Žyma: pacientai

  • Žmones su negalia nuvežti pas gydytoją valstybė nebeturi pinigų

    Žmones su negalia nuvežti pas gydytoją valstybė nebeturi pinigų

    Regionuose tolstant medicinai nuo žmogaus, pernai liepą visoje šalyje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga.

    Visgi tam numatytas biudžetas išseko. Nuo birželio pradžios nemokamai gydymo įstaigas pasiekti galės gulintys bei į transplantacijos procedūrą vykstantys pacientai.

    O kitų net ir sunkių pacientų kelionė į gydymo įstaigas priklausys tik nuo savivaldybių malonės. Panevėžio savivaldybė užtikrina, kad, nepaisant pasikeitusios nacionalinio lygmens tvarkos, pavėžėjimo paslauga būtų be pertrūkių teikiama ir hemodializuojamiems pacientams.

    Nemato žmonių

    Negalią turinčiuosius po vienu stogu subūrusios Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša teigė, kad pavėžėjimo paslauga labai reikalinga, tačiau patys neįgalieji pastebi, kad lėšos buvo naudojamos neracionaliai, dėl to biudžetas taip greitai ir išsemtas.

    „Pažįstama moteris užsisakė pavėžėjimo paslaugą iš Panevėžio į Birštono sanatoriją, bet taksi atvyko iš Kauno. Ir tokių istorijų – ne viena. Ar čia racionaliai naudojamos lėšos, jei transportas atvyksta iš visai kito miesto?“– stebisi J. Dumša.

    Pasak jo, pavėžėjimo paslauga teikiama tik darbo dienomis, bet ir Panevėžio krašto žmones su negalia vienijanti sąjunga yra sulaukusi prašymo padėti pervežti ligonę iš gydymo įstaigos į slaugos ligoninę savaitgalį, kai pavėžėjimo paslauga neprieinama.

    „Jeigu tik kokia nestandartinė situacija, sistema stringa, žiūrima ne į žmogų, o pasibaigusį darbo laiką“, – sako J. Dumša.

    Pasak jo, nors Panevėžyje kursuoja autobusai, nevaikštantiems ar sunkiai judantiems neįgaliesiems jais važinėti nėra patogu.

    Todėl J. Dumšos vadovaujama organizacija savo narius į užsiėmimus stengiasi atsivežti pati.

    „Kadangi ir aš sėdžiu ratukuose, autobusų vairuotojai mane puikiai mato. Bet yra žmonių, kurie sunkiai vaikšto, nors vizualiai to nematyti. Jiems reikia, kad autobusai privažiuotų arčiau šaligatvio, bet taip ne visuomet būna. Tokia pati problema egzistuoja visoje Lietuvoje“, – pažymi J. Dumša.

    P. Židonio nuotr.

    Nori ne tik pas gydytojus

    Anot J. Dumšos, labai geras projektas buvo socialinis taksi, kuris veždavo ne tik į gydymo įstaigas. Jo nebeliko, o privačių iniciatyvų neatsiranda.

    Privatus taksi, kuris galėtų vežti ir neįgaliuosius, būtų išsigelbėjimas daugeliui negalią turinčiųjų. O juo naudotis būtų itin patogu ir mamoms su kūdikių vežimėliais.

    „Negalią turintiems žmonėms reikia nuvykti ne tik į gydymo įstaigą, nemažai jų norėtų nueiti į kokį kultūrinį ar sporto renginį, bet be kitų pagalbos pasiekti namų neįmanoma. Jeigu tik turėtume mieste bent porą automobilių, kurie galėtų vežti ir ratukuose sėdintį žmogų, problema išsispręstų. Jau nekalbu apie kaimiškose vietovėse gyvenančius – ten žmonėms išvis sudėtinga, nes labai sumažino ir viešojo transporto. Visuomenė sensta, tad ši problema tik gilės“, – mano J. Dumša.

    Staigmena išmušė iš vėžių

    Žinia, kad pacientų pavėžėjimo paslaugai nebeliko valstybės finansavimo, lyg perkūnas iš giedro dangaus buvo ir šią paslaugą organizuojantiems socialinių paslaugų centrams.

    Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė teigė, kad žinia apie nutrauktą finansavimą pacientų pavėžėjimui išties nustebino.

