Žyma: negalia

  • Žmones su negalia nuvežti pas gydytoją valstybė nebeturi pinigų

    Žmones su negalia nuvežti pas gydytoją valstybė nebeturi pinigų

    Regionuose tolstant medicinai nuo žmogaus, pernai liepą visoje šalyje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga.

    Visgi tam numatytas biudžetas išseko. Nuo birželio pradžios nemokamai gydymo įstaigas pasiekti galės gulintys bei į transplantacijos procedūrą vykstantys pacientai.

    O kitų net ir sunkių pacientų kelionė į gydymo įstaigas priklausys tik nuo savivaldybių malonės. Panevėžio savivaldybė užtikrina, kad, nepaisant pasikeitusios nacionalinio lygmens tvarkos, pavėžėjimo paslauga būtų be pertrūkių teikiama ir hemodializuojamiems pacientams.

    Nemato žmonių

    Negalią turinčiuosius po vienu stogu subūrusios Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša teigė, kad pavėžėjimo paslauga labai reikalinga, tačiau patys neįgalieji pastebi, kad lėšos buvo naudojamos neracionaliai, dėl to biudžetas taip greitai ir išsemtas.

    „Pažįstama moteris užsisakė pavėžėjimo paslaugą iš Panevėžio į Birštono sanatoriją, bet taksi atvyko iš Kauno. Ir tokių istorijų – ne viena. Ar čia racionaliai naudojamos lėšos, jei transportas atvyksta iš visai kito miesto?“– stebisi J. Dumša.

    Pasak jo, pavėžėjimo paslauga teikiama tik darbo dienomis, bet ir Panevėžio krašto žmones su negalia vienijanti sąjunga yra sulaukusi prašymo padėti pervežti ligonę iš gydymo įstaigos į slaugos ligoninę savaitgalį, kai pavėžėjimo paslauga neprieinama.

    „Jeigu tik kokia nestandartinė situacija, sistema stringa, žiūrima ne į žmogų, o pasibaigusį darbo laiką“, – sako J. Dumša.

    Pasak jo, nors Panevėžyje kursuoja autobusai, nevaikštantiems ar sunkiai judantiems neįgaliesiems jais važinėti nėra patogu.

    Todėl J. Dumšos vadovaujama organizacija savo narius į užsiėmimus stengiasi atsivežti pati.

    „Kadangi ir aš sėdžiu ratukuose, autobusų vairuotojai mane puikiai mato. Bet yra žmonių, kurie sunkiai vaikšto, nors vizualiai to nematyti. Jiems reikia, kad autobusai privažiuotų arčiau šaligatvio, bet taip ne visuomet būna. Tokia pati problema egzistuoja visoje Lietuvoje“, – pažymi J. Dumša.

    P. Židonio nuotr.

    Nori ne tik pas gydytojus

    Anot J. Dumšos, labai geras projektas buvo socialinis taksi, kuris veždavo ne tik į gydymo įstaigas. Jo nebeliko, o privačių iniciatyvų neatsiranda.

    Privatus taksi, kuris galėtų vežti ir neįgaliuosius, būtų išsigelbėjimas daugeliui negalią turinčiųjų. O juo naudotis būtų itin patogu ir mamoms su kūdikių vežimėliais.

    „Negalią turintiems žmonėms reikia nuvykti ne tik į gydymo įstaigą, nemažai jų norėtų nueiti į kokį kultūrinį ar sporto renginį, bet be kitų pagalbos pasiekti namų neįmanoma. Jeigu tik turėtume mieste bent porą automobilių, kurie galėtų vežti ir ratukuose sėdintį žmogų, problema išsispręstų. Jau nekalbu apie kaimiškose vietovėse gyvenančius – ten žmonėms išvis sudėtinga, nes labai sumažino ir viešojo transporto. Visuomenė sensta, tad ši problema tik gilės“, – mano J. Dumša.

    Staigmena išmušė iš vėžių

    Žinia, kad pacientų pavėžėjimo paslaugai nebeliko valstybės finansavimo, lyg perkūnas iš giedro dangaus buvo ir šią paslaugą organizuojantiems socialinių paslaugų centrams.

    Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė teigė, kad žinia apie nutrauktą finansavimą pacientų pavėžėjimui išties nustebino.

    „Tikrai labai netikėta, tuo labiau kad važiavome į mokymus, konsultacijas, vyko pasitarimai tarp savivaldybių, diskutavome, kaip aktyvinti šią paslaugą, ir staiga gauname žinią, kad nutrūksta finansavimas“, – stebisi L. Kazokienė.

    Pasak jos, iš Panevėžio biudžeto lėšų nemokama pavėžėjimo paslauga buvo teikiama dializuojamiems asmenims – hemodializuojami pacientai ir toliau bus vežiojami į gydymo įstaigą, kaip buvo iki šiol.

    Valstybė apmokėdavo keliones tų asmenų, kurie registruodavosi dėl pavėžėjimo bendru telefono numeriu 1808.

    Šią paslaugą Panevėžyje teikdavo privatus vežėjas, laimėjęs skelbtą viešųjų pirkimų konkursą. Pavėžėjimo paslauga nemokamai buvo galima pasinaudoti, jeigu žmogus turi gydytojo siuntimą arba mažas pajamas ir vyksta į gydymo įstaigas.

    Dabar, pasak L. Kazokienės, nežinia, kaip bus su žmonėmis, kurie užsiregistravo jau anksčiau.

    „Jeigu žmogus registravosi tiesiai per Socialinių paslaugų centrą, tikrai nuvešime, o kaip bus su tais, kurie registravosi numeriu 1808, kol kas negalime atsakyti, nes patys nežinome. Mums patiems daugiau klausimų nei atsakymų. Ieškosime su Savivaldybe sprendimo ir nepalikti žmonių su jų problemomis vienų“, – pažadėjo L. Kazokienė.

    Lina Kazokienė. P. Židonio nuotr.

    Be susisiekimo neliks

    Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro direktorius Gintaras Navickas teigė, kad pacientų pavėžėjimo paslauga rajone teikiama jau ketveri metai ir ji finansuojama iš rajono Savivaldybės biudžeto.

    Todėl nutrūkus valstybės finansavimui rajono gyventojai, tikina G. Navickas, neliks be susisiekimo su gydymo įstaigomis.

    „Pradėjome vieni pirmųjų, kai dar net nebuvo ši paslauga organizuojama visos Lietuvos mastu. Tokia paslauga kaimiškose vietovėse labai reikalinga, tad ir toliau bus užtikrinama“, – sako G. Navickas.

    Tačiau Panevėžio rajone tėra vos du automobiliai, kurie iš kaimų žmones vežioja į įvairias gydymo įstaigas.

    O jei pacientas yra gulintis, jo pavėžėjimo paslauga perkama iš privataus vežėjo, kuris turi tam pritaikytą transporto priemonę.

    Pasak G. Navicko, pavėžėjimo paslauga rajone labai paklausi. Norint ją gauti, reikia kreiptis į savo seniūnijos socialinį darbuotoją, šis užpildo tam tikrą formą ir persiunčia Socialinių paslaugų centrui. Taigi, vietą rezervuoti reikia kuo greičiau.

    „Labai prašome, kad gyventojai registruotųsi kuo anksčiau, nes yra buvę ir taip, kad tą pačią dieną reikia nuvežti tris pacientus, bet turime tik du automobilius. Tokių atvejų, kad būtų piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, žmogus turi savo nuosavą transportą, bet nori pasinaudoti Savivaldybės pagalba, nepasitaikė“, – teigė G. Navickas.

     

  • Oriai senatvei užtikrinti – nauja  ilgalaikės priežiūros koncepcija

    Oriai senatvei užtikrinti – nauja ilgalaikės priežiūros koncepcija

    Negalios ir senatvės, kurią kartais taip pat lydi įvairios ligos, nepasirinksi. Ir nors šiuo metu savarankiškai savimi pasirūpinti negalintiems žmonėms teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, socialinės paslaugos namuose ir dienos centruose, o jei reikia, ir stacionarios slaugos ir globos paslaugos, tačiau valstybė užsibrėžė pagerinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą.

