų peršalimas vidutiniškai truko maždaug 8 proc., o vaikų – apie 14 proc. trumpiau.

    Ką tai reiškia praktiškai?

    Jeigu peršalimas paprastai trunka septynias dienas, 8 proc. sutrumpėjimas reikštų maždaug pusdieniu trumpesnę ligą.

    Tačiau yra svarbi išlyga: pradėjus vartoti dideles vitamino C dozes tik tada, kai jau pasirodė peršalimo simptomai, tyrimuose patikimos naudos paprastai nenustatyta.

    Vadinasi, citrina arbatoje tikrai nėra bevertė. Ji suteikia skonio, šiek tiek vitamino C, o pats gėrimas padeda gauti skysčių.

    Tik nereikėtų tikėtis, kad keli citrinos griežinėliai per naktį išvarys virusą iš organizmo.

    Be to, rūgštus gėrimas kai kuriems žmonėms gali dar labiau dirginti jau skaudančią gerklę ar sustiprinti rėmens pojūtį.

    Imbieras: sušildo, bet ar gydo?

    Imbiero arbata pastaraisiais metais tapo beveik neatsiejama šaltojo sezono dalimi.

    Ir tam yra priežasčių.

    Imbiero šakniastiebiuose yra biologiškai aktyvių junginių, tarp jų gingerolių ir šogaolių. Laboratoriniuose tyrimuose šios medžiagos pasižymi įvairiu biologiniu poveikiu, įskaitant priešuždegimines savybes.

    Tačiau laboratorinis tyrimas nėra tas pats, kas įrodymas, kad imbiero arbata padeda žmogui greičiau pasveikti nuo peršalimo.

    Patikimų klinikinių tyrimų, įrodančių, kad imbieras reikšmingai sutrumpina paprasto peršalimo trukmę arba sunaikina jį sukeliančius virusus, kol kas nepakanka.

    Kodėl tuomet išgėrus imbiero arbatos dažnai pasijuntame geriau?

    Viena priežasčių – šiltas skystis gali laikinai nuraminti sudirgusią gerklę. Kita – pats imbieras suteikia malonų šilumos pojūtį.

    Imbieras taip pat tiriamas kaip priemonė nuo pykinimo, todėl jo nauda virškinimo sistemai pagrįsta geriau nei poveikis peršalimo virusams.

    Taigi imbiero arbata gali būti puikus pasirinkimas, kai norisi sušilti ir palengvinti nemalonius pojūčius.

    Tik reikia prisiminti, kad stiprus imbiero gėrimas gali sukelti rėmenį ar skrandžio dirginimą, o vartojantiems tam tikrus vaistus ir ypač didesnes imbiero papildų dozes verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Česnakas: stiprus kvapas dar nereiškia stipraus vaisto

    Jeigu reikėtų išrinkti garsiausią lietuvišką naminį „antibiotiką“, česnakas neabejotinai pretenduotų į pirmąją vietą.

    Jis valgomas žalias, maišomas su medumi, spaudžiamas į sultis, o kartais net siūloma jo prisidėti prie lovos.

    Česnakuose iš tiesų yra įdomių cheminių junginių.

    Vienas jų – alicinas, susidarantis pažeidus česnako skiltelės audinius, pavyzdžiui, ją susmulkinus ar sutraiškius.

    Laboratorinėmis sąlygomis alicinas ir kai kurie kiti česnako junginiai gali veikti įvairius mikroorganizmus.

    Šis faktas dažnai tampa pagrindu interneto teiginiams, kad česnakas yra natūralus antibiotikas, galintis išgydyti peršalimą.

    Tačiau mokslininkai perspėja nepainioti tyrimų mėgintuvėlyje su gydymu žmogaus organizme.

    2014 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje nagrinėti česnako poveikio peršalimui tyrimai. Autoriai padarė išvadą, kad patikimų duomenų veiksmingumui patvirtinti nepakanka.