    „Tikrai labai netikėta, tuo labiau kad važiavome į mokymus, konsultacijas, vyko pasitarimai tarp savivaldybių, diskutavome, kaip aktyvinti šią paslaugą, ir staiga gauname žinią, kad nutrūksta finansavimas“, – stebisi L. Kazokienė.

    Pasak jos, iš Panevėžio biudžeto lėšų nemokama pavėžėjimo paslauga buvo teikiama dializuojamiems asmenims – hemodializuojami pacientai ir toliau bus vežiojami į gydymo įstaigą, kaip buvo iki šiol.

    Valstybė apmokėdavo keliones tų asmenų, kurie registruodavosi dėl pavėžėjimo bendru telefono numeriu 1808.

    Šią paslaugą Panevėžyje teikdavo privatus vežėjas, laimėjęs skelbtą viešųjų pirkimų konkursą. Pavėžėjimo paslauga nemokamai buvo galima pasinaudoti, jeigu žmogus turi gydytojo siuntimą arba mažas pajamas ir vyksta į gydymo įstaigas.

    Dabar, pasak L. Kazokienės, nežinia, kaip bus su žmonėmis, kurie užsiregistravo jau anksčiau.

    „Jeigu žmogus registravosi tiesiai per Socialinių paslaugų centrą, tikrai nuvešime, o kaip bus su tais, kurie registravosi numeriu 1808, kol kas negalime atsakyti, nes patys nežinome. Mums patiems daugiau klausimų nei atsakymų. Ieškosime su Savivaldybe sprendimo ir nepalikti žmonių su jų problemomis vienų“, – pažadėjo L. Kazokienė.

    Lina Kazokienė. P. Židonio nuotr.

    Be susisiekimo neliks

    Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro direktorius Gintaras Navickas teigė, kad pacientų pavėžėjimo paslauga rajone teikiama jau ketveri metai ir ji finansuojama iš rajono Savivaldybės biudžeto.

    Todėl nutrūkus valstybės finansavimui rajono gyventojai, tikina G. Navickas, neliks be susisiekimo su gydymo įstaigomis.

    „Pradėjome vieni pirmųjų, kai dar net nebuvo ši paslauga organizuojama visos Lietuvos mastu. Tokia paslauga kaimiškose vietovėse labai reikalinga, tad ir toliau bus užtikrinama“, – sako G. Navickas.

    Tačiau Panevėžio rajone tėra vos du automobiliai, kurie iš kaimų žmones vežioja į įvairias gydymo įstaigas.

    O jei pacientas yra gulintis, jo pavėžėjimo paslauga perkama iš privataus vežėjo, kuris turi tam pritaikytą transporto priemonę.

    Pasak G. Navicko, pavėžėjimo paslauga rajone labai paklausi. Norint ją gauti, reikia kreiptis į savo seniūnijos socialinį darbuotoją, šis užpildo tam tikrą formą ir persiunčia Socialinių paslaugų centrui. Taigi, vietą rezervuoti reikia kuo greičiau.

    „Labai prašome, kad gyventojai registruotųsi kuo anksčiau, nes yra buvę ir taip, kad tą pačią dieną reikia nuvežti tris pacientus, bet turime tik du automobilius. Tokių atvejų, kad būtų piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, žmogus turi savo nuosavą transportą, bet nori pasinaudoti Savivaldybės pagalba, nepasitaikė“, – teigė G. Navickas.

     

  • Inovatyvių vaistų Lietuvos pacientai laukia ilgiausiai Europoje

    Inovatyvių vaistų Lietuvos pacientai laukia ilgiausiai Europoje

    Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva atsilieka nuo daugelio Europos valstybių, o laikotarpis, per kurį preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, yra ilgiausias iš visų 36 į tyrimą įtrauktų šalių, rodo tarptautinis tyrimas.

    Naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašus analizuojančio tyrimo (W.A.I.T.) duomenimis, iš 173 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio pradžioje buvo 28 . Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 80 vaistų.

    Vertinant laikotarpį, per kurį inovatyvūs vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje šis procesas vidutiniškai trunka 869 dienas. Europos vidurkis yra 518 dienų. Greičiausiai vaistai pasiekia pacientus Vokietijoje – vos per 52 dienas nuo vaisto registracijos ES.

