Žyma: pavasaris

  • Magnetinių audrų kalendorius: kovas

    Magnetinių audrų kalendorius: kovas

    Žiema, atrodo, trauksis taikiai. Artimiausiomis dienomis Saulės aktyvumas neturėtų būti didelis, magnetinių audrų intensyvumas neviršys 2 balų.

    Tačiau pirmąjį pavasario mėnesį meteorologiškai jautrūs asmenys turėtų būti viskam pasiruošę.

    Išankstinėmis prognozėmis, kovo mėnuo numatomas stabilus. Tiesa, iš dalies, nes vis dėlto galimi keli periodai, kai Saulė parodys savo galią.

    Jeigu niekas nepasikeis, ypač audringas žada būti kovo vidurys – tai metas, kai jautriai į magnetinio lauko svyravimus reaguojantiems žmonėms derės ypač pasisaugoti.

    Mat vasarį Saulėje buvo pastebėti keli galingi X klasės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai.

    Itin ryškių Saulės aktyvumo šuolių būta vasario 12-ąją ir 13 dienomis, ir jie, specialistų manymu, kovą gali atsiliepti geomagnetinei situacijai – o kartu ir mūsų savijautai.

    Kritinės dienos

    Pirmąjį pavasario mėnesį preliminaria pranašaujamos visų galimų stiprumų magnetinės audros.

    Kovo 1-oji. Kol kas artimiausių dienų prognozės to nepatvirtina, tačiau yra tikimybė, kad kalendorinį pavasarį pasitiksime su vidutinio intensyvumo magnetine audra.

    Kovo 7–8-oji. Galima silpna 3–4 balų audra. Magnetinio lauko permainos bus nežymios ir beveik neatsilieps savijautai. Nebent nusilpusios sveikatos ir imuniteto asmenims: jie gali skųstis prastu apetitu, nemiga, didesniu nei paprastai nuovargiu.

    Kovo 9-oji. Laukiama dar vienos vidutinio stiprumo magnetinės audros. Kaip žinote, tokių audrų poveikis juntamas jau daugeliui jautrių žmonių ir reiškiasi galvos skausmais, kraujospūdžio svyravimais, bendra liguista savijauta.

    Nepamirškite turėti po ranka gydytojo skirtų vaistų.

    Bet jei esate visiškai sveiki, greičiausiai nieko neįprasto nepajusite.

    Kovo 12–14-oji. Tikėtina stipri magnetinė audra. Laimė, vienintelė tokia per visą mėnesį.

    Visgi ji gali siekti 5–6 balus – tiek pakanka, kad ne tik kai kuriems žmonėms sutriktų sveikata, bet būtų paveiktas palydovų, elektronikos prietaisų darbas.

    Šiomis dienomis patariama būti visais atžvilgiais atsargesniems, nenumoti ranka į jokius nerimą keliančius simptomus, kiek leidžia galimybės, vengti fizinių ir psichologinių krūvių.

    Kovo 15-oji. Prognozuojama magnetinė audra turėtų būti vidutinio – 4–5 balų stiprumo. Gali kai kam sutrikti savijauta, tačiau dauguma jausimės kaip eilinę dieną.

    Kovo 16–18-oji. Magnetinio lauko svyravimai bus silpni, užtat tęsis kone dvi paras. Galimybė, kad bus kokių nors Saulės aktyvumo padidėjimo pasekmių, itin menka, bet visiškai atmesti jos negalima.

    Kovo 26–28-oji. Baigsis mėnuo kaip ir prasidėjęs – vidutinio intensyvumo magnetine audra.

    Nepalankios dienos

    Ateinantį mėnesį ne tik magnetinių laukų svyravimai gali kenkti savijautai – Mėnulio fazių įtaka irgi bus juntama.

    14 dieną, per pilnatį, šio dangaus šviesulio energija bus tokia intensyvi, kad gali kai kuriems žmonėms sukelti didesnio įsiaudrinimo būseną, provokuoti agresyvų elgesį ir dirglumą. Neatmestini neapgalvoti ir nebūdingi poelgiai, neatsižvelgimas į galimą riziką ir neigiamas pasekmes.

