Žyma: nauda

  • Kada audinių minkštiklis labiau kenkia nei padeda

    Kada audinių minkštiklis labiau kenkia nei padeda

    Audinių minkštiklis daugeliui siejasi su gaiviu kvapu, minkštais rankšluosčiais ir maloniai prie kūno priglundančiais drabužiais.

    Tačiau ne visiems audiniams jis tinka, o kai kuriais atvejais gali net pabloginti skalbinių savybes.

    Per dažnai ar per gausiai naudojamas minkštiklis gali mažinti rankšluosčių sugeriamumą, silpninti sportinių drabužių funkcines savybes, kauptis skalbyklėje ir net sukelti nemalonų kvapą.

    Todėl verta žinoti, kada jo geriau atsisakyti.

    Kaip veikia audinių minkštiklis?

    Audinių minkštiklis padengia pluoštą plona slidžia plėvele. Dėl to audiniai atrodo švelnesni, mažiau elektrinasi, lengviau lyginasi ir maloniau kvepia.

    Tačiau būtent ši plėvelė kai kuriems audiniams tampa problema.

    Ji gali užkimšti pluošto tarpus, sumažinti drėgmės sugėrimą ir trukdyti audiniui „kvėpuoti“.

    Kuo dažniau minkštiklis naudojamas, tuo daugiau jo likučių gali susikaupti tiek audinyje, tiek skalbyklės viduje.

    Rankšluosčiai gali tapti mažiau sugeriantys

    Viena dažniausių klaidų – gausiai naudoti minkštiklį skalbiant rankšluosčius.

    Iš pradžių jie iš tiesų atrodo minkštesni, tačiau ilgainiui pradeda prasčiau sugerti vandenį.

    Taip nutinka todėl, kad minkštiklio plėvelė padengia medvilnės pluoštą ir trukdo jam sugerti drėgmę.

    Jei rankšluostis po dušo nebešluosto taip gerai kaip anksčiau, priežastis gali būti ne jo amžius, o susikaupę minkštiklio likučiai.

    Rankšluosčius geriau skalbti be minkštiklio arba jį naudoti labai retai ir nedideliu kiekiu.

    Netinka sportiniams ir funkciniams drabužiams

    Sportiniai drabužiai dažnai gaminami iš sintetinių audinių, kurie turi greitai išgarinti drėgmę, leisti kūnui kvėpuoti ir nesulaikyti prakaito.

    Minkštiklis gali padengti audinį sluoksniu ir sumažinti šias savybes.

    Drabužiai ima prasčiau šalinti drėgmę, ilgiau džiūsta, o prakaito kvapas gali įsigerti dar stipriau.

    Todėl sportinius marškinėlius, tampres, bėgimo aprangą, termo drabužius ir kitus funkcinius audinius geriau skalbti be minkštiklio.

    Gali pakenkti mikropluoštui

    Mikropluošto šluostės ir rankšluostėliai vertinami todėl, kad jų smulkus pluoštas gerai surenka dulkes, riebalus ir drėgmę.

    Minkštiklis padengia šias skaidulas plėvele ir sumažina jų gebėjimą sugerti bei surinkti nešvarumus. Po kelių skalbimų su minkštikliu mikropluošto šluostė gali pradėti tiesiog stumdyti vandenį ar dulkes, užuot jas surinkusi.

    Tokius audinius geriausia skalbti be minkštiklio ir be priemonių, kurios palieka slidų sluoksnį.

    Atsargiai su kūdikių drabužiais

    Kūdikių ir mažų vaikų oda yra jautresnė, todėl stipriai kvapnūs minkštikliai gali ją dirginti.

    Be to, minkštiklio likučių gali likti audinyje net ir po skalavimo.

    Jei vaiko oda linkusi rausti, sausėti ar ją beria, verta pabandyti skalbti be minkštiklio ir rinktis bekvapes, jautriai odai skirtas priemones.

    Ypač svarbu gerai išskalauti drabužius ir neperdozuoti skalbiklio.

    Gali silpninti antipirenines savybes

    Kai kurie vaikų miego drabužiai, darbo drabužiai ar specialūs tekstilės gaminiai gali būti apdoroti taip, kad būtų mažiau degūs.