    „Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, pastaruosius metus toliau ilgėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, jis siekė 536 dienas, 2023 m. – 794, o naujausias tyrimas rodo, kad vidutinis laukimo laikas artėja prie 2,5 metų ir trunka ilgiausiai Europoje“, – pranešime cituojama Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.

    Onkologinėms ligoms gydyti kompensuoti 8 inovatyvūs vaistai

    W.A.I.T. 2024 tyrime analizuoti ir onkologiniai vaistai.2020–2023 m. Europos vaistų agentūroje registruoti 56 inovatyvūs onkologiniai vaistai. Iš jų daugiausia – 54 medikamentai – prieinami Vokietijoje, tuo metu Lietuvoje – 8. ES valstybių vidurkis siekė 28 vaistus.

    Tyrimo duomenimis, Lietuva pagal laiką, per kurį vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus, užima paskutinę vietą ir siekia 978 dienas. Europos vidurkis – 540 dienų.

    Aukštesnę poziciją Lietuva pasiekė vertinant vaistų, skirtų retų ligų gydymui, prieinamumą. Iš 66 vaistų, registruotų per pastaruosius ketverius metus, Lietuvoje buvo prieinama 15, kai ES vidurkis siekė 28. Tuo metu vidutinis laukimo laikas buvo 688 dienos arba 133 dienomis ilgesnis, nei Europos vidurkis (555 dienos).

  • Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Skaitytojo pasiūlyta tema

    Sveikatos apsaugos ministerija eiles pas šeimos gydytojus bando trumpinti dalį jų krūvio perkeldama ant slaugytojų pečių.

    Dabar ir jie pacientams gali skirti diagnostinius tyrimus, slaugos procedūras, išrašyti kai kuriuos siuntimus pas specialistus.

    Visgi ir patys medikai, ir poliklinikų vadovai neslepia, kad eilėse skęstančios sveikatos apsaugos sistemos tokia reforma neišgelbės.

    Mat didžiąją dalį slaugytojams paskirtų funkcijų jie ir iki šiol atlikdavo. O receptus ir toliau išrašinės gydytojai, mat tą galinčių už juos padaryti slaugytojų – Lietuvoje vos saujelė.

    Varnelės lauks tris savaites

    „Sekundei“ paskambinusi panevėžietė pasakojo apstulbusi, kai Panevėžio rajono poliklinikos registratūroje išgirdo, kiek jai teks laukti eilėje pas šeimos gydytoją vien tam, kad išrašytų nuolat vartojamų vaistų dėl sutrikusios skydliaukės.

    Iki šiol visada, kai vaistų likdavo vos kelioms dienoms, ji paskambindavo savo šeimos gydytojai į kabinetą ir ši tą pačią dieną išrašydavo receptą.

    Tačiau gruodžio pabaigoje, susisiekusi su savo gydytoja, moteris išgirdo, kad privaloma registruotis registratūroje. O čia jos laukė netikėtumas: artimiausia laisva vieta – tik po trijų savaičių. Tiek teks laukti gydytojos skambučio.

    „Ar tai normalu? Registruotis registratūroje ir laukti tris savaites tik tam, kad gydytoja ant seno vaistų recepto uždėtų varnelę? Taip dirbtinai ir sukuriamos eilės. Jeigu dalį gydytojų krūvio perima slaugytojai, gal reikėtų įsteigti atskirą etatą slaugytojui, kuris tik pratęstų receptus. Ir nebeliktų dirbtinai sukurtų eilių. Aš nusipirksiu vaistų be kompensacijos, bet ne visi senjorai gali sau tą leisti ir jie priversti laukti“, – piktinosi pacientė.

    Nepalikti paskutinei dienai

    Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė teigė, kad tvarka, kai pacientai privalo registruotis poliklinikos registratūroje ar internetu, seniai nebėra naujiena.

    „Pacientai turi patys planuotis savo planinius vizitus pas gydytojus, ypač kai yra žinoma, kada baigsis vartojami vaistai. O kai būklė ūmi, reikalinga skubi pagalba, ji suteikiama tą pačią dieną. Pavyzdžiui, jei baigiasi insulinas, jis išrašomas tą pačią dieną, nes tai jau skubioji pagalba. Bet visais kitais atvejais privalu registruotis, o ne skambinti šeimos gydytojai“, – aiškino A. Indriliūnaitė.