    29 dieną, stojus jaunačiai, energijos sumažės iki minimumo. Tai irgi gali neigiamai atsiliepti ir nuotaikai, ir bendrai sveikatos būklei. Juolab kad ir imunitetas bus silpnesnis, o rizika susirgti gerokai padidės.

    Dėl prislėgtos būsenos nesiseks aktyviai dirbti – nebus nei susidomėjimo, nei motyvacijos.

    6 ir 22 dieną – per priešpilnį ir delčią atitinkamai – gali būti nepalankus metas emociškai jautriems žmonėms. Juos, tikėtina, kamuos nerimas, baimės, netgi panika.

    7, 14, 22 ir 29 dienos priskiriamos tiesiog nepalankioms. Sakoma, jog tokiu metu išryškėja neigiamos žmonių savybės, sumažėja apsauga nuo įtakos iš šalies, taigi būname imlesni išorinėms įtakoms.

         Naudinga žinoti

    Meteorologinio jautrumo nereikėtų painioti su meteoropatija. Pastaroji – sezoninis afektinis sutrikimas, pasireiškiantis ciklais ir tokiais simptomais, kaip nuotaikų kaita (depresyvumas, dirglumas, nervingumas ir pan.), mieguistumas, nuovargis, padidėjęs apetitas (ypač angliavandeniams), pilvo ir sąnarių skausmai.
    Meteoropatija paprastai paūmėja rudenį ir žiemą, o artėjant pavasariui atsitraukia.
    Ji labiau būdinga žmonėms, kurie jau turi problemų dėl nerimo ar serga depresija, ir atsiranda organizmui nesugebant prisitaikyti prie orų permainų.
    Yra ir vasarinis sezoninis afektinis sutrikimas, kuris nustatomas vos 3 proc. pacientų. Jiems simptomai pasireiškia ankstyvą pavasarį ir vasaros mėnesiais dar pasunkėja. Žiemą tokie žmonės jaučiasi geriausiai.
    Didžiausia meteoropatijos rizika moterims (ypač kenčiančioms nuo PMS), pagyvenusiems asmenims, sergantiesiems reumatu, hipertenzija, kenčiantiesiems nuo galvos skausmų ir kt.

  • Kaip prižiūrėti hiacintus vazonuose

    Kaip prižiūrėti hiacintus vazonuose

    Šie gėlės džiugina įvairiomis spalvomis ir yra vieni populiariausių pavasario pranašų.

    Dovanoti hiacintus vazonuose – pastarųjų metų floristikos tendencija, tačiau šie trapūs augalai reikalauja tinkamos priežiūros, kad kuo ilgiau išliktų gražūs.

    Yra keletas paprastų taisyklių, kurios padės hiacintui ilgiau žydėti ir išlaikyti nepriekaištingą išvaizdą.

    Laistymas – svarbiausia priežiūros dalis.

    Hiacintui, augančiam vazone namuose, visada reikia šiek tiek drėgnos žemės, todėl jį reikia reguliariai laistyti.

    Tačiau svarbu nepersistengti – ypač žydėjimo metu.

    Optimalu hiacintą laistyti kartą per savaitę.

    Taip pat būtina vengti perlaistymo ir vandens patekimo ant žiedų, lapų ar svogūnėlių, nes tai gali sukelti puvimą.

    Geriausia hiacintus laistyti iš apačios: padėti vazoną į padėklą ar dubenį su vandeniu, kad žemė sugertų tiek drėgmės, kiek reikia, o perteklių po kurio laiko nupilti.

    Per gausus laistymas gali sutrumpinti žydėjimo trukmę, todėl prieš laistant verta palaukti, kol dirva šiek tiek pradžius.

    Tinkama vieta ir temperatūra

    Vazoną su hiacintu reikėtų statyti gerai apšviestoje vietoje, tačiau ne ant tiesioginių saulės spindulių. Optimali temperatūra žydėjimo metu – iki 20 laipsnių šilumos.

    Vazoną geriau laikyti atokiau nuo radiatorių, tačiau ne per toli nuo lango. Taip pat svarbu vengti staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų.

    Dirvožemio pasirinkimas

    Hiacintams tinkama puri, vandeniui laidi ir derlinga žemė.

    Geriausia, jei substrato rūgštingumas būtų artimas neutraliam.

    Persodinimas į lauką

    Jei norėsite hiacintą iš vazono perkelti į sodą ar gėlyną, palaukite šiltų orų.

