Žyma: operacija

  • Atsisakykite operuotis penktadienį – šią dieną didžiausia mirties rizika

    Atsisakykite operuotis penktadienį – šią dieną didžiausia mirties rizika

    Dauguma pacientų retai susimąsto, kurią savaitės dieną geriausia atlikti operaciją.

    Tačiau naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją – pacientai, operuoti penktadienį, susiduria su didesne komplikacijų ir net mirties rizika nei tie, kuriems operacija atlikta kitomis dienomis.

    Bet kiek iš tikrųjų padidėja nepalankaus baigties tikimybė ir kodėl?

    Mokslininkai pateikė atsakymą, kuris priverčia susimąstyti apie savaitės dienos svarbą tokiose situacijose.

    Kodėl penktadieninės operacijos pavojingesnės?

    Kanadoje atliktas tyrimas, publikuotas „JAMA Network Open“, išanalizavo beveik 430 000 pacientų, kuriems 2007–2019 m. buvo atlikta viena iš 25 dažniausiai pasitaikančių chirurginių operacijų.

    Duomenų analizė parodė, kad pacientams, operuotiems penktadienį, neigiamų pasekmių rizika – įskaitant mirtį per 30 dienų po operacijos, pakartotinę hospitalizaciją ir pooperacines komplikacijas – buvo 5 proc. didesnė.

    Iš pirmo žvilgsnio šis skirtumas atrodo nedidelis, tačiau kiti tyrimai rodo dar grėsmingesnius rezultatus.

    Pavyzdžiui, 2015 m. Nyderlanduose atliktas tyrimas nustatė, kad mirtingumas po penktadieninių operacijų buvo net 20 proc. didesnis.

    Dar platesnis 2018 m. metaanalizės duomenys atskleidė 24 proc. išaugusią riziką.

    Šių duomenų dėsningumas rodo rimtą problemą, ypač turint omenyje, kad kalbama apie žmonių gyvybes ir sveikatą.

    Kodėl penktadieninės operacijos dažniau baigiasi komplikacijomis?

    Vienas pagrindinių veiksnių – vadinamasis „savaitgalio efektas“.

    Savaitgaliais ligoninėse smarkiai sumažėja gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo skaičius. Dėl to pacientai, operuoti penktadienį, lieka su mažesne medicinine priežiūra.

    Jei pirmosiomis valandomis po operacijos kyla komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimas, infekcija ar ūmus skausmas, būtina greita reakcija.

    Tačiau savaitgaliais dėl mažesnio personalo ir ribotos diagnostinės įrangos prieinamumo šios problemos gali būti pastebėtos per vėlai.

    Dar viena svarbi priežastis – chirurgų patirtis.

    Tyrimai rodo, kad penktadieniais operuoja dažniau mažiau patyrę chirurgai, nes aukštesnės kvalifikacijos specialistai jau yra baigę darbo savaitę arba yra neprieinami konsultacijoms.

    Be to, savaitgaliais budintys gydytojai dažnai neturi galimybės pasikonsultuoti su vyresniais kolegomis, nes dauguma jų nedirba.

    Tai sumažina galimybes operatyviai priimti tinkamus sprendimus sudėtingose situacijose.

    Diagnostinių tyrimų prieinamumas savaitgaliais – ribotas

    Dar viena problema – diagnostinių tyrimų apribojimai savaitgaliais.

    Jei darbo dienomis pacientai gali per kelias valandas atlikti būtinus kraujo tyrimus, ultragarsą, magnetinio rezonanso ar kompiuterinę tomografiją, savaitgaliais šie tyrimai arba atliekami ribotai, arba jų tenka laukti gerokai ilgiau.

    Tai gali lemti diagnostikos ir gydymo uždelsimą, o pooperacinių komplikacijų atveju greita reakcija gali būti gyvybiškai svarbi.

    Kaip paciento išrašymo vėlavimas veikia sveikatą?

    Dar vienas aspektas – pacientų išrašymo iš ligoninės tvarka.

    Darbo dienomis gydytojai stengiasi kuo greičiau išrašyti pacientus, kad atlaisvintų lovas naujiems pacientams.

    Savaitgaliais šis procesas sulėtėja dėl mažesnio dirbančio personalo kiekio.

    Dėl to penktadienį operuoti pacientai ligoninėje praleidžia ilgiau, o tai didina infekcijų ir kitų komplikacijų riziką.

    Ligoninėse paplitusios pavojingos infekcijos, įskaitant grybelines ir bakterines, kurios net steriliose sąlygose gali sukelti rimtų pasekmių.

    Kaip sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką?

    Nors visiškai pašalinti rizikos neįmanoma, galima imtis priemonių jai sumažinti.

    Jei įmanoma, operaciją rekomenduojama planuoti savaitės pradžioje – pirmadienį arba antradienį.

    Tai užtikrins, kad pirmosiomis kritinėmis dienomis po operacijos pacientas gaus daugiau medicininės priežiūros.

    Taip pat svarbu iš anksto pasidomėti chirurgo kvalifikacija ir patirtimi.

    Būtina aptarti pooperacinės priežiūros planą ir išsiaiškinti, kokie specialistai bus prieinami, ypač jei operacija vis dėlto numatyta penktadienį.

    Apibendrinant galima teigti, kad penktadieniais atliekamos operacijos iš tiesų kelia didesnę komplikacijų ir net mirties riziką.

    Šis rizikos padidėjimas gali siekti nuo 5 proc. iki 25 proc., o tai pakankamai svarbus rodiklis, į kurį reikėtų atsižvelgti planuojant operacijos datą.

  • „Tiesiog pasaulio pabaiga“ tapo nauja pradžia

    „Tiesiog pasaulio pabaiga“ tapo nauja pradžia

    Nors sakoma, kad atsitiktinumų nebūna, vienas žinomiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, režisierius Valentinas Masalskis įsitikinęs: visas gyvenimas – atsitiktinumų virtinė.

    Savo angelui sargui jis dėkingas, kad tie atsitiktinumai suvedė su garsiausiu savo srities profesionalu Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoju radiologu Andriumi Pranculiu.

    Į Panevėžio medikų rankas režisierius V. Masalskis pateko sudėtingos būklės, tačiau jau kitą dieną po operacijos dalyvavo Juozo Miltinio dramos teatre statomos pjesės „Tiesiog pasaulio pabaiga“ repeticijoje.

    Tylusis žudikas

    Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė – kraujagyslių pakenkimai – viena dažniausių patologijų.

    Didžiausia bėda, kad dažnai žmogus nesupranta sergantis ateroskleroze, kol nepasireiškia simptomai.

    Ne taip retai ši liga iš karto smogia visu stiprumu – ištinka insultas ar miokardo infarktas.

    Režisierius, aktorius Valentinas Masalskis taip pat nė neįtarė, kad jo miego arterija beveik visiškai užsikimšusi, kol vieną dieną namuose tiesiog nualpo.

    „Gyvename lydimi atsitiktinumų. Atsitiktinumas, kad praradau sąmonę savo namuose, kad kitą dieną jau lėkiau į repeticiją Panevėžyje, kur buvo Andrius (gydytojas Andrius Pranculis – aut. past.). Susipažinau su Andriumi tik todėl, kad atsirado Audra iš Kintų, kuri su Andriumi kartu buvo Amerikoje pirkti aparatūros. Ji netyčia užėjo pas mano žmoną į parodą, ši netyčia išsipasakojo ir taip netyčia čia atsidūriau“, – apie kiek painiai susiklosčiusias aplinkybes, atvedusias į Respublikinę Panevėžio ligoninę, pasakojo V. Masalskis.

    Režisierius Valentinas Masalskis. G. Kartano nuotr.

    Stebuklo dalis

    Klaipėdoje gyvenantis režisierius atsitiktinumu vadina ir faktą, kad prieš kiek daugiau nei pusmetį sutarė Panevėžyje, J. Miltinio dramos teatre statyti naujausią savo premjerą – Žano Luko Lagarso dramą „Tiesiog pasaulio pabaiga“.

    O Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba vienas geriausių visoje šalyje radiologų A. Pranculis. Nors susitikimą su A. Pranculiu režisierius norėjęs atidėti, juk visa kūrybinė komanda intensyviai ruošėsi premjerai, tačiau netikėtai sušlubavusi sveikata privertė ieškoti pagalbos.

    V. Masalskiui atvykus į Respublikinę Panevėžio ligoninę, jos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas režisieriui atliko echoskopiją ir pacientą nukreipė pas gydytoją radiologą A. Pranculį.

    „Kaip paskambinau gydytojui, jis pakvietė ateiti aštuntą valandą ryte, o vakare galbūt pavyks padaryti operaciją. Pajuokavau: tai ką dabar – man galvą skelsite ar kaip kitaip bandysite gelbėti? Ne, sako, pabandysiu įlįsti į vidų. Ir išties, mane pirmadienį išoperavo, o jau antradienį 11 val. dalyvavau repeticijoje“, – prisiminė V. Masalskis.

    A. Pranculio režisieriui atliekamoje operacijoje dalyvavo ir pats A. Čepkauskas.

    Režisieriaus teigimu, ši operacija prilygo kone stebuklui, sukėlusiam savotišką šoko terapiją.

    Po operacijos jis apskambino visus artimuosius, nes vis dar buvo sunku suvokti, kas įvyko.

    „Per penkiolika minučių buvo nustatyta, kad mano gyvybė kabo ant plauko, per tas pačias penkiolika minučių įlindo į mano galvą ir atvėrė užsikimšusią arteriją. Nežinau net kaip apsakyti savo dėkingumą – ligoninę dabar galiu vadinti savo antrojo gimimo vieta. Be galo esu dėkingas visam kolektyvui“, – kalbėjo V. Masalskis.

    Visą medikų komandą, grąžinusią jam sveikatą, režisierius pakvietė į savo režisuojamo spektaklio premjerą J. Miltinio dramos teatre.

    „Nesu išskirtinis atvejis. Gydytojas A. Pranculis tikrai turėjo dar sudėtingesnių atvejų. Bet tai tik įrodo, kad pasaulis yra žymiai įdomesnis, negu mums patiems atrodo. Galiu drąsiai pasakyti: mano gyvenimas man nepriklauso. Aš tiesiog gyvenu, o kažkas mane saugo, kad atsidūriau būtent čia, Panevėžyje. Labai gera stebėti tą gyvenimą. Ir kaip bitelei rinkti tuos visus įvykius“, – kalbėjo V. Masalskis.

    Po mėnesio režisieriui teks dar kartą aplankyti Panevėžio medikus – atvykti tyrimams pas A. Čepkauską.

    Itin dažna patologija

    Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis radiologas A. Pranculis pripažįsta: režisieriaus V. Masalskio būklė buvo itin sudėtinga ir laukti ilgiau buvo rizikinga – miego arterija visiškai susiaurėjusi.

    „Galime sakyti, kad paciento gyvybė kabojo ant plauko“, – kokios būklės garsusis režisierius atvyko į ligoninę, pasakojo A. Pranculis.

    Mediko teigimu, tokia patologija ganėtinai dažna ir itin pavojinga, nes gali lemti greitą krešulio susidarymą.

    O kai kraujagyslė tiek daug susiaurėjusi, krešulį labai sudėtinga ištraukti.

    „Jei nebūtų pavykę atlikti stentavimo, rizika patirti insultą būtų buvusi labai didelė. Galime pasidžiaugti, kad V. Masalskis į ligoninę atvyko pačiu laiku. Pacientas atvyko rizikingos būklės, pati operacija taip pat buvo rizikinga, bet viskas praėjo sklandžiai“, – sako A. Pranculis.