    Anot jos, registratūroje įvertinama, ar žmogui reikalinga skubi pagalba, ar tai profilaktiniai tyrimai, ar kitos medicininės procedūros. Pagal žmogaus nusiskundimus ar poreikius yra skirstomi vizitai.

    „Juk paskambinus gydytojai ji privalo atsiversti paciento ligos istoriją, paklausti, kaip jis jaučiasi, kokia jo būklė, o tai reikalauja laiko“, – teigė poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė.

    Panevėžio rajono poliklinikoje prisiregistravusi pacientė pasakoja, jog vien tam, kad būtų išrašyti kompensuojamieji vaistai, eilėje jai teks laukti tris savaites. G. KARTANO nuotr.

    Trumpesnės eilės dar utopija

    Nuo sausio 1-osios jau ir slaugytojai galės atlikti dalį darbų, kuriuos iki šiol nudirbdavo gydytojas: išrašyti siuntimus, paskirti tam tikrus tyrimus, netgi pagal kompetenciją vertinti jų rezultatus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną, atlikti profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, paskirti tyrimus vykdant prevencines programas ar suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams.“

    K. Valantinas

    „Kiekvienas gydytojas turi komandą, kurią sudaro ne tik slaugytojas, bet prireikus ir kineziterapeutas, apylinkės administratorė, socialinis darbuotojas. Tikimės, kad ilgainiui tai gali padėti mažinti eiles, bet kiek jos galėtų trumpėti, dar sunku atsakyti“, – tvirtino A. Indriliūnaitė.

    Receptui išrašyti reikalingas magistras

    Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas iš tokios pertvarkos didelių pokyčių nesitiki.

    Jo nuomone, nors slaugytojams pridėta daugiau atsakomybės, pokyčiai bus minimalūs.

    „Iš esmės keičiasi tik tai, kad slaugytojai galės skirti daugiau tyrimų. Pavyzdžiui, cukraus kiekio tyrimus galėdavo paskirti tik šeimos gydytojas, dabar tą galės padaryti ir slaugytojas. Bet ir iki šiol tą darydavo, tik gydytojo prižiūrimi“, – sako poliklinikos direktorius.

    Anot jo, didelė pagalba būtų tada, jeigu slaugytojams būtų leidžiama lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pratęsti vaistų receptus.

    Dabar, pavyzdžiui, jeigu žmogus vartoja vaistus nuo spaudimo jau ne vienerius metus, juos pratęsti galės ne tik šeimos gydytoja, bet ir vadinamosios išmaniosios slaugės, turinčios magistro diplomą. Bėda ta, jog slaugytojų, turinčių tokį išsilavinimą, anot K. Valantino, per visą Lietuvą tėra vienetai.

    „Mes laukiame, kol tą galės padaryti ir paprastas slaugytojas. Bet tam reikia, kad Seimas pakeistų slaugos praktikos įstatymą. Tada būtų tikrai paprasčiau ir nuo gydytojų būtų nuimtas nemažas krūvis“, – tvirtino K. Valantinas.

    Siuntimo – pas slaugytoją

    Vis dėlto, anot direktoriaus, poliklinikos slaugytojai bent jau galės savarankiškai skirti tyrimus ar atlikti kai kuriuos kitus darbus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugybę metų yra prižiūrimas kardiologo, okulisto ar kito specialisto ir iš šeimos gydytojo jam tereikėdavo siuntimo pas juos, dabar jį išrašyti galės ir slaugytojai.

    Vadinasi, bent teoriškai eilės pas gydytojus galėtų sutrumpėti.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams. Tačiau kad pajustume didesnius pokyčius, reikia slaugytojams suteikti daugiau kompetencijų“, – mano K. Valantinas.

  • Pradėjo veikti naujas eilių stebėjimo įrankis – interaktyvi švieslentė

    Pradėjo veikti naujas eilių stebėjimo įrankis – interaktyvi švieslentė

     Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA) sukūrė naują eilių pas gydytojus stebėjimo įrankį.

    Švieslentė, atvaizduojanti Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinės sistemos duomenis, leis stebėti eilių dinamiką ir identifikuoti problemas, taip pat stebėti taikomų poveikio priemonių efektyvumą, teigiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.

    Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad naujosios švieslentės nauda dvejopa – naudojantis ja gyventojai galės orientuotis, kur eilės mažiausios, į kurias gydymo įstaigas vykti konsultacijų, o sveikatos apsaugos politikos formuotojai įgyja įrankį, kuris leis priimti duomenimis grįstus sprendimus.

    „Atsiranda raktas, atrakinantis bene didžiausią šiandienos sveikatos apsaugos sistemos ydą – eiles. Iki šiol eilių statistika buvo grindžiama pačių gydymo įstaigų pateikiamais duomenimis, dabar bus matomas tikras vaizdas apie padėtį gydymo įstaigose. Švieslentė leis priimti duomenimis grįstus sprendimus, identifikuoti problemines vietas, tokias kaip konkrečių gydymo įstaigų paslaugų prieinamumas, gydytojų laikų atvėrimas, konkrečių specializacijų medikų trūkumas“, – pranešime pažymi A. Dulkys.

    Švieslentė yra prieinama internetu. Ji leis objektyviai identifikuoti specialistus, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir regionus, kur eilės didžiausios. SAM ir VLK analizuos šią informaciją ir tikslingai taikys poveikio priemones (tikslinių paslaugų kompensavimas, įstaigų, kurios geba suteikti daugiau paslaugų, prioretizavimas ir kt.). Švieslentė taip pat leis stebėti, ar taikant tam tikras priemones eilės trumpėja, rašoma pranešime.

    Naujojoje švieslentėje informacija yra nuolat atnaujinama ir yra grįsta realiais IPR informacinės sistemos duomenimis apie registracijas ir vizitus pas gydytojus. Kad švieslentė funkcionuotų visa apimtimi, prie jos turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos. Jos taip pat turėtų pateikti visus konsultacijų laikus – šiuo metu tokių yra mažesnioji dalis, tad vienas svarbiausių darbų įgalinant švieslentės veikimą yra aktyvus darbas su gydymo įstaigomis.

    Iki šiol VLK vykdė eilių stebėseną, kartą per mėnesį surinkdama gydymo įstaigų pateikiamus duomenis apie jose esančias pacientų laukimo eiles. Šie duomenys nebuvo pakankamai objektyvūs ir tikslūs, jie atvaizduodavo tik vienos mėnesio dienos situaciją, pažymima pranešime.

    Šiuo metu vienas iš dešimties pacientų pas gydytojus specialistus registruojasi per IPR informacinę sistemą (e. sveikata), o gydymo įstaigos joje registruoja dalį vizitų. Vertinant paskutinių trijų mėnesių duomenis, per IPR informacinę sistemą buvo registruojamasi dėl 14,4 proc. pirminių sveikatos priežiūros paslaugų ir 47,4 proc. specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

    „Dėl tokios apimties duomenų reprezentatyvumo kol kas laukimo laiko iki apsilankymų duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Duomenų vertinimas bus atliekamas tuomet, kai bus užtikrinta pakankama imtis, nes dabartiniai duomenys atspindi tik nedidelę dalį gydymo paslaugų prieinamumo gyventojams“, – teigiama pranešime.

    Skatindama gydymo įstaigas registruoti pacientus per IPR informacinę sistemą, SAM inicijavo susitikimus su įstaigų ir savivaldybių atstovais. Susitikimų metu buvo pristatyti jau atlikti ir planuojami sistemos vystymo darbai, aptarti sistemos naudotojams rūpimi klausimai. SAM vertinimu, susitikimai buvo naudingi – nuo 2022 m. lapkričio stebimas ženklus įstaigų naudojimosi IPR informacine sistema augimas. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį vizitų deklaravimas sistemoje išaugo daugiau nei tris kartus pirminėje sveikatos priežiūroje ir daugiau nei du kartus specializuotoje sveikatos priežiūroje.

    Šiuo metu visa arba beveik visa apimtimi IPR sistema pirminėje sveikatos priežiūroje naudojasi Kelmės rajono psichikos sveikatos centras, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Panevėžio miesto odontologijos poliklinika, Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centras bei Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centras, o specializuotoje priežiūroje – Švenčionių rajono ligoninė, Ortopedijos paslaugų klinika, Kėdainių ligoninė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, Pasvalio ligoninė, Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė, Vilkaviškio ligoninė, Biržų ligoninė ir kitos įstaigos.

