Žyma: patarimas

  • Triukas indaplovėje su stikline acto: kaip jis veikia?

    Triukas indaplovėje su stikline acto: kaip jis veikia?

    Atidarote indaplovę, o vietoj švaros kvapo pasitinka nemalonus tvaikas? Su šia problema susiduria net ir brangių, modernių indaplovių savininkai.

    Internete siūlomas paprastas būdas – į indaplovę įdėti stiklinę acto.

    Tačiau buitinės technikos gamintojai perspėja, kad šį metodą reikia naudoti atsargiai.

    Indaplovė kasdien plauna nešvarius indus, tačiau tai nereiškia, kad kartu išsivalo ir pati. Jos viduje ilgainiui kaupiasi maisto likučiai, riebalai, ploviklių nuosėdos ir kalkės.

    Jeigu prietaisas pradeda skleisti nemalonų kvapą, pirmiausia verta patikrinti ne ploviklio kokybę, o pačios indaplovės švarą.

    Kodėl indaplovė pradeda skleisti nemalonų kvapą?

    Viena dažniausių priežasčių – užsiteršęs filtras. Jis paprastai įrengtas indaplovės dugne ir sulaiko didesnius maisto likučius, kad šie nepatektų į vandens cirkuliacijos sistemą.

    Jeigu filtras ilgai nevalomas, jame užsilikę maisto likučiai pradeda irti. Dėl to net ką tik išplovus indus gali būti juntamas nemalonus kvapas.

    Nešvarumai kaupiasi ir kitose vietose: ant durelių sandarinimo gumų, indaplovės dugne, aplink durelių kraštus bei vandens purkštukų angose.

    Prie problemos gali prisidėti ir įprotis nuolat naudoti tik žemos temperatūros, taupiąsias plovimo programas. Jos padeda sumažinti energijos sąnaudas, tačiau ne visada pakankamai veiksmingai pašalina susikaupusius riebalus.

    Pirmiausia išvalykite filtrą

    Prieš bandant bet kokias namines priemones, indaplovę reikėtų kruopščiai išvalyti.

    Pirmiausia išjunkite prietaisą ir išimkite apatinį indų krepšį. Indaplovės dugne suraskite filtrą. Daugelyje modelių jį galima atsukti ir ištraukti, tačiau tiksli konstrukcija priklauso nuo gamintojo.

    Filtrą išplaukite po tekančiu šiltu vandeniu. Prilipusiems riebalams ir nešvarumams pašalinti galima naudoti minkštą šepetėlį bei šiek tiek indų ploviklio.

    Venkite metalinių šveistukų ir kitų šiurkščių priemonių, kurios gali pažeisti filtro paviršių.

    Taip pat drėgna šluoste nuvalykite durelių kraštus, sandarinimo gumas ir vietas, kuriose matyti susikaupusių nešvarumų.

    Patikrinkite ir vandens purkštukus. Jeigu jų angos užsikimšusios, vanduo gali prasčiau pasiekti indus, o plovimo rezultatas suprastėti.

    Triukas su stikline acto: kaip jis veikia?

    Internete populiarus patarimas – į tuščią indaplovę įdėti stiklinę su actu ir paleisti plovimo programą.

    Šis metodas nėra visiškai išgalvotas. Kai kurie buitinės technikos gamintojai iš tiesų leidžia retkarčiais naudoti baltąjį actą indaplovės vidaus priežiūrai.

    Pavyzdžiui, „Whirlpool“ nurodo, kad į indaplovei tinkamą stiklinį indą galima įpilti apie 500 ml baltojo acto, pastatyti jį vertikaliai apatiniame krepšyje ir paleisti įprastą plovimo ciklą be indų bei ploviklio, išjungus kaitinamąjį džiovinimą.

    Plovimo metu actas pamažu susimaišo su vandeniu. Jo rūgštingumas padeda šalinti kai kurias mineralines nuosėdas ir sumažinti nemalonius kvapus.

    Tačiau šis būdas nėra universalus. Prieš jį išbandant būtina įsitikinti, kad konkrečios indaplovės gamintojas leidžia naudoti actą.

    Kodėl su actu reikia elgtis atsargiai?

    Nors actas dažnai pristatomas kaip nekenksminga natūrali valymo priemonė, jis yra rūgštis.

