Žyma: oda

  • Sveikatos eliksyras iš neskrudintų pupelių

    Sveikatos eliksyras iš neskrudintų pupelių

    Žalioji kava seniai nebėra tik dar viena trumpalaikė sveikatingumo tendencija. Ir štai kodėl.

    Šios pupelės – tai neskrudintos kavamedžio sėklos, kurios išsaugo kur kas daugiau natūralių naudingųjų medžiagų.

    Ypač svarbi sudėtinė dalis yra chlorogeno rūgštis – galingas antioksidantas, kuris beveik visiškai sunyksta tradicinio skrudinimo metu. Būtent šis junginys suteikia žaliajai kavai unikalų poveikį organizmui.

    Gana daug žmonių įprastą rytinį gėrimą jau iškeitė į šią švelnesnę ir natūralesnę alternatyvą. Svarstantiems paįvairinti savo kasdienybę organizmui naudingu ritualu žalioji kava gali tapti puikiu pasirinkimu, stebinančiu netikėtomis savybėmis.

    Pagalba reguliuojant kūno svorį

    Žaliosios kavos ekstraktas gali būti puikus sąjungininkas tiems, kurie stengiasi atsikratyti papildomų kilogramų.

    Jos sudėtyje esanti jau minėta chlorogeno rūgštis padeda sumažinti angliavandenių pasisavinimą virškinimo trakte. Taip pat ji skatina medžiagų apykaitą ir padeda organizmui efektyviau deginti riebalus.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad žaliosios kavos ekstraktas gali prisidėti prie svorio mažėjimo net ir iš esmės nekeičiant kitų mitybos ar fizinio aktyvumo įpročių.

    Cukraus kiekio kraujyje balansas

    Išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje – ne visada lengva užduotis. Tačiau žalioji kava ir čia gali padėti.

    Moksliniai duomenys rodo, kad chlorogeno rūgštis ne tik lėtina gliukozės pasisavinimą žarnyne, bet ir slopina jos išsiskyrimą iš kepenų. Šis dvigubas poveikis padeda išvengti staigių cukraus šuolių kraujyje po valgio.

    Turintiems riziką susirgti II tipo diabetu žaliosios kavos įtraukimas į valgiaraštį gali padėti kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

    Ramstis širdžiai

    Širdies ir kraujagyslių sistemai žalioji kava, tikėtina, irgi į naudą.

    Tyrimai atskleidžia, kad ji gali pastebimai sumažinti kraujospūdį asmenims, sergantiems hipertenzija, – viena pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių. Mat toji pati chlorogeno rūgštis gerina kraujagyslių funkcijų efektyvumą ir mažina uždegiminius procesus.

    Net specialistai sutinka, kad reguliarus šio gėrimo vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje prisideda prie bendros širdies sveikatos stiprinimo.

    Galingas antioksidantų šaltinis

    Laisvieji radikalai organizme pažeidžia ląsteles, spartina senėjimą ir skatina ligų vystymąsi. Neskrudintose kavos pupelėse gausu antioksidantų, kurie efektyviai kovoja su šiomis kenksmingomis molekulėmis.

    Kadangi žalioji kava nėra termiškai apdorota, joje antioksidantų koncentracija yra daug didesnė nei įprastoje kavoje. Šie junginiai apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką.

    Smegenų veiklos stimuliavimas

    Žalioji kava padeda palaikyti proto aštrumą. Joje esantis kofeinas suteikia švelnesnį ir tolygesnį energijos srautą, palyginti su tradicine kava. Tai padeda padidinti budrumą, pagerinti koncentraciją bei reakcijos laiką be staigaus energijos šuolio, neretai lydimo vidinio drebulio.

    Be to, antioksidantai saugo smegenų ląsteles nuo pažeidimų ir neurodegeneracinių ligų.

    Nuotaikos gerinimas

    Ir vėl gelbsti kofeinas. Esantis žaliojoje kavoje, jis veikia tam tikrus neuromediatorius smegenyse, o tai gali padėti pakelti nuotaiką ir mažinti emocinį išsekimą.

    Jau užsiminėme, kad, skirtingai nuo įprastos kavos, žalioji kava energiją atiduoda palaipsniui, todėl vėliau išvengiama staigaus jėgų kritimo.

    Daugelis vartotojų pastebi, kad pakeitus įprastą kavą žaliąja, sumažėja juntamas nerimas, nes gėrimas veikia subalansuotai.

    Odos atjauninimas

    Kovoje su odos senėjimu gali padėti ne tik brangūs kremai, bet ir žalioji kava.

    Chlorogeno rūgštis ir kiti antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurių atsiradimą skatina ir saulės spinduliai bei aplinkos tarša. Tad reguliariai geriama žalioji kava padeda mažinti smulkių raukšlių ir pigmentinių dėmių matomumą.

    Ne veltui žaliosios kavos ekstraktas dažnai naudojamas kosmetikos gamyboje odos elastingumui bei jaunatviškam švytėjimui palaikyti.

    Natūrali detoksikacija

    Kepenys kasdien dirba viršvalandžius, kad iš organizmo išvalytų toksinus, o žalioji kava joms gali tapti papildoma pagalbininke. Chlorogeno rūgštis stimuliuoja kepenų veiklą ir padeda didinti baltymo glutationo – pagrindinio organizmo antioksidanto ir detoksikatoriaus – kiekį. Tai leidžia kūnui efektyviau apdoroti ir pašalinti kenksmingas medžiagas.

    Medžiagų apykaitos suaktyvinimas

    Jei vargina lėtos medžiagų apykaitos pasekmės, žalioji kava gali jai tapti puikiu postūmiu.

    Chlorogeno rūgštis keičia tai, kaip organizmas apdoroja angliavandenius, o kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Šis duetas padidina bazinę medžiagų apykaitos normą, todėl organizmas sudegina daugiau kalorijų net ir ramybės būsenos.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad veikiama žaliosios kavos medžiagų apykaita gali pagreitėti iki 11 proc.

    Kovos su senėjimu sąjungininkas

    Žalioji kava su senėjimo procesais kovoja iš vidaus. Galingi antioksidantai stabdo ląstelių pažeidimus, sukeliančius priešlaikinį senėjimą. O dar šie junginiai padeda apsaugoti telomerus – apsaugines DNR chromasomų galūnes, kurios natūraliai trumpėja bėgant metams.

    Mažindama oksidacinį stresą visame organizme, žalioji kava padeda sulėtinti biologinį senėjimą ląstelių lygmeniu.

    Stabilus energijos kiekis be streso organizmui

    Kai reikalingas energijos pliūpsnis, bet norisi išvengti per didelio stimuliacijos efekto, žalioji kava yra puikus pasirinkimas. Ji tiekia organizmui kofeiną kur kas švelnesnės formos nei skrudinta kava, todėl energijos kreivė kyla ir leidžiasi tolygiai. Tuo pat metu chlorogeno rūgštis lėtina kofeino pasisavinimą ir užtikrina ilgiau išliekantį žvalumą.

    Žmonės, kurie nelabai gali gerti įprastos kavos dėl paskui juntamo nervingumo, nerimo, žaliąją kavą dažniausiai toleruoja be jokių šalutinių pojūčių.

    Cholesterolio kontrolė

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje gresia sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau žalioji kava gali padėti suvaldyti situaciją.

    Tyrimai rodo, kad chlorogeno rūgštis padeda sumažinti mažo tankio lipoproteinų, arba „blogojo“ cholesterolio, kiekį ir kartu padidinti didelio tankio lipoproteinų – „gerojo“ cholesterolio koncentraciją, nes teigiamai veikia riebalų apykaitą.

    Uždegiminių procesų slopinimas

    Lėtinis uždegimas yra daugelio šiuolaikinių ligų pagrindas. Žaliojoje kavoje esantys polifenoliai ir chlorogeno rūgštis pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu visame organizme. Jie blokuoja uždegiminius kelius ir mažina uždegimą sukeliančių molekulių gamybą. O tai padeda lengviau suvaldyti ar išvengti tokių būklių, kaip sąnarių ar žarnyno uždegimai.

    Nauda virškinimo sistemai

    Kitaip nei tradicinė juodoji kava, kuri kartais sudirgina jautrų skrandį ir padidina rūgštingumą, žalioji kava virškinimo traktui yra kur kas švelnesnė. Jos sudėtyje esantys junginiai subalansuotai stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, padeda virškinimo procesui nesukeldami diskomforto, pilvo pūtimo ar kitų nemalonių pojūčių.

    Imuniteto stiprinimas

    Didelis antioksidantų kiekis žaliojoje kavoje apsaugo imuninės sistemos ląsteles nuo pažeidimų ir palaiko jų funkcionalumą.

    Šios medžiagos taip pat remia baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra pagrindiniai organizmo kovotojai su infekcijomis, gamybą. Tai padeda kūnui efektyviau apsisaugoti nuo sezoninių virusų ar peršalimo ligų.

    Apsauga akims

    Mūsų akys kasdien patiria didžiulius krūvius – dėl ekranų, aplinkos veiksnių ir kt.

    Žaliosios kavos antioksidantai padeda apsaugoti gležnus akių audinius nuo oksidacinio streso ir kenksmingų šviesos spindulių poveikio.

