Žyma: Nutukimas

  • „Ozempic“ ir „Mounjaro“ sulaukė konkurentų: ką gali naujosios tabletės?

    „Ozempic“ ir „Mounjaro“ sulaukė konkurentų: ką gali naujosios tabletės?

    Dar visai neseniai norint gydyti nutukimą vienais veiksmingiausių šiuolaikinių vaistų tekdavo susitaikyti su injekcijomis. Tačiau 2025–2026 metais medicinoje įvyko reikšmingas lūžis: atsirado ir klinikiniais tyrimais savo veiksmingumą patvirtino nauji geriami preparatai, galintys padėti atsikratyti daugiau nei dešimtadalio kūno svorio.

    Kai kurie jų jau registruoti Jungtinėse Valstijose, kiti artėja prie pacientų Europos Sąjungoje.

    Dar svarbiau, kad naujausi tyrimai rodo ne vien mažėjančius kilogramus. Tam tikri geriamieji GLP-1 grupės vaistai gali sumažinti infarkto ir insulto riziką, o 2026 metų lapkritį paskelbti rezultatai atskleidė ir reikšmingą poveikį miego apnėjai – sutrikimui, dėl kurio žmogus naktį daugybę kartų trumpam nustoja kvėpuoti.

    Vis dėlto ne visos naujosios tabletės vienodai veiksmingos, ne kiekvienas preparatas jau patvirtintas Europoje, o geresnis rezultatas mažinant svorį nebūtinai reiškia didesnę naudą širdžiai.

    Kodėl GLP-1 vaistai sukėlė tokią revoliuciją?

    Norint suprasti, kuo ypatingi naujieji vaistai, pirmiausia reikia žinoti, kaip veikia pats GLP-1.

    Tai natūraliai žmogaus organizme gaminamas hormonas, kuris išsiskiria pavalgius. Jis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, veikia alkio ir sotumo pojūtį bei lėtina skrandžio išsituštinimą.

    GLP-1 receptorių agonistais vadinami vaistai imituoja šio hormono poveikį.

    Paprastai tariant, jie padeda smegenims anksčiau gauti signalą, kad organizmas jau sotus. Žmogus gali suvalgyti mažesnę porciją, rečiau jausti stiprų alkį ir lengviau laikytis mitybos režimo.

    Be to, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, šie vaistai skatina insuliną gaminančių kasos ląstelių veiklą.

    Todėl GLP-1 preparatai pirmiausia pradėti naudoti antrojo tipo diabetui gydyti. Vėliau paaiškėjo, kad kai kurie jų gali labai reikšmingai sumažinti ir kūno svorį.

    Šiandien plačiausiai žinomi trys pavadinimai – „Ozempic“, „Wegovy“ ir „Mounjaro“.

    Tačiau tarp jų yra svarbių skirtumų.

    „Ozempic“ ir „Wegovy“ veiklioji medžiaga yra semagliutidas. Pirmasis preparatas skirtas pirmiausia antrojo tipo diabetui gydyti, o antrasis – nutukimui arba antsvoriui, kai kartu yra su svoriu susijusių sveikatos problemų.

    „Mounjaro“ sudėtyje yra tirzepatido. Jis veikia ne vien GLP-1, bet ir kito žarnyno hormono – GIP – receptorius. Šis dvigubas poveikis padeda reguliuoti gliukozės apykaitą ir apetitą.

    Visi trys preparatai geriausiai žinomi kaip kartą per savaitę leidžiami vaistai.

    Tačiau naujosios tabletės keičia situaciją.

    „Wegovy“ tabletė – ta pati medžiaga, kitoks vartojimas

    Vienas svarbiausių pastarųjų metų įvykių – geriamojo „Wegovy“ registravimas JAV 2025 metų gruodžio 22 dieną.

    Tai pirmasis šioje šalyje patvirtintas geriamasis GLP-1 preparatas, specialiai skirtas nutukimui gydyti.

    Tabletės veiklioji medžiaga nėra nauja. Tai tas pats semagliutidas, naudojamas ir injekciniuose „Ozempic“ bei „Wegovy“ preparatuose.

    Skiriasi vaisto forma, dozė ir vartojimo tvarka.

    Geriamasis „Wegovy“ vartojamas kasdien. Palaikomoji dozė – 25 miligramai.

    Tuo metu įprasta injekcinio „Wegovy“ palaikomoji dozė yra 2,4 miligramo kartą per savaitę.

    Toks skaičių skirtumas nereiškia, kad tabletė yra dešimt kartų stipresnė. Geriamas semagliutidas virškinamajame trakte pasisavinamas gerokai prasčiau negu suleidžiamas po oda, todėl jo reikia daugiau.

    Tabletė turi ir vieną nepatogumą.

    Ją reikia nuryti ryte nevalgius, užgeriant nedideliu kiekiu vandens. Po to mažiausiai pusvalandį negalima valgyti, gerti kitų gėrimų ar vartoti kitų geriamųjų vaistų.

    Vadinasi, nors žmogui nebereikia injekcijų, gydymas reikalauja gana griežtos kasdienės tvarkos.

    Kiek kilogramų galima numesti?

    2025 metais prestižiniame medicinos žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbti OASIS 4 klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad geriamasis semagliutidas gali būti labai veiksmingas.

    Tyrime dalyvavo 307 suaugusieji, turintys nutukimą arba antsvorį su sveikatos komplikacijomis. Dalyviai nesirgo diabetu.

    Viena grupė kasdien vartojo 25 miligramus semagliutido, kita – placebą, tai yra neveiklią medžiagą.

    Visiems buvo rekomenduojama koreguoti mitybą ir didinti fizinį aktyvumą.

    Po 64 savaičių rezultatai buvo tokie:

    Semagliutidą vartojusių žmonių svoris vidutiniškai sumažėjo 13,6 procento.

    Placebo grupėje – 2,2 procento.

    Taigi skirtumas tarp grupių siekė maždaug 11,4 procentinio punkto.

    Ką tai reiškia praktiškai?

    Jeigu žmogus tyrimo pradžioje svėrė 100 kilogramų, 13,6 procento sumažėjimas reikštų maždaug 13,6 kilogramo mažesnį svorį.

    Tai vidurkis, o ne garantuotas rezultatas. Vieni tyrimo dalyviai numetė daugiau, kiti mažiau.

    Be to, 76,3 procento semagliutidą vartojusių žmonių sumažino kūno svorį bent 5 procentais.

    Šie rezultatai leidžia teigti, kad geriamasis semagliutidas nėra silpna injekcijų alternatyva.

    Tačiau vien remiantis skirtingais tyrimais negalima užtikrintai pasakyti, kad tabletės veikia visiškai taip pat kaip injekcijos. Tiesioginiam palyginimui reikalingi vienodomis sąlygomis atlikti tyrimai.

    „Foundayo“ – tabletė, kurią galima vartoti be sudėtingų taisyklių

    Kitas reikšmingas proveržis – farmacijos bendrovės „Eli Lilly“ sukurtas orforglipronas, parduodamas „Foundayo“ pavadinimu.

    JAV šis vaistas patvirtintas 2026 metų balandžio 1 dieną.

    Nors jis taip pat veikia GLP-1 receptorius, cheminiu požiūriu gerokai skiriasi nuo semagliutido.

    Semagliutidas yra į hormoną panaši peptidinė medžiaga, o orforglipronas – mažos molekulinės masės nepeptidinis junginys.

    Skaitytojui svarbiausia praktinė pasekmė: „Foundayo“ galima vartoti bet kuriuo paros metu, su maistu arba be jo. Nereikia laukti pusvalandžio iki pusryčių ar griežtai riboti kartu išgeriamo vandens kiekio.

    Tai gali būti svarbus pranašumas žmonėms, kurie kasdien vartoja daug vaistų arba kuriems sunku laikytis sudėtingo vaistų vartojimo grafiko.

    Tačiau patogumas – tik viena medalio pusė.

    Naujas preparatas mažina svorį, bet kiek stipriai?

    2025 metais paskelbto didelio ATTAIN-1 klinikinio tyrimo metu buvo tiriamas orforgliprono poveikis daugiau kaip 3 100 žmonių, turinčių nutukimą, bet nesergančių diabetu.

    Tyrimas truko 72 savaites.

    Jo dalyviai vartojo skirtingas vaisto dozes arba placebą.

    Rezultatai parodė, kad orforglipronas reikšmingai sumažino kūno svorį.

    Mažiausią tirtą dozę vartojusių žmonių svoris vidutiniškai sumažėjo 7,5 procento.

    Vidutinę dozę vartojusiųjų – 8,4 procento.

    Didžiausią tirtą dozę vartojusiųjų – 11,2 procento.

    Placebo grupėje svoris sumažėjo 2,1 procento.

    Taigi didžiausią dozę gavusių žmonių rezultatas buvo maždaug devyniais procentiniais punktais geresnis negu placebo grupės.

    Tai kliniškai reikšmingas pokytis, galintis padėti gerinti kraujospūdį, gliukozės apykaitą ir kitus su antsvoriu susijusius rodiklius.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad skirtinguose tyrimuose dalyvavo nevienodi pacientai, skyrėsi gydymo trukmė ir vertinimo metodai.

    Todėl vien palyginti OASIS 4 ir ATTAIN-1 svorio mažėjimo procentus neužtenka, kad būtų galima paskelbti vieną preparatą geresniu už kitą.

    Pirmasis tiesioginis tablečių palyginimas

    2026 metų vasarį paskelbti ACHIEVE-3 tyrimo rezultatai pateikė dar vieną svarbų atsakymą.