    Audinių minkštiklis gali sumažinti tokių medžiagų veiksmingumą.

    Todėl visada verta patikrinti priežiūros etiketę.

    Jei joje nurodyta nenaudoti minkštiklio, šios rekomendacijos reikėtų laikytis.

    Tas pats galioja ir specialiai apsauginei aprangai.

    Ne visada tinka elastanui

    Drabužiai su elastanu – tamprės, apatiniai, maudymosi kostiumėliai, sportinės kelnės – laikui bėgant gali prarasti elastingumą.

    Minkštiklis nebūtinai yra vienintelė to priežastis, tačiau jo likučiai gali paveikti sintetinius pluoštus ir prisidėti prie greitesnio audinio savybių prastėjimo.

    Tokius drabužius geriau skalbti švelnia programa, vėsesniame vandenyje ir be minkštiklio.

    Per didelis kiekis kaupiasi skalbyklėje

    Daugiau minkštiklio nereiškia minkštesnių drabužių.

    Per didelis jo kiekis gali likti skalbiklio stalčiuke, žarnose, durelių gumoje ir būgno viduje.

    Šios apnašos kartu su drėgme sudaro palankias sąlygas bakterijoms ir pelėsiui.

    Tuomet skalbyklėje atsiranda nemalonus kvapas, kuris gali persiduoti ir skalbiniams.

    Jei skalbyklė pradėjo skleisti saldžiai rūgštų ar užsistovėjusios drėgmės kvapą, verta patikrinti, ar minkštiklio nenaudojama per daug.

    Kvapas gali klaidinti

    Stiprus minkštiklio aromatas dažnai sudaro švaros įspūdį, tačiau kvapas nebūtinai reiškia, kad skalbiniai iš tiesų švaresni.

    Kartais audinyje gali likti prakaito, riebalų ar skalbiklio likučių, kuriuos tiesiog užgožia kvapas. Ypač tai pastebima su sintetiniais drabužiais.

    Jei drabužiai vos sušilus kūnui vėl pradeda skleisti nemalonų kvapą, gali būti, kad audinyje susikaupė priemonių sluoksnis.

    Kada minkštiklis vis dėlto gali būti naudingas?

    Minkštiklis gali būti naudingas skalbiant kai kuriuos įprastus medvilninius ar sintetinius drabužius, jei norima sumažinti elektrinimąsi, palengvinti lyginimą ar suteikti švelnumo.

    Svarbiausia jį naudoti saikingai ir tik ten, kur leidžia priežiūros etiketė.

    Dažnai pakanka mažesnio kiekio, nei nurodo įprotis.

    Jei drabužiai po skalbimo labai kvepia, tai nebūtinai yra geras ženklas – gali būti, kad priemonės panaudota per daug.

    Kuo galima pakeisti minkštiklį?

    Ne visiems skalbiniams minkštiklis būtinas. Kartais pakanka:

    • naudoti mažesnį skalbiklio kiekį;
    • neperkrauti skalbyklės;
    • pasirinkti papildomą skalavimą;
    • drabužius gerai išpurtyti prieš džiovinimą;
    • džiovinti lauke ar gerai vėdinamoje vietoje;
    • naudoti džiovyklės kamuoliukus, jei drabužiai tam tinkami.

    Kai kurie žmonės minkštiklį keičia nedideliu kiekiu baltojo acto, tačiau tai tinka ne visoms skalbyklėms ir ne visada rekomenduojama gamintojų.

    Rūgštinės priemonės ilgainiui gali veikti gumines dalis, todėl saugiausia vadovautis konkretaus prietaiso instrukcija.

    Kaip suprasti, kad minkštiklio per daug?

    Įspėjamieji ženklai gali būti tokie:

    • rankšluosčiai prasčiau sugeria vandenį;
    • sportiniai drabužiai greičiau įgauna prakaito kvapą;
    • skalbiklio stalčiuke matyti lipnių apnašų;
    • skalbyklėje atsiranda nemalonus kvapas;
    • drabužiai jaučiasi tarsi slidūs ar apsunkę;
    • jautri oda po skalbimo pradeda niežėti ar rausti.

