Žyma: papildai

  • Statinai cholesteroliui mažinti: ko geriau nevartoti kartu

    Statinai cholesteroliui mažinti: ko geriau nevartoti kartu

    Statinai – vieni dažniausiai skiriamų vaistų padidėjusiam cholesterolio kiekiui mažinti ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai mažinti.

    Tačiau vartojant šiuos vaistus svarbu žinoti, kad kai kurie maisto produktai, sultys ir papildai gali pakeisti statinų poveikį – sustiprinti šalutinį poveikį arba, priešingai, sumažinti vaisto veiksmingumą.

    Greipfrutų sultys – ne visiems statinams

    Daugiausia žinoma apie greipfrutų ir kai kurių statinų sąveiką. Greipfrutuose esančios medžiagos gali slopinti fermentą CYP3A4, kuris padeda organizmui skaidyti dalį vaistų. Dėl to kraujyje gali susikaupti daugiau statino, nei numatyta.

    Tai ypač aktualu vartojant simvastatiną ir atorvastatiną, taip pat lovastatiną. Per didelė šių vaistų koncentracija didina raumenų pažeidimo, kepenų sutrikimų, o labai retais atvejais – rabdomiolizės ir inkstų pažeidimo riziką.

    Svarbu suprasti, kad ne visi statinai vienodai reaguoja į greipfrutus. Todėl nereikėtų savarankiškai jų atsisakyti vien todėl, kad vartojate cholesterolį mažinantį vaistą – verta patikrinti konkretaus preparato pakuotės lapelį arba paklausti vaistininko.

    Beje, panašiai gali veikti ne tik greipfrutai. FDA įspėja, kad sąveika galima ir su pomelais, Sevilijos apelsinais, dažnai naudojamais karčiajame marmelade, bei kai kuriais kitais citrusiniais vaisiais.

    „Natūralus statinas“ gali reikšti dvigubą dozę

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti papildus su raudonosiomis mielėmis fermentuotais ryžiais.

    Tokiuose produktuose gali būti monakolino K – medžiagos, kuri chemiškai yra tokia pati kaip vaistas lovastatinas. Kitaip tariant, žmogus, vartojantis statiną ir papildomai geriantis tokį preparatą „cholesteroliui mažinti“, gali iš esmės gauti papildomą statino dozę.

    Tai gali padidinti raumenų, kepenų bei inkstų pažeidimo riziką.

    Dar viena problema – skirtinguose papilduose monakolino K kiekis gali labai skirtis, todėl vartotojas ne visada žino, kokią dozę iš tikrųjų gauna. Be to, kai kuriuose produktuose gali būti citrinino – inkstams žalingos medžiagos.

    Todėl vartojant statinus raudonųjų mielių ryžių papildų savarankiškai derinti nereikėtų.

    Jonažolė gali susilpninti vaisto poveikį

    Kitokia sąveika galima su jonažolės preparatais, dažnai vartojamais nuotaikai gerinti ar lengvesniems emociniams sutrikimams.

    Jonažolė gali pagreitinti kai kurių vaistų skaidymą organizme. Dėl to tam tikrų statinų, pavyzdžiui, simvastatino, koncentracija kraujyje gali sumažėti, o vaistas veikti silpniau.

    Problema ta, kad žmogus gali manyti, jog „natūralus“ papildas nieko bendro su receptiniais vaistais neturi. Tačiau būtent augaliniai preparatai kartais pasižymi stipria farmakologine sąveika.

    Atsargiai ir su koncentruotos žaliosios arbatos papildais

    Įprastai geriama žalioji arbata daugumai žmonių nėra problema, tačiau didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai papildų pavidalu gali veikti kai kurių vaistų koncentraciją.

    NCCIH nurodo, kad koncentruotos žaliosios arbatos papildai gali mažinti atorvastatino kiekį kraujyje ir taip teoriškai silpninti jo poveikį.

    Be to, didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai retais atvejais siejami ir su kepenų pažeidimu. Todėl vartojant statinus, kurie taip pat metabolizuojami kepenyse, tokį papildą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    O kaip vitaminas B3 – niacinas?

    Niacinas, arba vitaminas B3, didelėmis dozėmis anksčiau buvo naudojamas cholesterolio kiekiui koreguoti. Tačiau vartojamas kartu su statinais jis gali didinti raumenų pažeidimo riziką.