    Per dažnai naudojamas arba netinkamos koncentracijos actas gali neigiamai veikti kai kurias indaplovės medžiagas ir detales.

    Dėl šios priežasties net ir actą leidžiantis naudoti gamintojas „Whirlpool“ perspėja, kad toks valymas neturėtų tapti dažna procedūra.

    Svarbu ir tai, kad skirtingų gamintojų rekomendacijos nesutampa.

    Pavyzdžiui, „Bosch“ pirmiausia siūlo valyti filtrą, purkštukus ir naudoti specialias indaplovių priežiūros priemones bei aukštesnės temperatūros valymo programas.

    Todėl Lietuvoje parduodamų indaplovių savininkams saugiausia vadovautis konkretaus modelio naudojimo instrukcija, o ne universaliais interneto patarimais.

    Taip pat nereikėtų acto maišyti su chloro turinčiais valikliais – tokia reakcija gali išskirti pavojingas dujas.

    Kaip dažnai reikia valyti indaplovę?

    Vieno visoms indaplovėms tinkamo valymo grafiko nėra. Jis priklauso nuo naudojimo intensyvumo, vandens kietumo ir gamintojo rekomendacijų.

    Pavyzdžiui, „Bosch“ rekomenduoja reguliariai tikrinti ir valyti filtrą, o indaplovės priežiūros programą vykdyti pagal konkretaus modelio instrukciją.

    Jeigu indaplovė naudojama kasdien, filtrą verta apžiūrėti dažniau, ypač jei ant indų lieka daug maisto likučių.

    Lietuvoje aktuali ir vandens kietumo problema. Kai kuriose vietovėse vanduo yra kietas, todėl indaplovės viduje greičiau kaupiasi kalkių nuosėdos.

    Dėl to svarbu tinkamai nustatyti vandens minkštinimo sistemą ir, jei to reikalauja prietaiso konstrukcija, naudoti specialią indaplovių druską.

    Kada kvapas gali įspėti apie gedimą?

    Jeigu išvalius filtrą, durelių sandariklius ir paleidus priežiūros programą nemalonus kvapas išlieka, priežastis gali būti rimtesnė.

    Pavyzdžiui, vanduo gali nevisiškai ištekėti dėl užsikimšusios ar netinkamai prijungtos išleidimo žarnos. Tokiu atveju indaplovės dugne gali likti užsistovėjusio vandens.

    Jeigu kvapas primena kanalizaciją, verta patikrinti ir nuotekų sistemos prijungimą.

    O jeigu juntamas degėsių ar svilėsių kvapas, prietaiso naudojimą reikia nutraukti ir kreiptis į specialistus.

    Paprasčiausias būdas išvengti problemos

    Kad indaplovė nepradėtų skleisti nemalonaus kvapo, nebūtina griebtis neįprastų priemonių.

    Prieš sudėdami indus pašalinkite stambius maisto likučius, reguliariai valykite filtrą ir nepamirškite gamintojo rekomenduojamos priežiūros programos.

    Jeigu indaplovė kelias dienas nenaudojama, nepalikite joje nešvarių indų su maisto likučiais. Po plovimo, kai prietaisas atvėsta, pravertos durelės gali padėti išgaruoti drėgmei, jeigu tai leidžia gamintojas.

    O stiklinę acto geriau laikyti ne stebuklingu sprendimu, bet tik viena iš galimų valymo priemonių – ir tik tada, kai ją naudoti leidžia indaplovės instrukcija.

  • Ką daryti, jei užsikimšo kriauklė

    Ką daryti, jei užsikimšo kriauklė

    Vanduo kriauklėje pradėjo nutekėti vis lėčiau, pasigirdo burbuliavimas, o galiausiai jis visai nustojo bėgti? Tai viena dažniausių buitinių problemų, kuri nebūtinai reiškia, kad iškart teks kviesti santechniką.

    Dažniausiai virtuvės kriauklę užkemša riebalai, maisto likučiai ir kavos tirščiai, o vonios kambaryje – plaukai, muilo nuosėdos ir kosmetikos priemonės. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė, kad problemą pavyks išspręsti paprastai.

    Pirmiausia pašalinkite stovintį vandenį

    Jeigu kriauklėje prisikaupė vandens, dalį jo išsemkite puodeliu ar nedideliu indu. Likusį vandenį galima sugerti kempine arba šluoste.

    Tai svarbu ne tik dėl patogumo. Kai kriauklė pilna, sunkiau naudoti pompą, valyti sifoną ar pilti saugias valymo priemones.

    Prieš pradėdami darbus pasitieskite seną rankšluostį ir pasiruoškite kibirą. Valant sifoną iš jo beveik visada išteka nešvaraus vandens.

    Patikrinkite matomas šiukšles

    Kartais kamštis susidaro visai prie pat nutekėjimo angos. Išimkite sietelį, kamštį ar kitą nuimamą detalę ir patikrinkite, ar aplink ją nėra susikaupusių plaukų, riebalų ar maisto likučių.

    Vonios kriauklėje plaukų gumulą dažnai galima ištraukti plastikiniu vamzdžių valymo kabliuku. Tokie nebrangūs lankstūs įrankiai parduodami buities ir statybinių prekių parduotuvėse.

    Nekiškite giliai į vamzdį peilio, atsuktuvo ar metalinės vielos. Galite pažeisti plastikines dalis arba dar giliau nustumti kamštį.

    Išbandykite karštą vandenį

    Jeigu įtariate, kad virtuvės kriauklę užkimšo riebalai, kartais padeda karštas vanduo.

    Pirmiausia į nutekėjimo angą įpilkite šiek tiek indų ploviklio, palaukite kelias minutes, o tada lėtai pilkite labai karštą vandenį. Indų ploviklis padeda suskaidyti riebalus, o šiluma juos suminkština.

    Su verdančiu vandeniu elkitės atsargiai. Jeigu vamzdžiai seni, plastikiniai ar nežinote jų būklės, geriau naudoti karštą, bet ne ką tik užvirusį vandenį. Labai aukšta temperatūra gali pakenkti kai kurioms plastikinėms jungtims.

    Šis būdas paprastai nepadės, jeigu kamštį sudaro plaukai ar kietos maisto atliekos.

    Naudokite pompą

    Paprasta guminė pompa dažnai yra veiksmingiausia pirmoji priemonė.

    Į kriauklę prileiskite tiek vandens, kad jis apsemtų guminę pompos dalį. Sandariai prispauskite pompą prie nutekėjimo angos ir kelis kartus energingai paspauskite aukštyn bei žemyn.

    Jeigu kriauklė turi perpildymo angą, ją užkimškite drėgna šluoste. Taip susidarys didesnis slėgis.

    Dviguboje virtuvės kriauklėje būtina užkimšti antrąją angą. Antraip oras judės per ją, o pompa nesukurs reikiamo spaudimo.

    Po keliolikos paspaudimų staigiai patraukite pompą. Jeigu vanduo pradėjo tekėti, praplaukite vamzdį karštu vandeniu.

    Išvalykite sifoną

    Jeigu pompa nepadėjo, dažnai kaltas po kriaukle esantis sifonas – lenkta vamzdžio dalis, kurioje kaupiasi vanduo ir nešvarumai.

    Po sifonu pastatykite kibirą. Rankomis arba tinkamomis replėmis atsargiai atsukite jungtis. Išimkite sifoną ir išvalykite jo vidų nuo riebalų, maisto likučių, plaukų bei kitų nešvarumų.

    Prieš surinkdami patikrinkite gumines tarpines. Jos turi būti švarios, neįtrūkusios ir taisyklingai įdėtos. Priešingu atveju sifonas po surinkimo gali pradėti varvėti.

    Jungčių neveržkite per stipriai, ypač jei jos plastikinės. Per didelė jėga gali suskaldyti veržlę ar deformuoti tarpinę.

    Surinkę sifoną paleiskite vandenį ir kelias minutes stebėkite, ar niekur nelaša.

    Kada padeda soda ir actas

    Sodos ir acto mišinys dažnai siūlomas kaip universali priemonė, tačiau jo galimybės ribotos. Jis gali padėti pašalinti kvapus ir šiek tiek atlaisvinti lengvas organines nuosėdas, tačiau rimto riebalų ar plaukų kamščio dažniausiai neištirpdys.

    Į sausą nutekėjimo angą suberkite kelis šaukštus geriamosios sodos, tada įpilkite maždaug pusę stiklinės acto. Uždenkite angą ir palaukite 15–30 minučių. Galiausiai praplaukite karštu vandeniu.