    Viename tyrime pastebėta, kad česnako papildus vartoję žmonės peršalo rečiau, tačiau vieno tyrimo neužtenka tokiam poveikiui patikimai įrodyti.

    Be to, česnakas gali dirginti skrandį, sukelti nemalonų kvapą, o koncentruoti jo papildai gali padidinti kraujavimo riziką, ypač vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.

    Taigi česnakas gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.

    Tačiau valgyti jį skiltelėmis vien tam, kad rytoj atsikeltumėte sveiki, mokslinio pagrindo nėra.

    Ir dar viena svarbi detalė: česnako ar jo sulčių negalima kišti į nosį arba tepti ant gleivinių. Tai gali sukelti stiprų dirginimą ir net pažeisti audinius.

    Netikėtas lyderis – paprastas medus

    Štai čia daugelio laukia staigmena.

    Pasirodo, iš visų populiarių naminių priemonių viena geriausiai ištirtų kosuliui palengvinti yra ne citrina, ne imbieras ir net ne česnakas, o paprastas medus.

    Mokslininkai nustatė, kad medus gali sumažinti kosulio dažnumą ir intensyvumą, ypač vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

    2018 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje nustatyta, kad medus kai kuriais atvejais veiksmingiau mažino vaikų kosulį nei jokio gydymo netaikymas ar placebas.

    2020 metais paskelbta sisteminė 14 tyrimų apžvalga taip pat parodė, kad medus gali palengvinti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, ypač kosulį.

    Tačiau ir čia reikia išlaikyti sveiką protą.

    Medus nėra antivirusinis vaistas. Jis nepašalina infekcijos priežasties, bet gali padengti sudirgusią gerklės gleivinę ir sumažinti kosulį skatinantį dirginimą.

    Todėl puodelis šiltos arbatos su medumi tikrai nėra vien gražus šeimos ritualas.

    Svarbiausia – vienerių metų nesulaukusiems kūdikiams medaus duoti negalima dėl kūdikių botulizmo rizikos.

    O gal stebuklas slypi ne produktuose, o pačioje arbatoje?

    Įsivaizduokime du žmones.

    Vienas geria šiltą vandenį su citrina ir medumi. Kitas – brangų egzotiškų augalų mišinį, kurio pakuotėje žadamas kone žaibiškas imuniteto sustiprinimas.

    Kuris pasijus geriau?

    Atsakymas nebūtinai priklausys nuo kainos ar sudėties įmantrumo.

    Sergant peršalimu svarbu pakankamai gerti. Skysčiai padeda išvengti dehidratacijos, o šiltas gėrimas gali nuraminti gerklę ir palengvinti nemalonius pojūčius.

    Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) rekomenduoja šiltą citrinos ir medaus gėrimą kaip vieną iš naminių priemonių gerklės dirginimui ir kosuliui palengvinti, nors mokslinių įrodymų apie būtent tokio gėrimo veiksmingumą nėra daug.

    Taigi kartais geriausiai veikia visai ne egzotiškas ingredientas, o paprastas derinys: šiltas skystis, šaukštelis medaus ir poilsis.

    Ir svarbu nepainioti šilto gėrimo su plikinančiai karštu. Pastarasis sudirgusiai gerklei gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Dar vienas netikėtumas – cinkas

    Kalbant apie natūralias priemones nuo peršalimo, dažniausiai minimi vitaminai, česnakas ar imbieras. Tačiau mokslininkai nemažai dėmesio skiria kitai medžiagai – cinkui.

    2024 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje išnagrinėti 34 tyrimai, kuriuose vertintas cinko poveikis peršalimo profilaktikai ir gydymui.

    Nustatyta, kad pradėjus vartoti cinko preparatus jau susirgus, peršalimo trukmė galbūt gali sutrumpėti vidutiniškai maždaug dviem dienomis.

    Skamba viliojančiai, tačiau yra svarbių išlygų.