    Reguliarus antioksidantų turinčių gėrimų vartojimas siejamas ir su mažesne su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos ar kataraktos rizika.

    Ilgaamžiškumo skatinimas

    Kovodama su oksidaciniu stresu, mažindama uždegimus bei palaikydama sveiką cukraus kiekį kraujyje ir normalų kraujospūdį, žalioji kava stabdo esminius veiksnius, spartinančius organizmo dėvėjimąsi.

    Nors tai nėra stebuklingas eliksyras, žalioji kava gali tapti vertinga kasdienės strategijos dalimi, siekiant ilgesnio, sveikesnio ir energingesnio gyvenimo.

         Naudinga žinoti

    Žaliosios kavos ekstraktuose kofeino kiekis gali siekti iki 17 proc. Tiksli dozė priklauso nuo konkretaus gamintojo, paruošimo būdo ir suvartojamo kiekio.
    Nors žalioji kava reklamuojama kaip pagalbinė priemonė svoriui mažinti netaikant dietų ar sporto, moksliniai įrodymai vis dar yra preliminarūs. Daugelis tyrimų atlikti tik su gyvūnais arba labai mažomis žmonių grupėmis, o kai kurios metodikos vėliau buvo pripažintos ydingomis.
    2018 metų tyrimas parodė, kad metabolinį sindromą turintiems asmenims, kurie 4 savaites dukart per dieną vartojo po 400 mg žaliosios kavos ekstrakto kartu su subalansuota mityba, pavyko sumažinti svorį bei pagerinti kraujospūdžio ir insulino rodiklius.
    Žalioji kava liaudies medicinoje kartais vartojama kovojant su bakterinėmis infekcijomis ar siekiant sušvelninti Alcheimerio ligos simptomus, tačiau oficiali medicina tam patvirtintų įrodymų neturi.
    Perdozavus žaliojoje kavoje esančio kofeino (viršijus saugią 400 mg dienos normą), gali pasireikšti galvos skausmai, vėmimas, širdies aritmija bei dažnesnis šlapinimasis.
    Vaistinėse galima rasti žaliosios kavos kapsulių, iš kurių kofeinas yra pašalintas, tačiau dėl galimos sąveikos su kitais medikamentais prieš jas vartojant visada būtina pasitarti su gydytoju.

  • Kodėl atsiranda nuospaudos ir kaip jų atsikratyti

    Kodėl atsiranda nuospaudos ir kaip jų atsikratyti

    Jei avime nepatogią avalynę, ant pėdos būtinai atsiras nuospauda.

    Tas pats nutinka ir sportuojant treniruoklių salėje ar ilgą laiką nešiojant sunkius daiktus.

    Nors nuospaudos vaikštant sukelia skausmą ar apsunkina rankų reikalaujančius darbus, jos atlieka labai svarbią funkciją mūsų organizme.

    Kaip formuojasi nuospaudos

    Nuospaudos atsiranda dėl nuolatinio trinties arba spaudimo odai.

    Jos gali susiformuoti dėl netinkamos avalynės nešiojimo, darbo su kastuvu ir panašių situacijų — jūs tai puikiai žinote.

    Mūsų oda yra taip sukurta, kad nuolatinės trinties ar spaudimo metu ji įjungia apsauginį režimą.

    Nuospauda yra savotiškas „šarvas“, saugantis gilesnius odos sluoksnius.

    Jei nuospaudos nesusidarytų, dėl ilgalaikės trinties atsirastų gilios, kai kada net gausiai kraujuojančios žaizdos.

    Štai kaip žingsnis po žingsnio susiformuoja nuospauda:

    1. Pasikartojanti trintis pažeidžia odą. Kiekvienas trinties kontaktas vos vos nušveičia viršutinį odos sluoksnį. Mikropažeidimai siunčia organizmui signalą, kad odą reikia skubiai apsaugoti.
    2. Odos ląstelės pradeda sparčiau dalytis. Pajutusi trintį, oda pagreitina naujų ląstelių augimą. Jos kaupiasi greičiau, nei senosios spėja pasišalinti.
    3. Viršutinis odos sluoksnis pastorėja. Naujos ląstelės susispaudžia, sudarydamos tankų suragėjusių ląstelių sluoksnį. Taip susidaro kieta nuospauda, apsauganti gilesnius odos sluoksnius nuo pažeidimų.

    Koks skystis kaupiasi nuospaudos viduje?

    Jei trintis labai intensyvi, organizmas sukuria minkštą „amortizatorių“.

    Tarp odos sluoksnių susidaro ertmė, į kurią suteka serozinis skystis, panašus į kraujo plazmą.

    Jis sumažina audinių spaudimą, saugo odą ir leidžia jai atsinaujinti.

    Taip susiformuoja minkšta vandeninga nuospauda su pūsle.

    Kaip atsikratyti nuospaudos

    Nuospaudos kelia nepatogumų, todėl norisi kuo greičiau jų atsikratyti.

    Štai kaip saugiai pašalinti nuospaudą:

    1. Pašalinti spaudimą ir trintį. Jei batai trina, būtina juos pakeisti patogesniais. Dirbant su įrankiais reikia mūvėti pirštines. Kol trintis tęsis, nuospauda neišnyks.
    2. Suminkštinti kietą nuospaudą. Tam gali padėti 10–15 minučių šiltos vandens vonelė. Oda suminkštės, ir suragėjusias ląsteles bus lengviau pašalinti pemza arba švelnia dilde. Svarbu tai daryti atsargiai, kad nepažeistumėte sveikos odos.
    3. Naudoti priemones nuo nuospaudų. Kremai ir tepalai su salicilo rūgštimi suminkština nuospaudą ir padeda jai pamažu išnykti.
    4. Nepersišlapinti vandeningų nuospaudų. Jei nuospauda yra su skysčiu, jos pradurti negalima, nes tai padidina infekcijos riziką. Geriau užklijuoti pleistrą ir leisti skysčiui palaipsniui susigerti.
    5. Priežiūra po nuospaudos pašalinimo. Po to, kai nuospauda išnyksta, svarbu drėkinti odą kremu. Tai padeda išvengti naujų nuospaudų ir odos sausumo.

    Nuospaudos atsiranda dėl pasikartojančios trinties ar spaudimo odai — tai natūrali organizmo apsauginė reakcija.

  • 8 vitaminai, jų deficitas ir oda

    8 vitaminai, jų deficitas ir oda

    Kai kurių vitaminų trūkumą organizme aiškiausiai ir anksčiausiai išduoda oda.

    Yra odos defektų, kurių jokiu būdu negalima praleisti pro akis, nes jie gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme – tokius kaip svarbiausių vitaminų stygius.

    Tačiau pastebėję juos neskubėkite į vaistinę: bet kokius maistinių medžiagų trūkumus geriau kompensuoti maistu. O prieš pradedant vartoti papildus – visada pasitarti su gydytoju, kad tie iš pažiūros nekalti preparatai nesureaguotų su jau vartojamais vaistais ar nekomplikuotų turimų sveikatos problemų.

    Pleiskanos ir besilupantys odos plotai

    Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas abu susiję su sutrikusia odos riebalų gamyba, dėl kurio mūsų didžiausias organas ima pleiskanoti, luptis ir niežėti.

    Nors pleiskanos įprastai tampa skalpo problema, seborėjinis dermatitas gali pažeisti veidą, pažastis, kirkšnis, viršutinę krūtinės dalį.

    Tai labai paplitusios problemos, nors būdingiausios kūdikiams, paaugliams brendimo metu ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

    Sukelti tokias būkles gali daugybė veiksnių, vienas jų – netinkama mityba (nors jos sąsajos su pleiskanojančia oda ir seborėjiniu dermatitu dar nėra iki galo ištirtos).

    Jeigu susidūrėte su panašiomis odos bėdomis, pabandykite į savo valgiaraštį įtraukti daugiau maisto, turinčio:

    • Niacino (vitamino B3).

    • Riboflavino (vitamino B2).

    • Piridoksino (vitamino B6).

    • Cinko.

    Trapūs, lūžinėjantys, nesveiko atspalvio nagai

    Aišku, jie ne oda, tačiau glaudžiai susiję su jos sveikata.

    Be to, nagai gali labai daug papasakoti apie tai, kas vyksta mūsų kūne.

    Trapūs nagai – tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. „Žydintys“ nagai – išmarginti baltais brūkšneliais ar dėmėmis – gali būti cinko deficito požymis.

    Jeigu nagai rudai pilko atspalvio, išvagoti vertikalių rievių ir suapvalėję, tikėtina, jog trūksta vitamino B12.

    Blyški oda

    Jeigu atrodote nesveikai išblyškę, galimas kelių svarbių maistinių medžiagų trūkumas.

    Bet kitos tikėtinos kaltininkės – anemija ir prasta kraujotaka. Todėl patartina pirmiau išsitirti dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo prieš pradedant ką nors iš jų vartoti.

    Tarp galimai reikalingų jums medžiagų gali būti:

    • Geležis.

    • Folio rūgštis.

    • Cinkas.

    • Piridoksinas (vitaminas B6).

    • Vitaminas B12.

    Greitai atsirandančios mėlynės ir lėtai gyjančios žaizdos

    Tokie simptomai – beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. „Beveik“, nes juos sukelti gali ir tam tikros ligos.

    Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Jeigu tyrimai nepatvirtins vitaminų ir mineralų stygiaus, priežasčių teks ieškoti kitur.

    Enteropatinis akrodermatitas

    Liga, be kita ko, pasireiškianti odos uždegimu ir spuogeliais aplink burną ir (arba) išangę, viduriavimu, pakitusiais nagais.

    Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Viena iš jų – retas genetinis sutrikimas, dėl kurio žarnynas negali pasisavinti cinko.

    Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maistinių medžiagų nepasisavinimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų – celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat prasta mityba.

    Galiausiai akrodermatitas kartais diagnozuojamas per mažo svorio anksčiau laiko gimusiems kūdikiams arba tiems, kurie negauna pakankamai cinko su motinos pienu.

    Pelagra

    Šią būklę sukelia vitamino B3, kitaip vadinamo niacinu, deficitas.

    Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Opelių gali atsirasti ir burnoje.

    Pelagra šiais laikais – nedažnai pasitaikanti liga. Ja sergama nebent skurstančiuose pasaulio kraštuose, nors pasitaiko pacientų, kurių organizmas negeba tinkamai pasisavinti vitamino B3 (turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio, mitybos sutrikimų, virškinimo trakto ligų arba vartojančiųjų tam tikrus vaistus – antikonvulsantus, imunosupresorius).

    Sausa oda, suskeldėjusios lūpos, burnos opelės

    Vitamino B2, arba riboflavino, deficitas dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie arba prastai maitinasi, arba negali šio vitamino tinkamai pasisavinti.

    Tačiau pritrūkti riboflavino organizmui gali ir dar dėl vienos priežasties: vitamino B2 mūsų kūnas nekaupia – bet kokį perteklių iškart pašalina.

    Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga. Nevalgant vitamino B2 turinčių produktų, neilgai trukus gali pasireikšti nemalonūs simptomai – kaip suskilusios, paraudusios lūpos, išsausėjusi oda, žaizdelės burnoje.

    Sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda

    Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų – gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Todėl kai vitamino A pritrūksta, pirmiausia sureaguoja oda – tampa sausa, ima pleiskanoti arba niežtėti.

    Kiti vitamino A deficito simptomai – akių sausumas ir regos problemos.

    Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys. Tad visos ligos ir būklės, kurios pažeidžia šį organą ir žarnyną, gali sukelti vitamino A deficitą.

    Yra ir dar viena įdomi vitamino A trūkumo sąlyga – cinko arba geležies stygius.

        Maistas vietoj vitaminų

    Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Nors visada rekomenduojama teikti pirmenybę maistui, ne tabletėms, žmonės, kurių deficitų rizika didesnė – nėščiosios, senjorai, besilaikantieji griežtų, kai kurias maistines medžiagas ribojančių dietų, – be multivitaminų komplekso paprastai neišsiverčia.
    Visiems kitiems subalansuotas ir maistingas valgis turėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokių trūkumų ar juos kompensuoti.
    Riboflavinas (vitaminas B2). Avokadai, artišokai, smidrai, kopūstinės daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, žuvis, jautiena, vištiena, kepenys, viso grūdo produktai, riešutai, grybai, moliūgai.
    Niacinas (vitaminas B3). Raudona mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, rudieji ryžiai, bananai.
    Piridoksinas (vitaminas B6). Galvijų kepenys, lašiša, avinžirniai, paukštiena, tunas, tamsiai žalios lapinės daržovės, melionai, apelsinai, bananai, papajos.
    Vitaminas B12. Žuvis, vištiena, pienas, jogurtas, sausi pusryčiai su vitaminais, augalinis pienas su vitaminais.
    Vitaminas A. Jautiena, kiaušiniai, lašiša, kepenys, vištiena, lapinės daržovės, brokoliai, morkos, moliūgai, apelsinai, melionai, vitaminizuoti pieno produktai arba sausi pusryčiai.
    Cinkas. Austrės, krabų mėsa, jautiena, kiauliena, omarų mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, avižos, sėklos, sojų mėsa.
    Folio rūgštis. Pupelės, žemės riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, saulėgrąžų sėklos, visadalių grūdų produktai, sausi pusryčiai su folio rūgštimi.
    Geležis. Špinatai, lęšiai, pupelės, jautiena, austrės, sausi pusryčiai su geležimi.

     

  • Skystas ar kietas muilas – kuris geresnis?

    Skystas ar kietas muilas – kuris geresnis?

    Šiandien kieto muilo paklausa yra labai sumažėjusi.

    Nors jis vis dar randamas parduotuvių lentynose, jo asortimentas nėra toks platus, nes pirkėjai vis dažniau renkasi skystą muilą buteliukuose.

