Žyma: nuotaika

  • Tamsūs vakarai pažadina saldumynų alkį. Kodėl?

    Tamsūs vakarai pažadina saldumynų alkį. Kodėl?

    Rudenį daugelis pastebi pažįstamą pokytį: vasarą pakakdavo lengvos vakarienės, o dabar, vos sutemus, ranka pati tiesiasi prie šokolado, sausainių ar pyrago. Ypač tada, kai diena buvo sunki, o už lango – šalta ir niūru.

    Ar tai tik įprotis, ar organizmas iš tiesų kitaip reaguoja į trumpėjančias dienas?

    Spalio 25-osios naktį Lietuvoje laikrodžiai buvo pasukti valanda atgal – 4 valandą ryto vėl tapo 3 valanda. Pagal laikrodį saulė nuo šiol leisis maždaug valanda anksčiau, todėl vakarinė tamsa mus pasitiks dar greičiau.

    Daugeliui tai reiškia įprastą rudens kasdienybę: iš darbo grįžtama prieblandoje, pasivaikščiojimus pakeičia vakarai namuose, o šalia arbatos puodelio dažniau norisi ko nors saldaus. Tačiau kaltinti vien blogą nuotaiką būtų pernelyg paprasta.

    Kodėl sutemus taip norisi šokolado?

    Žmogaus organizmas gyvena pagal vidinį biologinį laikrodį, vadinamą cirkadiniu ritmu. Jis reguliuoja miego ir būdravimo ciklą, hormonų išsiskyrimą bei medžiagų apykaitos procesus. Vienas svarbiausių šio laikrodžio reguliatorių – dienos šviesa.

    Trumpėjant dienoms kai kurie žmonės jaučia didesnį mieguistumą, energijos stoką, nuotaikos pokyčius. Tačiau tai nereiškia, kad tamsa automatiškai įjungia norą valgyti saldumynus. Įtakos turi ir miegas, patiriamas stresas, įpročiai bei tai, kaip valgėme visą dieną.

    Neišsimiegojus saldumynai vilioja labiau

    Vienas geriausiai moksliniais tyrimais pagrįstų didesnio užkandžiavimo paaiškinimų – miego trūkumas. Tyrimai rodo, kad neišsimiegoję žmonės vidutiniškai gali suvartoti daugiau energijos, ypač iš patrauklaus, kaloringo maisto.

    Nuovargis veikia ne tik alkio pojūtį. Jis gali sustiprinti smegenų reakciją į malonumą teikiantį maistą ir apsunkinti savikontrolę. Todėl vakare pyrago gabalėlis kartais atrodo itin viliojantis net tada, kai vakarienė buvo soti.

    Tačiau tai nėra taisyklė kiekvienam žmogui: vieniems miego stoka didina apetitą, kitiems šis poveikis mažiau pastebimas.

    Ar dėl visko kalti alkio hormonai?

    Internete dažnai teigiama, kad miego trūkumas padidina grelino – su alkiu susijusio hormono – kiekį ir sumažina leptino, dalyvaujančio reguliuojant sotumą, koncentraciją. Kai kuriuose eksperimentuose tokių pokyčių pastebėta, bet kitų tyrimų rezultatai nebuvo tokie vienareikšmiai.

    Hormonų reakcijos priklauso nuo žmogaus, tyrimo sąlygų ir miego trukmės. Todėl aiškinimas, esą vakarinį saldumynų troškimą sukelia vien du „išsiderinę hormonai“, yra mitas. Ne mažiau svarbūs mūsų smegenų atlygio mechanizmai, nuovargis ir valgymo aplinka.

    Kai valgome ne todėl, kad esame alkani

    Įsivaizduokite įprastą rudens vakarą. Darbo diena buvo įtempta, už lango lyja, o namuose laukia daugybė rūpesčių. Pavakarieniavote, tačiau netrukus užsinorėjote šokolado. Ar tikrai vėl išalkote?

    Nebūtinai. Psichologai tokį elgesį vadina emociniu valgymu – kai maistas pasirenkamas ne vien dėl fiziologinio alkio, bet ir siekiant sumažinti įtampą, išsklaidyti nuobodulį ar trumpam pagerinti savijautą.

    Mėgstamas desertas gali suteikti malonumą, tačiau ne visiems stresas didina apetitą: kai kuriems žmonėms jis kaip tik sumažėja. Be to, daugiau valgome ne tik liūdėdami, bet ir švęsdami ar bendraudami su draugais.