    Tokiu atveju verta keliems skalbimams minkštiklio visai atsisakyti ir pasirinkti papildomą skalavimą.

    Paprasta taisyklė

    Audinių minkštiklis nėra būtinas kiekvienam skalbimui.

    Jis gali suteikti švelnumo ir kvapo, tačiau kartu padengia pluoštą sluoksniu, kuris kai kuriems audiniams kenkia.

    Jo geriau nenaudoti skalbiant rankšluosčius, mikropluoštą, sportinius ir funkcinius drabužius, kūdikių tekstilę bei specialiomis savybėmis pasižyminčius audinius.

    Svarbiausia skaityti priežiūros etiketes, neperdozuoti ir prisiminti, kad tikroji švara slypi ne stipriame kvape, o gerai išskalautame audinyje.

  • Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Vitaminai, kuriuos žmogus gauna ne iš natūralių maisto produktų, o tablečių ar kapsulių pavidalu, ne tik neduoda naudos, bet ir padidina vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tokią išvadą padarė JAV Prevencinių paslaugų darbo grupės (angl. US Preventive Services Task Force, toliau – USPSTF) specialistai, išanalizavę daugelio plataus masto tyrimų rezultatus, apie ką pranešė žurnalas Healio Strategic Solutions.

    Mokslininkai pažymi, kad vitaminų ir maisto papildų pramonė kasmet uždirba milijardus dolerių iš tokių tablečių pardavimo.

    Tačiau jei anksčiau jų nauda buvo tik abejotina, tai šiandien atsirado įrodymų, kad jie iš tikrųjų kenkia žmogaus sveikatai.

    „Didžiulis maisto papildų pramonės rinkodaros biudžetas kelia visuomenės susidomėjimą ir užtikrina milijardines pajamas“, – pažymėjo redakcinio straipsnio autoriai. – „Tačiau išskyrus gamintojų pelną, jokios kitos naudos jie neatneša.“

    Ne tik beprasmiškos išlaidos, bet ir potencialiai pavojinga praktika

    Mokslininkai, daugelį metų besispecializuojantys onkologinių ligų prevencijos srityje, pateikė griežtą pareiškimą: sintetinių beta karoteno (retinolio – vitamino A pirmtako) ir vitamino E papildų vartojimas – tai yra kapsulių ar tablečių, o ne natūraliai gaunamų kartu su maistu – gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

    USPSTF pagrindžia šią rekomendaciją šiais faktais:

    • Yra pakankamai įrodymų, kad beta karoteno papildai nėra naudingi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ar vėžio profilaktikai;
    • Yra pakankamai įrodymų, kad vitamino E papildai taip pat nėra naudingi ŠKL ar vėžio prevencijai;
    • Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių multivitaminų naudą ŠKL ar vėžio profilaktikai;
    • Nėra jokių įrodymų dėl kitų atskirų ar kombinuotų maistinių medžiagų papildų (išskyrus beta karoteną ir vitaminą E) naudos ŠKL ar vėžio prevencijai.

    Be to, USPSTF pažymėjo, kad yra pakankamai įrodymų, jog beta karotenas (sintetinis vitaminas A) gali padidinti plaučių vėžio riziką tarp asmenų, kurie jau priklauso rizikos grupei.

    Maisto papildai nėra tokie nekalti, kaip atrodo

    Mokslų daktarė, Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos (Čikaga) mokslininkė Dž. Czia (Zh. Jia) atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai dažnai žiūri į maisto papildus kaip į nekaltą ligų prevencijos priemonę.

    Tačiau Jungtinėse Valstijose maisto papildai nėra griežtai reguliuojami, todėl Maisto ir vaistų administracijai (FDA) gali tekti atsisakyti teiginių, kad papildai nėra skirti ligų diagnostikai, gydymui ar prevencijai.

    „Be to, kad tai – beprasmiškos išlaidos, dėmesys papildams gali būti laikomas potencialiai žalingu reiškiniu. Užuot skyrus pinigus, laiką ir dėmesį papildams, geriau būtų koncentruotis į veiklą, kuri turi mažesnę riziką ir didesnę naudą“, – rašo autoriai.

    Mokslininkai ragina susitelkti į tikrąją prevenciją

    „Sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos specialistai turėtų sutelkti dėmesį į prevencines paslaugas, pagrįstas faktais ir rekomenduojamas USPSTF, įskaitant aukšto kraujospūdžio kontrolę bei elgsenos konsultacijas, skatinančias fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą“, – daro išvadą amerikiečių mokslininkai.

    USPSTF ir anksčiau laikėsi nuomonės, kad sintetinių vitaminų papildų vartojimas nėra tikslingas, tačiau naujausi tyrimai juos įtikino, jog šių medžiagų vartojimas ne tik nenaudingas, bet ir tiesiogiai žalingas.

    Vartodamas tabletes žmogus dažnai nustoja stengtis gauti vitaminus iš natūralių produktų ar didinti fizinį aktyvumą, nes yra įsitikinęs, kad pakanka išgerti tabletę – ir vėžio rizika esą išnyks.

    Šią išvadą patvirtino keli mokslų daktarai, atstovaujantys medicinos ir sveikatos tyrimų centrams prie Kalifornijos universiteto bei Šiaurės Vakarų universiteto (Čikaga).

    Taigi, kaip nurodoma straipsnyje, USPSTF dar kartą rekomenduoja nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies bei kraujagyslių ligų ar vėžio profilaktikai.

  • Kokie obuoliai yra naudingiausi sveikatai?

    Kokie obuoliai yra naudingiausi sveikatai?

    Obuoliai – tikri vaisių čempionai pagal savo naudą žmogaus organizmui. Juos valgome pusryčiams, dedame į košes ir salotas, iš jų gaminamas sidras bei desertai.

    Tačiau ar susimąstėte, kurie obuoliai suteikia daugiausia naudos – raudonieji, žalieji ar geltonieji?

    Ir kuriuos verta rinktis šaltuoju metų laiku, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir išties naudingi?

    Kodėl obuoliai laikomi vienais naudingiausių vaisių

    Obuolių naudos paslaptis slypi jų „vidinėje chemijoje“. Juose yra daugiau kaip 30 rūšių antioksidantų, tarp kurių ypač išsiskiria kvercetinas – medžiaga, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegimų riziką.

    Obuolio žievelėje gausu pektino – natūralios „šluotos“ žarnynui, padedančios valyti organizmą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tuo tarpu geležis, kalis ir vitaminas C stiprina imuninę sistemą bei gerina medžiagų apykaitą.

    Įdomus faktas: viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 4 gramai skaidulų – panašiai kaip dubenėlyje avižinės košės. Tuo pat metu jame tik apie 95 kilokalorijos, todėl tai puikus pasirinkimas sveikam užkandžiui.

    Žalieji ar raudonieji – kuriuos obuolius rinktis?

    Žalieji obuoliai, pavyzdžiui, „Granny Smith“, turi mažiau cukraus, todėl tinka žmonėms, stebintiems gliukozės kiekį kraujyje. Jie yra šiek tiek rūgštesni, tačiau turtingesni vitaminu K ir organinėmis rūgštimis, kurios skatina virškinimą, bei polifenoliais, naudingais širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Raudonieji obuoliai, tokie kaip „Fuji“ ar „Gala“, yra saldesni, todėl idealiai tinka tiems, kurie nori pagerinti nuotaiką ar atgauti energiją. Jų žievelėje daugiau antocianinų – antioksidantų, saugančių ląsteles nuo senėjimo.

    Geltonieji obuoliai, pavyzdžiui, „Golden Delicious“, užima tarpinę vietą: jie yra švelnūs, aromatingi, tinka tiems, kurie nemėgsta rūgštelės, ir yra naudingi kepenims bei odai dėl didesnio beta karotino kiekio (lyginant su kitais obuoliais).

    Kodėl obuolius verta valgyti su žievele

    Geriausias patarimas – valgykite obuolius su žievele. Būtent joje sukaupta didžioji dalis naudingųjų medžiagų, be to, ji padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Svarbiausia – prieš valgydami vaisius kruopščiai nuplaukite.