    Todėl didelės dozės niacino papildų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai vien dėl to, kad ant etiketės parašyta „cholesteroliui“.

    Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?

    Statinus vartojantis žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, jei atsiranda neįprastas ir stiprus raumenų skausmas, raumenų silpnumas, tamsus šlapimas, ryškus nuovargis ar kiti neįprasti simptomai.

    Tokios reakcijos retos, tačiau jos gali rodyti rimtesnį raumenų pažeidimą.

    Svarbiausia – neatsisakyti statino savavališkai

    Pastebėjus informaciją apie galimą sąveiką nereikėtų savarankiškai nutraukti statino vartojimo. Skirtingi šios grupės vaistai skiriasi, todėl tai, kas aktualu simvastatinui, nebūtinai vienodai galioja rosuvastatinui ar kitam preparatui.

    Saugiausias principas paprastas: gydytojui ar vaistininkui pasakyti ne tik apie vartojamus vaistus, bet ir apie visus papildus, žolinius preparatus bei įpročius, pavyzdžiui, kasdien geriamas greipfrutų sultis.

    Ypač svarbu tai prisiminti perkant papildus, reklamuojamus kaip „natūralūs cholesterolio mažintojai“.

    Žodis „natūralus“ dar nereiškia, kad produktas negali veikti taip pat stipriai kaip vaistas – ar su juo pavojingai sąveikauti.

  • Peptidai – nauja sveikatingumo mada: stebuklas ar rizikingas eksperimentas?

    Peptidai – nauja sveikatingumo mada: stebuklas ar rizikingas eksperimentas?

    Peptidai vis dažniau pristatomi kaip naujas sveikatingumo ir vadinamojo biohakingo stebuklas. Internete jiems priskiriama kone viskas – nuo greitesnio raumenų atsistatymo ir riebalų deginimo iki geresnio miego, jaunystės išsaugojimo ar net ilgesnio gyvenimo.

    Tačiau po vienu žodžiu „peptidai“ slepiasi visiškai skirtingi dalykai.

    Vieni jų yra gerai ištirti ir dešimtmečius medicinoje naudojami vaistai, kiti – maisto papildų sudedamosios dalys, o treti tebėra eksperimentinės medžiagos, kurių poveikis žmogui menkai ištirtas arba apskritai nepatvirtintas.

    Kas apskritai yra peptidai?

    Peptidai – tai palyginti trumpos aminorūgščių grandinės. Iš tų pačių aminorūgščių sudaryti ir baltymai, tik jie paprastai yra gerokai didesni bei sudėtingesni.

    Žmogaus organizme natūraliai egzistuoja tūkstančiai įvairių peptidų. Dalis jų veikia kaip savotiški biologiniai „laiškanešiai“ – perduoda informaciją tarp ląstelių ir padeda reguliuoti daugybę procesų.

    Peptidams ar peptidinės prigimties hormonams priklauso, pavyzdžiui, insulinas, oksitocinas ir vazopresinas. Jie gali dalyvauti reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje, apetitą, vandens balansą, emocines reakcijas bei daugybę kitų organizmo funkcijų.

    Būtent gebėjimas labai tiksliai veikti tam tikrus organizmo receptorius ir daro peptidus patrauklius vaistų kūrėjams.

    Nuo insulino iki svorį mažinančių vaistų

    Peptidai medicinoje tikrai nėra naujiena. Vienas žinomiausių pavyzdžių – insulinas, be kurio neįsivaizduojamas daugelio diabetu sergančių žmonių gydymas.

    Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukė GLP-1 receptorių agonistai. Šiai vaistų grupei priklauso ir semagliutidas.

    Tačiau čia svarbi detalė, dažnai pasimetanti socialiniuose tinkluose. Europos Sąjungoje „Ozempic“, kurio veiklioji medžiaga yra semagliutidas, registruotas 2 tipo diabetui gydyti, o ne kaip svorio metimo priemonė. Svorio kontrolei tam tikromis sąlygomis registruotas kitas semagliutido preparatas – „Wegovy“.

    Šie vaistai nėra paprasti „lieknėjimo peptidai“. Prieš registruojant juos buvo atlikti didelės apimties klinikiniai tyrimai, nustatytos dozės, vartojimo sąlygos, kontraindikacijos ir galimi nepageidaujami poveikiai.

