Žyma: nugara

  • Nugaros skausmas rytais? Patikrinkite čiužinį

    Nugaros skausmas rytais? Patikrinkite čiužinį

    Rytais skauda nugarą, naktį dažnai vartotės, o atsikėlę jaučiatės taip, tarsi visai nebūtumėte miegoję? Priežastis gali slypėti ten, kur mažiausiai tikitės – jūsų čiužinyje.

    Specialistai įspėja, kad net iš pažiūros nepriekaištingas čiužinys ilgainiui gali prarasti svarbiausią savo savybę – tinkamai prilaikyti kūną.

    Pirkdami čiužinį dažniausiai tikimės, kad jis tarnaus daugelį metų. Juk tai nėra daiktas, kurį norėtųsi keisti kas sezoną. Tačiau laikui bėgant čiužinio viduje esantys sluoksniai dėvisi, spyruoklės gali prarasti elastingumą, o putų poliuretano užpildas – savo pradinę formą.

    Įdomiausia, kad šie pokyčiai ne visada matomi plika akimi. Čiužinio užvalkalas gali būti švarus, paviršius lygus, tačiau miego kokybė jau suprastėjusi.

    Miego specialistų organizacija „Sleep Foundation“ nurodo, kad dažniausiai čiužiniai tarnauja maždaug 7–10 metų. Vis dėlto tikrasis jų ilgaamžiškumas priklauso nuo medžiagų, konstrukcijos, naudojimo intensyvumo ir priežiūros.

    Pirmasis ženklas – rytinis nugaros skausmas

    Vienas aiškiausių signalų, kad čiužinys gali nebeatlikti savo funkcijos, – nemalonūs pojūčiai po miego.

    Jeigu atsikėlę jaučiate sustingusią nugarą, maudžiančius pečius, klubus ar juosmenį, verta atkreipti dėmesį į lovą.

    Susidėvėjęs čiužinys gali nebetolygiai paskirstyti kūno svorį. Vienos kūno vietos pernelyg įdumba, kitos lieka nepakankamai paremtos. Dėl to raumenims gali tekti papildoma apkrova, o miegant tampa sunkiau rasti patogią padėtį.

    Ypač verta susimąstyti, jeigu nemalonūs pojūčiai stipriausi vos atsikėlus, o pajudėjus sumažėja.

    Tačiau nugaros skausmas nebūtinai susijęs su čiužiniu. Jį gali sukelti stuburo, raumenų, sąnarių ar kitos sveikatos problemos. Jei skausmas kartojasi, stiprėja arba atsiranda kitų simptomų, svarbu pasitarti su gydytoju.

    Naktį vartotės dažniau nei anksčiau

    Dar vienas įspėjamasis ženklas – vis sunkiau pavyksta patogiai įsitaisyti.

    Žmogus gali kelis kartus per naktį pabusti, pakeisti miego padėtį, persiversti ant kito šono, tačiau netrukus vėl pajusti diskomfortą.

    Taip nutinka, kai čiužinys tampa pernelyg minkštas, netolygiai įdumba arba jo paviršius nebeatitinka miegančiojo poreikių.

    Kartais žmonės šiuos pokyčius sieja su amžiumi, stresu ar prastu oru, nors viena iš galimų priežasčių – nusidėvėjusi lova.

    Vis dėlto dažni prabudimai gali būti susiję ir su miego apnėja, nerimu, skausmu ar kitais veiksniais. Todėl vien prastesnė miego kokybė dar neįrodo, kad reikia naujo čiužinio.

    Paprastas bandymas namuose

    Norint įvertinti čiužinio būklę, nebūtina iš karto kviesti specialistą.

    Pirmiausia nuimkite patalynę ir apžiūrėkite visą paviršių.

    Atkreipkite dėmesį, ar nėra įdubimų tose vietose, kur paprastai guli pečiai, klubai ir juosmuo. Taip pat patikrinkite, ar paviršius netapo nelygus, ar nesusidarė kietesnių ir minkštesnių plotų.

    Pabandykite delnu paspausti kelias čiužinio vietas ir palyginti jų elastingumą. Tiesa, vien toks bandymas negali patikimai įvertinti vidinių sluoksnių būklės.

    Jeigu turite spyruoklinį čiužinį, papildomas nusidėvėjimo požymis gali būti anksčiau negirdėtas girgždėjimas ar spyruoklių keliamas triukšmas.

    Tačiau svarbiausia – ne garsas ar išvaizda, o tai, ar čiužinys išlaiko tinkamą atramą ir leidžia patogiai miegoti.