    Šį kartą mokslininkai tiesiogiai lygino orforgliproną su geriamuoju semagliutidu.

    Tyrime dalyvavo 1 698 suaugusieji, sergantys antrojo tipo diabetu, kurių gliukozės kiekis nebuvo pakankamai kontroliuojamas metforminu.

    Po 52 savaičių abi orforgliprono dozės gliukozės kontrolę pagerino labiau nei lygintos geriamojo semagliutido dozės.

    Vartojant didžiausią tirtą orforgliprono dozę, vidutinis ilgalaikį gliukozės kiekį rodantis HbA1c rodiklis sumažėjo 1,91 procentinio punkto, o vartojant didžiausią lygintą semagliutido dozę – 1,47 procentinio punkto.

    Orforglipronas taip pat padėjo labiau sumažinti svorį.

    Tačiau išryškėjo ir trūkumas.

    Virškinimo trakto nepageidaujamų reiškinių orforgliprono grupėse pasitaikė dažniau. Dėl nepageidaujamo poveikio gydymą nutraukė maždaug 9–10 procentų šį vaistą vartojusių dalyvių, palyginti su 4–5 procentais semagliutido grupėse.

    Svarbi detalė: tyrime buvo lyginamos diabetui gydyti skirtos semagliutido dozės, o ne naujojo 25 miligramų „Wegovy“ tabletės.

    Todėl ACHIEVE-3 neįrodo, kad „Foundayo“ geriau mažina svorį negu naujasis geriamasis „Wegovy“.

    Svarbiausia naujiena – ne kilogramai, o širdies apsauga

    Nors apie GLP-1 vaistus dažniausiai kalbama kaip apie svorio mažinimo priemonę, mediciniškai dar svarbesnis gali būti jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai.

    2025 metais paskelbtas didžiulis SOUL klinikinis tyrimas pateikė įtikinamų duomenų apie geriamąjį semagliutidą.

    Tyrime dalyvavo 9 650 žmonių, sergančių antrojo tipo diabetu ir turinčių nustatytą širdies bei kraujagyslių ligą, lėtinę inkstų ligą arba abi šias būkles.

    Vidutinė stebėjimo trukmė siekė beveik ketverius metus.

    Mokslininkai vertino tris svarbius įvykius – mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligų, nemirtiną miokardo infarktą ir nemirtiną insultą.

    Geriamąjį semagliutidą vartojusiųjų grupėje bent vieną tokį įvykį patyrė 12 procentų dalyvių.

    Placebo grupėje – 13,8 procento.

    Santykinė šių sunkių komplikacijų rizika sumažėjo 14 procentų.

    Svarbu nepainioti santykinio ir absoliutaus rizikos sumažėjimo.

    Absoliutus skirtumas buvo 1,8 procentinio punkto. Paprastai tariant, per beveik ketverius metus maždaug 18 žmonių iš tūkstančio išvengė vieno iš vertintų sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių, palyginti su placebo grupe.

    Tai reikšmingas rezultatas, ypač turint omenyje, kad tyrime dalyvavo didelės rizikos pacientai.

    Tačiau šie duomenys gauti vartojant diabetui skirtas geriamojo semagliutido dozes, o ne konkrečiai naująją 25 miligramų nutukimui gydyti skirtą tabletę.

    Tyrimas taip pat neįrodo, kad visi GLP-1 grupės vaistai vienodai saugo širdį.

    2026 metais paaiškėjo daugiau apie širdies nepakankamumą

    2026 metų vasarį žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbta papildoma SOUL tyrimo analizė.

    Mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar geriamasis semagliutidas gali būti naudingas žmonėms, kurie jau serga širdies nepakankamumu.

    Analizė parodė palankų signalą pacientų, kurie tyrimo pradžioje jau turėjo šią diagnozę, grupėje.

    Tačiau bendroje tyrimo populiacijoje nebuvo nustatyta statistiškai patikimo visų vertintų širdies nepakankamumo baigčių sumažėjimo.

    Todėl kol kas būtų per drąsu teigti, kad geriamasis semagliutidas yra universali priemonė širdies nepakankamumui gydyti.

    Jo poveikis gali skirtis priklausomai nuo konkrečios širdies ligos, paciento būklės ir kitų veiksnių.

    Vis dėlto tai dar viena priežastis, kodėl mokslininkai GLP-1 vaistus vis dažniau vertina ne vien kaip pagalbą mažinant svorį.

    Naujausias atradimas – tabletės gali padėti ir nuo miego apnėjos

    Dar naujesni rezultatai paskelbti 2026 metų lapkričio 9 dieną.

    Prestižiniame medicinos žurnale „JAMA“ pristatyti du ATTAIN-OSA klinikiniai tyrimai, kuriuose mokslininkai aiškinosi, ar orforglipronas gali palengvinti obstrukcinę miego apnėją.

    Tai sutrikimas, kai miegant kvėpavimo takai periodiškai susiaurėja arba užsiveria, todėl žmogus trumpam nustoja kvėpuoti.

    Sunkiais atvejais tokie epizodai per naktį gali kartotis šimtus kartų.

    Miego apnėja siejama su padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nuolatiniu nuovargiu ir prastesne gyvenimo kokybe.

    Dviejose studijose iš viso dalyvavo 712 žmonių, turinčių antsvorį arba nutukimą ir sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia miego apnėja.

    Vieni naudojo kvėpavimą miegant palaikančius aparatus, kiti – ne.

    Po 52 savaičių orforgliproną vartojusių žmonių kvėpavimo sutrikimų per valandą sumažėjo vidutiniškai maždaug 17–18 epizodų.

    Placebo grupėse – maždaug 4–5 epizodais.

    Taip pat pagerėjo kai kurie su deguonies trūkumu miegant susiję rodikliai, sumažėjo kūno svoris ir dalis širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių.

    Tai itin aktualūs rezultatai, nes nutukimas yra vienas svarbiausių miego apnėjos rizikos veiksnių.

    Tačiau reikia pabrėžti: naujasis tyrimas parodė miego apnėjos simptomų ir objektyvių rodiklių pagerėjimą, o ne įrodė, kad orforglipronas apsaugo nuo infarkto ar insulto.

    Taip pat jis nereiškia, kad pacientai gali savavališkai atsisakyti jiems paskirtų kvėpavimo aparatų.

    Ar tabletės galėtų pakeisti injekcijas ilgalaikiam gydymui?

    Vienas dažniausių klausimų – kas nutinka, kai žmogus pasiekia norimą svorį?

    Ar vaistą galima nutraukti? Gal pakanka pereiti nuo injekcijų prie tabletės?

    2026 metų gegužę žurnale „Nature Medicine“ paskelbtas ATTAIN-MAINTAIN tyrimas nagrinėjo būtent tokią galimybę.

    Jame dalyvavo žmonės, kurie anksčiau buvo gydyti injekciniu semagliutidu arba tirzepatidu ir jau buvo sumažinę kūno svorį.

    Vėliau jie buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni pradėjo vartoti geriamąjį orforgliproną, kiti – placebą.

    Rezultatai parodė, kad perėjimas prie geriamosios terapijos gali padėti geriau išlaikyti pasiektą svorio sumažėjimą negu gydymo nutraukimas ir placebo vartojimas.

    Tai svarbi naujiena žmonėms, kuriems ilgalaikės injekcijos nepatogios arba sunkiai priimtinos.

    Vis dėlto toks gydymo pakeitimas nėra automatinis. Skirtingi preparatai neveikia visiškai vienodai, o žmogaus reakcija į jų pakeitimą gali skirtis.

    Tyrimas taip pat neįrodo, kad kiekvienas pacientas, pakeitęs injekcijas tabletėmis, išsaugos visą numestą svorį.

    Kas iš tiesų veiksmingiau – tabletė ar injekcija?

    Šiandien nėra vieno atsakymo, kuris tiktų visiems.

    Injekcinis tirzepatidas, žinomas „Mounjaro“ pavadinimu, dideliuose nutukimo gydymo tyrimuose yra parodęs ypač stiprų poveikį svoriui.

    Geriamasis 25 miligramų semagliutidas taip pat pasiekė įspūdingų rezultatų, o orforglipronas siūlo patogesnį vartojimą.

    Tačiau tarpusavyje lyginti vaistus vien pagal reklamose nurodomus svorio mažėjimo procentus būtų klaidinga.

    Svarbu ne tik tai, kiek kilogramų vidutiniškai numetė tyrimo dalyviai.

    Reikia vertinti, ar jie sirgo diabetu, kiek svėrė gydymo pradžioje, kiek laiko vartojo vaistą, kokiomis dozėmis buvo gydomi ir kiek žmonių nutraukė gydymą.

    Ne mažiau svarbu tai, ar įrodyta konkretaus vaisto nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Todėl vienam pacientui racionaliausias pasirinkimas gali būti injekcinis preparatas, kitam – kasdien vartojama tabletė.

    O kaip su šalutiniu poveikiu?

    Nors tabletės gali atrodyti švelnesnis pasirinkimas, naujieji GLP-1 vaistai nėra nekalti maisto papildai.

    Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai susiję su virškinimo traktu.

    Žmonės gali jausti pykinimą, pilvo pūtimą, pilvo skausmą, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą. Kai kuriuos vargina vėmimas, raugėjimas ar nemalonus pilnumo pojūtis.

    Daugeliui šie simptomai stipriausi gydymo pradžioje arba didinant dozę.