    Ar šokoladas tikrai pakelia nuotaiką?

    Populiarus teiginys, kad saldumynai iškart pakelia serotonino – su nuotaikos reguliavimu susijusios medžiagos – lygį smegenyse, yra pernelyg supaprastintas. Mėgstamas maistas išties gali suteikti trumpalaikį pasitenkinimą, tačiau tai nereiškia, kad šokolado plytelė patikimai pašalina stresą ar ilgalaikį liūdesį.

    Kartais desertui suteikiame ir papildomą reikšmę: tai būna atlygis po sunkios dienos, vaikystės prisiminimas ar jaukaus vakaro ritualas. Tokie jausmai visiškai natūralūs, tik svarbu, kad maistas netaptų vieninteliu būdu nusiraminti.

    Rudeninis liūdesys – ne visada tik nuotaika

    Kai kuriems žmonėms trumpėjant dienoms suprastėja nuotaika, padidėja mieguistumas ir noras valgyti angliavandenių turintį maistą. Jei tokie pokyčiai ryškūs, kartojasi tuo pačiu metų laiku ir trikdo kasdienį gyvenimą, jie gali būti susiję su sezonine depresija.

    Vis dėlto vien noras suvalgyti saldumyną nereiškia jokios diagnozės. Jeigu prasta nuotaika ar energijos stoka užsitęsia, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu.

    Kartais priežastis – tiesiog praleisti pietūs

    Daugelis dieną skuba, praleidžia pusryčius, per pietus užkanda tik sumuštinį, o vakare pagaliau turi laiko pavalgyti. Tuomet stipresnis apetitas nėra paslaptis – organizmui paprasčiausiai trūko energijos.

    Įtakos turi ir įpročiai. Jei kiekvieną vakarą žiūrėdami serialą valgome sausainius, ilgainiui pats televizoriaus įjungimas gali sužadinti norą užkandžiauti. Tai nereiškia, kad kiekvieną tokį įprotį būtina naikinti, tačiau naudinga pastebėti, kada valgome iš alkio, o kada automatiškai.

    Kas iš tiesų padeda?

    Pirmiausia verta pasirūpinti pakankamu miegu. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti bent septynias valandas per parą. Taip pat naudinga reguliariai valgyti, į racioną įtraukti baltymų ir skaidulų turinčio maisto bei kuo daugiau laiko praleisti dienos šviesoje.

    Jei po vakarienės užsinorite saldumyno, paklauskite savęs, ko šiuo metu reikia labiausiai: maisto, poilsio, pertraukos ar bendravimo. Kartais padeda trumpas pasivaikščiojimas, pokalbis ar ankstesnis miegas.

    Tačiau griežtai drausti sau desertus taip pat nebūtina. Nedidelė mėgstamo skanėsto porcija gali būti įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.

    Kaltinti vien tamsą būtų klaida

    Persukus laikrodžius tamsūs vakarai prasideda anksčiau, tačiau saldumynų potraukis nėra paprasta organizmo reakcija į tamsą. Jį gali veikti miego stoka, emocijos, valgymo ritmas, įpročiai ir biologinis laikrodis.

    Be to, ne kiekvienas noras suvalgyti pyrago gabalėlį turi slaptą biologinę priežastį. Kartais jo norisi tiesiog todėl, kad jis skanus.

    Tad kitą kartą, kai rudens vakarą ranka tiesis prie šokolado, nebūtina savęs kaltinti dėl valios stokos. Galbūt organizmui reikia ne dar vieno saldainio, o gero miego, poilsio ar malonesnio vakaro.

  • Atrodo, kad gyvenimas slysta pro šalį? Penki ženklai, kad metas ką nors keisti

    Atrodo, kad gyvenimas slysta pro šalį? Penki ženklai, kad metas ką nors keisti

    Pažįstamas jausmas: savaitė prabėgo nepastebimai, tačiau sunku prisiminti, kas joje buvo įdomaus ar prasmingo. Darbas, buities reikalai, miegas – ir viskas kartojasi iš naujo.

    Kartais žmogus taip įsisuka į kasdienę rutiną, kad nebesusimąsto, ar gyvena taip, kaip iš tiesų norėtų. Jo laiką užpildo pareigos, kitų žmonių lūkesčiai ir automatiškai atliekami darbai, o asmeniniams poreikiams bei svajonėms vietos beveik nebelieka.

