Žyma: nerimas

  • Kada nerimas tampa sutrikimu ir kaip gali padėti psichiatras?

    Kada nerimas tampa sutrikimu ir kaip gali padėti psichiatras?

    Nerimas – natūrali reakcija į stresą. Jis padeda susitelkti ir reaguoti į pavojų. Kai kuriose situacijose nerimas gali būti naudingas, nes padeda išlikti budriems ir veikti efektyviau. Tačiau kai nerimas tampa nuolatinis, intensyvus ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali rodyti nerimo sutrikimą. Tokiu atveju žmogus dažnai jaučiasi nuolat įsitempęs, sunkiai atsipalaiduoja ir net tada, kai nėra akivaizdžios grėsmės, negali grįžti į įprastą savijautą. Ieškant pagalbos svarbu suprasti skirtumą tarp normalaus nerimo ir sutrikimo.

    Kada nerimas tampa sutrikimu?

    Nerimo sutrikimo simptomai skiriasi nuo paprastos įtampos tuo, kad jie yra nuolatiniai – tęsiasi ilgiau nei šešias savaites, dažnai nėra susiję su konkrečia situacija ir pradeda riboti kasdienę veiklą. Kitaip tariant, nerimas nebėra susijęs su pavienėmis įtemptomis akimirkomis – jis virsta nuolatiniu fonu kasdienybėje.

    Fiziniai (kūno) požymiai:

    • padažnėjęs širdies plakimas;

    • dusulys ar „trūksta oro“ jausmas;

    • prakaitavimas;

    • drebulys;

    • raumenų įtampa;

    • galvos svaigimas;

    • skrandžio ar virškinimo sutrikimai.

    Emociniai ir mąstymo požymiai:

    • nuolatinis nerimas ar įtampa;

    • sunku nustoti galvoti apie blogiausius scenarijus;

    • perdėtas rūpinimasis net dėl smulkmenų;

    • dirglumas;

    • sunku susikaupti.

    Elgesio požymiai:

    • vengimas situacijų, kurios kelia nerimą;

    • nuolatinis „tikrinimas“ ar kontrolės siekimas;

    • sunku atsipalaiduoti;

    • miego sutrikimai.

    Žmogui gali būti sunku susikaupti, pailsėti ar atsiriboti nuo varginančių minčių. Generalizuotas nerimo sutrikimas – viena dažniausiai pasitaikančių formų – pasireiškia lėtiniu nerimu, kurį sunku kontroliuoti, net kai objektyvios grėsmės nėra. Kita dažna forma – panikos sutrikimas (dar vadinamas paroksizminiu ar epizodiniu nerimo sutrikimu). Jis pasireiškia staigiais, intensyviais panikos priepuoliais, kurių metu gali stipriai plakti širdis, trūkti oro ar apimti baimė prarasti kontrolę.

    Prie nerimo sutrikimų priskiriamas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) – būklė, kai žmogų kamuoja įkyrios, nepageidaujamos mintys ir pasikartojantys veiksmai, kuriais bandoma sumažinti nerimą. Būtent šie požymiai dažnai ir padeda atskirti įprastą nerimą nuo būklės, kuriai jau reikalinga specialisto pagalba.

    Ar nerimo sutrikimas išgydomas?

    Nerimo sutrikimas sėkmingai gydomas. Daugeliui žmonių vien ši žinia tampa svarbiu palengvėjimu, nes ilgą laiką gali atrodyti, kad tokia savijauta yra neišvengiama arba su ja teks susitaikyti. Gydymo metodai apima medicinos psichologo konsultaciją, psichoterapiją, medikamentinį gydymą arba abiejų derinį.

    Psichoterapija – ypač kognityvinė elgesio terapija – padeda atpažinti ir keisti mąstymo modelius, kurie išlaiko nerimą. Medikamentai gali sumažinti simptomų intensyvumą ir leisti sėkmingiau dirbti psichoterapijoje. Su tinkama pagalba būklė dažniausiai gerėja, o daugelis žmonių grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Svarbiausia – neuždelsti ir kreiptis tada, kai simptomai pradeda daryti realią įtaką kasdieniam gyvenimui.