    Dėl šios priežasties gydymas paprastai pradedamas mažesnėmis dozėmis, kurios palaipsniui didinamos.

    Tačiau ne visi nepageidaujami reiškiniai apsiriboja laikinu diskomfortu.

    GLP-1 preparatai gali būti susiję su tulžies pūslės problemomis, o retais atvejais įtariamas ūminis kasos uždegimas.

    Stiprus, nepraeinantis pilvo skausmas, ypač lydimas vėmimo, yra priežastis nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

    Jeigu dėl pykinimo ar vėmimo žmogus netenka daug skysčių, gali pablogėti ir inkstų veikla.

    Taip pat būtina atsižvelgti į kitus vartojamus vaistus. Sergant diabetu, kai GLP-1 preparatai derinami su insulinu ar kai kuriais kitais gliukozę mažinančiais vaistais, gali padidėti hipoglikemijos – pernelyg sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje – pavojus.

    Semagliutido preparatų informaciniuose dokumentuose taip pat nurodomos specifinės atsargumo priemonės dėl tam tikrų skydliaukės navikų, o Europos vaistų agentūra 2025 metais labai retu semagliutido nepageidaujamu poveikiu pripažino ne arteritinę priekinę išeminę regos nervo neuropatiją – sunkią regėjimo sutrikimo priežastį.

    Todėl prieš pradedant gydymą būtina įvertinti bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas ir galimas kontraindikacijas.

    Ar vaistai tirpdo tik riebalus?

    Dar viena svarbi tema – kaip keičiasi kūno sudėtis.

    Mažėjant svoriui prarandami ne tik riebalai. Dalis netenkamo svorio gali būti susijusi su liesąja kūno mase, įskaitant raumenis.

    Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems raumenų masės ir jėgos išsaugojimas svarbus judrumui bei savarankiškumui.

    Todėl gydant nutukimą neužtenka vien stebėti svarstyklių rodmenis.

    Svarbu užtikrinti pakankamą baltymų kiekį maiste, palaikyti fizinį aktyvumą ir, jei sveikatos būklė leidžia, atlikti jėgos pratimus.

    Priešingu atveju žmogus gali numesti daug kilogramų, bet kartu prarasti daugiau raumenų, negu norėtųsi.

    Ar naujieji vaistai jau prieinami Lietuvoje?

    Čia būtina atskirti JAV ir Europos Sąjungos rinkas.

    JAV geriamasis „Wegovy“ buvo patvirtintas 2025 metų gruodį, o „Foundayo“ – 2026 metų balandį.

    Europoje procesas vyko vėliau.

    2026 metų gegužę Europos vaistų agentūros (EMA) Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas rekomendavo leisti naudoti geriamąją „Wegovy“ formą nutukimui gydyti.

    Spalio 15 dieną tas pats komitetas pateikė teigiamą rekomendaciją dėl „Foundayo“ registravimo Europos Sąjungoje ir nutukimui, ir antrojo tipo diabetui gydyti.

    Tačiau teigiama EMA komiteto rekomendacija dar nėra tas pats, kas vaisto pasirodymas Lietuvos vaistinėse.

    Po jos reikalingi atitinkami registracijos sprendimai, o realų prieinamumą lemia ir gamintojo tiekimas, kaina bei nacionaliniai kompensavimo sprendimai.

    Iki 2026 metų lapkričio 14 dienos viešai patikrintuose šaltiniuose nepavyko patvirtinti, kad naujasis „Foundayo“ jau būtų parduodamas Lietuvos vaistinėse.

    Europos vaistų agentūros informacijoje jis tebebuvo nurodomas kaip laukiantis Europos Komisijos sprendimo.

    Todėl Lietuvos gyventojams nereikėtų manyti, kad amerikiečiams jau prieinamas preparatas automatiškai yra prieinamas ir mūsų šalyje.

    Kam toks gydymas iš tiesų skirtas?

    Nors apie GLP-1 vaistus socialiniuose tinkluose dažnai kalbama kaip apie greitą būdą padailinti figūrą, tai nėra jų pagrindinė medicininė paskirtis.

    Nutukimo gydymui skirti preparatai paprastai svarstomi suaugusiesiems, kurių kūno masės indeksas siekia bent 30.

    Kai indeksas yra nuo 27 iki mažiau kaip 30, gydymas gali būti tinkamas, jeigu kartu nustatyta bent viena su antsvoriu susijusi sveikatos problema.

    Tai gali būti padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, sutrikusi cholesterolio apykaita, miego apnėja ar širdies ir kraujagyslių liga.

    Taigi žmogui, norinčiam numesti vos kelis kilogramus dėl išvaizdos, tokie vaistai paprastai nėra tinkamas sprendimas.

    Dar svarbiau, kad nutukimas laikomas lėtine, dažnai atsinaujinančia liga.