    Gydytojas A. Pranculis. G. Kartano nuotr.

    Padėka – geriausias įvertinimas

    V. Masalskis gyvybę gelbėjusiam medikui atsidėkojo padovanodamas knygą apie save patį „Ieškant teatro“ ir simbolinę prasmę turinčią skulptūrą.

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus teigė, jog kad ir kaip būtų gaila, dauguma visuomenės dažniau mėgsta rašyti neigiamus atsiliepimus, nors medikai visada siekia geriausio rezultato – ar gydytų prezidentą, ar režisierių, ar paprastą žmogų.

    Tad kiekviena padėka – didžiulis įvertinimas ir paskatinimas.

    Mindaugas Vaitkus. G. Kartano nuotr.

    „Visos padėkos malonios. Kai ant operacinio stalo guli žinomas žmogus, natūralu, kad ir gydytojui gali sudrebėti ranka, bet šįkart ranka nesudrebėjo, tai tik įrodo mūsų specialistų profesionalumą“, – sako M. Vaitkus.

     

     

  • Chirurgai dalinasi žiniomis apie kirkšnies išvaržos operacijas ir jų ypatumus

    Chirurgai dalinasi žiniomis apie kirkšnies išvaržos operacijas ir jų ypatumus

    Kaip rodo statistika kirkšnies išvaržų operacijos patenka į dažniausiai atliekamų operacijų trejetą visame pasaulyje. Be to, chirurgijos praktika rodo, kad ši operacija yra dažniausiai pasitaikanti chirurgiškai gydoma liga vyrams. Moterys su minėta problema susiduria sąlyginai retai. Skaičiuojama, kad kirkšnies išvarža pasitaiko tik apie 3 proc. moterų, kai vyrų gretose šis skaičius siekia daugiau nei 25 procentus.

    Trumpa kirkšnies išvaržų gydymo istorija ir metodai

    Kirkšnies išvaržų gydymo istorija siekia senovės Egipto laikus. Tiesa, gydymas tuo metu nebuvo toks efektyvus, kaip norėtųsi. Tuomet buvo naudojami išvaržų vartų kamščiai ir įvairiausi bandažai. Lipnūs tvarsčiai ir bandažai buvo naudojami ir XIV amžiuje, o pacientai kelis mėnesius negalėjo keltis iš lovos. Siekiant tobulinti gydymo sprendimus, kirkšnies išvaržai buvo taikomi įvairiausi gydymo metodai ir būdai, tačiau šiuolaikinio mokslo apie išvaržas pradžia siejama tik su 1884 metais, kuomet buvo atlikta pirmoji operacija, atsižvelgiant į žmogaus anatomiją ir šios ligos priežastis. Operacijos metu chirurgas atvėrė išvaržos kanalą, išpreparavo maišą, perrišo jį ir rekonstravo pilvo sienelę sutvirtindamas ir persiūdamas pavienėmis šilko siūlėmis. Ši operacija davė stiprų pagrindą kirkšnies išvaržų gydymo metodikos tobulinimui.

    XX a. viduryje buvo pradėtos plačiai naudoti dvi kirkšnies išvaržos operacijos be sintetinių implantų. Šias operacijas chirurgai taiko ir šiandien Lietuvoje. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad jei operacijos metu nenaudojami jokie implantai, išvaržos vėl atsiranda. Chirurgijos praktika rodo, kad recidyvų skaičius yra gana didelis ir gali siekti iki 20 proc. Dėl šios priežasties ilgą laiką buvo ieškoma patikimesnių kirkšnies išvaržos operacijų būdų, o praėjusio amžiaus pabaigoje buvo pradėtas taikyti ir naujas išvaržų operavimo metodas, kai pilvo sienos sustiprinimui naudojamas specialus sintetinis tinklelis, leidęs sumažinti apie 50 proc. išvaržos pasikartojimų. Kitas svarbus žingsnis, padedantis efektyviai spręsti kirkšnies išvaržos problemas šiomis dienomis, yra laparoskopinės išvaržos operacijos, kurių pirmoji buvo atlikta 1982 m.