    Šio metodo nenaudokite, jeigu prieš tai į vamzdį pylėte cheminį valiklį. Skirtingų medžiagų maišymas gali sukelti pavojingą reakciją.

    Su cheminiais valikliais – atsargiai

    Vamzdžių valikliai gali ištirpdyti riebalus, plaukus ir organines nuosėdas, tačiau juos reikia naudoti tiksliai pagal gamintojo instrukciją.

    Mūvėkite pirštines, saugokite akis ir gerai vėdinkite patalpą. Nepilkite didesnio kiekio tikėdamiesi stipresnio poveikio. Tai gali pažeisti vamzdžius, tarpines ar emaliuotus paviršius.

    Niekada nemaišykite kelių skirtingų valiklių. Ypač pavojinga rūgštines priemones maišyti su chloro turinčiais produktais – gali išsiskirti nuodingos dujos.

    Jeigu cheminė priemonė nepadėjo, prieš ardydami sifoną elkitės itin atsargiai. Vamzdyje gali būti likę ėsdinančio skysčio.

    Kai kamštis yra giliau

    Jeigu sifonas švarus, o vanduo vis tiek nenuteka, užsikimšimas gali būti giliau vamzdyne. Tokiu atveju gali padėti santechninis trosas.

    Trosas atsargiai stumiamas į vamzdį ir sukamas tol, kol pasiekiamas kamštis. Jį galima suardyti arba ištraukti.

    Nenaudokite jėgos, jeigu trosas stringa. Senus arba netinkamai sujungtus plastikinius vamzdžius galima pažeisti. Daugiabučiuose namuose neatsargiai stumiant kamštį jis kartais nukeliauja giliau į bendrą vamzdyną ir problema tik padidėja.

    Kada jau reikia santechniko

    Specialistą vertėtų kviesti, jeigu vanduo nenuteka keliose vietose vienu metu, pavyzdžiui, kriauklėje, vonioje ir duše. Tai gali rodyti bendro nuotekų vamzdžio užsikimšimą.

    Pagalbos taip pat reikia, jei:

    • iš nutekėjimo angų kyla nešvarus vanduo;
    • girdėti nuolatinis stiprus burbuliavimas;
    • atsirado nuotekų kvapas;
    • po kriaukle pradėjo leisti vamzdžiai;
    • užsikimšimas nuolat kartojasi;
    • panaudojus cheminį valiklį vanduo vis tiek nenuteka.

    Daugiabutyje verta pasiteirauti kaimynų, ar panaši problema neatsirado ir jų butuose. Jeigu taip, gali būti užsikimšęs bendras namo stovas, todėl reikėtų kreiptis į namo administratorių arba avarinę tarnybą.

    Kaip išvengti naujo užsikimšimo

    Didžiausią naudą duoda keli paprasti kasdieniai įpročiai.

    Į virtuvės kriauklę nepilkite aliejaus ir kepimo riebalų. Atvėsę jie prilimpa prie vamzdžių sienelių ir palaipsniui suformuoja kietą sluoksnį. Riebalus geriau supilti į uždaromą indą ir išmesti su buitinėmis atliekomis.

    Naudokite nutekėjimo sietelį. Jis sulaikys maisto gabalėlius, plaukus ir kitus nešvarumus.

    Kavos tirščių taip pat nepilkite į kriauklę. Susimaišę su riebalais jie tampa tankia mase, kuri sunkiai pasišalina.

    Kartą per savaitę virtuvės nutekėjimą galima praplauti karštu vandeniu su trupučiu indų ploviklio. Vonios kriauklėje reguliariai išvalykite aplink kamštį susikaupusius plaukus.

    Užsikimšusi kriauklė dažniausiai nėra didelė nelaimė, jei problema sprendžiama iškart. Pradėkite nuo paprasčiausių ir saugiausių priemonių – išvalykite angą, panaudokite pompą ir patikrinkite sifoną. Cheminius valiklius palikite vėlesniam etapui, o jeigu vanduo kyla keliose vietose arba problema kartojasi, nerizikuokite ir kreipkitės į specialistą.

  • Kuo galima pakeisti kepimo popierių?

    Kuo galima pakeisti kepimo popierių?