    Ką vertina psichiatras konsultacijos metu?

    Gydytojas psichiatras konsultacijos metu teiraujasi informacijos apie simptomus, jų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Vertinama bendra psichikos sveikatos būklė, miego kokybė, santykiai, darbingumas. Taip pat svarbu suprasti, kaip ilgai žmogus jaučia šiuos simptomus, kokiose situacijose jie sustiprėja ir kiek trukdo kasdienėms veikloms. Gydytojas psichiatras gali skirti medikamentinį gydymą ir, prireikus, nukreipti medicinos pischologo konsultacijoms arba psichoterapijos seansams.

    Jei nerimas trukdo miegoti, dirbti ar bendrauti, tai ženklas, kad verta pasikonsultuoti su psichikos sveikatos klinikoje dirbančiu specialistu gydytoju. Tokiais atvejais gydytojo psichiatro konsultacija „Meliva” klinikose gali padėti tiksliau įvertinti savijautą ir suteikti tinkamiausią pagalbą.

  • Mokslininkai sukūrė vakciną nuo streso ir depresijos

    Mokslininkai sukūrė vakciną nuo streso ir depresijos

    Japonijos mokslininkai iš Osakos universiteto padarė tai, apie ką svajojo milijonai žmonių: jie sukūrė molekulę pavadinimu PA-915, galinčią slopinti depresijos ir streso simptomus beveik du mėnesius po vos vienos injekcijos.

    Iš esmės tai gali tapti pirmąja pasaulyje „vakcina nuo depresijos“ – ne kasdien vartojama piliule, o ilgalaike psichikos apsauga.

    Kaip ji veikia ir kada galėtų pasirodyti vaistinėse?

    Kas yra molekulė PA-915

    Osakos universiteto tyrėjai žengė didelį žingsnį siekdami išvaduoti žmones nuo lėtinio streso ir depresijos.

    Jie sukūrė molekulę PA-915, kuri slopina depresijos ir nerimo simptomus iki aštuonių savaičių po vienos injekcijos.

    Tyrimas, paskelbtas žurnale Molecular Psychiatry, jau vadinamas proveržiu – anksčiau mokslininkams nepavykdavo pasiekti tokio ilgalaikio poveikio be rimtų šalutinių reakcijų.

    Kaip veikia naujasis vaistas nuo depresijos ir streso

    Šio preparato veikimo principas paprastas, bet genialus: PA-915 blokuoja receptorių PAC1, atsakingą už organizmo streso reakciją.

    Šis receptorius padeda nervų sistemai „įjungti nerimą“, kai žmogus atsiduria pavojingoje situacijoje.

    Problema ta, kad daugeliui žmonių šis receptorius išlieka aktyvus net ir be priežasties, sukeldamas depresiją, panikos priepuolius ar lėtinį nuovargį.

    PA-915 tarsi „nutildo“ šį signalą, leisdamas smegenims nurimti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

    Naujasis antidepresantas: bandymai ir rezultatai

    Preparato poveikis buvo patikrintas su laboratorinėmis pelėmis, kurios buvo specialiai veikiamos stresu: socialine izoliacija, hormoniniais sutrikimais ir agresyvių kaimynų aplinka.

    Po injekcijos gyvūnai tapo ramesni, aktyvesni ir geriau atliko atminties testus.

    Nerimo ir depresijos požymiai sumažėjo, o pažintinės funkcijos, priešingai, pagerėjo.

    Mokslininkai pažymi, kad PA-915 veikia selektyviai – sveikų gyvūnų elgesys nesikeitė.

    Tai reiškia, kad vaistas neveikia sveikos psichikos, o tik „išjungia“ patologinį stresą.

    Ateityje PAC1 receptorių blokavimas gali tapti nauja kryptimi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją – ypač tiems pacientams, kuriems įprasti antidepresantai neveiksmingi.

    Šiuo metu tyrėjai ruošiasi bandymams su sudėtingesniais gyvūnų modeliais ir, ilgainiui, su žmonėmis.

    Kada „vakcina nuo streso“ pasieks vaistines

    Tokios „vakcinos nuo streso“ pasirodymo vaistinėse galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.

    Šiuo metu molekulė išbandyta tik su gyvūnais, todėl laukia ilgas klinikinių tyrimų kelias.

    Tačiau jei rezultatai pasitvirtins ir su žmonėmis, PA-915 gali tapti tikru išsigelbėjimu tiems, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje ir jau seniai ieško vaisto, kuris iš tiesų veiktų.

  • Ramybė… per lėkštę

    Ramybė… per lėkštę

    Nerimas gali turėti ne tik psichologinę, bet ir biologinę priežastį.

    Tuomet ramybę galima rasti maiste – reikia tik žinoti, kokiais produktais tą nerimą galima nuslopinti.

    Daug kam pažįstamos staigios nepaaiškinamos nerimo bangos, kai širdis ima daužytis krūtinėje, o mintys pasileidžia šuoliais.

    Nerimo kamuojami gyvena milijonai žmonių. Jei tikėsime statistika, tokie sutrikimai kamuoja apie 30 proc. suaugusiųjų.

    Bet amerikiečiai mokslininkai nustatė įdomų faktą: žmonės, kuriems būdingas didesnis nerimastingumas, stokoja svarbios maistinės medžiagos – cholino. Jo kiekis smegenyse būna vidutiniškai 8 proc. mažesnis.

    Kas tas cholinas ir kam jo reikia

    Cholinas nėra nei vitaminas, nei mineralas, bet ypatingas vandenyje tirpus junginys, panašus į B grupės vitaminus.

    Mūsų organizmas gaminasi jo ir pats – kepenyse, tačiau visai nedaug, tad didesniąją dalį turime gauti iš maisto.

    Kam?

    Pirmiausia, cholinas yra statybinė medžiaga organizmo ląstelių membranoms. Antra, jis padeda kepenims perdirbti riebalus. Tačiau dar svarbiau tai, kad cholinas dalyvauja acetilcholino – nervinius signalus perduodančio junginio, atsakingo ir už atmintį, nuotaiką bei raumenų kontrolę, gamyboje.

    Acetilcholinas yra pagrindinis nervų sistemos „kurjeris“. Bet kad jis atliktų savo darbą, reikalingas cholinas: vyrams – apie 550 mg per parą, moterims – 425 mg.

    Deja, kaip tik cholino, pasirodo, dauguma žmonių negauna pakankamai su maistu.

    Kuo čia dėtas nerimas?

    Nerimas gali apimti, kai mūsų baimės centras, esantis smegenų migdoliniame kūne, dirba „intensyvesniu režimu“, o savikontrolės zona prefrontalinėje smegenų žievėje negali jo nuraminti.

    Pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka, dažnai būna psichologinės, – jas tenka aiškintis individualiai padedamam psichologo.

    Tačiau galimos ir biologinės bei psichofiziologinės priežastys. Kaip kad jau minėtas cholino trūkumas. Nerimo sutrikimų kamuojamiems žmonėms cholino pastebimai sumažėję ir prefrontalinė smegenų žievė atitinkamai reaguoja į šį deficitą.

    Susidaro sudėtinga situacija: lėtinis stresas išsekina cholino atsargas, o jo stygius dar labiau padidina mūsų jautrumą stresui.

    Stebuklingų tablečių nebūna

    Deja, vien cholino papildų vartojimas nepadės „išgydyti“ nerimo. Tačiau jis gali tapti reikšminga dalimi kompleksinių priemonių psichikos sveikatai sustiprinti.