    Europos vaistų agentūra taip pat pabrėžia, kad GLP-1 grupės vaistai neturėtų būti vartojami vien kosmetiniam svorio mažinimui žmonėms, kuriems nėra nustatytas nutukimas ar su antsvoriu susijusių sveikatos problemų.

    Vienas žodis – visiškai skirtingi produktai

    Didžiausia painiava kyla todėl, kad žodis „peptidas“ pirkėjui gali reikšti ir receptinį vaistą, ir maisto papildą, ir internete parduodamą eksperimentinę medžiagą.

    Pavyzdžiui, kolageno peptidai yra hidrolizuoto baltymo dalys ir gali būti parduodami kaip maisto papildai. Tokiems produktams taikomos maisto, o ne vaistų taisyklės.

    Tai reiškia ir esminį skirtumą: maisto papildas prieš patekdamas į rinką neprivalo įrodyti, kad gydo konkrečią ligą taip, kaip tai privalo padaryti vaistas.

    Visai kita kategorija – internete, sporto ar biohakingo bendruomenėse platinami BPC-157, TB-500, MOTS-c, CJC-1295, ipamorelinas ir kitos panašios medžiagos.

    Jos dažnai reklamuojamos kaip padedančios greičiau gyti traumoms, auginti raumenis, deginti riebalus, mažinti uždegimą, stiprinti smegenų veiklą ar lėtinti senėjimą.

    Problema ta, kad reklama šiuo atveju dažnai gerokai lenkia mokslą.

    „Tik moksliniams tyrimams“ – ne saugumo garantija

    Dalis eksperimentinių peptidų interneto parduotuvėse siūlomi su užrašu „research use only“ – „tik moksliniams tyrimams“.

    Toks užrašas jokiu būdu nereiškia, kad preparatas tinkamas žmogui.

    Atvirkščiai – tai turėtų būti vienas rimčiausių perspėjimo signalų.

    JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) yra paskelbusi informaciją apie daugelį tokių medžiagų. Pavyzdžiui, dėl BPC-157 FDA nurodo turinti labai mažai patikimos informacijos apie saugumą žmonėms. Dėl MOTS-c agentūra taip pat pažymi stokojanti duomenų apie vartojimą žmonėms.

    Kitų eksperimentinių peptidų atveju minimos galimos imunologinės reakcijos, priemaišų, netikslios koncentracijos ir kitokios rizikos.

    Tai itin svarbu, kai medžiaga leidžiama po oda ar į raumenis. Tuomet svarbus ne tik pats veiklusis junginys, bet ir jo grynumas, dozė, sterilumas bei gamybos sąlygos.

    JAV sprendimas sukėlė painiavos

    2026 metų liepą JAV FDA patariamoji farmacinių preparatų gamybos komisija svarstė septynis nepatvirtintus peptidus – BPC-157, KPV, TB-500, MOTS-c, emideltidą, Semax ir Epitaloną.

    Šešiems iš jų komisija rekomendavo sudaryti galimybę patekti į medžiagų, kurias tam tikromis sąlygomis galėtų naudoti individualiai vaistus gaminančios JAV vaistinės, sąrašą.

    Internete tai kai kur buvo interpretuota beveik kaip peptidų „legalizavimas“ ar jų veiksmingumo pripažinimas.

    Tačiau tai nėra tas pats.

    FDA pati aiškiai nurodo, kad patariamųjų komisijų rekomendacijos nėra privalomos. Kad pasikeistų taisyklės, dar reikalingas oficialus reguliavimo procesas. O svarbiausia – toks sprendimas nepaverčia šių medžiagų FDA patvirtintais vaistais ir neįrodo nei jų veiksmingumo, nei ilgalaikio saugumo.

    Stanfordo universiteto peptidus tyrinėjantys mokslininkai „Live Science“ taip pat pabrėžė: lengvesnė prieiga prie eksperimentinio junginio savaime nėra naujas mokslinis įrodymas, kad preparatas veikia. Daugeliui tokių medžiagų vis dar trūksta kokybiškų klinikinių tyrimų su žmonėmis.

    Kodėl svarbu, iš kur perkate

    Eksperimentinių peptidų atveju egzistuoja dar viena problema – žmogus ne visada gali žinoti, kas iš tiesų yra įsigytame buteliuke.

    Net jeigu etiketėje nurodytas konkretus peptidas ir jo dozė, nelegalaus pardavėjo produkto niekas nebūtinai yra patikrinęs dėl koncentracijos, grynumo ar mikrobiologinės taršos.