    Socialinės ir sveikatos paslaugos – vieno langelio principu

    Ne vienas gyventojas yra asmeniškai susidūręs su problemomis, kai tenka slaugyti sunkios būklės artimąjį. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis teigia, kad pagrindinis tokios reformos tikslas ir yra plėtoti paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems funkcinių sutrikimų, ir neįgaliesiems, kurie dėl ligos ar savo būklės negali visiškai savimi pasirūpinti. Paslaugų plėtra apima tris sektorius: ambulatorinės paslaugos asmens namuose ir dienos centruose bei stacionarios paslaugos ilgalaikės priežiūros įstaigose. „Tikslas yra sukurti vieną sistemą, kai žmogus galės kreiptis į savivaldybę ar asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus įvertintas ilgalaikės priežiūros poreikis ir esant reikalui paskirtos paslaugos. Mes integruojame dvi iki šiol veikusias paslaugas – anksčiau žmogus, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kreipdavosi į sveikatos priežiūros įstaigą, o socialines – į socialinės rūpybos skyrių, seniūniją ar savivaldybę, tai įgyvendinus reformą, paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu“, – sako M. Čiurlionis.

    Specialistas pabrėžia, kad labai svarbu bus užtikrinti tokių paslaugų tęstinumą. Pavyzdžiui, jei žmogui priskirtos paslaugos namuose, o sveikatos būklė pablogėjo ir atsirado papildomų poreikių, jis galės būti siunčiamas į dienos centrą ar stacionarią ilgalaikės priežiūros įstaigą.

    Papildomas dėmesys specialistų švietimui

    Šiuo metu socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia kompetentingi savo srities specialistai. Siekiant dar labiau pagerinti jų darbo kokybę, numatyta investuoti ir į jų švietimą. Pasak M. Čiurlionio, papildomai ketinama edukuoti apie 4000 specialistų, jie išeis specialius mokymus, kurie padės dar labiau įtvirtinti įgūdžius, būtinus dirbti su žmonėmis, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

    „Ypač daug dėmesio skirsime demencija sergantiems asmenims, kritimo prevencijai, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų. Specialistai bus išmokyti, kaip teikti pagalbą žmogui mirštant, daug dėmesio bus skiriama komandiniam darbui, bendravimui su kolegomis, pacientais ir jų šeimos nariais“, – sako patarėjas.

    Pokyčiai ambulatorinėje grandyje ir stacionare

    Be švietimo, planuojama investuoti ir į ambulatorines slaugos paslaugas teikiančias komandas. Numatyta, kad 90 komandų bus aprūpintos mobiliąja įranga, kuri yra reikalinga teikiant slaugos paslaugas namuose.

    Taip pat numatomos investicijos į dienos socialinės globos centrus, teikiančius paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Pirmajame etape planuojama iš jau veikiančių socialinės globos dienos centrų sukurti 10 bandomųjų ilgalaikės priežiūros dienos centrų, kurie veiks apskričių centruose. Pasak M. Čiurlionio, taup bus įvertinta, kaip sveikatos paslaugas dienos centruose užtikrina tos ambulatorinės slaugos paslaugas teikiančios komandos, kurios dirbs ne tik paciento namuose, bet ir dienos centruose.

    Koncepcijoje numatytos investicijos 720 lovų, skirtų demencija sergantiems asmenims. Paslaugos šiai asmenų grupei numatytos ir dienos centruose, kad juos slaugantys artimieji galėtų atsikvėpti ar sėkmingai grįžti į darbo rinką.

    Numatyta, kad asmuo paslaugas galės gauti iki gyvenimo pabaigos, tačiau bus numatytas ir modelis, kaip pacientas turėtų prisidėti. Apmokėjimo schema greičiausiai bus panaši į šiuo metu veikiančią, kuomet asmuo už stacionarias paslaugas atiduoda 80 procentų savo pajamų, o kiti pinigai lieka jo paties asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kaip ir dabar, išliks nemokamos.

     

     

     

     

     

     

    Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų