Žyma: pasyvus rūkymas

  • Kodėl mes rūkome?

    Kodėl mes rūkome?

    Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino.

    Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.

    Rūkyti pradeda paauglystėje

    G.Belian teigimu, jaunimas pradeda rūkyti skatinamas smalsumo, noro eksperimentuoti, išbandyti ką nors naujo, pritapti prie bendraamžių.

    „Tabako pramonė kasmet išleidžia milijardus dolerių, kad sukurtų ir parduotų reklamas, kuriose rūkymas rodomas kaip įdomus, žavingas ir saugus. Nors tabako reklama Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių yra uždrausta, tabako vartojimas vis dar rodomas vaizdo žaidimuose, internete ir televizijoje. Taip pat didžiulę įtaką daro filmai, kuriuose rodomi rūkantys žmonės. Tyrimai liudija, kad jauni žmonės, kurie filmuose mato rūkant, dažniau pradeda rūkyti“, – kalbėjo NTAKD atstovė.

    Be to, naujus iššūkius visuomenės sveikatai kelia sparčiai išpopuliarėjusios naujovės, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai: „Šie gaminiai naujus vartotojus, ypač jaunus, traukia įvairiais skoniais, išskirtiniu dizainu ir prietaisų funkcijomis. Gamintojai rinkai šiuos gaminius pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako gaminiams ar priemonę, galinčią padėti mesti rūkyti. Tačiau būtina suprasti, kad bet koks rūkymas yra žalingas ir jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nėra patvirtinti kaip sveikesnės ar veiksmingos priemonės. Dėl to norintieji mesti rūkyti turėtų visiškai atsisakyti rūkymo, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų.“

    Simptomai išsivysto į mirtinas ligas

    NTAKD atstovės teigimu, bet koks rūkymas yra žalingas, todėl norintieji mesti rūkyti turėtų visiškai atsisakyti rūkymo, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų. Pexels.com nuotr.

    Rūkomo tabako dūmuose, be nikotino, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų, tokių kaip dervos ar anglies monoksidas, kurios yra itin kenksmingos sveikatai.

    „Pradėjus rūkyti iškart pajuntama daugybė šalutinių poveikių – jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai: pakilęs kraujo spaudimas, galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, nerimas, drebulys, nuovargis, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimas, krūtinės skausmas ir spaudimas, sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, peršalimo simptomai, raumenų ir sąnarių skausmas, sutrikęs virškinimas, išsausėjusi oda ir daug kitų neigiamų reiškinių. Taip pat rūkymas silpnina uoslę ir skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą: ilgainiui trupa dantys, pagelsta oda“, – vardijo G. Belian.

    Jos teigimu, jaunam žmogui priklausomybė nuo nikotino išsivysto greičiau nei suaugusiajam – tai gali įvykti per kelias savaites, net tada, kai surūkomos vos kelios cigaretės per dieną.

    „Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Be to, ilgalaikis rūkymas gali lemti ir kitų vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, plaučių, skrandžio ar kepenų, išsivystymą, – teigė ji. – Su cigaretės dūmais į organizmą patekęs nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus, dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Ištirta, kad rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas.“

    „Sveikesnių“ alternatyvų nėra

    Kone pagrindiniai mitai, susiję su elektroninių cigarečių rūkymu, – neva tai nekelia pavojaus sveikatai, nesukelia priklausomybės. NTAKD atstovė pabrėžė, kad dažniausiai elektroninių cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis dažnai neatitinka tikrojo nikotino kiekio.

    Neretai tikima, kad rūkymas mažina stresą bei padeda pasijusti ramiam ir atsipalaidavusiam. Tačiau iš tiesų tabako komponentai ne atpalaiduoja, bet slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis, o dėl priklausomybės nuo nikotino ilgainiui žmogus nebegali atsipalaiduoti be cigaretės. „Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas tampa priklausomas nuo rūkymo. Be to, ilgainiui nikotinas blokuoja smegenų ląstelėse esančius mediatorius ir sumažina galimybę patirti malonumą“, – minėjo G. Belian. Ji pažymėjo, kad neegzistuoja „lengvesnio“ rūkymo ir visi rūkymo būdai yra žalingi. „Lengvos“ cigaretės yra tokios pat pavojingos, kaip ir bet kokios kitos. Rūkant „lengvesnes“ cigaretes įtraukiama daugiau dūmų. Taip pat žalingas yra ir nepastovus rūkymas – surūkant nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną jau gresia didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu ar širdies liga nei nerūkančiajam“, – aiškino NTAKD direktoriaus pavaduotoja.