    Jei kalbėtume esmės lygmeniu, naudingiausi yra žalieji obuoliai su tvirta žievele ir lengva rūgštele – ypač „Granny Smith“, „Antaninis“ bei laukiniai obuoliai. Jie turi mažiau cukraus, daugiau pektino ir antioksidantų, o taip pat puikiai tinka organizmo valymui ir medžiagų apykaitos normalizavimui.

    Kodėl vietiniai sezoniniai obuoliai – geriausias pasirinkimas

    Iš tiesų, naudingiausi obuoliai yra ne brangūs importiniai, o švieži, sezoniniai, vietinės kilmės vaisiai. Rudenį tai dažniausiai „Auksis“, „Beržininkų ananasas“, „Antaninis“ ir „Aldas“, „Aport“, „Melba“, o žiemą bei pavasarį – ilgai išsilaikantys vėlyvieji veislės, tokios kaip „Idared“, „Ligol“, „Renet“, „Jonagold“, „ALVA“, „Gloster“, „Spartan“.

    Kodėl verta rinktis vietinius vaisius:

    • vietiniai sezoniniai obuoliai yra šviežesni ir nebuvo mėnesių mėnesius laikomi dujų kamerose, kur prarandama dalis vitaminų;
    • juose mažiau vaško apnašų ir cheminių apdorojimų nei blizgančiuose importiniuose obuoliuose;
    • be to, juose daugiau vitamino C, nes vaisiai nebuvo ilgai transportuojami.

    Apibendrinant galima teigti: naudingiausi obuoliai – vietiniai, sezoniniai, su tvirta, kiek rūgštoka žievele. Nesvarbu, kaip jie atrodo išoriškai – būtent tokie vaisiai suteikia organizmui daugiausia naudos.

  • Slapti cukinijų privalumai

    Slapti cukinijų privalumai

    Cukinijos – dar XX a. pradžioje lietuvių daržus pasiekusios daržovės, kurias dėl išskirtinės išvaizdos galime vadinti tikromis daržo karalienėmis.

    Įdomios formos, tačiau nesumaišomo skonio cukinijos puikiai tinka ir vasariškiems patiekalams gaminti – nuo sočių blynelių iki grilyje keptų užkandžių su rikotos sūriu bei šlakeliu alyvuogių aliejaus.

    Tačiau cukinijas vertėtų įtraukti į mitybos racioną ne tik dėl skonio, o ir jose esančių vitaminų ir mineralų.

    Išsprendžia bėdas su viduriais. Jeigu kamuoja dirgliosios žarnos sindromas, cukinijos bus bene draugiškiausia organizmui daržovė.

    Jose negausu sunkiai virškinamų skaidulų, o toks maistas daug rečiau sukelia vidurių pūtimą, skausmą ar sutrikdo virškinimą, ir ypač sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu.

    Stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Angliavandenių cukinijose ne itin daug, jų glikemijos indeksas – žemas, todėl pavalgius gliukozės „šuolio“ nebūna.

    Jeigu sveikatos sumetimais esate priversti riboti angliavandenių kiekį, cukinijos – idealus pasirinkimas.

    Mažina širdies ligų riziką. Kietųjų maistinių skaidulų cukinijose mažai, užtat vandenyje tirpiųjų – daugiau nei užtektinai. Jos ypatingos tuo, kad žarnyne „suriša“ cholesterolį ir riebalus, todėl valgydami cukinijas galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai sveika širdžiai.

    Dauguma specialistų rekomenduoja moterims 25 g maistinių skaidulų per dieną, vyrams – 38 g.

    Būtent dėl tokio kiekio, teigiama, cholesterolio kiekis kraujyje pastebimai sumažėja.

    Gali padėti numesti svorio. Vis daugiau tyrimų rodo, kad valgant didelius kiekius vaisių ir daržovių lengviau palaikyti sveiką svorį. O cukinijos, beje, universali daržovė, kurią galima pritaikyti bet kokiam patiekalui, net desertui.