    Tai reiškia, jog sėkmingai sumažinus svorį gydymo istorija nebūtinai baigiasi.

    Nutraukus vaistus alkis gali sustiprėti, o dalis numesto svorio – sugrįžti.

    Kas laukia toliau?

    Naujausios 2025–2026 metų studijos rodo, kad GLP-1 vaistų raida persikėlė į naują etapą.

    Anksčiau pagrindinis klausimas buvo, ar jie apskritai gali reikšmingai sumažinti kūno svorį.

    Dabar mokslininkai aiškinasi, kuris preparatas geriausiai apsaugo nuo ilgalaikių nutukimo komplikacijų, kaip išsaugoti pasiektą rezultatą ir ar pacientams pavyks gydytis paprasčiau.

    Naujos tabletės turi akivaizdų pranašumą – žmogui nebereikia reguliariai leistis vaisto.

    Tačiau jos savaime nėra nei saugesnės, nei veiksmingesnės už injekcinius preparatus.

    Širdies apsaugos požiūriu daugiausia tiesioginių duomenų apie geriamuosius vaistus kol kas sukaupta tiriant semagliutidą didelės rizikos diabetu sergantiems žmonėms.

    Orforglipronas sparčiai plečia galimų gydymo pritaikymų ribas, tačiau jo ilgalaikis poveikis tokioms baigtims kaip infarktas, insultas ar gyvenimo trukmė dar turi būti vertinamas atskirai.

    Ir vis dėlto medicinos kryptis jau aiški.

    Ateityje gydant nutukimą gydytojas gali turėti gerokai daugiau galimybių parinkti preparatą ne tik pagal jo veiksmingumą, bet ir pagal žmogaus gretutines ligas, gyvenimo būdą, gydymo toleravimą bei pageidaujamą vartojimo formą.

    Tabletė vietoj injekcijos nebėra vien farmacijos bendrovių pažadas. Tai jau reali gydymo galimybė, nors jos nauda, rizika ir prieinamumas skirtingiems pacientams vis dar nevienodi.


    Šaltiniai

    1. „The New England Journal of Medicine“, 2025-03-29. SOUL tyrimas apie geriamojo semagliutido poveikį širdies ir kraujagyslių komplikacijoms, 9 650 dalyvių. Originalus mokslinis tyrimas.

    2. „The New England Journal of Medicine“, 2025. OASIS 4 tyrimas: geriamasis 25 mg semagliutidas ir kūno svorio sumažėjimas per 64 savaites. Tyrimo santrauka.

    3. „The New England Journal of Medicine“, 2025. ATTAIN-1: 3 127 dalyvių tyrimas apie orforgliprono veiksmingumą nutukimui gydyti. Originalaus tyrimo duomenys.

    4. „The Lancet“, 2026-02-26. ACHIEVE-3 – tiesioginis orforgliprono ir geriamojo semagliutido palyginimas sergant antrojo tipo diabetu. Mokslinė publikacija.

    5. „JAMA Internal Medicine“, 2026-02-02. Papildoma SOUL tyrimo analizė apie širdies nepakankamumo baigtis. Tyrimo publikacija.

    6. „Nature Medicine“, 2026-05-13. ATTAIN-MAINTAIN tyrimas apie svorio išlaikymą pakeitus injekcinius vaistus geriamuoju orforglipronu. Mokslinė publikacija.

    7. „JAMA“, 2026-11-09. ATTAIN-OSA – du atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai apie orforgliprono poveikį miego apnėjai. Tai vieni naujausių straipsniui aktualių rezultatų. Originalus mokslinis tyrimas.

    8. Europos vaistų agentūra, 2026-05. Geriamojo „Wegovy“ veiksmingumo duomenys ir rekomendacija dėl registracijos ES. EMA pranešimas.

    9. Europos vaistų agentūra, 2026-10-15. Teigiama rekomendacija registruoti „Foundayo“ nutukimui ir antrojo tipo diabetui gydyti. Oficiali registracijos informacija.

    10. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA), 2025–2026 m. Geriamojo „Wegovy“ dozavimo, kontraindikacijų ir saugumo informacija bei „Foundayo“ registracijos sprendimas. „Wegovy“ vaisto informacija ir FDA pranešimas apie „Foundayo“.

  • Ar būsite gyvenime liekni, priklauso nuo datos

    Ar būsite gyvenime liekni, priklauso nuo datos

    Iš pirmo žvilgsnio pastojimo data gali atrodyti nereikšminga mūsų biografijos detalė, o astrologija, pagal kurią gimimo mėnuo esą lemia žmogaus savybes, apskritai laikoma pseudomokslu.

    Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad pastojimo laikas vis dėlto turi įtakos.

    Remiantis didelės apimties tyrimu, jis daro poveikį žmogaus medžiagų apykaitai ir riebalų kiekiui organizme.