    Tyrimų rezultatai labai skyrėsi, o įrodymų patikimumas buvo žemas. Be to, cinko preparatai dažniau sukeldavo nemalonų skonį burnoje, pykinimą ar skrandžio sutrikimus.

    Todėl mokslininkai kol kas negali tvirtai rekomenduoti cinko visiems peršalusiems žmonėms.

    Ypač nereikėtų savarankiškai vartoti didelių dozių. O cinko preparatų į nosį patariama vengti dėl anksčiau nustatytos galimos uoslės pažeidimo rizikos.

    Trys senos gudrybės, kurios tikrai vertos dėmesio

    Jeigu citrina nenaikina virusų, česnakas nėra antibiotikas, o imbieras negarantuoja pasveikimo, kas iš tiesų padeda?

    Medicinos specialistų rekomendacijos gali pasirodyti nuobodžios, tačiau jos pagrįstos gerokai tvirčiau nei daugelis interneto receptų.

    Pirmoji – nosies druskos tirpalas. Fiziologinio tirpalo purškalai ir lašai gali padėti sudrėkinti nosies gleivinę, pašalinti sekretą ir palengvinti užgulimą.

    Jeigu naudojamos nosies plovimo priemonės, būtina rinktis sterilų, distiliuotą arba virintą ir atvėsintą vandenį. Paprastas vanduo tiesiai iš čiaupo tam netinka.

    Antroji – gerklės skalavimas šiltu sūriu vandeniu. Tai gali laikinai sumažinti gerklės dirginimą, nors pačios virusinės infekcijos neišgydo. Tokia priemonė skirta suaugusiesiems, kurie gali saugiai išskalauti gerklę.

    Trečioji – poilsis.

    Skamba pernelyg paprastai? Vis dėlto organizmui kovojant su infekcija pakankamas miegas ir galimybė atsigauti yra svarbesni nei bandymai ligą išprakaituoti sporto salėje ar darbe.

    Kodėl atrodo, kad naminiai receptai suveikia stebuklingai?

    Turbūt kiekvienoje šeimoje yra istorija apie tai, kaip žmogus vakare išgėrė imbiero, citrinos, medaus ir česnako mišinio, o ryte pasijuto gerokai geriau.

    Ar tai įrodo mišinio veiksmingumą?

    Nebūtinai.

    Paprastas peršalimas dažniausiai praeina savaime. Simptomai keičiasi kasdien, o jų intensyvumas gali svyruoti net per kelias valandas.

    Jei naminę priemonę išgeriame tuo metu, kai organizmas jau pradeda sveikti, labai lengva pagerėjimą priskirti būtent jai.

    Prie savijautos prisideda ir kiti dalykai: žmogus pagaliau atsigula pailsėti, išgeria daugiau skysčių, išsimiega.

    Negalima pamiršti ir placebo poveikio. Tikėjimas, kad pasirinkta priemonė padės, gali paveikti subjektyvų simptomų vertinimą, nors pats virusas dėl to neišnyksta.

    Tai nereiškia, kad naminės priemonės yra apgaulė. Jos tiesiog gali suteikti komforto, net jei neturi tiesioginio gydomojo poveikio infekcijai.

    Kada arbatos jau nebeužtenka?

    Didžiausia naminių receptų problema prasideda tada, kai jie tampa priežastimi atidėti reikalingą medicininę pagalbą.

    Įprastas peršalimas dažniausiai praeina per vieną ar dvi savaites. Tačiau ne kiekvienas karščiavimas, kosulys ar gerklės skausmas reiškia paprastą peršalimą.

    Panašiais simptomais gali prasidėti gripas, COVID-19 ar kitos infekcijos.

    Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu karščiavimas trunka ilgiau nei keturias dienas, simptomai daugiau kaip dešimt dienų nemažėja, būklė po pagerėjimo vėl blogėja arba paūmėja lėtinė liga.

    Atsiradus dusuliui, ryškiam kvėpavimo pasunkėjimui ar kitiems pavojingiems simptomams, reikalinga skubi medicininė pagalba.

    Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, sergantieji lėtinėmis ligomis ir nusilpusio imuniteto asmenys.

    Jeigu įtariamas gripas ar COVID-19, didesnę komplikacijų riziką turintiems žmonėms svarbu kreiptis anksti – šioms infekcijoms yra specialių antivirusinių vaistų, kurių veiksmingumas priklauso ir nuo gydymo pradžios laiko.

    Tai ką rinktis – citriną, imbierą ar česnaką?

    Jeigu reikėtų surengti šių produktų varžybas, rezultatas būtų kiek netikėtas.

    Citrina naudinga kaip vitamino C šaltinis, tačiau jau prasidėjusio peršalimo neišgydo.

    Imbieras gali padaryti gėrimą malonesnį ir suteikti šilumos pojūtį, tačiau patikimų įrodymų, kad jis išgydo peršalimą, nėra.

    Česnakas turi biologiškai aktyvių junginių, bet mokslas kol kas nepatvirtino, kad valgant jį galima išvengti peršalimo ar greičiau pasveikti.

    O štai paprastas medus turi daugiau klinikinių įrodymų, kad gali palengvinti vieną nemaloniausių simptomų – kosulį.

    Tad jei už lango dargana, nosis varva, o gerklė peršti, puodelis šiltos arbatos su citrina ir medumi yra visai protingas pasirinkimas.

    Galima įsidėti ir imbiero, jeigu patinka jo skonis.

    Česnaką geriau pasilikti gardžiai vakarienei.

    Svarbiausia suprasti, kad peršalus mūsų tikslas nėra kuo stipresniu mišiniu „išdeginti“ virusus. Organizmas su infekcija paprastai susitvarko pats, o mes galime jam padėti ilsėdamiesi, gerdami pakankamai skysčių ir pasirinkdami saugias simptomus palengvinančias priemones.

    Galų gale geriausias naminis vaistas kartais būna ne česnako skiltelė, o galimybė išjungti telefoną, įsitaisyti po antklode ir gerai išsimiegoti.

  • 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jei vaikystėje neturėjo alergijos, tai ir suaugę jos neįgis. Tačiau tikrovė kitokia – alerginė reakcija gali pasireikšti ir po 20 ar daugiau metų, visai netikėtai.

    Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

    1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

    Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
    Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

    2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

    Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
    Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

    3. „Detokso“ dietos neveikia

    Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
    Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

    4. Vakcinos nesukelia autizmo

    Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
    Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

    5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

    Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
    Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

    6. Glitimas nekenkia visiems

    Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
    Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

    7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

    Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

  • Kuo stabdyti bėgančią nosį

    Kuo stabdyti bėgančią nosį

    Kai iš nosies varva it iš čiaupo, gyvenimas gali tapti nemielas.

    Dar gerai, jei tokie simptomai apsiriboja peršalimo ligų sezonu. Betgi yra žmonių, kurie taip kamuojasi kiaurus metus, dauguma iš jų – įvairių alergijų aukos. Nes bet koks alergenas, dirginantis nosies gleivinę, gali išprovokuoti jos varvėjimą.

    Kitų nuolat sloguojančių kančių priežastys gali būti ir sudėtingesnės.

    Alergija ir dar šis tas blogiau

    Nosinės mums gali prireikti skirtingomis aplinkybėmis, tačiau dažniausiai sloga „apdovanoja“ virusinės infekcijos.

    Visgi, jeigu pastebite, kad iš nosies tekėti pradeda tik viename kuriame namų kambaryje arba sloga ypač paūmėja pavasarį arba rudenį, tai jau greičiausiai alerginis rinitas. Šitaip vadinamas nosies gleivinės uždegimas, prasidėjęs kaip reakcija į kokį nors aplinkos alergeną. Tie būna lauko arba vidaus, sezoniniai arba veikiantys ištisus metus.

    Nesibaigiančios slogos kaltininkė gali būti ir liga, kurią nė neįtariate turintys. Pavyzdžiui, vazomotorinis rinitas.