    Kepimo popierius yra nepakeičiamas virtuvėje, ypač šeimininkėms, mėgstančioms kepti įvairius kepinius.

    Jis apsaugo pyragą ar kitus kepinius nuo prilipimo prie skardos ir leidžia lengvai juos atskirti.

    Tačiau ką daryti, jei kepimo popieriaus po ranka nėra? Štai kelios alternatyvos.

    Biuro popierius

    Biuro popierius yra beveik kiekvienuose namuose. Jis gali pakeisti kepimo popierių, tačiau reikia jį tinkamai paruošti.

    Gausiai ištepkite popierių aliejumi ar riebalais, ir jis puikiai atliks kepimo popieriaus funkciją.

    Kepimo maišeliai ir maistinis popierius

    Kepimo maišeliai puikiai išlaiko šilumą ir beveik nelimpa prie tešlos, todėl kepimo procesas tampa paprastesnis.
    Maistinis popierius, naudojamas maisto produktams pakuoti ir laikyti, taip pat tinka kepimui. Tačiau prieš naudojant būtina įsitikinti, kad jis atsparus aukštoms temperatūroms.

    Riebalais ištepta skarda

    Tai – klasikinis būdas, kurį dar naudojo mūsų močiutės, kai kepimo popierius dar nebuvo paplitęs. Skardos paviršių reikėtų patepti margarinu, sviestu ar aliejumi, o po to pabarstyti miltais, manų kruopomis ar džiūvėsėliais.

    Šis metodas yra universalus ir tinka bet kokiems kepiniams.

    Silikoniniai kilimėliai

    Šeimininkės jau seniai įvertino silikoninių virtuvės gaminių universalumą, ypač kepant.

    Silikoniniai kilimėliai niekada nepridega ir nereikalauja papildomo tepimo riebalais. Be to, juos labai lengva išplauti po naudojimo.

    Folija

    Folija – gana prieštaringas pasirinkimas, nes kepiniai dažnai prilimpa prie jos taip, kad juos atskirti tampa labai sunku. Tačiau žinant, kaip tinkamai naudoti foliją, šią problemą galima išspręsti. Išdėliokite foliją blizgia puse į viršų, ištepkite riebalais ir kepkite. Tai padės išvengti kepinių pridegimo.

    Nestandartiniai sprendimai

    Kartais šeimininkės naudoja ir netikėtus sprendimus. Pavyzdžiui, miltų maišelius su vidiniu sluoksniu, kuris primena kepimo popierių. Tereikia perkirpti maišelį ir naudoti jo vidinę pusę kepimui.

  • Kardiologės Kalėdų stalo patarimai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

    Kardiologės Kalėdų stalo patarimai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

    Šventiniu laikotarpiu daugelio stalai lūžta nuo gausių ir kaloringų valgių. Atrodo, visko norisi paragauti – juk ne kasdien ant stalo sutiksi silkę pataluose, skaniausią artimųjų ruoštą baltą mišrainę ar keptą žąsį.

    Tačiau prisėdus prie gardžiais valgiais nukrauto stalo svarbu nepamiršti, kad per didelis riebalų, cukraus ir druskos kiekis gali ne tik apsunkinti virškinimą, bet ir ne juokais pabloginti savijautą ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tam, kad šventės būtų ne tik gardžios, bet ir palankios sveikatai, svarbu laikytis kelių taisyklių. Gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė dalijasi 7 šventinio stalo patarimais sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Anot gydytojos kardiologės, sėdant prie šventinio stalo įprasta girdėti raginimą paragauti visų patiekalų. Specialistės nuomone, tai daryti galima, tačiau svarbiausia ragaujant išlaikyti atsakingą požiūrį į maistą.

    „Svarbu žinoti, ką rinktis, o ko galbūt reikėtų vengti. Taip pat prisiminti, kad paragauti visų stalą puošiančių patiekalų nėra koks nors įsipareigojimas, kad ir kaip įtikinamai esate kviečiami tai daryti. O ypač tuo atveju, jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis. Šventės turi būti malonios, tačiau sveikata – prioritetas“, – pabrėžia ji.

    Gydytoja dalijasi 7 patarimais sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, padėsiančiais išsaugoti gerą savijautą švenčių metu.

    1. Laikykitės sveikų mitybos įpročių.

    Pasak J. Jurgaitytės, prie šventinio stalo širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims svarbu riboti suvalgomų riebių ir perdirbtų produktų kiekį.