    Kovoja su infekcijomis. Cukinijos – puikus vitamino B6, tokio svarbaus sveikam imunitetui, šaltinis.

    Vitamino B6 deficitas siejamas su sumažėjusia limfocitų, atliekančių įgyto imuniteto funkcijas, gamyba. Be jų, organizmas negalėtų normaliai pasipriešinti infekcijoms ir virusams.

  • 5 būdai padaryti kavą dar sveikesnę

    5 būdai padaryti kavą dar sveikesnę

    Kava yra ne tik vienas mėgstamiausių gėrimų pasaulyje, bet dar ir visokių naudų sveikatai šaltinis. Ypač jei geriama laiku.

    Kadangi kofeino porciją kiekviename puodelyje gauname nemenką, kad apsaugotume savo miegą, po trečios–ketvirtos valandos dienos jau patariama gerti kavą be kofeino arba kad jo būtų mažiau.

    Kava bus sveikesnė ir jeigu jos nesaldinsite cukrumi, nebalinsite ilgai galiojančia grietinėle, o kavos teikiamą naudą didinsite kitokiais priedais.

    Įsiberkite cinamono. Tyrimai rodo, kad jis ne tik pagerina kavos skonį. Cinamonas padeda numesti svorio (nes slopina apetitą), palengvina peršalimo ligų simptomus bei stiprina imuninę sistemą. Šis prieskonis – galingas antioksidantas, taigi slopina mikroorganizmų dauginimąsi, uždegimus audiniuose ir sąnariuose ir mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje.

    Vien tik cinamono aromatas iškart pagerina smegenų veiklą, o vartojamas su kava jis dar didina ir budrumą, padeda kokybiškiau atlikti sunkias užduotis.

    Pridėkite kakavos. Taip padidinsite antioksidantų kiekį gėrime. Kakava numuša kraujospūdį, padaugina gerojo cholesterolio kraujyje ir pamažina blogojo, stiprina protines galias ir net pakelia nuotaiką bei veikia kaip antidepresantas.

    Naudokite popierinį filtrą. Jie sumažina cholesterolio lygį keliančio junginio kafestolio kiekį kavoje.

    Įsipilkite aliejaus. Kaip papildas naudojamas vidurinės grandinės trigliceridų aliejus („MTC oil“ angliškai) greitai pasisavinamas ir suteikia staigų energijos užtaisą. Taip pat, manoma, toks aliejus padeda reguliuoti kūno svorį.

    Pridėkite kolageno. Įbėrę į kavą jo miltelių, skonio nesugadinsite, o naudą – padidinsite. Kolagenas palaiko sveiką odą, sąnarių funkciją ir net gali padėti apsaugoti kaulus nuo išretėjimo vyresniame amžiuje.

  • Tikru mokslu pagrįstos priežastys valgyti vynuoges

    Tikru mokslu pagrįstos priežastys valgyti vynuoges

    Iš tūkstančių veislių ir daugybės spalvų vynuogių ne visos yra vienodai gardžios – kai kurios tinkamesnės tik perdirbti.

    Tačiau visos jos turi daug sveikatai reikalingų maistinių medžiagų.

    Ekspertų nuomonę apie vynuoges turbūt girdėjote ne kartą: šios uogos turi ne tik privalumų. Pastaruosius šiek tiek nusveria didelis gliukozės kiekis. Bet ar tiek, kad bijotume valgyti vynuoges kiekvieną dieną?

    Svarbiausia – saikas

    Vynuogės ne tik labai maistingos, bet ir nepaprastai universalios – jas galima dėti į salotas, spausti sultis, gaminti glotnučius, net užšaldyti. O visų patogiausia tiesiog skinti nuo šakelės ir kramsnoti, žinant, kad kartu su sultingomis uogomis organizmas gauna kaulams labai reikalingo vitamino K (150 g vynuogių jo yra daugiau nei 18 proc. rekomenduojamos paros dozės), mažai riebalų, natrio bei cholesterolio. Užtat net 84 proc. vynuogės sudaro vanduo – vadinasi, vienu metu galima ir pavalgyti, ir papildyti skysčių atsargas.