    Tai nėra medicininė diagnozė ar tikslus psichologinis testas. Vis dėlto tam tikri kasdieniai pojūčiai gali paskatinti sustoti ir sąžiningai įvertinti, ar dabartinis gyvenimo būdas jums vis dar tinka.

    Darbų daugėja, o laiko sau vis mažiau

    Jeigu nuolat jaučiatės tarsi bėgtumėte uždarame rate, gali būti, kad didelę dienos dalį skiriate užduotims, kurios jums nėra tokios svarbios, kaip atrodo.

    Verta peržvelgti savo dienotvarkę ir paklausti: kiek joje yra tikrai būtinų darbų, o kiek – įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėte iš įpročio, kaltės jausmo ar nenoro nuvilti kitų?

    Dažnai laiko pristinga ne todėl, kad darbų objektyviai per daug, bet todėl, kad žmogus sunkiai nustato ribas, nuolat reaguoja į kitų prašymus ir bando vienu metu atlikti kelias užduotis.

    Nors daugiaveika gali atrodyti efektyvi, iš tiesų dažniausiai tik greitai perjungiame dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos. Dėl to greičiau pavargstame, dažniau klystame ir patiriame daugiau įtampos.

    Pamėginkite iš dienotvarkės pašalinti bent vieną jums mažai prasmingą užduotį. Net nedidelis laisvo laiko tarpas gali padėti susigrąžinti pojūtį, kad savo dieną valdote patys.

    Darbas išsekina ir nepalieka jėgų gyvenimui

    Jeigu pirmadienio laukiate su nerimu, kasdien skaičiuojate valandas iki darbo pabaigos, o penktadienio vakaras atrodo vienintelis malonus savaitės įvykis, verta atidžiau įvertinti savo profesinę situaciją.

    Žinoma, net ir mėgstamame darbe pasitaiko sunkių laikotarpių, nuobodžių užduočių bei konfliktų. Tačiau nuolatinis emocinis ir fizinis išsekimas, vis didėjantis atsiribojimas nuo darbo bei jausmas, kad jūsų pastangos neturi prasmės, gali būti susiję su profesiniu perdegimu.

    Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibūdina kaip su darbu susijusį reiškinį, kylantį dėl ilgai trunkančio ir nesuvaldyto streso darbo vietoje. Tai nėra atskira medicininė liga, tačiau į šią būseną nereikėtų numoti ranka.

    Nebūtina kitą dieną rašyti prašymo išeiti iš darbo. Pirmiausia galima apsvarstyti mažesnius pokyčius: aiškiau apibrėžti darbo laiką, atsisakyti perteklinių pareigų, pasikalbėti su vadovu, atnaujinti profesines žinias ar ramiai pradėti ieškoti kitų galimybių.

    Svajonės nuolat atidedamos „geresniam laikui“

    „Pradėsiu, kai turėsiu daugiau laiko“, „keliausiu, kai uždirbsiu daugiau“, „savimi pasirūpinsiu, kai baigsis šis įtemptas laikotarpis“ – tokie pažadai gali kartotis daugelį metų.

    Dienos tampa labai panašios: tie patys maršrutai, žmonės, darbai ir vakaro įpročiai. Savaime rutina nėra bloga – ji suteikia stabilumo ir padeda taupyti jėgas. Problema atsiranda tuomet, kai joje nebelieka nieko, ko lauktumėte su smalsumu ar džiaugsmu.

    Kartais svajones atidedame dėl realių aplinkybių, tačiau neretai tam trukdo baimė suklysti, nepasitikėjimas savimi ar įsitikinimas, kad naują veiklą pradėti jau per vėlu.

    Nebūtina iš karto imtis didelių permainų. Naujumą į gyvenimą gali grąžinti ir nedideli dalykai: kitas pasivaikščiojimo maršrutas, seniai atidėtas susitikimas, naujas užsiėmimas, trumpa kelionė po Lietuvą, sportas ar mokymai.

    Svarbu, kad bent dalis savaitės būtų skirta ne tik pareigoms, bet ir tam, kas jums įdomu.

    Skaitote daugybę patarimų, tačiau nieko nekeičiate

    Galbūt nuolat skaitote straipsnius apie geresnę savijautą, išsaugote treniruočių programas, žadate pradėti sveikiau maitintis ar anksčiau eiti miegoti, tačiau kasdienybė lieka tokia pati.