    Viešbutyje išsimiegate geriau?

    Dar vienas įdomus būdas įvertinti savo čiužinį – palyginti miego kokybę skirtingose vietose.

    Jeigu namuose beveik kiekvieną rytą skauda nugarą, tačiau svečiuose, viešbutyje ar sodyboje atsikeliate pailsėję, verta susimąstyti, kuo skiriasi lovos.

    Žinoma, geresnį miegą gali lemti ir kiti dalykai: mažesnis triukšmas, tinkamesnė kambario temperatūra, patogesnė pagalvė ar paprasčiausiai atostogų metu sumažėjęs stresas.

    Tačiau jeigu skirtumas kartojasi, čiužinio būklę tikrai verta patikrinti.

    Ar kietas čiužinys visada geresnis?

    Lietuvoje vis dar gana dažnai galima išgirsti patarimą, kad skaudančiai nugarai būtinas kuo kietesnis čiužinys.

    Tačiau moksliniai tyrimai tokio įsitikinimo nepatvirtina.

    2003 metais medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime dalyvavo 313 žmonių, kenčiančių nuo lėtinio nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo.

    Po trijų mėnesių nustatyta, kad vidutinio kietumo čiužinius naudoję žmonės dažniau patyrė skausmo ir kasdienių funkcinių sunkumų sumažėjimą nei miegojusieji ant kietų čiužinių.

    Vėlesnės mokslinės apžvalgos taip pat rodo, kad vidutinio kietumo čiužiniai daugeliui žmonių, turinčių nespecifinį nugaros skausmą, gali būti palankesni už labai kietus. Vis dėlto turimų tyrimų kokybė ir apimtis neleidžia nustatyti vieno idealaus varianto visiems.

    Renkantis čiužinį svarbu atsižvelgti į kūno svorį, įprastą miego padėtį ir individualų komfortą.

    Pavyzdžiui, ant šono miegantiems žmonėms gali reikėti tokio paviršiaus, kuris pakankamai prisitaiko prie pečių ir klubų, o ant nugaros miegantiems – tinkamos juosmens atramos.

    Gal kaltas ne čiužinys, o lova?

    Prieš perkant naują čiužinį verta patikrinti ir lovos pagrindą.

    Lietuvoje populiarios lovos su medinėmis lamelėmis. Ilgainiui kai kurios jų gali įtrūkti, sulūžti ar prarasti elastingumą.

    Jeigu pagrindas išlinkęs arba lovos viduryje trūksta tinkamos atramos, net geras čiužinys gali atrodyti įdubęs.

    Todėl pirmiausia reikėtų pakelti čiužinį ir apžiūrėti, ar visos lamelės savo vietose, ar nėra sulūžusių detalių ir ar lovos konstrukcija tvirta.

    Jeigu problema slypi lovos pagrinde, naujo čiužinio pirkimas gali būti visai nereikalingas.

    Ar antčiužinis gali išgelbėti seną čiužinį?

    Pastaraisiais metais Lietuvos parduotuvėse labai išpopuliarėjo įvairaus storio antčiužiniai.

    Jie gali padėti, jeigu pagrindinis čiužinys atrodo kiek per kietas arba norisi minkštesnio paviršiaus.

    Tačiau antčiužinis negali visiškai atkurti susidėvėjusio čiužinio atraminių savybių.

    Jeigu viduje esančios spyruoklės ar putų sluoksniai smarkiai deformuoti, papildomas paviršius gali tik laikinai paslėpti problemą.

    Panašiai kaip uždėjus minkštą kilimą ant nelygių grindų – paviršius gali atrodyti patogesnis, tačiau pagrindas nuo to netampa lygus.

    Kaip prailginti čiužinio tarnavimo laiką?

    Kad čiužinys kuo ilgiau išlaikytų savo savybes, verta laikytis kelių paprastų taisyklių.

    Pirmiausia naudokite apsauginį užvalkalą, saugantį nuo prakaito, drėgmės ir kitų nešvarumų.

    Taip pat reguliariai vėdinkite miegamąjį ir neleiskite čiužinyje kauptis drėgmei.

    Jeigu gamintojas leidžia, kas kelis mėnesius galima apsukti čiužinį 180 laipsnių kampu, sukeičiant galvūgalio ir kojūgalio vietas. Taip apkrova pasiskirstys tolygiau.

    Tačiau ne visus čiužinius galima apversti kita puse. Daugelis šiuolaikinių modelių turi specialiai sukonstruotą viršutinį sluoksnį ir yra skirti naudoti tik viena puse.