    Ir tai susiję ne tik su įprastais poodiniais riebalais, bet ir su specifiniu riebalų audiniu – rudaisiais riebalais.

    Žinoma, žvaigždžių išsidėstymas danguje su tuo neturi nieko bendra.

    Rudieji riebalai – raktas į medžiagų apykaitos sveikatą

    Daugeliui žodis „riebalai“ kelia neigiamas asociacijas. Tačiau rudieji riebalai (angl. BAT – brown adipose tissue) yra ypatingas riebalinio audinio tipas, atliekantis svarbias funkcijas: jie degina kalorijas, palaiko kūno šilumą šaltyje ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

    Kitaip nei baltieji riebalai, rudieji laikomi „metaboliškai aktyviais“ ir siejami su geresniais sveikatos rodikliais.

    Jie būtini ir normaliai smegenų veiklai.

    Tokijo universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, pradėti šaltuoju metų laiku, turi aktyvesnius rudųjų riebalų audinius.

    O tai, savo ruožtu, susiję su didesnėmis energijos sąnaudomis net ramybės būsenoje, mažesniu kūno masės indeksu (KMI), mažesniu vidaus organų apnašų riebalų kiekiu ir geresne medžiagų apykaita apskritai.

    Kaip pastojimo laikas veikia organizmą?

    Tyrime dalyvavo 356 jauni sveiki vyrai, neturintys nutukimo.

    Dalyviai buvo veikiami šalčio – jie beveik be rūbų dvi valandas praleido patalpoje, kurioje buvo 19 °C temperatūra.

    Po to buvo matuojamas jų rudųjų riebalų aktyvumas.

    Rezultatai parodė, kad tie, kurie buvo pradėti šaltaisiais mėnesiais (Šiaurės pusrutulyje – nuo sausio 1 d. iki balandžio 15 d. ir nuo spalio 17 d. iki gruodžio 31 d.), pasižymėjo ryškesniu rudųjų riebalų suaktyvėjimu.

    Dalyviai, pradėti šiltuoju metų laiku (nuo balandžio 16 d. iki spalio 16 d.), turėjo mažiau aktyvius rudųjų riebalų audinius ir buvo linkę kaupti daugiau baltųjų riebalų.

    Norėdami patvirtinti rezultatus, mokslininkai išplėtė tyrimo imtį, įtraukdami dar 286 skirtingo amžiaus ir lyties žmones.

    Gauti rezultatai buvo tokie patys – nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, pastojimo sezonas išlaikė reikšmingą sąsają su medžiagų apykaitos sveikata.

    Kodėl svarbu pastojimo laikas, o ne gimimo data?

    Vienas įdomiausių tyrimo išvadų – lemiamu veiksniu pasirodė ne gimimo mėnuo, o būtent pastojimo laikas, t. y. maždaug 266 dienos iki gimimo.

    Šis atradimas patvirtina hipotezę, kad aplinkos veiksniai gali daryti įtaką būsimo vaiko sveikatai dar iki apvaisinimo.

    Šalta aplinka gali suaktyvinti tam tikrus „perjungiklius“ tėvų spermoje ar kiaušialąstėse – epigenetinius pokyčius, kurie vėliau perduodami palikuonims.

    Mokslininkai šį reiškinį vadina „priešapvaisinimo reikšmė sveikatai ir ligoms“ (Pre-fertilization Origins of Health and Disease).

    Šaltis – kaip evoliucinė pasirengimo forma

    Evoliuciniu požiūriu šis atradimas logiškas.

    Jei pastojimas įvyko esant šaltam orui, organizmui naudinga „pasiruošti“ gyvenimui nepalankioje aplinkoje.

    Rudųjų riebalų aktyvacija tampa tarsi išankstinė „programa“, leidžianti naujam organizmui geriau susidoroti su žema temperatūra, greičiau prisitaikyti ir taupyti energiją.

    Panašūs adaptacijos mechanizmai jau buvo pastebėti gyvūnų tarpe.

    Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis buvo įrodyta, kad šalta aplinka iki pastojimo gali pagerinti palikuonių medžiagų apykaitą.

    Naujausiame tyrime Japonijos mokslininkai patvirtino, kad toks poveikis egzistuoja ir žmonėms.

    Ką turėtų žinoti būsimi tėvai?

    Šis tyrimas kelia svarbius klausimus.

    Jei tėvų sveikata ir aplinkos sąlygos pastojimo metu iš tiesų gali taip reikšmingai paveikti būsimo vaiko sveikatą, nėštumo planavimas reikalauja dar daugiau dėmesio detalėms.

    Nors kol kas dar anksti kalbėti apie konkrečias rekomendacijas, jau dabar galima išskirti keletą galimų išvadų.