    Informacijos kaupimas kartais sukuria klaidingą pažangos pojūtį. Atrodo, kad jau rūpinamės problema, nors iš tikrųjų dar neatlikome nė vieno konkretaus veiksmo.

    Dar blogiau, kai dėl neįgyvendintų planų atsiranda kaltė: žmogus pradeda manyti, kad jam trūksta valios ar disciplinos. Tačiau dažnai planai tiesiog būna per dideli ir neapibrėžti.

    Vietoj pažado „nuo pirmadienio pakeisiu gyvenimą“ geriau nusistatyti labai mažą veiksmą: dešimt minučių pasivaikščioti, sutvarkyti vieną stalčių, parašyti vieną laišką, paskambinti vienam žmogui ar anksčiau išjungti telefoną.

    Nedidelis atliktas veiksmas paprastai yra vertingesnis už dešimt išsaugotų patarimų.

    Nuolat rūpinatės kitais, bet pamirštate save

    Jeigu dažnai sakote „taip“, nors viduje norite atsisakyti, gali būti, kad pernelyg prisitaikote prie kitų žmonių poreikių.

    Padėti artimiesiems, kolegoms ar draugams yra natūralu. Tačiau nuolatinis noras visiems įtikti ilgainiui gali sukelti nuovargį, susierzinimą ir jausmą, kad jūsų pačių norai niekam nerūpi.

    Kartais žmogus taip įpranta būti patogus kitiems, kad pats nebesupranta, ko nori. Jis renkasi ne tai, kas jam tinkama, o tai, kas nesukels konflikto, kritikos ar nusivylimo.

    Vertėtų paklausti savęs: ar sutinku todėl, kad tikrai noriu padėti, ar todėl, kad bijau būti palaikytas savanaudžiu? Ar mano santykiuose yra vietos ne tik kitų, bet ir mano poreikiams?

    Gebėjimas ramiai atsisakyti nėra abejingumas. Aiškios ribos padeda išsaugoti jėgas ir kurti sveikesnius santykius.

    Nuo ko pradėti pokyčius

    Jeigu atpažinote save keliuose punktuose, nereikia skubėti per vieną dieną keisti darbo, santykių ar gyvenamosios vietos. Staigūs sprendimai, priimti iš nuovargio ar nusivylimo, ne visada būna geriausi.

    Pradėkite nuo mažų, konkrečių žingsnių:

    • pašalinkite iš savaitės bent vieną jums nereikalingą įsipareigojimą;
    • suplanuokite vieną malonią arba naują veiklą;
    • bent kartą atsisakykite to, kam iš tiesų neturite laiko ar jėgų;
    • skirkite kelias minutes apmąstyti, kas tą dieną suteikė energijos, o kas ją atėmė;
    • užrašykite vieną pokytį, kurį galite pradėti įgyvendinti jau dabar.

    Permainos nebūtinai turi būti didelės, kad būtų reikšmingos. Kartais gyvenimo kryptis pradeda keistis tuomet, kai žmogus pirmą kartą po ilgo laiko sąmoningai pasirenka ne tai, ko iš jo tikimasi, o tai, kas svarbu jam pačiam.

    Kada vertėtų ieškoti pagalbos

    Nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka ir prarastas susidomėjimas anksčiau džiuginusia veikla ne visada reiškia tik tai, kad „metas pakeisti gyvenimą“. Tokie požymiai taip pat gali būti susiję su depresija, nerimo sutrikimais, perdegimu ar fizinės sveikatos problemomis.

    Jeigu prislėgta nuotaika, beviltiškumas, energijos trūkumas ar negebėjimas džiaugtis tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą arba psichikos sveikatos centro specialistą.

    Prašyti pagalbos nėra silpnumo ženklas. Kartais tai ir yra svarbiausias pokytis, nuo kurio prasideda geresnė savijauta.

  • Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų!

    Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų!

    Miego trūkumas – viena baisiausių mūsų laikų rykščių. Kai kurių šaltinių duomenimis, daugiau kaip 35 proc. suaugusiųjų prisipažįsta miegantys mažiau nei turėtų, dar apie 10–30 proc. kankinasi dėl lėtinės nemigos.

    Tad miegas – arba jo trūkumas – turėtų būti pirmasis įtariamasis, kai ieškote neįveikiamo nuovargio kaltininko.

    Tačiau yra ir kitų veiksnių.