    Tai aktualu ir Lietuvoje.

    Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra perspėjusi apie augančią nelegalių vaistų prekybą internete. Ypač daugėja nelegaliai siūlomų preparatų, reklamuojamų kaip GLP-1 receptorių agonistai svoriui mažinti ar diabetui gydyti.

    Tokiuose produktuose deklaruojamos veikliosios medžiagos gali visai nebūti, jos gali būti per daug arba preparate gali būti kitų pavojingų medžiagų.

    VVKT primena, kad vaistus internetu Lietuvoje reikėtų pirkti tik iš teisėtai veikiančių vaistinių. Legalios nuotoliniu būdu vaistus parduodančios vaistinės turi specialų bendrą Europos Sąjungos logotipą, kurį paspaudus pirkėjas nukreipiamas į oficialų leidimą turinčių pardavėjų sąrašą.

    Peptidas savaime nėra nei geras, nei blogas

    Svarbiausia suprasti, kad pats žodis „peptidas“ nieko nepasako apie produkto saugumą.

    Vienoje skalės pusėje yra insulinas, semagliutidas ir kiti kruopščiai ištirti bei registruoti vaistai, kurių nauda konkrečioms pacientų grupėms patvirtinta klinikiniais tyrimais.

    Kitoje – internete parduodami eksperimentiniai junginiai, kuriems žadamas raumenų atsinaujinimas, geresnis miegas, jaunystė ar ilgaamžiškumas, nors patikimų tyrimų su žmonėmis gali beveik nebūti.

    Tad užrašas „peptidas“ ant buteliuko nėra kokybės ženklas.

    O žodžiai „natūralus“, „biohakingas“, „regeneracija“ ar „jaunystė“ taip pat nėra moksliniai įrodymai.

    Jeigu preparatas žada ryškiai keisti organizmo funkcijas, gydyti ligas ar yra skirtas leistis į organizmą, saugiausia pirmiausia pasidomėti, ar tai registruotas vaistas ir kokių klinikinių įrodymų apie jį iš tiesų turima.

    Šiuo atveju paprasta taisyklė gana tiksli: peptidas gali būti modernus vaistas, tačiau gali būti ir eksperimentas su savo sveikata. Skirtumą lemia ne madingas pavadinimas, o moksliniai įrodymai.

  • Kaprizingasis magnis: su kuo draugauja, o su kuo – ne?

    Kaprizingasis magnis: su kuo draugauja, o su kuo – ne?

    Nors yra gyvybiškai svarbus mineralas, palaikantis nervų, raumenų sveikatą ir imuninę sistemą, vartoti magnį su kai kuriais vaistais ar net kitais papildais gali būti klaida.

    Magnis reaguoja su gana daug vaistų dažnai sumažindamas, bet kartais ir sustiprindamas jų poveikį organizmui bei provokuodamas atitinkamą šalutinį poveikį.

    Šiuosyk aptarsime dešimt galimų situacijų, kai taip gali nutikti. Bet turėkite omenyje, jog tai nebus visas sąrašas, taigi kaskart prieš pradėdami vartoti magnio preparatus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

    Kai kurie antibiotikai

    Vartojant antibiotikus ir magnio preparatus drauge jie gali skrandyje susijungti ir pasunkinti vaistų pasisavinimą – o tai gana pavojinga gydantis bakterines infekcijas. Tokiu atveju tarp antibiotikų ir magnio gėrimo patariama daryti kelių valandų pertrauką.

    Tiesa, reakcija su magniu būdinga ne visiems antibiotikams.

    Su magniu nedraugauja tetraciklinų grupės antibiotikai (doksiciklinas, minociklinas), taip pat fluorokvinolonų grupės antibiotikai (ciprofloksacinas, levofloksacinas). Kad nekiltų problemų, šiuos preparatus reikėtų gerti arba 2 val. prieš vartojant papildus, arba vaistus su magniu, arba 6 val. po to.

    Su magniu nedraugauja mažiausiai trijų grupių antibiotikai.

    Minėti antibiotikai taip pat gali reaguoti ir su kitais mineralais ir net maisto produktais. Būtinai pasitarkite jei ne su šeimos gydytoju, tai su vaistininku, ar drauge vartojant minėtus preparatus tai nekenks organizmui ir kaip paskirstyti vartojimo laiką, kad taip nenutiktų.