    Tai vegetatyvinis kraujagyslių tonuso sutrikimas, išsivystantis, kai simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų indėlis į nosies darbą išsibalansuoja ir tampa nevienodas.

    Kad kvėpuotume lengvai, mūsų nosies gleivinė turi būti nuolat drėkinama. O prisigaminus pakankamai tam reikalingo sekreto, suveikti kas nors panašaus į saugiklį, įspėjantį, jog gleivinė jau pakankamai drėgna. Išsivysčius vazomotoriniam rinitui, ši grandinė sutrinka ir sekretas gaminasi toliau – be perstojo.

    Todėl sergantiesiems vazomotoriniu rinitu nosis gali varvėti šaltyje, valgant, pasikeitus aplinkos temperatūrai ar slėgiui, nuo tam tikrų kvapų, dūmų, vaistinių preparatų.

    Išprovokuoti slogą gali net emociniai išgyvenimai ir nėštumas.

    Laikui bėgant, tekėjimas iš nosies tokiems pacientams gali virsti nesibaigiančia problema, kamuojančia juos visą dieną.

    Įmanoma vazomotoriniam rinitui išsivystyti ir kaip senatvinei ligai, taip pat patyrus insultą. Pasitaiko, kad jis diagnozuojamas po galvos traumos arba galvos ar kaklo operacijos. Kartu su tokiomis neurodegeneracinėmis ligomis kaip Parkinsonas.

    Vazomotorinis rinitas gydomas anticholinerginiais purškalais (pavyzdžiui, ipratropio bromido). Arba galima kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, kad atliktų procedūrą.

    Pati rečiausia nesibaigiančio tekėjimo iš nosies priežastis – rinolikvorėja. Įplyšus smegenis ir sinusus skiriančiai plonytei membranai, iš nosies gali pradėti sunktis smegenų skystis, arba likvoras.

    Tai paprastai nutinka galvos traumą patyrusiems žmonėms, tačiau rinolikvorėja gali išsivystyti ir spontaniškai – dėl padidėjusio vidinio kaukolės spaudimo. Dažnai būna susijusi su nutukimu.

    Tokiu atveju skaidrus it vanduo sūrokas skystis dažniausiai bėga tik iš vienos šnervės ir nepaliauja tekėti net užvertus galvą. Čia jau be specialistų pagalbos neišsiverčiama – reikalinga operacija problemai sutvarkyti ir, svarbiausia, – smegenims nuo meningito apsaugoti.

    Kaip sustabdyti varvėjimą?

    Pradėti geriausia nuo paprasčiausio dalyko – karšto dušo. Garai puikiai sudrėkina nosies gleivinę ir sinusus, mažina jiems tenkantį spaudimą, užgultumą.

    Galima prisiminti ir seną močiučių būdą: užsivirinti puode vandens ir, pasilenkus virš jo, pakvėpuoti garų. Šią procedūrą reikia kuo dažniau kartoti.

    Nereceptinės priemonės iš vaistinės irgi gali padėti – jei tik taisyklingai naudosite. Kai kurios iš jų klastingos. Pavyzdžiui, nosies gleivinės paburkimą mažinantys purškalai, arba, tiksliau, tie iš jų, kurių sudėtyje yra oksimetazolino arba fenilefrino.

    Naudojant tokius purškalus per ilgai, galima susidurti su priešingu rezultatu – dar didesniu pabrinkimu. Tad po 3–5 dienų – palengvėjo ar nelabai, nesvarbu: padėkite juos į šalį.

    Veiksminga alternatyva purškalams yra nosies plovimas druskų tirpalu. Tam skirtų rinkinių galima įsigyti vaistinėse. Svarbu tik naudotis jais saugiai – vanduo turi būti sterilus, distiliuotas ar bent virintas. Paprastame vandenyje iš čiaupo gali būti bakterijų. Patekusios į nosies ertmę ir ten užsilikusios, jos sukels infekciją. (Ir prieš tai pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu turite kokių nors imuninę sistemą paveikiančių ligų.)