    Paprastai tam tinkamiausias laikas – nuo balandžio vidurio, kai sumažėja šalnų tikimybė.

    Vis dėlto prieš sodindami pasitikrinkite orų prognozę, kad augalas nenušaltų prisitaikymo prie naujų sąlygų metu.

  • Magnetinių audrų kalendorius: balandis

    Magnetinių audrų kalendorius: balandis

    Pavasario antrasis mėnuo meteorologiškai jautrius žmones išbandys visų įmanomų stiprumų magnetinėmis audromis.

    Kai kurių jų poveikį galbūt pajus ir tie, kas paprastai nesiskundžia sveikatos problemomis.

    Balandžio 1–2-oji

    Numatoma stipri magnetinė audra. Pavojingas metas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir šiaip silpnos sveikatos žmonėms.

    Meteopriklausomiems asmenims patariama šalintis didelių žmonių susibūrimų ir maksimaliai mažinti krūvius nervų sistemai. Ypač – antrojoje dienos pusėje ir ypač balandžio 1-ąją, kai prognozuojamas audros pikas.

    Balandžio 3–4-oji

    Laukiama vidutinio stiprumo magnetinės audros. Visiškai sveikiems žmonėms nieko negresia, tačiau kenčiantiesiems dėl meteopriklausomybių ji turės nemenkos įtakos. Todėl visiems, kieno nusilpęs imunitetas arba kas itin jautriai reaguoja į magnetines audras, būtinai reikėtų po ranka turėti nuolat vartojamus gydytojo skirtus vaistus.

    Šiomis dienomis sunkesni bus rytai.

    Balandžio 7-oji

    Išankstinėmis prognozėmis, tądien galima silpna magnetinė audra, kurią lydės dažnos ir staigios nuotaikų kaitos, nemiga, dingęs apetitas, greitas nuovargis. Tačiau šios smulkios savijautos problemos bus būdingos tik meteopriklausomiems žmonėms. O ir jiems rimtų fizinių bėdų kilti neturėtų.

    Balandžio 10–11-oji

    Prognozuojamas dar vienas intensyvių geomagnetinių svyravimų dvidienis. Tai bus panašaus stiprumo audra, kaip ir pirmosiomis mėnesio dienomis, ir pasireikš ji tokiais pačiais simptomais.

    Balandžio 12-oji

    Galima vidutinio stiprumo magnetinė audra. Tokios dar vadinamos nestabiliomis, nes jų galia čia suintensyvėja, čia vėl atlėgsta. Ir tai bene bjauriausias jų bruožas.

    Balandžio 14–15-oji

    Šįkart Žemės magnetinis laukas vėl bus nestabilus dvi dienas iš eilės. Vidutinio stiprumo magnetinė audra pareikalaus atidesnio rūpinimosi sveikata, bet tik meteorologiškai itin jautriems žmonėms. Jeigu esate visiškai sveiki, jokių savijautos pokyčių greičiausiai nepajusite.

    Balandžio 20-oji

    Kaip tikimasi, paskutinė mėnesio audra bus iš tų, silpnųjų, kurių poveikį jaučia tik itin jautrūs lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Tačiau ir jų sveikatai didelės įtakos magnetinio lauko svyravimas daryti neturėtų.

    Nepalankios dienos

    Be magnetinių audrų, bus balandį ir kelios nepalankios dienos, kuriomis įtaką savijautai gali lemti Mėnulio fazė. Tai jokiu būdu nėra moksliškai patvirtintas reiškinys, tačiau kai kuriems žmonėms, jų pačių tvirtinimu, aktualus:

    – balandžio 6-ąją, sutapsiančią su pilnatimi, galimos labai jautrios reakcijos į bet kokius dirgiklius, tad nenustebkite, jei būsite lengviau suerzinami, netgi agresyvūs, linkę į neapgalvotus poelgius.

    – balandžio 20 dieną, per jaunatį, galite pajusti energijos trūkumą, sunkiau seksis susidoroti su negatyvu, kurio aplinkui irgi nestigs. Greičiau pavargsite, imuninė sistema nefunkcionuos visu pajėgumu.