    Per daug dirbate

    Statistika rodo, kad šiandien žmonės dirba daugiau, o miega mažiau. Ir blogai ne pačios darbo valandos ar, tiksliau, viršvalandžiai, trumpinantys poilsio laiką. Darbe patiriamas stresas taip pat gali trikdyti miegą. Vadinasi, kitą dieną knapsime nosimi prie kompiuterio, dar labiau pavargstame, dar labiau stresuojame. Taip ir užsisuka uždaras išsekimo ratas.

    Ne tą valgote

    Moksliniais tyrimais patvirtinta: tai, ką valgome, gali lemti, kiek kokybiško miego gauname.

    Visi žinome, kad stipri kava prieš einant gulti daug kam trukdo užmigti ir tinkamai išsimiegoti naktį. Tačiau toks pat poveikis būdingas ir riebiam, daug cukraus turinčiam maistui. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu per dieną suvartojate mažiau maistinių skaidulų ir daugiau sočiųjų riebalų bei cukraus, miegas būna negilus ir neteikiantis reikiamo poilsio, per naktį dažniau nubundama.

    Per daug sportuojate

    Mankštindamiesi būname sveikesni – tai įrodytas faktas. Kaip ir tai, kad fiziniai krūviai gerina miegą. Bet intensyvios treniruotės ir dar prieš einant gulti – atvirkščiai. Nes širdis paskui plaka dažniau, kūno temperatūra pakyla, adrenalino lygis – irgi, taigi miegas dažniausiai būna prastas, o kita diena – sekinama. Jau nekalbant apie tai, kad jausdamiesi pavargę vis mažiau norite sportuoti.

    Esate prislėgti

    Vienas paprastesnių būdų suprasti, kad depresuojate, – tai kankinanti nemiga (nors, kita vertus, depresijos simptomu gali būti ir liguistas mieguistumas).

    Trumpai tariant, jeigu negalite tinkamai išsimiegoti naktimis ilgą laiką, tai gana ryškus signalas kreiptis į specialistus pagalbos dėl depresijos.

    Prieš miegą vartojate alkoholį

    Net labai nedidelis jo kiekis prieš einant gulti nepadeda gerai išsimiegoti – nepaisant giliai šaknis suleidusio priešingo mito. Taip, tikėtina, jog užmigsite greičiau, bet miegas nebus kokybiškas, mat organizmas alkoholį sparčiai metabolizuoja. Taigi greičiausiai nubusite vidury nakties ir nebegalėsite užmigti.

    Alkoholis trikdo greitų akių judesių fazės miegą, todėl dieną kamuoja mieguistumas ir negebėjimas susikaupti.

    Didelis cukraus kiekis kraujyje

    Nuolatinis nuovargis gali būti cukrinio diabeto simptomas.

    Susirgus diabetu, organizmas nebeišskiria pakankamai insulino ir gliukozės lygis pasidaro nuolat aukštas. Jis neigiamai veikia gebėjimą susikaupti, didina dirglumą ir nuovargio jausmą.

    Be to, kai naktį sukyla cukrus, dažnai tenka keltis į tualetą ir jo atsikratyti (cukraus perteklius pasišalina su šlapimu), o tai, suprantama, išsimiegoti nepadeda.

    Jus kamuoja miego apnėja

    Šiam miego sutrikimui būdingi paviršinio kvėpavimo periodai miegant ir akimirkos, kai kvėpavimas išvis sustoja.

    Dar miego apnėją dažnai lydi garsus knarkimas.

    Toks negilus, dažnai trikdomas miegas taip pat gali „apdovanoti“ nuovargiu, dėmesingumo trūkumu, užmaršumu.

    Yra ir daugiau blogų žinių: miego apnėja siejama su labai rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ligos ir insultas. Ją būtina gydyti.

    Prieš miegą „kybote“ socialiniuose tinkluose

    Dauguma mūsų kaip tik tą ir darome – prieš padėdami savo išmanųjį nakčiai, dar sykį patikriname, kas naujo pasaulyje ir mūsų draugų bei pažįstamų gyvenime. Paskui dar kurį laiką kamuojamės niekaip negalėdami užmigti.

    Viena to priežasčių gali būti ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa. Ji stabdo melatonino – hormono, atsakingo už mūsų paros ritmą (miego ir būdravimo ciklą), – gamybą, todėl sunku užmigti ir dar sunkiau nubusti.

    Negeriate užtektinai vandens

    Tyrimai rodo, kad jeigu nevartojate užtektinai vandens ir kitų sveikų skysčių, net išmiegoję naktį vis tiek galite jausti nuovargį, silpnumą, mieguistumą.