    Pasyvus rūkymas – per mažai įvertinta grėsmė

    Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru yra vadinamas pasyviu rūkymu.

    Švedijos nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, kad pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 000 nerūkančiųjų gyvybes.

    Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką, 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką – sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Taip pat 40–60 proc. išauga rizika susirgti astma.

    Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais.

    „Geriausias būdas išvengti pasyvaus rūkymo – rūkančių asmenų visiškas metimas rūkyti. Tačiau mesti rūkyti gali būti labai sunku, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Todėl, norint išvengti kitų asmenų pasyvaus rūkymo, svarbu stengtis nerūkyti ten, kur yra aplinkinių žmonių, ypač vaikų ir nėščiųjų, nerūkyti transporto priemonėse, nerūkyti uždarose patalpose, kavinėse“, – ragino NTAKD atstovė.

    Kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis užsibrėžto tikslo link. Interneto puslapyje www.nerukysiu.lt pateikiama naudinga informacija ir patarimai, priklausomai nuo to, kuriame metimo rūkyti etape esate – svarstymo, pasirengimo, veiksmų, palaikymo, pokyčių įtvirtinimo ar atkryčio.

    Daugiau informacijos apie rūkymą, jo žalą sveikatai ir patarimus metantiems rasite NTAKD interneto puslapyje www.nerukysiu.lt.

  • Pasyvus rūkymas ir jo formos: kodėl didžiausias pavojus kyla vaikams?

    Pasyvus rūkymas ir jo formos: kodėl didžiausias pavojus kyla vaikams?

    Cigarečių dūmams išsisklaidžius, juose slypintys pavojai niekur nedingsta. Rūkymo metu dūmuose susiformuojančios kenksmingos medžiagos nusėda ant įvairių paviršių, žaislų, rūkančiojo plaukų, odos ar drabužių ir dar ilgą laiką gali kelti grėsmę žmonės, o ypač vaikams.

    Grėsmės slypi degime

    Norint geriau suprasti pasyvaus rūkymo keliamą pavojų, visų pirma, verta žinoti, kas vyksta pridegus cigaretę. Tabakui degant aukštoje temperatūroje, išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų. Daugelis jų yra pavojingos žmogui. Tarp pavojingiausių chemikalų patenka dervos, kurios padengia kvėpavimo takus ir tokiu būdu žudo plaučių ląsteles, taip pat netoli šimto skirtingų kancerogenų – medžiagų, kurios sukelia vėžį. Reikia paminėti ir tokius junginius kaip anglies monoksidas, kuris sutrikdo organizmo deguonies įsisavinimą ir lemia padidėjusį krūvį širdžiai, suprastėjusią fizinę bei psichologinę žmogaus savijautą.

    Tabako gaminiuose yra ir nikotino. Jis sukelia potraukį rūkyti, tačiau pats savaime sveikatai pavojingas, kaip anksčiau minėtos medžiagos, nėra. Deja, norėdami patenkinti nikotino poreikį, rūkantieji prisidega cigaretę ir įtraukia bei į aplinka paskleidžia tikrą nuodų kokteilį.

    Nuodus įkvepia visi aplinkiniai

    Nuodus į plaučius įkvepia ne tik pats rūkantysis, bet ir greta rūkančiojo esantys asmenys. Tai vadinama antriniu rūkymu. Jis ypač pavojingas prirūkytose uždarose, blogai vėdinamose erdvėse. Šiuo požiūriu didelę grėsmę kelia rūkymas automobiliuose, kuriuose cigarečių dūmų koncentracija gali būti itin didelė. Visgi antrinio rūkymo pavojus kyla ne tik patalpose, bet ir balkonuose, lauko kavinėse bei visur kitur, kur cigarečių dūmai gali būti įkvėpti aplinkinių.