    Nepaisant viso šito, kartais vynuogės gali pakenkti – ypač jei jų padauginame (kai taip skanu, tai labai lengva).

    Vynuogėse tikrai labai daug cukraus ir nemažai angliavandenių, o pasisotinimo jausmą teikiančių baltymų – ne kažin kiek. Palyginkite patys: suvalgę 150 g vynuogių, iš jų gauname apie 23 g cukraus, 27 g angliavandenių ir tik 1 g baltymų.

    Vis dėlto dietistai stoja vynuogių pusėn. Kaip ir bet kokie kiti vaisiai, jos priskiriamos sveikam maistui – tereikia nepamiršti saiko. (Jeigu sunku susivaldyti, geriau iškart padalykite uogas porcijomis ir laikykite atskiruose maišeliuose, kad nekiltų pagunda suvalgyti daugiau.)

    Taigi ką apie vynuogių naudą sako mokslas?

    Ilgaamžiškumas ir jaunatviška išvaizda

    Norite su amžiumi išsaugoti gerą sveikatą ir jaunatviškumą? Tuomet būtinai valgykite vynuoges. Nors dar reikia papildomų tyrimų, atliktieji su gyvūnais parodė, jog valgant daugiau vynuogių galima pailginti gyvenimo trukmę ir net garbaus amžiaus atrodyti gerai. Tokias vynuogių dovanas užtikrina šiame straipsnyje dar ne kartą minėsimas resveratrolis – natūralus antioksidantas, mažinantis oksidacinį stresą, slopinantis uždegimus bei palaikantis vidinius procesus, reguliuojančius ląstelių senėjimą ir mirtį.

    Taip pat resveratrolis siejamas su geresne odos būkle ir net gali skatinti plaukų augimą.

    Stabdys uždegimams

    Lėtiniai uždegimai siejami su daugybe rimtų sveikatos sutrikimų, pradedant vėžiu, širdies ir Alcheimerio ligomis, diabetu ir baigiant artritu.

    Su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais veiksmingai kovoja antioksidantai. O vynuogėse jų – daugybė. Tai vitaminai C ir K, polifenoliai, katechinai, antocianinai.

    Dar, kaip pamenate, šiose uogose (ypač raudonose) gausu resveratrolio, taip pat užtikrinančio apsaugą nuo uždegimų.

    Specialistų aiškinimu, resveratrolis padengia kraujagysles savotišku apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu jų pažeisti, ir taip sergsti širdį nuo uždegimų.

    Netgi nustatyta, kad vartojant vynuogių sėklų ekstraktą milteliais galima padidinti antiuždegiminių junginių kiekį kraujyje.

    Pastiprinimas imuninei sistemai

    Vynuogės – dėmesio vertas vitamino C šaltinis: 150 g uogų yra daugiau kaip 5 proc. rekomenduojamos paros dozės.

    Vitaminas C gyvybiškai svarbus mūsų imuninei sistemai (yra duomenų, kad vynuogių odelių ekstraktas gali apsaugoti net nuo gripo viruso).

    Dar 2013 metais buvo atliktas tyrimas, per kurį tikrintas šimtų maisto produktų poveikis imuninei sistemai. Paaiškėjo, kad raudonosios vynuogės šiuo atžvilgiu yra išskirtinės: jose esantis antioksidantas resveratrolis, be kita ko, sąveikauja su vitaminu D ir kartu jie aktyvina specifinio geno, dalyvaujančio imuninėje funkcijoje, raišką.

    Mažina širdies ligų riziką

    150 g vynuogių yra net 288 mg kalio, atliekančio esminį vaidmenį mažinant kraujospūdį. O jeigu tos vynuogės dar ir raudonosios, turi junginių, galinčių padėti sumažinti bendrojo ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

    Moksliškai įrodyta, kad vynuogėse esantys polifenoliai mažina aterosklerozės riziką – kitaip sakant, palaiko kraujagyslių elastingumą. Jeigu kraujagyslės išlieka elastingos, nesivysto hipertenzija, nesusidaro aterosklerozinės plokštelės dėl didelio cholesterolio ir jų neužkemša.