    – balandžio 13-ą ir 28 dieną, per delčią ir priešpilnį atitinkamai, sunkiausia gali būti emociškai pažeidžiamiems žmonėms. Jiems trūks ryžto sprendimams, kamuos abejonės savomis jėgomis ir gabumais.

    – balandžio 4, 13, 19-ą ir 28 dienomis gali prasiveržti negatyviausios žmonių savybės: agresyvumas, pyktis, godumas ir pan. Nors fizinei sveikatai grėsmių nebus, neapgalvoti poelgiai gali baigtis problemomis ar net traumomis.

  • Išgyventi pavasarį

    Išgyventi pavasarį

    Varvančios nosys, ašarojančios akys, niežulys, kosulys – tai tik keletas reakcijų, kurias alergiškiems žmonėms sukelia pavasarį ore pasklidusios žiedadulkės.

    Patikimiausia „slėptuve“ nuo žiedadulkių laikomos uždaros patalpos, tačiau sveikatos specialistai sako, kad ir namuose gali būti alergenų. Svarbu žinoti, kaip kuo labiau sumažinti jų kiekį.

    Daugelis žmonių, kenčiančių nuo sezoninių alergijų, tuo metu stengiasi daugiau laiko praleisti namuose. Tačiau jie dažnai skundžiasi, kad net ir buvimas patalpose ne visada suteikia atokvėpio. „Taip yra todėl, kad viduje gali būti ne tik iš lauko patekusių alergenų – žiedadulkių, bet ir nuolat esančių namuose: naminių gyvūnų, pelėsio, dulkių erkučių. Todėl būtina juos identifikuoti ir imtis priemonių pašalinti arba bent maksimaliai suvaldyti“, – sako vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

    Sezoninė alergija žmonėms sukelia daugybę savijautą bloginančių negalavimų, tokių kaip varvanti ar užsikimšusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, dažnas čiaudėjimas, gausus ašarojimas, akių niežėjimas, įvairūs odos bėrimai.

    Taip pat gali suprastėti miego kokybė, kristi darbingumas, suprastėti apetitas, psichologinė savijauta, trūkti energijos. Sezoninė alergija gali prasidėti bet kokio amžiaus žmonėms, atsirasti ir tiems, kurie anksčiau ja nesiskundė.

    Namuose irgi yra alergenų

    Vaistininkė pasakoja, kad pavasarinės alergijos dažniausiai kyla dėl augalų žiedadulkių. Alergija medžių žiedadulkėms dažniausiai pasireiškia sezono pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nuo gegužės iki vasaros pabaigos labiau pasireiškia alergija įvairių žolių žiedadulkėms.

    „Iš Lietuvoje augančių medžių dažniausiai alergizuoja beržai, ievos, alksniai, klevai, alyvos, kai kurie žmonės alergiški spygliuočiams. Reikėtų vengti eiti į lauką tuo metu, kai ore daug šių medžių žiedadulkių. Kad žiedadulkių koncentracija didelė, galima pamatyti ir plika akimi – tuo metu visi paviršiai būna nukloti gelsvomis dulkėmis“, – sako G. Tautkevičienė.

    Vis dėlto ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad patalpų oro kokybė gali būti blogesnė nei lauko. Į vidų per plaukus, drabužius, batus, naminius gyvūnus patenka žiedadulkės ir pasklinda uždaroje erdvėje, neturėdamos kur dingti. O jei namuose yra papildomų alergijos sukėlėjų, tokių kaip pelėsis, dulkės, dulkių erkutės, naminiai gyvūnai, tuomet problema gali tik padidėti. Todėl alergiškiems žmonėms labai svarbu kuo labiau sumažinti tokių alergenų kiekį namuose ir palaikyti juose švarą.

    Žmonėms, turintiems sezoninių alergijų, reikia, kad patalpos oras būtų nuolat švarus, tačiau langų atidaryti jie negali, nes alergenai pakliūva iš lauko. Išeitimi gali tapti oro kondicionieriai su geros kokybės filtrais – jie padeda ne tik reguliuoti oro temperatūrą kambaryje, bet ir pagerinti jo kokybę.

    Ką daryti, kad nepaūmėtų?