    Dar vertėtų prisiminti, kad kai kurie aminoglikozidų grupės antibiotikai, kaip gentomicinas ir tobramicinas, gali paskatinti magnio pasišalinimą su šlapimu. Jeigu juos vartojate, galbūt reikėtų baigus kursą pasitikrinti magnio kiekį organizme.

    Bisfosfonatai

    Tai vaistų grupė, specialiai sukurta kaulams stiprinti, jų masės mažėjimui sulėtinti arba sustabdyti, lūžių rizikai sergantiesiems osteoporoze mažinti (populiariausi – alendronatas, rizedronatas).

    Deja, magnio papildai arba vaistai su magniu galiu trukdyti organizmui normaliai pasisavinti šiuos preparatus ir jų poveikis tampa nebe toks efektyvus.

    Kad to išvengtumėte, magnį gerkite mažiausiai 2 val. prieš arba po bisfosfonatų.

    Vaistai nuo kraujospūdžio

    Preparatai su tokiomis aktyviosiomis medžiagomis, kaip amlodipinas, verapamilis ir diltiazemas, priklauso kalcio kanalų blokatorių klasei priskiriamai vaistų grupei. Plečiantys arterijas vaistai skiriami hipertenzijai (aukštam arteriniam kraujospūdžiui) bei širdies ligoms gydyti.

    Tačiau magnis ir pats gali veikti kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, taigi potencialiai paveikti kraujospūdį.

    Kai kuriais atvejais tai būna į naudą, bet ne visiems žmonėms: kitiems hipertenzikams magnis kartu su vaistais gali per smarkiai numušti kraujospūdį.

    Paprastai pacientams, dar vartojantiems ir magnį, gydytojai pataria atidžiau stebėti kraujospūdį. Arba kitaip sureguliuoja vaistus nuo hipertenzijos ir jų dozes, kad išvengtų panašių krizių.

    Tam tikri vaistai nuo diabeto

    Preparatai, priklausantys sulfonilurėjos darinių grupei, skiriami cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti. Bet jeigu dar prisideda magnis, jis gali padidinti sulfonilurėjos darinių absorbciją ir potencialiai sustiprinti vaistų nuo diabeto poveikį. Pernelyg sumažėjus gliukozės kiekiui kraujyje gresia hipoglikemija.

    Tarp dažniausiai skiriamų sulfonilurėjos darinių grupės vaistų – glimepiridinas, glipizidas, gliburidas.

    Tačiau su insulinu irgi reikėtų būti atsargesniems. Ir jis, ir kiti insulino poveikį imituojantys vaistai (įskaitant anksčiau minėtuosius) gali paveikti magnio pasisavinimą organizme. Insulinas, pavyzdžiui, gali pašalinti magnį iš ląstelių ir sergančiajam diabetu ims jo trūkti.

    O šio elemento deficitas ilgainiui gali pabloginti daugelį diabetikams būdingų sveikatos sutrikimų, tarp jų – širdies problemas.

    Dėl to sergantiesiems cukriniu diabetu taip svarbu palaikyti normalų magnio kiekį organizme, ir tuo labiau vartojant insuliną arba sulfonilurėjos darinių grupės vaistus.

    Digoksinas

    Šis vaistas, naudojamas širdies nepakankamumui gydyti, kartu gali šalinti iš organizmo magnį. Dėl magnio trūkumo gali komplikuotis širdies liga – ypač jeigu prie to dar prisideda ir kalio deficitas.

    Kadangi digoksinas gali paveikti magnio kiekį organizme, gydytojas jį vartojantiems pacientams neretai skiria reguliarius kraujo tyrimus (magnio lygiui stebėti) ir, jei reikia, papildus su magniu – nuo komplikacijų apsisaugoti.

    Diuretikai

    Šlapimą varantieji vaistai naudojami skysčių pertekliui iš organizmo pašalinti. Šitaip jie padeda kontroliuoti kraujospūdį hipertenzikams, širdies nepakankamumą, inkstų veiklos sutrikimus.

    Tačiau kai kurie diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą ir furozemidą, kartu su šlapimu pašalina ir magnį. Vartojant ilgesnį laiką gali išsivystyti magnio trūkumas ir jį neišvengiamai lydintys nemalonūs simptomai: mėšlungis, nuovargis ir net sutrikęs širdies ritmas.

    Diuretikai, kurie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo išsaugant kalį (pavyzdžiui, spironolaktonas), gali sulaikyti ir magnį. Todėl vartojantiesiems bet kokius diuretikus patartina stebėti magnio kiekį ir, jei reikia, pakoreguoti dozes.