    Esmė ta, kad skysčių trūkumas gali numušti kraujospūdį, o kartu su juo – ir nuotaiką bei energiją.

    Per daug miegate

    Tai vienas didžiausių paradoksų: pavargę galite jaustis ne tik dėl to, kad trūksta miego, bet ir todėl, kai jo būna per daug.

    Amerikiečių specialistų iš Harvardo universiteto aiškinimu, bet koks didesnis nukrypimas į vieną ar į kitą pusę nuo normalaus miego režimo gali sutrikdyti organizmo ritmą ir padidinti nuovargį dieną.

    Geriausias sprendimas tokiu atveju – išsiaiškinti, kiek valandų miego jums reikia, ir laikytis tokio režimo visada. Net savaitgaliais, per šventes ir atostogas.

    Kambaryje per karšta arba per šalta

    Ideali aplinkos temperatūra miegui yra tik 18,3 laipsnio. Mūsų pačių kūno temperatūra naktį nukrenta, taigi vėsus – bet ne šaltas! – oras patalpoje padeda greičiau užmigti ir ramiai išmiegoti iki ryto.

    Jeigu miegamajame per karšta arba per šalta, tai gali sutrukdyti natūraliam kūno atvėsimui ir sugadinti miegą.

    Įdomus faktas: miegančio žmogaus temperatūra krinta tol, kol maždaug per aušrą pasiekia žemiausią tašką.

    Vartojate vaistus

    Migdomieji vaistai sukelia mieguistumą – tą žinome visi. Tačiau yra ir kitų preparatų, nuo kurių galime jaustis apsnūdę ar apduję: tai antidepresantai, vaistai nuo alergijos, aukšto kraujospūdžio, vėžio ir kiti.

    Jeigu tokius vaistus geriate dieną, kai turite dirbti, nieko gero. Jie gali paveikti smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kuriais naudojasi kūno nervai, kad perduotų vienas kitam informaciją. Vaistai sutrikdo šią komunikaciją įteigdami organizmui, jog neurotransmiteriai pavargo ir negalima jų trukdyti.

    Per daug laiko praleidžiate užsidarę

    Jaukiai įsitaisyti šiltuose namuose gali atrodyti išskirtiniu malonumu. Tačiau kai pernelyg daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, tai gal atsiliepti sveikatai. Ir daugiau nei vienu būdu!

    Buvimas šviesoje be galo svarbus mūsų vidiniam laikrodžiui, kad jis tinkamai tiksėtų ir mes nesijaustume pavargę tada, kai turime būdrauti, ir atvirkščiai.

    Kitos nemalonios sėdėjimo namuose pasekmės, be sujaukto miego ritmo, gali būti nerimastingumas, nuovargis.

    Patiriate nuolatinį stresą

    Daug rūpesčių ar streso kenkia miego trukmei ir kokybei, tai savo ruožtu kenkia fizinei ir psichinei sveikatai.

    Stresas, kaip žinome, verčia periferinę nervų sistemą intensyviai išskirti adrenaliną ir kortizolį (todėl jie taip ir vadinami – streso hormonai). Šie paspartina širdies plakimą, kad efektyviau aprūpintų gyvybiškai svarbius organus krauju ir paruoštų kūną reaguoti į galimą pavojų – taip organizmas traktuoja streso sukėlėją. Bet nors tokia reakcija labai vertinga atsidūrus plėšrūnų knibždančiose džiunglėse, ji pražūtinga mūsų miegui.

    Per daug sveriate

    Turint antsvorio gali pasidaryti sunku miegoti ir net pradėti kamuoti nemiga. Dar daugiau: dieną irgi dažnai jaučiamas mieguistumas bei išsekimas, net jeigu naktį gerai išsimiegojote.

    Nutukimas paveikia organizmo medžiagų apykaitą ir miego bei būdravimo ciklus taip pakenkdamas miego kokybei.

    Esate alergiški maistui

    Jeigu nuolatos jaučiatės pavargę ar mieguisti, gali būti, jog tai ne bet koks, o alergijos sukeltas antinksčių nuovargio sindromas.

    Kai žmogaus organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų, jo antinksčiai išskiria hormoną kortizolį, kad tas slopintų sudirgimą ir uždegiminius procesus. O kai kūnas gamina pernelyg daug kortizolio, tai pasireiškia nuovargiu.