    „Sotieji riebalai ir transriebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje ir apkrauna širdį, todėl reikėtų vengti itin riebaus maisto, perdirbtų mėsos gaminių. Juos rekomenduojama keisti liesa mėsa, pavyzdžiui, virta ar troškinta vištiena, kalakutiena ar žuvimi. Taip pat patariama vengti riebių pieno produktų, kaloringais padažais gardinto maisto. Vietoj riebaus padažo verčiau rinktis natūralų jogurtą ar alyvuogių aliejų. Taip pat svarbu nepamiršti į savo racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, viso grūdo gaminių“, – pataria ji.

    Kardiologė taip pat pabrėžia, kad svarbu saikingai vartoti druską ir cukrų, nes per didelis jų kiekis gali neigiamai paveikti širdies sveikatą.

    „Daugelyje šventinių patiekalų – silkėje, marinuotuose produktuose, padažuose – yra labai daug druskos. Perteklinis druskos vartojimas gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme ir padidinti kraujospūdį, todėl rekomenduojama šiuos produktus vartoti su saiku. Kalbant apie desertus, nors visiškai atsisakyti jų nebūtina, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis patariama vengti saldžių ir riebių desertų, tokių kaip pyragai ir tortai. Vietoj jų galima rinktis šviežias vaisių salotas“, – sako ji.

    1. Ribokite alkoholio vartojimą.

    Šventiniu laikotarpiu įprastai išauga ir alkoholinių gėrimų vartojimas. Tai, pasak gydytojos, gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač, jei šių gėrimų suvartojama per daug.

    „Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, padidinti širdies darbo krūvį, sukelti aritmijas (širdies ritmo sutrikimus). Alkoholį reikėtų vartoti saikingai: moterims – ne daugiau kaip vieną, vyrams – ne daugiau kaip du standartinius vienetus per dieną. Tačiau kai kuriems pacientams net ir mažos dozės gali būti žalingos, todėl patartina pasikonsultuoti su gydytoju“, – įspėja ji.

    1. Laikykitės paskirto gydymo.

    Kardiologė akcentuoja, kad šventiniu laikotarpiu gydytojo paskirtų vaistų vartojimo svarba tampa dar didesnė, nes daugelis žmonių linkę suvartoti daugiau riebesnio maisto, alkoholio.

    „Jeigu jums paskirti cholesteroliui mažinti skirti vaistai – statinai, nepamirškite jų vartoti pagal gydytojo nurodymus ne tik iki švenčių, bet ir per jas. Jokiu būdu negalima koreguoti gydytojo paskirtos dozės savo nuožiūra. Nesilaikant nurodymų rizikuojama sveikatos būkle. Dėl suvartojamo per didelio riebalų ir kalorijų kiekio gali laikinai padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, tačiau, vartojant statinus, cholesterolio kiekis kraujyje išliks stabilus ir taip sumažės širdies įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, rizika“, – sako specialistė.

    J. Jurgaitytė taip pat primena, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis svarbu reguliariai stebėti kraujospūdį ir nepamiršti keliaujant kartu pasiimti kraujospūdžio matuoklio.

    „Kraujospūdžio kontrolė yra svarbi norint užtikrinti gerą savijautą, todėl rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač jei jaučiatės prastai ar pastebite širdies permušimus. Kraujospūdžio aparatas turėtų tapti būtina kelionės dalimi, taip pat kaip ir vartojami vaistai“, – teigia gydytoja.

    1. Daugiau judėkite.

    Nors po šventinių vaišių dažniausiai norisi prigulti, gydytojos teigimu, tokia fizinė veikla kaip trumpas pasivaikščiojimas ar lengvi pratimai padės pagerinti virškinimą ir išvengti sunkumo jausmo.

    „Neilgas pasivaikščiojimas leis ne tik prasimankštinti, bet ir įkvėpti gryno oro. Keliaujant pas artimuosius į kitą miestą taip pat svarbu nepamiršti reguliariai pajudėti. Jei kelionė automobiliu ilgesnė, sustokite kas porą valandų ir bent kelias minutes pasivaikščiokite, ištempkite kojas. Skrisdami lėktuvu, pasistenkite kartais atsistoti, pasivaikščioti koridoriumi ar atlikti paprastus tempimo pratimus vietoje. Tokie trumpi judesiai pagerins kraujotaką, sumažins raumenų įtampą ir padės išvengti nuovargio“, – teigia ji.