    Ekologinės sąlygos ir aplinkos temperatūra gali veikti tėvų lytines ląsteles. Taip pat svarbu atminti, kad tiek tėvo, tiek motinos sveikata iki pastojimo yra kritiškai svarbi.

    Be abejo, prieš pastojimą tėvai turėtų vengti alkoholio, narkotikų vartojimo ar kitų žalingų įpročių.

    Apibendrinant galima teigti, kad būsimos kartos sveikata formuojasi gerokai anksčiau nei gimimas – dar tėvų lytinio brendimo ir pastojimo sąlygų metu.

    Šis tyrimas meta iššūkį senajam požiūriui, kad sveikata prasideda nuo gimimo, ir išplečia akiratį iki priešvaisinio lygmens.

    Supratimas, kaip išorinė aplinka gali „užprogramuoti atmintį“ ląstelėse, atveria perspektyvas naujoms metabolinių ligų prevencijos strategijoms.

    Gali būti, kad ateityje mokslininkai netgi sugebės „perprogramuoti“ reprodukcines ląsteles, kad sumažintų vaikų nutukimo ar diabeto riziką.

  • Perspėja apie nutukimo „epidemiją“ Europoje

    Perspėja apie nutukimo „epidemiją“ Europoje

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paskelbė, kad „epideminis“ antsvorio ir nutukimo lygis sukelia daugiau kaip 1,2 mln. mirčių per metus visoje Europoje, ir paragino skubiai keisti politiką, kad būtų sustabdyta ši pavojinga tendencija.

    Naujoje PSO ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius nutukimo lygis regione išaugo 138 proc. ir yra siejamas su daugeliu vėžinių ir širdies bei kraujagyslių ligų.

    PSO teigimu, beveik ketvirtadalis suaugusiųjų Europoje yra nutukę, o tai yra daugiau nei bet kuriame kitame regione, išskyrus Ameriką.

    „Antsvorio ir nutukimo rodikliai visame regione pasiekė epidemijos mastą ir auga toliau“, – teigia PSO Europos biuras.

    „Padidėjęs kūno masės indeksas yra pagrindinis neužkrečiamųjų ligų, įskaitant vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas, rizikos veiksnys“, – pranešime cituojamas PSO regiono direktorius Hansas Kluge.
    Nutukimas sukelia bent 13 skirtingų vėžio rūšių ir, tikėtina, lemia mažiausiai 200 tūkst. naujų vėžio atvejų per metus, sakoma ataskaitoje. Taip pat prognozuojama, kad ateinančiais metais šis skaičius dar labiau išaugs.

    Apskaičiuota, kad dėl per didelio svorio ir nutukimo kasmet miršta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, o tai sudaro daugiau kaip 13 proc. visų mirčių regione.

    Pandeminiai kilogramai

    Naujausi turimi išsamūs 2016 metų duomenys rodo, kad Europoje 59 proc. suaugusiųjų ir beveik kas trečias vaikas – 29 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių –turi antsvorio.

    1975 metais antsvorį turėjo 40 proc. suaugusių europiečių. Nuo to laiko nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų išaugo 138 proc., o vien nuo 2006 iki 2016 metų – 21 procentu.

    COVID-19 pandemija taip pat prisidėjo prie liemens apimties didėjimo, ypač dėl to, kad uždarymai skatino „nesveiką mitybą arba nejudrų gyvenimo būdą“, teigiama ataskaitoje. Be to, joje atskleidžiamas ir dar vienas su viršsvoriu susijęs pavojus sveikatai.

    „Žmonės, turintys nutukimą, dažniau susidūrė su sunkiomis COVID-19 ligų spektro pasekmėmis, įskaitant paguldymą į intensyviosios terapijos skyrių ir mirtį“, – sakė H. Kluge.

    Autoriai taip pat pažymėjo, kad nutukimo priežastys „yra daug sudėtingesnės nei vien tik nesveikos mitybos ir fizinio nejudrumo derinys“. Nutukimą, pasak jų, skatina ir aplinkos veiksniai, būdingi „šiuolaikinei itin skaitmenizuotai Europos visuomenei“, įskaitant nesveiko maisto produktų reklamą ir internetinius žaidimus, ypač tarp vaikų.

    PSO paragino keisti politiką, kad būtų užkirstas kelias nutukimui ir skatinama sveika gyvensena, pavyzdžiui, apmokestinti saldžius gėrimus, subsidijuoti sveiką maistą ir riboti nesveiko maisto produktų reklamą vaikams.

    „Tikėtina, kad veiksmingiausiai nutukimo epidemiją visos populiacijos lygmeniu pavyktų sustabdyti tokiomis politikos priemonėmis, kurios būtų nukreiptos į aplinkos ir komercinius veiksnius, lemiančius netinkamą mitybą“, – teigiama pranešime.

    PSO Europos regioną sudaro 53 šalys, įskaitant kelias Vidurio Azijos šalis.