    Tokios alergijos taip pat dažnai pakenkia organizmo gebėjimams absorbuoti antioksidantus ir kitas maistines medžiagas, todėl gali išsivystyti kai kurių jų deficitas ir rezultatas būna tas pats: kasdien vos pavelkate kojas, nors nieko ypatingo neveikiate.

    Jums anemija

    Kai organizme nėra užtektinai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad aprūpintų audinius jiems būtinu deguonimi, nenuostabu, kad jaučiatės išvargę ir paliegę.

    Kiti įvairioms anemijos formoms būdingi simptomai – silpnumas, išblyškusi ar net pageltusi oda, dusulys, sutrikęs širdies ritmas, skausmai krūtinėje, šąlančios ar kaistančios pėdos, galvos skausmai.

    Pernelyg sėsliai gyvenate

    Tai dar viena šiuolaikinės visuomenės rykštė: labai daug jos narių nėra aktyvūs. Sėslus gyvenimo būdas įtraukė mus į savo liūną. Darbe kiaurą dieną sėdime prie stalo stebeilydamiesi į kompiuterį, grįžę namo darome tą patį – sėdime ir žiūrime į kokį nors ekraną. Dėl to sunkiai užmiegame ir išmiegame naktį, tad nuolat jaučiamės tokie pavargę, jog apie jokią aktyvią veiklą nenorime nė pagalvoti ir… dar labiau kabinamės į sėslų gyvenimą.

    Dirbate toksiškoje aplinkoje

    Omenyje turimas toksiškumas perkeltine prasme. Pasalūniški kolegos, nekompetentingas vadovas, nepakeliamas darbo krūvis, nesaugi ir nuolat besikeičianti aplinka… Visa tai gali kaip reikiant išsekinti. Amerikiečiai kažkada net yra apskaičiavę, kad tokio nuovargio sukeliama nemiga jų darbdaviams kainuoja daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių kasmet – per sumažėjusį produktyvumą, klaidas ir nelaimingus atsitikimus darbe.

     

  • Lyja? Valgykite apelsinus ir mąstykite pozityviai!

    Lyja? Valgykite apelsinus ir mąstykite pozityviai!

    Baltų Kalėdų svajonei taip ir likus svajone, neprošal prisiminti būdus pagerinti ne tik nuotaiką, bet ir savijautą.

    Į nestabilius orus, kai čia sausa, čia ima pilti lietus ar išvis neaiškios kilmės krituliai, pirmiausia sureaguoja sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių bei endokrininės sistemos ligomis.

    Tačiau ir tarp jų yra žmonių, jautresnių orų kaitai nei kiti, – tai hipertenzikai, turintieji išeminę širdies ligą. Svarbiausias dalykas, kurį jie turėtų atsiminti subjurus orams, – nepamiršti išgerti vaistų, griežtai laikytis dienos režimo ir verčiau atsisakyti ilgų kelionių.

    Jeigu jokiomis lėtinėmis ligomis nesergate, tačiau lietingu oru imate prastai jaustis, pasimatuokite kraujospūdį. Kai jis mažesnis už normą, išgerkite žaliosios arbatos su keliais lašeliais ženšenio, kai aukštesnis, sumažinti kraujo spaudimą padės valerijonai, sukatžolės.

    Spalvų smūgis

    Šaltuoju metų laiku gatvėse paprastai sumažėja praeivių ryškiaspalviais drabužiais. Nors būtent dabar juos ir derėtų vilkėti. Tą rekomenduojantys psichologai taip pat pataria maksimaliai sumažinti negatyvių veiksnių, galinčių paveikti nuotaiką. Jei neįmanoma to padaryti, pasistenkite žvelgti į gyvenimą filosofiškai. Juk galvą daug dažniau skauda nuo neigiamų emocijų nei nuo šokinėjančio kraujospūdžio.

    Anot psichologų, pats paprasčiausias būdas išsaugoti stabilią nuotaiką, o kartu ir sveikatą, yra išsimiegoti. Neišsisukinėkite nuo rytinės mankštelės pagal smagią muziką, nes ji pakelia ne tik ūpą, bet ir fizinį tonusą.

    Apniukusiu oru ypač sveika

    optimistiška oranžinė spalva. Todėl valgykite kuo daugiau apelsinų ir mandarinų. Juose esantis vitaminas C ne šiaip sustiprins imunitetą, bet ir psichikos atsparumą.