    Jei alergiški žmonės privalo eiti į lauką, kai žiedadulkių daug, vaistininkė pataria pagal galimybes tai daryti vėlesniu dienos metu, nes tuomet žiedadulkių koncentracija paprastai būna mažesnė. Medicininių vienkartinių kaukių ar respiratorių dėvėjimas taip pat sumažina žiedadulkių patekimą į organizmą.

    Važiuojant automobiliu būtina uždaryti langus, ventiliacijos angas nustatyti taip, kad automobilyje cirkuliuotų vidaus oras. Taip pat galima naudoti oro kondicionierių. Norint tiksliau įvertinti, ar tą dieną didelė žiedadulkių koncentracija, į telefoną galima atsisiųsti mobiliąją programėlę, nurodančią jų koncentraciją ore.

    Grįžę namo išplaukite nosies gleivinę fiziologiniu tirpalu, jį alergijai paūmėjus galima naudoti kelis kartus per dieną net ir būnant namuose. Nevaikščiokite po namus lauko batais, be to, nusivilkite ir išskalbkite drabužius, kuriuos dėvėjote, – ant jų taip pat bus likusių žiedadulkių. „Išskalbtus drabužius venkite džiovinti lauke – žiedadulkės gali ant jų nusėsti ir sukelti simptomus, kai drabužius vilkėsite“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.

    Alergiją gali sukelti ir baltymai, esantys šunų bei kačių seilėse, šlapime, negyvose odos ląstelėse, tad patariama reguliariai maudyti turimus naminius gyvūnus.

    Tebūnie švara!

    Svarbi ir patalpų švara. Vaistininkė rekomenduoja 1–2 kartus per savaitę išsiurbti grindis dulkių siurbliu, visus paviršius nuvalyti drėgna šluoste. Jei namuose oras labai drėgnas ir yra pelėsio atsiradimo požymių, būtina naudoti oro sausintuvą, kitomis priemonėmis naikinti pelėsį.

    G. Tautkevičienė atkreipia dėmesį į tai, kad ir oro kondicionierius gali pridaryti žalos, jei nebus tinkamai prižiūrimas. Nevalant kondicionieriaus vidinio bloko ir filtrų, drėgmė kondensuojasi kartu su bakterijomis ir dulkėmis, gali atsirasti pelėsis, blogas kvapas, kauptis mikroorganizmai.

    Jei oro kondicionierius naudojamas visus metus, reikėtų jį išsivalyti bent 2 kartus, jei tik vasarą, tuomet pakanka valymo prieš sezoną. Jeigu žmogus alergiškas, filtrus valyti galima ir dažniau, kas 2–3 mėnesius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.

    „Filtrus reikia išimti, juos ir vidinį kondicionieriaus bloką išplauti vandeniu. Galima naudoti specialias priemones, kurios papildomai dezinfekuoja, šalina nešvarumus, naikina įvairius kvapus, o naudotojui nėra pavojingos. Aišku, valant vis tiek reikėtų mūvėti pirštines, dėvėti veido kaukę ar skydelį“, – teigia ji.

     

     

     

  • Šiltėjantys orai budina erkes – jų sukeliamos ligos yra ne tik pavojingos

    Šiltėjantys orai budina erkes – jų sukeliamos ligos yra ne tik pavojingos

    Atgimstant gamtai, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės.

    Nors didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas vasarą ir rudenį, tačiau budriems reikia būti jau dabar, nes erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

    Erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas.

    Žmogus pirmuosius ligos simptomus dažniausiai pajaučia po 7–14 dienų, bet gali pasireikšti ir vėliau. Ligos požymiai panašūs į gripo: pakilusi temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas.

    Pakilusi temperatūra gali laikytis apie 7 dienas, po to ji tampa normali arba šiek tiek aukštesnė, bendra būklė gali pagerėti, tačiau po kelių dienų pradedama karščiuoti, ligos požymiai kartojasi, prasideda stiprūs galvos skausmai, kartais sutrinka sąmonė.

    Efektyvi priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.

    Šiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai, dėl kurių ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, gali atsirasti neįgalumas. Liga gali baigtis ir mirtimi.

    Tuo tarpu Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Šios ligos atveju pacientai skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, gali būti pažeidžiama centrinė nervų sistema, atsirasti miego sutrikimai, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas ir kt.

    Efektyvi priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.

    Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, pabrėžia NVSC specialistai. Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgauti imunitetą reikės trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.