    Todėl prieš sukiojant ar apverčiant čiužinį verta perskaityti gamintojo instrukciją.

    Jeigu ant čiužinio atsirado pelėsis, būtina įvertinti ne tik valymo galimybes, bet ir drėgmės priežastį. Į vidinius sluoksnius įsigėręs pelėsis gali būti pakankama priežastis čiužinį pakeisti.

    Kada jau tikrai metas keisti?

    Vien tai, kad čiužiniui sukako septyneri ar aštuoneri metai, nereiškia, kad jį būtina išmesti.

    Kokybiškas, tinkamai prižiūrimas čiužinys gali tarnauti ir ilgiau. Kita vertus, pigesnis arba labai intensyviai naudojamas gaminys gali prarasti atramines savybes gerokai anksčiau.

    Jeigu čiužinys akivaizdžiai įdubęs, deformuotas, nebeatgauna formos ar trukdo kokybiškai išsimiegoti, tai rimtas signalas svarstyti jo keitimą.

    O jeigu rytais jaučiatės pailsėję, nugara neskauda ir čiužinys išlaiko savo formą, vien jo amžius neturėtų būti vienintelis argumentas naujam pirkiniui.

    Svarbiausia prisiminti, kad geras čiužinys nebūtinai turi atrodyti naujas – jis turi tinkamai prilaikyti kūną ir netrukdyti kokybiškai miegoti.

  • Vaikščiokite – ir nugarą skaudės mažiau

    Vaikščiokite – ir nugarą skaudės mažiau

    Tiesa, yra vienas reikšmingas „bet“: svarbu vaikščioti konkretų minučių skaičių kiekvieną mielą dieną.

    Mažiausiai 10 000 žingsnių per dieną yra daugelio mūsų, dienas praleidžiančių automobiliuose, biuruose prie kompiuterių ir namuose ant sofų, tikslas. Tačiau paaiškėjo, kad kur kas svarbesnis gali būti kitas skaičius – minučių, kurias kasdien praleidžiame ant kojų.

    22 minučių skirtumas

    Norvegijos ir Danijos mokslininkai įsitikinę, jog užtenka kasdien pajudėti daugiau kaip pusantros valandos, ir tai gerokai sumažins apatinės nugaros dalies lėtinio skausmo riziką.

    Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie perdien vaikščioja daugiau nei 100 minučių, tokio skausmo grėsmę sumažina beveik ketvirtadaliu, palyginti su tais, kurie vaikščioja tik 78 minutes per parą ar mažiau.

    Jie taip pat pastebėjo, kad sparčiau vaikštantys žmonės irgi rečiau kenčia nuo lėtinio nugaros skausmo, nors šiuo atveju efektas nebūna toks ryškus kaip po ilgų pasivaikščiojimų.

    Gali tapti negalia

    Daugeliu atvejų juosmeninės nugaros dalies skausmai prasideda staiga ir praeina per kelias dienas ar, blogiausiu atveju, savaites.

    Tačiau jeigu trunka ilgiau nei tris mėnesius, oficialiai gauna medicininį lėtinio skausmo „titulą“. Ir kartais, deja, tokio alinamo, kad pripažįstamo negalia.

    Ryšio tarp nugaros skausmų ir vaikščiojimo trukmės ieškojusiame tyrime dalyvavo 11 194 norvegai – ir vyrai, ir moterys, – kurių vidutinis amžius siekė 55 metus. Mokslininkai pasinaudojo jų apklausų apie sveikatos būklę ir savaitinį fizinį aktyvumą rezultatais.

    Beveik šeštadalis – 14,8 proc. savanorių prisipažino nuolat kenčiantys dėl apatinės nugaros dalies skausmo: į klausimą, ar per pastaruosius metus patyrė tokį skausmą bent tris mėnesius iš eilės, jie atsakė teigiamai.

    Bet kokiam amžiui, bet kuriai lyčiai

    Išanalizavę tyrimo dalyvių fizinį aktyvumą, mokslininkai padarė išvadą, kad, palyginti su tais žmonėmis, kurie vaikščiojo mažiau nei 78 minutes per dieną, tiems, kas vaikščiojo daugiau nei 100 minučių per dieną, lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo rizika buvo 23 proc. mažesnė.

    Ši, optimali vaikščiojimo trukmė – 100 minučių per dieną – buvo pripažinta vienodai naudinga visoms amžiaus grupėms ir abiem lytims.