    Specialistai pataria po skalavimo įsipurkšti uždegimą slopinančio purškalo – receptą gali išrašyti gydytojai. Jie ir patars, kuris iš dviejų geriau padės.

    Suprantama, pašalinus iš aplinkos visus dirginančius alergenus savijauta irgi pagerės.

         Naudinga

    Norite tikėkite, norite ne, bet sustabdyti slogą įmanoma ir tinkamai išsipučiant nosį: pirštu švelniai užspauskite vieną šnervę, lengvai įkvėpkite ir pūskite. Pakartokite užspaudę kitą šnervę.
    Nosies purškalai veiksmingi tik tinkamai naudojami. Niekada nenukreipkite srovės į nosies pertvarą, nes nebus jokios naudos – tik išdžiovinsite gleivinę, jausite diskomfortą, gali pradėti kraujuoti iš nosies. Todėl stenkitės purkšti link ausies (purkšdami į dešiniąją šnervę, buteliuką laikykite kairėje rankoje ir atvirkščiai).
    Taip pat laikykitės bendrųjų rekomendacijų: suslogavę stenkitės daugiau pamiegoti, kad kūnas galėtų sveikti, naudokite oro drėkintuvą – jis neleis nosies gleivinei išdžiūti, ir vartokite kuo daugiau skysčių.

  • Bėdos dėl sinusų

    Bėdos dėl sinusų

    Retos ir mažai tikėtinos lėtinio sinusito priežastys ir kaip jas atpažinti.

    Sinusų infekcijos – menkas malonumas. Nuo jų užgula nosį, pradedama sloguoti, skauda gerklę ir dar labiau – galvą. O gydymas beveik toks pat bjaurus, kaip pats negalavimas. Nenuostabu, kad medikų bendruomenėje daugėja manančiųjų, jog įprasti kovos su sinusitu būdai – antibiotikais ir steroidais, – yra nepagrįsti, vaistai išrašomi per dažnai, nors turi šalutinių poveikių. Tokios tabletės dažniausiai tik paslepia sinusito simptomus užuot gydžiusios jų priežastį.

    Todėl labai svarbu suprasti ir žinoti, kas gali sukelti sinusų uždegimus ir kitas su jais susijusias problemas, nes tai lemia, bus efektyvus gydymas ar ne.

    Bakterinis disbalansas

    Ar žinojote, kad iki 80 proc. žmogaus imuninės sistemos yra virškinimo trakte – ten pat, kur gyvena ir mūsų mikrobiomą sudarantys trilijonai bakterijų?

    Nosis ir burna iš esmės irgi yra virškinimo trakto dalis. Kai virškinimo sistema sunegaluoja, ir sinusuose ima trūkti gerųjų bakterijų, kad kovotų su kenksmingosiomis.

    O lėtinių infekcijų kamuojamų žmonių sinusuose, kaip parodė tyrimai, gerųjų bakterijų išties būna mažiau.

    Bakterijų įvairovės trūkumas mikrobiome – tiesus kelias į lėtinius uždegimus, tvirtina specialistai. Jiems prasidėjus, nosies gleivinė stipriai paburksta, įėjimas į sinusus užsidaro, ir viduje esantis sekretas nebegali pasišalinti. Šiam užsilaikius, įsimeta infekcija.

    Dėl viso šito specialistai siūlo lėtinių sinusitų kamuojamiems pacientams išsitirti mikrobiomą ir virškinimo sistemos būklę. Taip pat pavartoti probiotikų, pavyzdžiui, papildų su Lactobacillus genties bakterijomis, galinčiomis palengvinti sinusito simptomus.

    Statistiškai dažniausiai nustatoma sinusito priežastis – virusų kolonizacija nosiaryklėje ir sinusų angose. Tačiau tokių pačių sveikatos problemų gali pridaryti ir bakterijų kolonijos.