  • Lietuvoje stringa naujų vaistų vertinimas: pacientai nesulaukia gydymo

    Lietuvoje stringa naujų vaistų vertinimas: pacientai nesulaukia gydymo

    Inovatyvių vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą procese susiklostė itin dramatiška situacija.

    Dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje medikai gali skirti vos penktadalį Europos vaistų agentūroje patvirtintų naujausių medikamentų, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.

    Visiškai priešingai situacija esą klostosi kitose Europos Sąjungos šalyse. Čia onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams prieinami net 9 iš 10 moderniausių vaistų.

    Per metus – vos 2 nauji vaistai

    Pasak medikų ir pacientų organizacijų atstovų, Lietuvoje yra daug pacientų, kuriems šiuo metu nėra galimybės nemokamai skirti naujausią gydymą.

    „Pacientai ieško veiksmingiausių būdų sustabdyti ligą ir naujausių metodų, padedančių pasveikti. Liūdniausia, kai galinčių padėti vaistų yra, paciento būklė leidžia juos taikyti, tačiau vaistai nėra kompensuojami“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vadovė Birutė Brasiūnienė.

    Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje patekimo į kompensuojamų vaistų sąrašus laukia per 70 medikamentų.

    „Didžioji dalis bylų – onkologinėms ligoms skirti vaistai. Jų vertinimas įstrigo 2020-aisiais, kuomet buvo nustatyta nauja tvarka, pagal kurią vertinamas vaistų kompensavimas“, – sakė J. Smilgaitė.

    Visų vertinimo laukiančių vaistų efektyvumas ir veiksmingumas yra patvirtintas Europos vaistų agentūroje. Tačiau tam, kad šalis galėtų šiuos vaistus kompensuoti savo pacientams, turi būti priimtas sprendimas, ar šalis gali mokėti už papildomą jų teikiamą naudą.

    2020 m. į kompensuojamų vaistų sąrašą Vokietijoje buvo įtrauktas 41 naujas vaistas, Austrijoje – 32, Lietuvoje – vos 2.

    Vėluojama beveik dvejus metus

    Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, teoriškai naujų vaistų vertinimas turėtų užtrukti iki pusmečio – 180 dienų. Tačiau realybėje šios nuostatos nepaisoma. Šiuo metu vertinamos dar 2020 metų rudenį pateiktos paraiškos.

    Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės Rugilės Pilvinienės aiškinimu, tikslaus atsakymo, kada bus įvertintos susikaupusios paraiškos, nėra.

    „Vėluojame įvertinti apie 70 paraiškų ir tikimės, kad tai užtruks ne ilgiau kaip pusantrų metų. Tuomet galėsime pradėti vertinti jau naujai teikiamas paraiškas”, – sakė R. Pilvinienė.

    Pasak asociacijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės, tokia situacija kasdien kainuoja pacientų gyvybes. Tačiau šiuo metu dėl to atsakomybę tenka prisiimti gydytojams ir pacientus atstovaujančioms organizacijoms.

    „Jei anksčiau skaičiuodavome, kad prognozuojama paciento gyvenimo trukmė yra 9 mėnesiai, naujausių vaistų dėka mes galime prailginti išgyvenamumo vidurkį net iki 5 metų. Todėl žmonės ir ieško būdų gauti naujausius vaistus – jie nori pasveikti ir gyventi“, – sakė B. Brasiūnienė.

    Kaltinamas finansavimo trūkumas

    Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Gedimino Žižiaus teigimu, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse pacientai vaistus gauna pakankamai greitai – vertinimo procedūros užtrunka iki pusmečio. Tuo tarpu Lietuvoje – kartais net keliolika metų.

    Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas teigia, kad inovacijų prieinamumas keletą metų buvo sritis, kuriai nebuvo skirta finansavimo.

    „Finansavimo nebuvimas lėmė, kad netekome ir žmogiškųjų resursų, reikalingų paraiškoms vertinti. Šiuo metu jau skirtas pakankamas finansavimas ir suburta nauja darbuotojų komanda. Tikimės, kad paraiškų vertinimo procesas jau juda ir, kad pilnai įvertintų paraiškų daugės“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.

    Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą neįtrauktus, tačiau Europos vaistų agentūroje patvirtintus medikamentus pacientai gali įsigyti savo lėšomis. Tokiu atveju vieno mėnesio gydymo kursas pacientui gali atsieiti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.