    Taigi tyrimo rezultatai parodė, kad bent jau šiuo atžvilgiu kasdienio vaikščiojimo trukmė yra svarbesnė nei vaikščiojimo intensyvumas.

    Nors būtina atsižvelgti į tam tikras paklaidas. Pavyzdžiui, į tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie daugiau vaikščiojo, dažniau užsiimdavo ir kita fizine veikla bei dirbo fiziškai sunkesnius darbus, tad jau nuo pat pradžių galėjo turėti fizinį pranašumą.

        Faktai

    Dažniausias skausmo tipas, su kuriuo susiduriama Lietuvoje – nugaros. Jį yra patyręs daugiau nei kas antras šalies gyventojas.
    Tokį dažną nugaros skausmų pasireiškimą, medikų teigimu, lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas: sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas. Visa tai lemia nugaros ir pilvo raumenų silpimą, disbalansą, mažėja juosmens mobilumas. Tokie pokyčiai sukelia netolygią apkrovą įvairioms stuburo struktūroms taip didindami traumų, degeneracinių stuburo pakitimų bei jų sukeliamo skausmo riziką.
    Nugaros skausmas gali būti susijęs ir su įvairiomis stuburo ir jo aplinkinių audinių problemomis, stuburo slankstelių pažeidimais ar deformacija.
    Lėtinio nugaros skausmo gydymas dažnai pareikalauja ir gyvenimo būdo pokyčių: svorio kontrolės, fizinio aktyvumo didinimo, darbo aplinkos pritaikymo, kitų.

  • 5 ženklai, kad nugaros skausmas nieko gera nežada

    5 ženklai, kad nugaros skausmas nieko gera nežada

    Nugaros skausmai kankina milijonus. Jie sekina, prastina gyvenimo kokybę.

    Jei tikėsime statistika, 64 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų skundžiasi apatinės nugaros dalies, dar 30 proc. – kaklo, pečių ir viršutinės nugaros dalies skausmais. Tautiečių, kuriuos šie skausmai lanko periodiškai, esama dar daugiau.

    Laimė, daugumai pastarųjų pakanka kelias minutes pasimankštinti ar tik pasirąžyti, kad nemalonūs pojūčiai praeitų. Pavojingesni atvejai, kai nugarą skauda ne dėl pačios nugaros ir kalta būna ne kreiva kėdė prie darbo stalo.

    Nugaros skausmai, gydytojų neurochirurgų įspėjimu, gali tapti ir gerokai rimtesnių ligų pranašais. Todėl svarbu nepražiūrėti pagrindinių simptomų, galimai susijusių su sunkesnėmis vidinėmis sveikatos problemomis.

    Neslopstantis skausmas. Jeigu išbandėte visas namuose prieinamas priemones ir vaistus, bet viršutinė nugaros dalis ir toliau nepaliaujamai skauda, medikų teigimu, yra tikimybė, jog kaltas navikas plaučiuose. Mat daugeliu atvejų skausmas nugaros viršuje atlėgsta ar bent sumažėja išgėrus vaistų, pritaikius šilumos ar šalčio terapiją, savigydos priemones. Kai niekas nepadeda, tai jau priežastis susirūpinti. Apie pažengusį plaučių ar kitokios formos vėžį kartais gali byloti kaulų skausmas. Onkologinei plaučių ligai būdingas ir svorio netekimas, krūtinės skausmai, silpnumas – deja, labai dažnai ignoruojami simptomai.

    Neskubėkite pulti į paniką. Tačiau jeigu nugaros skausmas atsisako trauktis, labai svarbu, kad patikrintų specialistas.

    Šono skausmas. Inkstų akmenligės skausmai, daugelio juos patyrusiųjų vertinami kaip „tikra agonija“, dažnai juntami viršutinėje nugaros dalyje. Kiti juos išduodantis ženklai – šono ir nugaros skausmai po šonkauliais, nemalonūs pojūčiai šlapinantis.

    Silpnumas kojose. Kartu su nugaros skausmu šis simptomas gali įspėti apie neurologinę problemą.

    Skausmas, plintantis į nugarą iš krūtinės. Kaltas gali būti kostochondritas – šonkaulius ir krūtinkaulį jungiančių kremzlių uždegimas. Jis išsivysto dėl fizinių krūvių (dažnai keliant sunkius daiktus), kvėpavimo takų infekcijų, krūtinės traumų.

    Skausmas giliai įkvėpus. Toks skausmas, juntamas nugaroje kvėpuojant, gali būti plaučių embolijos ženklas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.