    Pavojai nesibaigia ir cigaretei užgesus. Dalis cigarečių dūmuose esančių pavojingų medžiagų nusėda ant įvairių paviršių – drabužių, baldų apmušalų, užuolaidų, kilimų, tapetų, įvairiausių kitų objektų. Tai vadinama tretiniu rūkymu. Į organizmą jos gali patekti ir užterštus paviršius liečiant, o vėliau neplautomis rankomis valgant.

    Tretinio rūkymo grėsmę patvirtina prieš keletą metų Vokietijoje atliktas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti moksliniame „Science Advances“ žurnale. Tyrimo metu kino salėje, kurioje neberūkoma jau 15 metų, buvo matuojama cigarečių dūmuose aptinkamų kenksmingų medžiagų koncentracija. Seansų pradžioje, susirinkus žiūrovams, ji reikšmingai padidėdavo ir piko metu prilygo 1-10 cigarečių dūmų skleidžiamai taršai. Tai įrodo – kenksmingas dalelės kino salėje išsilaikė daugybę metų.

    Pasyvus rūkymas ypač žalingas vaikams

    Kadangi kino salė yra pakankamai gerai ventiliuojama, vėliau, seansui įsibėgėjus, kenksmingų dalelių koncentracija joje sumažėdavo. Tačiau šis pavyzdys parodo, kad nematomas cigarečių dūmų šešėlis rūkančiuosius sekioja visur, kur jie bebūtų.

    Pasyvus rūkymas yra ypač pavojingas vaikams bei kūdikiams. Mažamečių organizmai dar tik vystosi, jų imuninė sistema yra silpnesnė, o kvėpavimo takai ir plaučių tūris mažesni nei suaugusiųjų, todėl cigarečių dūmuose esantys nuodai vaikams daro didesnę žalą. Be to, kūdikiai ir maži vaikai yra linkę tyrinėti aplinką – dėti įvairius daiktus į burną, ropinėti, liesti paviršius. Tokiu būdu ant jų nusėdusios cigarečių dūmų dalelės patenka į mažųjų organizmą. Net paprasčiausiai paėmę vaiką į rankas ar jį apsikabinę rūkantys tėvai gali perduoti mažyliui iš cigarečių dūmų pasklidusių kancerogenų ar dervų. Rūkalais prasmirdę drabužiai išduoda, kad su jais nešiojamos ir aplinkoje paskleidžiamos kenksmingos dalelės.

    Tyrimai rodo, kad dėl antrinio ir tretinio rūkymo poveikio išauga ankstyvos vaiko mirties ir įvairių ligų rizika. Pasyvus rūkymas gali sutrikdyti normalų vaiko vystymąsi, pažinimo ir atminties funkcijas, nes augančios smegenys yra jautrios net ir nedideliam toksiškų medžiagų kiekiui. Jis gali lemti įvairias ūmias bei lėtines vaiko kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma, bronchitas ar plaučių uždegimas. Taip pat yra įrodymų, kad tretinis rūkymas gali pažeisti žmogaus ląstelių DNR ir sukelti vėžį.

    Svarbu imtis priemonių pavojui sumažinti

    Net ir saugodami vaikus nuo antrinio rūkymo pavojų, tėvai ne visuomet įvertina tretinio rūkymo grėsmę. Nerūkyti šalia vaikų, namuose ar automobilyje, žinoma, yra labai svarbu, tačiau to nepakanka norint eliminuoti visas grėsmes ir apsaugoti namiškius. Vienintelis užtikrintas būdas – žalingo įpročio atsisakyti. Be abejo, dažnam rūkoriui tai padaryti yra labai sunku. Tokiu atveju nuo pasyvaus rūkymo grėsmių reikėtų saugotis tinkamai vėdinant namus, juos dažnai valant, taip pats stengiantis namuose nedėvėti tų pačių drabužių, kuriais apsirengus buvo rūkoma, juos dažnai skalbti, plauti rankas.

    Kalbant apie pasyvaus rūkymo prevenciją ir rūkymo žalos mažinimą, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į bedūmes cigarečių alternatyvas. Kadangi jos veikia nedeginant tabako, į aplinką esą išskiria mažiau kenksmingų medžiagų, todėl rizika tiek pačiam rūkančiajam, tiek aplinkiniams yra mažesnė. Tačiau tai nereiškia, kad tokie nikotino gaminiai gali būti vartojami nepaisant aplinkinių gerovės.