    Skystų muilų pasirinkimas sparčiai auga – jų kvapai ir deklaruojamos savybės džiugina pirkėjus.

    Tačiau ar skystas ir kietas muilas skiriasi tik savo būsena?

    Skysto ir kieto muilo sudėtis

    Pagrindinis skirtingumas tarp skysto ir kieto muilo – jų sudėtis. Kietas muilas gaminamas iš natrio druskų, kurios susidaro veikiant augalinius ar gyvulinius riebalus natrio šarmu.

    Skystas muilas taip pat gaminamas iš riebalų, tačiau jie saponifikuojami (saponifikãcija [lot. sapo – muilas + facere – daryti], riebalų skaidymas šarmais; riebalų muilinimas) kalio šarmu.

    Bet kuriame chemijos vadovėlyje rasite informacijos, kad būtent kalio druskos pasižymi kur kas ryškesniu antiriebaliniu poveikiu – greičiau ir efektyviau skaido riebalus ir aliejus.

    Taip vyksta dėl didesnio kalio atomo spindulio.

    Atrodytų, kad skystas muilas šiuo atveju yra pranašesnis, tačiau ne viskas taip paprasta.

    Natūralus skystas muilas yra brangus, todėl jo asortimente vyrauja sintetiniais paviršinio aktyvumo medžiagomis (PAM) praturtintas muilas, kuris turi visai kitokių savybių.

    Muilas ir ekologija: kuris draugiškesnis aplinkai?

    Atidžiai ištyrę muilo poveikį aplinkai, ekspertai pateikia tokius pastebėjimus:

    • Skysto muilo sunaudojama 7 kartus daugiau nei kieto, kai plaunamos rankos. Tai reiškia didesnius cheminių žaliavų kiekius ir didesnę gamybos žalą aplinkai.
    • Kietas muilas dažniausiai pakuojamas į popierių arba ploną plastiko plėvelę. Popierinė pakuotė lengvai suyra, plastikinė – sunkiau. Tačiau skysto muilo pakuotė dažniausiai būna plastikiniai buteliai, kurių suirimas yra daug sudėtingesnis procesas. Be to, skysto muilo sunaudojama daugiau, tad ir atliekų kiekis yra didesnis.
    • Tyrimai rodo, kad skysto muilo anglies dioksido pėdsakas yra 25 proc. didesnis nei kieto. (Anglies pėdsakas – tai bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir išmetamųjų teršalų kiekis, kuris patenka į atmosferą muilo gamybos ir naudojimo proceso metu (nuo gamybos iki utilizavimo)). „Skystasis“ taip pat dažnai turi konservantų ir sintetinių PAM, kurie dar labiau kenkia planetai.

    Rezultatas: 1:0 kieto muilo naudai.

    Kurį muilą patogiau naudoti?

    Kietas muilas dažnai ištižta muilinėje, o išdžiūvęs gali suskilti ar net subyrėti. Tuo tarpu skystas muilas su dozatoriumi yra tvarkingesnis ir patogesnis.

    Rezultatas: 1:1.

    Kurį muilą pirkti ekonomiškiau?

    Kieto muilo ekonomija neabejotina – vienas gabalėlis tarnauja ilgiau. Nors rinkoje yra skirtingų kainų kategorijų muilų, jei lyginsime natūralų muilą, kietas visada bus pigesnis už skystą.

    Rezultatas: 2:1 kieto muilo naudai.

    Koks muilas efektyvesnis?

    Kietas muilas gerai valo odą tiek šaltame, tiek karštame vandenyje, o jo nuplovimas užtrunka trumpiau ir sunaudojama mažiau vandens. Skystas muilas, priešingai, apgaubia odą tarsi plėvele ir jo nuplovimui reikia daugiau laiko bei vandens.

    Rezultatas: 3:1 kieto muilo naudai.

    Muilo poveikis odai

    Kietas muilas puikiai valo, tačiau dėl aukšto šarmingumo jis sausina odą. Skystas muilas turi mažesnį pH, todėl mažiau sausina, tačiau jo sudėtyje esančios PAM gali ilgainiui pažeisti apsauginį odos lipidinį sluoksnį – oda gali pradėti pleiskanoti. Žmonėms su jautria oda arba alergijomis rekomenduojamas kietas muilas.

    Poveikio atveju rezultatas yra lygus ir lieka 3:1.

    Galutinis verdiktas

    Kietas muilas yra natūralesnis, ekologiškesnis ir ekonomiškesnis.

    Skysto muilo privalumas – patogumas, tačiau tai kainuoja brangiai, todėl rekomenduojama naudoti bent jau daugkartinio naudojimo dozatorių siekiant sumažinti plastiko atliekas.