    Palaiko kognityvinę sveikatą

    Kognityvinė sveikata – tai gebėjimas aiškiai mąstyti, mokytis bei prisiminti. Vynuogės gali padėti ją išsaugoti, mat gerina atmintį ir didina dėmesingumą.

    Antioksidantų funkciją atliekantys junginiai uogose mažina smegenų patiriamą oksidacinį stresą (jį dar aptarsime vėliau) taip apsaugodami mus nuo kognityvinių gebėjimų silpimo ir atminties praradimo vyresniame amžiuje.

    Dar daugiau: per 2017-aisiais atliktą eksperimentą buvo nustatyta, jog suaugusieji, kasdien vartojantys papildus iš vynuogių, surenka daugiau balų atlikdami dėmesingumo, atminties, kalbos testus.

    Taip pat vynuogės gali pagerinti kraujo pritekėjimą į smegenis.

    Tyrimai parodė, jog resveratrolis – tas ypatingasis antioksidantas, kurio daugiausia randama vynuogių odelėje, padeda sumažinti Alcheimerio ligos riziką, nes slopina uždegiminius procesus smegenyse ir šalina amiloido β-peptidą, kurio sankaupos ir skatina minėtos ligos progresavimą.

    Reguliuoja kraujospūdį

    Aukštas kraujospūdis nesigydant gali padidinti dviejų mirtiniausių pagal statistiką sveikatos sutrikimų – širdies ligų ir insulto – riziką. Tad dėl jo ne tik svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pradėti vartoti vaistus, bet ir sureguliuoti mitybą.

    Tinkamai maitinantis, galima ne vien kontroliuoti kraujospūdį – taip pat ir apsisaugoti nuo hipertenzijos.

    Į tokį pakoreguotą valgiaraštį medikai pataria būtinai įtraukti vynuoges: turinčios daug kalio ir mažai natrio, jos padeda subalansuoti kraujo spaudimą. (Moksliškai įrodyta, kad dideli natrio kiekiai kelia kraujospūdį, o kalis jį mažina išplėsdamas venas bei arterijas ir pašalindamas natrio perteklių.)

    Skatina pažeistų ląstelių „remontą“

    Visiems žinoma, kad antioksidantai saugo mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų, o vynuogėse antioksidantų itin gausu.

    Jie padeda atkurti pažeistas ląsteles ir saugo jas nuo oksidacinio streso, siejamo su tokių lėtinių negalavimų kaip vėžys, širdies ligos, diabetas vystymusi.

    Oksidacinis stresas reiškia, kad organizme susikaupia pernelyg daug laisvųjų radikalų (šalutinių gyvybinės veiklos produktų) ir per mažai antioksidantų (neutralizuojančių tas atliekas). Toks disbalansas gresia itin rimtomis pasekmėmis: pažeidžiami audiniai ir gali išsivystyti sunkios ligos.

    Tačiau vynuogėse yra labai daug su tokiu reiškiniu galinčių kovoti antioksidantų, įskaitant flavonoidus, fenolius, vitaminą C, liuteiną, kvercetiną, beta karoteną ir resveratrolį.

    Iš viso, kaip parodė tyrimai, vynuogėse esama daugiau kaip 1 600 sveikatai naudingų augalinių junginių. O kadangi didžiausia antioksidantų koncentracija – vynuogių kauliukuose ir odelėje, geriausia jas valgyti visas, nieko neišspjaunant, ir nepalyginamai geriau nei tik gerti vynuogių sultis.

    Taip pat verta atminti, jog raudonosios vynuogės antioksidantų turi daugiau nei žaliosios, mat jose yra antocianinų – spalvą jiems suteikiančių flavonoidų.

    Gerina nakties miegą

    Vynuogės – puikiausias vakarinis užkandis, nes gali padėti greičiau užmigti.

    Taip nutinka dėl uogose esančio nedidelio kiekio melatonino – hormono, padedančio reguliuoti mūsų miego ir būdravimo ciklą.

    Tačiau pasistenkite vynuoges suvalgyti iki miego likus valandai ar dviem. Ir nepadidinkite porcijos – jeigu perdozuosite cukraus, gali nukentėti miego kokybė.