    Penicilaminas

    Vaistas Vilsono ligai ir reumatoidiniam artritui bei apsinuodijimui sunkiaisiais metalais gydyti yra jautrus keliems mineralams. Magnis, cinkas, geležis gali sumažinti penicilamino pasisavinimą, taigi vaistas nebus toks veiksmingas, koks turėtų būti, ir tai pasireikš atitinkamais simptomais – stipresniu sąnarių skausmu arba nuovargiu.

    Kad penicilaminas ir magnis nesureaguotų, gydytojas greičiausiai patars vaistus išgerti bent 1 val. anksčiau – arba vėliau – prieš vartojant magnį (ar cinką).

    Jeigu vartojate geležies papildus, pertrauka turėtų būti dvigubai didesnė – 2 val.

    Protonų pompų inhibitoriai

    Protonų pompų inhibitoriams priklauso tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai – pavyzdžiui, ezomeprazolis, lansoprazolis, omeprazolis. Tai viena iš dažniausiai pasaulyje vartojamų vaistų klasių gastroezofaginiam refliuksui, gastritui bei skrandžio ir pepsinėms opoms gydyti.

    Tačiau ilgą laiką geriant jai priklausančius preparatus gali išsivystyti magnio trūkumas.

    Problema tai, kad organizmui skrandžio rūgštis reikalinga maistinėms medžiagoms – taigi ir magniui – tinkamai absorbuoti. O protonų pompų inhibitoriai mažina tos rūgšties išsiskyrimą, todėl per ilgesnį laiką gali sukelti magnio deficitą su visais potencialiais šios būklės simptomais (ne tik mėšlungiu, bet ir, kaip minėta, net aritmija).

    Vaistai skydliaukei

    Levotiroksinui ir natūraliems preparatams hipotireozei (sumažėjusiai skydliaukės hormonų gamybai) gydyti reikalinga rūgštinė aplinka, kad organizmas galėtų juos tinkamai pasisavinti. Bet vaistai ir papildai su magniu gali mažinti skrandžio rūgštingumą, taigi ir menkinti vaistų skydliaukei veiksmingumą.

    Dažniausia išeitis tokioje situacijoje, kai pacientui būtini ir vieni, ir kiti preparatai, – sureguliuoti vartojimo laiką taip, kad juos skirtų kelios valandos.

    Gabapentinas

    Dažnai skiriamas nerviniams skausmams malšinti ir kai kurių tipų traukuliams slopinti.

    Magnis gali trukdyti organizmui pasisavinti šį vaistą kartu menkindamas jo veiksmingumą.

    Siekiant to išvengti paprastai rekomenduojama gabapentiną gerti mažiausiai 2 val. po magnio papildų – arba antacidų (preparatų, neutralizuojančių skrandžio sulčių druskos rūgštį).

    O kaipgi kiti papildai?

    Tarp jų ir magnio taip pat neretai kyla nesutarimų.

    Tarkime, vartojant cinką didelėmis dozėmis jis gali trukdyti organizmui normaliai pasisavinti magnį.

    Panašiai didelės dozės magnio gali sumažinti geležies pasisavinimą.

    Ir nors vartoti magnį su kalcio papildais paprastai yra saugu, jie gali konkuruoti tarpusavyje, kurį organizmas pasisavins geriau. Kad iš abiejų mineralų būtų maksimaliai naudos, reikėtų juos gerti skirtingu paros metu ir subalansuotomis dozėmis (dėl to pasitarkite su gydytoju).

  • Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Vitaminai, kuriuos žmogus gauna ne iš natūralių maisto produktų, o tablečių ar kapsulių pavidalu, ne tik neduoda naudos, bet ir padidina vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tokią išvadą padarė JAV Prevencinių paslaugų darbo grupės (angl. US Preventive Services Task Force, toliau – USPSTF) specialistai, išanalizavę daugelio plataus masto tyrimų rezultatus, apie ką pranešė žurnalas Healio Strategic Solutions.

    Mokslininkai pažymi, kad vitaminų ir maisto papildų pramonė kasmet uždirba milijardus dolerių iš tokių tablečių pardavimo.

    Tačiau jei anksčiau jų nauda buvo tik abejotina, tai šiandien atsirado įrodymų, kad jie iš tikrųjų kenkia žmogaus sveikatai.