  • Apie sveikatą papasakos oda

    Apie sveikatą papasakos oda

    Nuo seno žinoma, kad ligos, kuriomis serga žmogus, o ir bet kokie sutrikimai organizme, dažnai atsispindi jų odoje.

    • Jeigu žmogaus oda pagelto, net ne specialistai žino, kad jam derėtų skubiai išsitirti kepenis ir tul- žies pūslę (galbūt užsistovėjo tulžis ar prasidėjo uždegimas).

    • Pieno baltumo oda gali įspėti net apie dvi galimas problemas – anemiją (nuotraukoje – palyginus su sveiko žmogaus ranka), atsirandančią dėl geležies stygiaus organizme, bei kvėpavimo sutrikimų, taigi plaučių ir bronchų ligų.

    • Liguistas blyškumas, kartais net suteikiantis odai melsvą atspalvį (ypač nosies ir lūpų srityje bei palei nagus) – aiškus signalas, kad yra problemų dėl širdies.

    • „Marmurinė“ oda byloja apie kraujagyslių nepatvarumą: joms trūkinėjant, nuolat atsiranda poodinių hematomų – tai yra mėlynių.

    • Glebi, nukarusi oda – išorinis organizmą sekinančių sisteminių ligų požymis.

    • Pleiskanojanti oda – nervinių sutrikimų požymis.

    • Rausvos dėmės ant veido dažniausiai atsiranda dėl alergijų – maistui arba vaistams.

    • Staiga paraustantys skruostai ir kaklas įspėja apie polinkį į hipertenziją.

    • Sausa „vaškinė“ oda – ženklas, kad sergate lėtiniu gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.

    • Sausos odos plotai ant alkūnių reiškia susilpnėjusį imunitetą ir avitaminozę (ypač B grupės vitaminų trūkumą).

    • Blyški, šiek tiek papurtusi ir patinusi oda (ypač veido ir blauzdų) įspėja apie inkstų ligas bei kitas endokrinines problemas.

    • Nelygios violetinės dėmės ant odos paprastai būna organizmo reakcija į susikaupusius šlakus ir toksinus.

  • 8 vitaminai, jų deficitas ir oda

    8 vitaminai, jų deficitas ir oda

    Kai kurių vitaminų trūkumas organizme aiškiausiai ir anksčiausiai pasimato ant odos.

    Yra odos defektų, kurių jokiu būdu negalima praleisti pro akis, nes jie gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme – tokius kaip svarbiausiųjų vitaminų stygius.

    Tačiau pastebėję juos, neskubėkite į vaistinę: bet kokį maisto medžiagų trūkumą geriau kompensuoti maistu. O prieš pradedant vartoti papildus – visada pasitarti su gydytoju, kad tie iš pažiūros nekalti preparatai nesureaguotų su jau vartojamais vaistais ar nekomplikuotų turimų sveikatos problemų.

    Pleiskanos ir besilupančios odos plotai

    Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas abu susiję su sutrikusia odos riebalų gamyba, dėl kurios mūsų didžiausias organas ima pleiskanoti, luptis ir niežėti.

    Nors pleiskanos įprastai tampa skalpo problema, seborėjinis dermatitas gali pažeisti veidą, pažastis, kirkšnis, viršutinę krūtinės dalį.

    Tai labai paplitusios problemos, nors būdingiausios kūdikiams, paaugliams brendimo metu ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

    Sukelti tokias būkles gali daugybė veiksnių, vienas jų – netinkama mityba (nors jos sąsajos su pleiskanojančia oda ir seborėjiniu dermatitu dar nėra iki galo ištirtos).

    Jeigu susidūrėte su panašiomis odos bėdomis, pabandykite į savo valgiaraštį įtraukti daugiau maisto, turinčio:

    • Niacino (vitamino B3).

    • Riboflavino (vitamino B2).

    • Piridoksino (vitamino B6).

    • Cinko.

    Trapūs, lūžinėjantys, nesveiko atspalvio nagai

    Aišku, jie ne oda, tačiau glaudžiai susiję su jos sveikata.

    Be to, nagai gali labai daug papasakoti apie tai, kas vyksta mūsų kūne.

    Trapūs nagai – tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. Žydintys nagai – išmarginti baltais brūkšneliais ar dėmėmis – gali būti cinko deficito požymis.

    Jeigu nagai rudai pilko atspalvio, išvagoti vertikalių rievių ir suapvalėję, tikėtina, jog trūksta vitamino B12.

    Blyški oda

    Jeigu atrodote nesveikai išblyškę, gali būti, jog stinga kelių svarbių maisto medžiagų.

    Bet kitos tikėtinos kaltininkės – anemija ir prasta kraujotaka. Todėl patartina pirmiau išsitirti dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo prieš pradedant ką nors iš jų vartoti.