    1. Sunegalavę kreipkitės į gydytoją.

    Per šventes svarbu įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. J. Jurgaitytė pabrėžia, kad, jei jaučiamas plintantis spaudžiantis, deginantis skausmas krūtinėje, dusulys, galvos svaigimas ar alpimas, staigus silpnumas, širdies ritmo sutrikimai ar staiga išpila šaltas prakaitas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

    „Svarbu nelaukti ir nesitikėti, kad simptomai praeis savaime. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų“, – akcentuoja kardiologė.

    1. Vartokite pakankamai vandens.

    Kadangi šventiniai patiekalai neretai pasižymi dideliu riebalų ir druskos kiekiu, gydytoja primena, kad svarbu gerti pakankamai vandens, siekiant išvengti dehidratacijos.

    „Rekomenduojama išgerti apie 2 litrus vandens per dieną, tačiau tikslus kiekis gali priklausyti nuo individualių sveikatos rodiklių, aktyvumo lygio ir oro temperatūros. Prieš valgį rekomenduojama išgerti stiklinę vandens ir taip pat gurkšnoti jį valgant, vengti gazuotų, saldžių gėrimų, nes jie gali padidinti cukraus kiekį kraujyje“, – sako ji.

    1. Venkite streso ir kokybiškai išsimiegokite.

    Kardiologės teigimu, šventinį laikotarpį neretai lydi stresas – dovanų pirkimas, kelionės pas gimines, apsipirkimo ir maisto gamybos rūpesčiai. „Stresas yra vienas pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių: jis gali sukelti kraujospūdžio šuolius, pagreitinti širdies ritmą, o ilgainiui prisidėti ir prie širdies ligų vystymosi. Svarbu stengtis mažinti įtampą ir išlaikyti ramybę“, – sako J. Jurgaitytė.

    Ji priduria, kad svarbu ir kokybiškai išsimiegoti – miego trūkumas didina kraujospūdį ir širdies ligų riziką, todėl būtina laikytis reguliaraus miego režimo ir kas naktį išmiegoti 7–8 valandas.

    „Prisiminkite, kad, rūpindamiesi savo širdimi, rūpinatės ir artimųjų ramybe bei džiaugsmu. Tegul šventinis stalas būna subalansuotas: gausus spalvingų daržovių, su mažiau druskos ir cukraus bei su lašeliu sveikų riebalų, kad jūsų širdis būtų lengva ir dėkinga. Skirkite laiko ir trumpiems pasivaikščiojimams gryname ore – ramus žingsnis ir gilus kvėpavimas sustiprins ne tik kūną, bet ir dvasią. Leiskite sau pailsėti ir išgirsti ne tik kalėdines giesmes, bet ir savo kūno signalus. Prisiminkite, kad saikas yra šventinio laikotarpio puošmena, o jūsų sveikata – brangiausia dovana, kurią galite padovanoti sau ir savo artimiesiems. Tegul šios Kalėdos atneša jums ne tik šilumos, bet ir sveikatos stiprinimo įkvėpimą. Linkiu jums šiltų, jaukių akimirkų, kupinų meilės, ramybės ir širdies lengvumo. Jūsų širdis – jūsų didžiausias turtas“, – šventiniu palinkėjimu dalijasi gydytoja kardiologė J. Jurgaitytė.

  • Kaip negalima laikyti bananų

    Kaip negalima laikyti bananų

    Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kur ir kaip reikėtų laikyti bananus.

    Tačiau šios žinios yra tikrai svarbios, norint išlaikyti vaisių šviežumą kuo ilgiau.

    Netinkamai laikomi bananai gali sugesti vos per kelias dienas ir tapti netinkami net desertams.

    Dažniausiai bananai laikomi kartu su kitais vaisiais, tačiau tai yra viena didžiausių klaidų.

    Laikant tokiu būdu, bananai labai greitai pajuoduoja.

    Tad kur jų geriau nelaikyti?

    Kodėl bananai neturėtų būti laikomi šalia kitų vaisių?