    „Didžiulis maisto papildų pramonės rinkodaros biudžetas kelia visuomenės susidomėjimą ir užtikrina milijardines pajamas“, – pažymėjo redakcinio straipsnio autoriai. – „Tačiau išskyrus gamintojų pelną, jokios kitos naudos jie neatneša.“

    Ne tik beprasmiškos išlaidos, bet ir potencialiai pavojinga praktika

    Mokslininkai, daugelį metų besispecializuojantys onkologinių ligų prevencijos srityje, pateikė griežtą pareiškimą: sintetinių beta karoteno (retinolio – vitamino A pirmtako) ir vitamino E papildų vartojimas – tai yra kapsulių ar tablečių, o ne natūraliai gaunamų kartu su maistu – gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

    USPSTF pagrindžia šią rekomendaciją šiais faktais:

    • Yra pakankamai įrodymų, kad beta karoteno papildai nėra naudingi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ar vėžio profilaktikai;
    • Yra pakankamai įrodymų, kad vitamino E papildai taip pat nėra naudingi ŠKL ar vėžio prevencijai;
    • Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių multivitaminų naudą ŠKL ar vėžio profilaktikai;
    • Nėra jokių įrodymų dėl kitų atskirų ar kombinuotų maistinių medžiagų papildų (išskyrus beta karoteną ir vitaminą E) naudos ŠKL ar vėžio prevencijai.

    Be to, USPSTF pažymėjo, kad yra pakankamai įrodymų, jog beta karotenas (sintetinis vitaminas A) gali padidinti plaučių vėžio riziką tarp asmenų, kurie jau priklauso rizikos grupei.

    Maisto papildai nėra tokie nekalti, kaip atrodo

    Mokslų daktarė, Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos (Čikaga) mokslininkė Dž. Czia (Zh. Jia) atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai dažnai žiūri į maisto papildus kaip į nekaltą ligų prevencijos priemonę.

    Tačiau Jungtinėse Valstijose maisto papildai nėra griežtai reguliuojami, todėl Maisto ir vaistų administracijai (FDA) gali tekti atsisakyti teiginių, kad papildai nėra skirti ligų diagnostikai, gydymui ar prevencijai.

    „Be to, kad tai – beprasmiškos išlaidos, dėmesys papildams gali būti laikomas potencialiai žalingu reiškiniu. Užuot skyrus pinigus, laiką ir dėmesį papildams, geriau būtų koncentruotis į veiklą, kuri turi mažesnę riziką ir didesnę naudą“, – rašo autoriai.

    Mokslininkai ragina susitelkti į tikrąją prevenciją

    „Sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos specialistai turėtų sutelkti dėmesį į prevencines paslaugas, pagrįstas faktais ir rekomenduojamas USPSTF, įskaitant aukšto kraujospūdžio kontrolę bei elgsenos konsultacijas, skatinančias fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą“, – daro išvadą amerikiečių mokslininkai.

    USPSTF ir anksčiau laikėsi nuomonės, kad sintetinių vitaminų papildų vartojimas nėra tikslingas, tačiau naujausi tyrimai juos įtikino, jog šių medžiagų vartojimas ne tik nenaudingas, bet ir tiesiogiai žalingas.

    Vartodamas tabletes žmogus dažnai nustoja stengtis gauti vitaminus iš natūralių produktų ar didinti fizinį aktyvumą, nes yra įsitikinęs, kad pakanka išgerti tabletę – ir vėžio rizika esą išnyks.

    Šią išvadą patvirtino keli mokslų daktarai, atstovaujantys medicinos ir sveikatos tyrimų centrams prie Kalifornijos universiteto bei Šiaurės Vakarų universiteto (Čikaga).

    Taigi, kaip nurodoma straipsnyje, USPSTF dar kartą rekomenduoja nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies bei kraujagyslių ligų ar vėžio profilaktikai.

  • 4 papildai virusų sezonui

    4 papildai virusų sezonui

    Ką patys gydytojai vartoja gripo ir kitų virusinių ligų sezono įkarštyje, kad nesusirgtų?

    Kad mūsų organizmo imuninė sistema patikimai kovotų su infekcijomis, reikalingi vitaminai. Peršalimo ligų ir gripo sezonu – tuo labiau.

    Bėda, kad vien pasižiūrėjus į vitaminų pasiūlą vaistinėse ima svaigti galva. Kai galimybių tiek daug, kaip išsirinkti tuos, kurie tikrai padeda?