    Daugybė įvairiausių tipų bakterijų gyvena nosies ertmėje ir nosiaryklėje paprastai nekeldamos jokių problemų (kaip ir bakterijos mūsų virškinimo trakte). Tačiau kartais kosėjant, čiaudint ar tiesiogiai tos bakterijos patenka į sinusus. O ten – idealios sąlygos joms daugintis.

    Aplinkos dirgikliai, nusilpusi imuninė sistema, žiuželių kvėpavimo takuose disfunkcija ir panašūs sutrikimai taip pat gali prisidėti prie palankių sąlygų bakterijoms sukūrimo, taigi ir kolonizacijos mastų.

    Iš gausybės bakterijų, žinomų tuo, kad sukelia problemas dėl sinusų, medikai išskiria Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae, dar žinomas kaip pneumokokai, skarlatiną sukeliančias Streptococcus pyogenes, anaerobines bakterijas, Moraxella catarrhalis, nagų infekcijos kaltininkes Pseudomonas aeruginosa, su šlapimo takų infekcijomis siejamas Klebsiella pneumoniae, liūdnai pagarsėjusias E. coli, Enterobacter genčių bakterijas, Proteus mirabilis – Protėjo grupės lazdeles ir, žinoma, Staphylococcus aureus, arba auksinį stafilokoką.

    Netinkama biologinė plėvelė

    Sveikam mikrobiomui reikalinga ir stipri bei sveika bioplėvelė.

    Taip vadinama plonytė gliti bakterijų plėvelė, dengianti žarnas ir sinusus – skamba nemaloniai, bet tai visiškai normalu: tiesiog bakterijos taip gyvena. O nuo to, kokios bakterijos tą plėvelę sudaro, priklauso, ar ji bus probiotinė – taigi sveika, ar patogeninė – tai yra kelianti ligas.

    Jeigu subalansuota mityba, neturima žalingų įpročių, bioplėvelė bus sveika. Jeigu reikia ją „paremontuoti“, padeda probiotikai ir prebiotikai, grąžinantys bakterijų balansą.

    Taip pat patariama pavartoti virškinimo fermentų – jie suardo netinkamą bioplėvelę.

    Virusinės infekcijos

    Kai mikrobiomas prastos būklės, imuninė sistema irgi pažeidžiamesnė – ir ne tik bakterinėms, bet virusinėms infekcijoms taip pat.

    Net apie 98 proc. sinusų infekcijų kaip tik tokios ir yra – virusinės. Todėl gydytojų skiriami antibiotikai neduoda jokios naudos jas gydant – tik dar labiau pakenkia mikrobiomo sveikatai. (Su virusinėmis infekcijomis geriausia kovoti padidintomis vitamino C, cinko dozėmis arba l-lizinu.)

    Lengviausias būdas atpažinti virusinę sinusų infekciją nuo bakterinės – negalavimo trukmė: bakterinės infekcijos paprastai nesitraukia ilgiau kaip 10 dienų.

    Imuninės sistemos disbalansas

    Toksiška bioplėvelė, virusai, bakterijos ir toksinai gali išbalansuoti imuninę sistemą ir taip sukelti organizme uždegimą.

    Būdų, kaip slopinti uždegimus ir sugrąžinti imunitetui pusiausvyrą, yra ne vienas. Tarp dažniausiai taikomų – sumažintas cukraus vartojamas, ilgesnis miegas, didesnis aktyvumas, meditacijos, B grupės vitaminų vartojimas ir alkoholio bei kitų kvaišalų atsisakymas.

    Tačiau visų svarbiausia atminti, kad imuninės sistemos subalansavimas ir uždegimų slopinimas – laiko reikalaujantis nuolatinis procesas. Jeigu pakaks ryžto ir kantrybės, ilgainiui galėsite pamiršti tokią bjaurią ligą kaip lėtinis sinusitas.