    Chirurgai nurodo svarbiausius šiuo metu taikomų kirkšnies išvaržų operacijų aspektus

    Šiandien kirkšnies išvarža operuojama taikant tris dažniausias metodikas. Chirurgai pacientams siūlo Lichtenstein operaciją, taip pat transabdominalinę  preperitoninę (TAPP) arba totalinę  ekstraperitoninę (TEPP) operacijas. Priimant sprendimą, svarbu įvertinti kiekvienos procedūros metodiką ir rizikas.

    • Lichtenstein –  tai atviro tipo operacija, kurios metu naudojamas sintetinis tinklelis pilvo sienai sustiprinti. Tai patikima ir laiko patikrinta metodika, po kurios išvaržų pasikartojimų skaičius yra nedidelis ir gali siekti iki 7 proc. Operacijos metu taikoma vietinė arba regioninė nejautra. Metodo privalumas yra tai, kad dažniausiai šią operaciją pacientai lengvai toleruoja, tačiau svarbu pažymėti, kad pooperacinis laikotarpis yra skausmingas, o reabilitacijos laikas yra ilgas ir gali užsitęsti net iki kelių mėnesių.
    • TAPP – tai laparoskopiškai per pilvo ertmę atliekama operacija, kurios metu taip pat yra naudojamas sintetinis tinklelis. Svarbiausi šio metodo privalumai yra mažas išvaržų pasikartojimų skaičius, vos kelių savaičių trukmės reabilitacija ir nedidelis pooperacinis skausmas. Tiesa, chirurgai primena, kad operacijos metu yra taikoma bendroji nejautra,  todėl šis metodas gali netikti, jei pacientas serga tam tikromis ligomis, pvz., turi širdies kraujagyslių problemų, be to, kadangi operacija atliekama per pilvo ruimą, yra galimos retos komplikacijos (pilvo organų sužeidimai, žarnų nepraeinamumas).
    • TEPP – tai moderni laparoskopinė operacija, kuri atliekama nepatenkant į pilvo ruimą, kas leidžia išvengti bet kokių galimų pilvo komplikacijų. Šis metodas turi visus su laparoskopine operacija siejamus privalumus: nedidelis skausmas po operacijos, greita reabilitacija, itin mažas išvaržų pasikartojimų skaičius ir operacijos patikimumas.

    Keli praktiniai patarimai, arba kodėl svarbu kreiptis į patyrusį chirurgą?

    Jei jums diagnozuota kirkšnies išvarža, kreipkitės į abdominalinės chirurgijos specialistą, sukaupusį ilgametę patirtį chirurgijos srityje. Vertinant tiek Lietuvos, tiek tarptautinių chirurgų patirtis, paprastai yra teigiama, kad laparoskopinės kirkšnies išvaržos operacijos yra optimaliausias sprendimas paciento gydymui, tačiau apie tinkamiausią metodą jūsų situacijoje turėtumėte pasikalbėti su jus gydančiu chirurgu, kuris padės priimti teisingiausią sprendimą individualiu atveju.

    Tam tikrose situacijoje kenčiant dėl kirkšnies išvaržos keliamų problemų, rekomenduojama neatidėlioti gydymo ir pagalvoti apie privataus chirurgo paslaugas – rinkitės privačius chirurgijos centrus, kuriuose naudojama pažangiausia gydymo technika, o operacijos yra planuojamos atsižvelgiant į paciento poreikius ir pageidavimus. Įsitikinkite, kad jus operuojantis chirurgas turi ilgametę patirtį ir gali smulkiai bei suprantamai išaiškinami vieno ar kito siūlomo operacijos būdo privalumus, trūkumus ir galimas rizikas. Taip būsite tikri, kad jums atlikta operacija bus greita, veiksminga ir nesukels nemalonių pasekmių, o esant bet kokiems klausimams chirurgas suteiks visus jums rūpimus atsakymus.