    Vienas iš būdų – imti pavyzdį iš gydytojų, kurie, kaip ir visi mirtingieji, juk taip pat vartoja vitaminus. Tėra tik vienas nustebinti galintis skirtumas: jie nesusiperka visos abėcėlės ir kitiems nepataria.

    Tiek mitybos specialistai, tiek medikai savo namų vaistinėlėse laiko vos kelių rūšių vitaminus – ir tai ne kiaurus metus.

    Bet ne dėl to, kad manytų, jog organizmui visų kitų vitaminų nereikia. Tiesiog stengiasi kuo daugiau visų jų gauti su maistu. O paspirtį kapsulėmis ir tabletėmis pasilieka sunkiausiam metų laikui. Štai pagrindinis jų pasirinkimas.

    Vitaminas E

    Tai galingas antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą.

    Vitamino E deficitas – retenybė, todėl jo (ir ne tik jo vieno) gana lengva perdozuoti ir taip sau pakenkti.

    Todėl, gydytojų teigimu, geriausia ir saugiausia vitamino E gauti su maistu. O turtingiausi jo šaltiniai – sėklos, riešutai ir riešutų sviestas, tamsiai žalios lapinės daržovės (kaip špinatai ir brokoliai) bei vaisiai (pavyzdžiui, kiviai), pomidorai, mangai, kviečių gemalų aliejus.

    Vitaminas C

    Nors mitas, kad jis gali apsaugoti nuo peršalimo ligų, buvo išsklaidytas, vitamino C svarba stipriam imunitetui niekur nedingo.

    Geriausias būdas aprūpinti organizmą adekvačiomis vitamino C dozėmis yra per maistą. Taigi valgykite daug citrusinių vaisių (apelsinų, greipfrutų), taip pat kivių, bastutinių šeimos daržovių (žalių brokolių, briuselinių kopūstų),

    braškių, pomidorų, bulvių šviesia odele ir baltu minkštimu.

    2021-aisiais skelbta, kad vitaminai C ir D mažina ūmių kvėpavimo takų infekcijų riziką, trumpina juntamų ligos simptomų laiką. O 2022 metais nustatyta, jog vitaminas C ir pats vienas gali mažinti kvėpavimo takų infekcijų trukmę.

    Todėl net dauguma medikų, reguliariai nevartojančių multivitaminų ar kitokių papildų su vitaminais ir pirmenybę teikiančių jų gavimui su maistu, susirgę vis dėlto griebiasi vitamino C. Geria paprastai po 2 g dukart per dieną, kad greičiau pasveiktų.

    Kai kurie medikai peršalimo ligų sezonui taip pat rekomenduoja papildus su šeivamedžiais, vitaminais C ir D bei cinku.

    Vitaminas D

    Ne paslaptis, kad dauguma žmonių jo negauna pakankamai su maistu, nes tą išvis sunku padaryti. Todėl be vitamino D papildų nelabai įmanoma išsiversti – tai patvirtina ir profesionalūs medikai.

    Tuo labiau kad sprendžiant iš 2022-aisiais paskelbto tyrimo rezultatų, šis vitaminas dar ir gali padėti išvengti gripo.

    Tačiau specialistai pabrėžia: sveikai, gripui pasipriešinti galinčiai imuninei sistemai ne mažiau svarbi ir subalansuota mityba, geras miegas bei reguliari mankšta.

    Omega-3 riebalų rūgštys

    Nuo seno visiems žinoma, jog imuninei sistemai į naudą ir reguliariai vartojami žuvų taukai. Tačiau šiuolaikinių tyrėjų nuomonė šiuo klausimu – tarsi sūpuoklės: siūbuoja tai į vieną, tai į kitą pusę, bet iki galo taip ir nesutariama, kam derėtų rekomenduoti vartoti tokius papildus ir kokiomis dozėmis.

    Todėl prioritetas ir vėl turėtų būti maistas.

    Bet jeigu jūsų valgiaraštyje negausu omega-3 rūgščių turtingų produktų – pavyzdžiui, dėl to, kad nevalgote žuvies, – papildai bus puikus problemos sprendimas.

    Tarp kitko, jei tikrai ribojate gyvulinės kilmės produktus, gera išeitis bus grybai – jie turtingi ląstelienos, probiotikų ir omega-3 riebalų rūgščių taip pat.