    Tarp galimai reikalingų jums medžiagų gali būti:

    • Geležis.

    • Folio rūgštis.

    • Cinkas.

    • Piridoksinas (vitaminas B6).

    • Vitaminas B12.

    Greitai atsirandančios mėlynės ir lėtai gyjančios žaizdos

    Tokie simptomai – beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. „Beveik“, nes juos sukelti gali ir tam tikros ligos.

    Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Jeigu tyrimai nepatvirtins vitaminų ir mineralų stygiaus, priežasčių teks ieškoti kitur.

    Enteropatinis akrodermatitas

    Liga, be kita ko, pasireiškianti odos uždegimu ir spuogeliais aplink burną ir (arba) išangę, viduriavimu, pakitusiais nagais.

    Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Viena iš jų – retas genetinis sutrikimas, dėl kurio žarnynas negali pasisavinti cinko.

    Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų – celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat prasta mityba.

    Galiausiai akrodermatitas kartais diagnozuojamas per mažo svorio anksčiau laiko gimusiems kūdikiams arba tiems, kurie negauna pakankamai cinko su motinos pienu.

    Pelagra

    Šią būklę sukelia vitamino B3, kitaip vadinamo niacinu, deficitas.

    Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Opelių gali atsirasti ir burnoje.

    Pelagra šiais laikais – nedažnai pasitaikanti liga. Ja sergama nebent skurstančiuose pasaulio kraštuose, nors pasitaiko pacientų, kurių organizmas negeba tinkamai pasisavinti vitamino B3 (turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio, mitybos sutrikimų, virškinimo trakto ligų arba vartojančiųjų tam tikrus vaistus – antikonvulsantus, imunosupresantus).

    Sausa oda, suskeldėjusios lūpos, burnos opelės

    Vitamino B2, arba riboflavino, deficitas dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie arba prastai maitinasi, arba negali šio vitamino tinkamai pasisavinti.

    Tačiau pritrūkti riboflavino organizmui gali ir dar dėl vienos priežasties: vitamino B2 mūsų kūnas nekaupia – bet kokį perteklių iškart pašalina.

    Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga. Nevalgant vitamino B2 turinčių produktų, neilgai trukus gali pasireikšti nemalonūs simptomai – suskilusios, paraudusios lūpos, išsausėjusi oda, žaizdelės burnoje.

    Sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda

    Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų – gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Todėl kai vitamino A pritrūksta, pirmiausia sureaguoja oda – tampa sausa, ima pleiskanoti, niežtėti.

    Kiti vitamino A deficito simptomai – akių sausumas ir regos problemos.

    Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys. Tad visos ligos ir būklės, kurios pažeidžia šį organą ir žarnyną, gali sukelti vitamino A deficitą.

    Yra ir dar viena įdomi vitamino A trūkumo sąlyga – cinko arba geležies stygius.

        Maistas vietoj vitaminų

    Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Nors visada rekomenduojama teikti pirmenybę maistui, ne tabletėms, žmonės, kuriems didesnė deficitų rizika – nėščiosios, senjorai, besilaikantieji griežtų, kai kurias maistines medžiagas ribojančių dietų, – be multivitaminų komplekso paprastai neišsiverčia.

    Visiems kitiems subalansuota ir maistinga mitybė turėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokių trūkumų arba juos kompensuoti.

    Riboflavinas (vitaminas B2). Avokadai, artišokai, smidrai, kopūstinės daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, žuvis, jautiena, vištiena, kepenys, visadalių grūdų produktai, riešutai, grybai, moliūgai.

    Niacinas (vitaminas B3). Raudona mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, rudieji ryžiai, bananai.

    Piridoksinas (vitaminas B6). Galvijų kepenys, lašiša, avinžirniai, paukštiena, tunas, tamsiai žalios lapinės daržovės, melionai, apelsinai, bananai, papajos.

    Vitaminas B12. Žuvis, vištiena, pienas, jogurtas, sausi pusryčiai su vitaminais, augalinis pienas su vitaminais.

    Vitaminas A. Jautiena, kiaušiniai, lašiša, kepenys, vištiena, lapinės daržovės, brokoliai, morkos, moliūgai, apelsinai, melionai, vitaminizuoti pieno produktai arba sausi pusryčiai.

    Cinkas. Austrės, krabų mėsa, jautiena, kiauliena, omarų mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, avižos, sėklos, sojų mėsa.

    Folio rūgštis. Pupelės, žemės riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, saulėgrąžų sėklos, visadalių grūdų produktai, sausi pusryčiai su folio rūgštimi.

    Geležis. Špinatai, lęšiai, pupelės, jautiena, austrės, sausi pusryčiai su geležimi.