    Grybeliai

    Dar viena reta lėtinių sinusitų priežastis – grybelių kolonizacijos.

    Jos labiausiai būdingos žmonėms ligų – tokių kaip limfoma, leukemija, diabetas, imunodeficitas, ar antibiotikų – nusilpninta imunine sistema.

    Grybai minta nosyje besikaupiančiomis gleivėmis. Įstrigę sinusų angose jie gali pradėti formuoti tam tikros masės gumulus, kuriuose mėgsta įsikurti bakterijos. O patys gumulai ilgainiui gali taip išaugti, kad visiškai užkemša sinusus.

    Alerginis grybelinis sinusitas išsivysto dėl anomalios alerginės reakcijos į tam tikro tipo grybelius, patekusius ant nosies gleivinės ir sukėlusius sinusų angas blokuojantį uždegimą.

    Invaziniai grybeliniai sinusitai – itin sunkios sinusų infekcijos, galinčios net suardyti nosies ertmių bei sinusų audinius. Tačiau jos gresia tik tiems, kurių imunitetas labai nusilpęs.

    Plaukiojimas

    Lėtinių bėdų dėl sinusų gali atsirasti žmonėms, į kurių nosies ertmes dažnai patenka vandens. Pavyzdžiui, maudynių entuziastams.

    Plaukiojant natūraliuose vandens telkiniuose bakterijoms, grybeliams ir virusams daugiau nei paprasta patekti į nosies ertmę ir įkurti ten koloniją.

    Taip pat būnant vandenyje gali pakisti slėgis sinusų ertmėse ir paskatinti vandens patekimą į nosį bei sinusų kanalus.

    Maudynės baseinuose irgi nėra saugios. Vandenyje esantis chloras gali išprovokuoti sinusų kanaluose uždegimą ir pabrinkimą. Įėjimas į sinusus užsidaro, viduje užsilaiko pasišalinti nebegalintis sekretas ir išsivysto sinusitas.

    Lyg to būtų negana, patogenas ar dirgiklis gali paskatinti imuninę sistemą išskirti neįprastai tirštą sekretą – tai irgi apsunkina jo nutekėjimą iš sinusų.

    Tik žmonės, plaukiojantys sūriame vandenyje, paprastai neturi jokių bėdų dėl sinusų, nes druskingas vanduo veikia kaip natūralus nosies ertmės skalavimo skystis.

    Rūkymas

    Daug ir reguliariai rūkantys asmenys yra tarp tų, kuriems labiausiai gresia lėtinis sinusitas.

    Nosies gleivinės žiuželiai turi užduotį pagauti bet kokius svetimkūnius ir pašalinti juos su gleivėmis. Bet tabako dūmuose esama net dviejų cheminių junginių – amoniako ir vandenilio cianido, galinčių sutrikdyti šią žiuželių funkciją. Taip nutikus prasideda gausus gleivių kaupimasis ir sinusai užsikemša.

    Kitai tariant, cigarečių dūmai kenkia nosies ertmėje ir kvėpavimo takuose esančiai imuninės sistemos daliai taip didindami sinusų infekcijos riziką. Dar daugiau: nustatyta, jog tabako dūmai keičia nosies kanaluose natūralią florą, reikalingą organizmui nuo visokių įsibrovėlių saugoti.

    Dantų infekcijos

    Lėtinių bėdų dėl sinusų galima įsigyti persirgus endodontinės kilmės haimoritu – prienosinio ančio gleivinės uždegimu (viena iš sinusito formų).

    Mūsų viršutinių krūminių dantų šaknys beveik siekia prienosinių ančių angas. Tad jeigu kuris nors tokių dantų supūliuoja, infekcija lengvai gali išplisti į aplinkinius audinius ir patekti į prienosinį antį.

    Kartais būna, kad odantologai, šalindami infekcijos apimtą dantį, praduria prienosinio ančio membraną. Arba sinusų komplikacijų kyla įsukus krūminio danties implantą.