    Laikant daug vaisių vienoje vazoje ar ankštoje erdvėje, kaupiasi etileno dujos. Šios dujos skatina vaisių nokimą, tačiau kartu ir greitą gedimą.

    Dėl šios priežasties bananus reikėtų laikyti atokiau nuo mandarinų, citrinų, apelsinų ar kitų vaisių, turinčių storą žievelę.

    Įdomu tai, kad daugiausia etileno išskiria patys bananai. Dėl šio proceso genda ne tik aplinkiniai vaisiai ar daržovės, bet ir patys bananai.

    Todėl, jei norite, kad bananai išliktų švieži ilgiau nei vieną ar dvi dienas, juos būtina laikyti atskirai nuo kitų vaisių.

    Kaip panaudoti etileną?

    Įdomu, kad etilenas gali būti ir naudingas. Jei norite greitai prinokinti avokadą ar kitus vaisius, tiesiog padėkite juos šalia bananų. Ši paprasta gudrybė padės paspartinti nokimo procesą.

    Laikant bananus tinkamai, jie išliks švieži ir skanūs daug ilgiau.

    Prisiminkite šiuos patarimus, kai kitą kartą svarstysite, kur padėti naujai nupirktus bananus.

  • Virtuvinės kempinėlės: ką reiškia spalva ir kada išmesti

    Virtuvinės kempinėlės: ką reiškia spalva ir kada išmesti

    Virtuvinės kempinėlės nyksta indaplovių amžiuje, tačiau jos vis dar užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Kaip teisingai jas naudoti?

    Dažnai rinkdamiesi virtuvės kempinę atkreipiame dėmesį ne į spalvą, o į formą ir dydį. Tai pagrindinė mūsų klaida.

    Pasirodo, kad kiekviena kempinėlės spalva turi savo reikšmę. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ne į pačios kempinės spalvą, o į aštresnę pusę.

    Žalia spalva – iš šiurkščių pluoštų pagaminta kempinė. Ji skirta sausoms dėmėms arba pridegusiam maistui šalinti.

    Raudona spalva – vidutinio kietumo kempinė. Jos pagalba galite pašalinti sunkias dėmes, išsaugodami „plonus“ paviršius, jų nesubraižyti.

    Geltona spalva – labai minkštos kempinės, jos netinka indams plauti. Pagrindinė šių kempinių paskirtis – stiklo priežiūra.

    Tiesa, virtuvinėse kempinėlėse labai greitai ima veistis bakterijos.

    Kad to išvengtume, reikia jomis tinkamai pasirūpinti.

    Plauti ar keisti?

    Nors indų plovimo kempinė ir nėra tokia higieniška, kaip galbūt manėte, tai anaiptol nereiškia, kad turite ją šveisti lauk.

    Tikrai pakaks, jeigu suprasite, kaip elgtis su kempinėmis ir kaip jas prižiūrėti.

    Jei dabar kilo klausimas, ar kempinėlę reikia plauti, žinokite, kad taip.

    Be to, kas kartą panaudojus kempinę būtina išgręžti ir nuspausti, kad kuo greičiau išdžiūtų. Kas dieną ar bent kas antrą dieną kempinę reikia kruopščiai išplauti.

    Deja, netgi plaunamose kempinėse užsiveisia bakterijų. Apskritai, kempinę rekomenduojama pakeisti kas dvi savaites, bet jūs tai daryti galite atsižvelgdami į tai, kaip dažnai ir kaip intensyviai ją naudojate, taigi – dažniau arba rečiau.

    Visgi jeigu kempinė ėmė dvokti, atrodo purvina, o spaudžiant juntamas glitumas, išmeskite ją nedvejodami. Taip reikia pasielgti ir tuo atveju, jei kempine teko valyti termiškai neapdoroto maisto paliktas žymes ir likučius.

    Ką daryti, kad kempinė ilgiau tarnautų?

    Laikykite kempines gerai ventiliuojamose vietose. Nepalikite kempinės ant kriauklės krašto, įspaustos į valymo reikmenų krepšelį.

    Kempinės, kaip ir bet kokios kitos medžiagos, turi vėdintis, antraip į jas įsimes pelėsis (taip gali nutikti jau po kelių kartų).

    Galite nusipirkti laikiklį kempinei, kuris tvirtinasi prie kriauklės krašto, tada kempinė greičiau išdžius.