    Kita vertus, cholino lygį gana nesunku sureguliuoti mityba.

    Šio junginio turtingiausi produktai ir taip greičiausiai dažnai būna ant jūsų stalo:

    • Galvijų kepenys (apie 400 mg cholino 100 g produkto).

    • Kiaušiniai, ypač trynys (147 mg viename dideliame kiaušinyje).

    • Lašišų mėsa (apie 90 mg).

    • Viščiukų krūtinėlės (70 mg).

    • Brokoliai ir briuseliniai kopūstai (60–70 mg).

    • Riešutai ir saulėgrąžų branduoliai (20–30 mg cholino 100 g produkto).

    Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į špinatus – juose yra betaino, o šis aminorūgšties darinys padeda pasisavinti choliną.

    Ankštinės daržovės (lęšiai, avinžirniai), sojų gaminiai (kaip sojų varškė), riešutai ir kryžmažiedės daržovės (įvairūs kopūstai) taip pat padeda padidinti cholino atsargas ir, tikėtina, sumažinti nerimastingumą.

    Augalinius cholino šaltinius ypač svarbu žinoti tiems, kas nevalgo mėsos.

    Ne vien cholinas

    Įrodyta, kad suvaldyti nerimą taip pat padeda:

    Judėjimas. 30 minučių pasivaikščiojimas arba jogos seansas kartą per dieną padeda smegenims gaminti vadinamuosius laimės hormonus.

    Miegas ir dienos režimas. Stenkitės miegoti eiti ir keltis visada tuo pačiu laiku.

    Kvėpavimas. Nuslopinti nerimo bangą padeda kvėpavimo technikos, pavyzdžiui garsioji „4-7-8“: skaičiuodami iki 4 įkvėpkite, sulaikę kvėpavimą suskaičiuokite iki 7 ir lėtai iškvėpkite skaičiuodami iki 8.

    Tiks ir bet kuris kitas kvėpavimo metodas, kuriame dalyvauja pilvas, ne tik krūtinės ląsta, ir kuriame iškvėpimas būna ilgesnis nei įkvėpimas.

    Bendravimas, artumas, apsikabinimai. Artimųjų palaikymas, draugiški prisilietimai ir apsikabinimai, kūno kontaktai – puikiausi vaistai nuo vienatvės ir nepagrįstos baimės priepuolių.

    Beje, fizinis kontaktas, mylimo žmogaus arba to, kuriuo pasitikite, artumas – veiksminga pagalbos priemonė ir ištikus panikos priepuoliui. O jeigu greta nieko nėra, palengvės ir apkabinus patiems save.

    Nerimas sargdina

    Nerimo kamuojami žmonės dažniau skundžiasi įvairiais negalavimais. Ir psichiatrai sako, jog taip yra dėl to, kad nerimo sutrikimas geba imituoti įvairias ligas bei sukelti visiškai realius fizinius simptomus. Skausmai širdies plote, dusulys ir netgi pakilusi temperatūra – visa tai gali būti psichologinės įtampos, ne ligos pasekmė.

    Įdomiausia, kad nerimas dažniausiai imituoja ligas, kurios žmogui jau gerai pažįstamos, kuriomis jis žinojo sergant artimuosius, buvo susidūręs pats ar tiesiog matė per televizorių. Neretai tai būna širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai (širdies skausmai, dusulys), virškinimo sistemos sutrikimai (skrandžio skausmai) ir pan.

    Vienu metu netgi egzistavo toks terminas – „termoneurozė“: nerimo išprovokuotas kūno temperatūros pakilimas. Ir nors jis psichiatrijoje nebenaudojamas, pats reiškinys niekur nedingo. Specialistų tai nestebina – juk termoreguliacijos centras yra kaip tik smegenyse, primena jie.

    Gera žinia, kad nerimo sutrikimai ne visada reikalauja psichiatrinio gydymo – iš pradžių galima apsieiti ir be vaistų, kreipusis į psichologą.