Žyma: naktis

  • Naktį koją sutraukė mėšlungis: ko gali trūkti organizmui ir kaip numalšinti spazmą?

    Naktį koją sutraukė mėšlungis: ko gali trūkti organizmui ir kaip numalšinti spazmą?

    Staiga prabusti naktį nuo aštraus, veriančio skausmo blauzdoje – pojūtis, kurį yra patyręs dažnas.

    Vieną akimirką miegate, o kitą koja tarsi sukietėja, pirštai įsitempia, o skausmas toks stiprus, kad sunku net pajudėti.

    Dažniausiai tai vadinama kojų mėšlungiu. Mediciniškai tai – staigus, nevalingas raumens susitraukimas. Jis gali trukti kelias sekundes, bet kartais užsitęsia kelias minutes, o raumens jautrumas gali išlikti ir kitą dieną.

    Daugelis iš karto pagalvoja: „Trūksta magnio.“ Tačiau tai tik viena iš galimų priežasčių. Kojų mėšlungį gali lemti ir skysčių trūkumas, nuovargis, ilgas stovėjimas, kai kurie vaistai, kraujotakos ar nervų sistemos problemos.

    Kodėl raumenį sutraukia mėšlungis?

    Normaliai raumuo susitraukia ir atsipalaiduoja gavęs nervų sistemos signalus. Tam reikia tinkamos nervų, raumenų, kraujotakos ir mineralų pusiausvyros.

    Mėšlungio metu ši sistema sutrinka: raumuo pradeda trauktis nevalingai ir tarsi „užstringa“. Jis susitraukia stipriai, dėl to pablogėja kraujotaka, raumeniui ima trūkti deguonies, o atsipalaiduoti tampa dar sunkiau.

    Štai kodėl mėšlungis gali atrodyti toks staigus ir skausmingas. Tai ne šiaip „nutirpusi koja“, o nevalingas raumens spazmas.

    Kodėl mėšlungis dažnai užklumpa naktį?

    Naktį kojų mėšlungis pasitaiko ypač dažnai. Viena priežastis – miego padėtis. Miegant pėdos dažnai būna nuleistos žemyn, o blauzdos raumuo sutrumpėjęs. Tokia padėtis gali sudaryti palankesnes sąlygas spazmui.

    Kita priežastis – ramybės būsena. Dieną kojos dirba, o naktį, kai ilgai nejudame, kraujotaka sulėtėja. Jei raumuo per dieną buvo pervargęs, įtemptas ar po fizinio krūvio atsirado smulkių pažeidimų, naktį jis gali sureaguoti mėšlungiu.

    Tai ypač aktualu žmonėms, kurie daug stovi, ilgai sėdi, dirba fizinį darbą, sportuoja, bet nepakankamai atsigauna, arba dieną išgeria per mažai skysčių.

    Ar tikrai visada kaltas magnis?

    Ne. Magnis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, tačiau kojų mėšlungis ne visada reiškia jo trūkumą.

    Mėšlungiui įtakos gali turėti:

    • skysčių trūkumas;
    • elektrolitų disbalansas;
    • magnio, kalio ar kalcio trūkumas;
    • raumenų nuovargis;
    • nepatogi kojų padėtis miegant;
    • ilgas stovėjimas arba sėdėjimas;
    • nėštumas;
    • kai kurie vaistai;
    • kraujotakos, nervų, inkstų, kepenų ar skydliaukės ligos.

    Todėl aklai gerti magnį „dėl viso pikto“ ne visada prasminga. Vieniems jis gali padėti, kitiems – ne. Be to, jei mėšlungis kartojasi dažnai, svarbu ieškoti priežasties, o ne tik slopinti simptomą.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis su kalio papildais. Jų nereikėtų vartoti savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas, ypač sergant inkstų ligomis ar vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio.

    Ką daryti, kai koją sutraukė mėšlungis?

    Svarbiausia – pabandyti priverstinai ištempti susitraukusį raumenį. Jei mėšlungis sutraukė blauzdą, atsisėskite, ištieskite koją ir patraukite pėdos pirštus į save. Kulnas turi būti stumiamas į priekį, o pėda lenkiama kūno link.

    Jeigu rankomis pėdos nepasiekiate, galima panaudoti rankšluostį, diržą ar paklodės kraštą – užmesti ant pėdos ir švelniai traukti į save.

    Kitas būdas – atsistoti ir atsargiai perkelti svorį ant sutrauktos kojos, pėdą laikant pilnai ant grindų. Tai gali padėti raumeniui atsipalaiduoti.

    Kai aštrus skausmas atlėgsta, blauzdą galima švelniai pamasažuoti. Masažuokite nuo pėdos aukštyn, link kelio. Jei raumuo vis dar jautrus, gali padėti šilta dušo srovė arba šiltas drėgnas rankšluostis.

    Svarbu: jei skausmas labai stiprus, koja patinsta, parausta, nutirpsta ar mėšlungis nepraeina ilgiau kaip 10 minučių, nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.

    Kaip sumažinti naktinio mėšlungio riziką?

    Jei mėšlungis kartojasi, verta pradėti nuo paprastų įpročių.

    Prieš miegą galima kelias minutes švelniai pratempti blauzdas. Pavyzdžiui, atsiremti rankomis į sieną, vieną koją pastatyti priekyje, kitą atitraukti atgal ir kulną laikyti ant grindų. Tempimas turi būti jaučiamas, bet ne skausmingas.

    Taip pat svarbu per dieną gerti pakankamai vandens, ypač karštu oru, po fizinio krūvio ar gausiau prakaituojant.

    Jei mėšlungis dažnai užklumpa naktį, verta atkreipti dėmesį į miego padėtį. Per stipriai užklota antklodė gali spausti pėdas žemyn. Tokiu atveju galima palikti daugiau vietos kojoms arba po keliais padėti nedidelę pagalvę.

    Jeigu žmogus daug sėdi, pravartu kas valandą bent trumpai pajudėti, pakilnoti pėdas, pasivaikščioti ar atlikti keletą blauzdų tempimo pratimų.

    Kada verta pasitikrinti vaistus?

    Kai kurie vaistai gali didinti mėšlungio tikimybę. Tai gali būti dalis šlapimą varančių vaistų, kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio, cholesterolio ar astmos, taip pat kiti preparatai.

    Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti savarankiškai. To daryti negalima. Tačiau jei mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą arba sustiprėjo pakeitus dozę, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Gydytojas įvertins, ar mėšlungis gali būti susijęs su vartojamais vaistais, elektrolitų pusiausvyra ar kita sveikatos būkle.

    Kada kojų mėšlungis gali būti rimtesnis signalas?

    Dažniausiai naktinis kojų mėšlungis nėra pavojingas. Vis dėlto kartais jis gali būti susijęs su kitomis sveikatos problemomis.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei:

    • mėšlungis kartojasi labai dažnai;
    • dėl jo nuolat sutrinka miegas;
    • spazmas trunka ilgiau nei 10 minučių;
    • kartu atsiranda kojos tinimas, paraudimas ar karštis;
    • jaučiamas tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas;
    • skausmas atsiranda vaikštant ir praeina sustojus;
    • mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus;
    • sergate diabetu, inkstų, kepenų, skydliaukės ar kraujotakos ligomis.

    Tokiais atvejais priežastis gali būti ne vien nuovargis ar mineralų trūkumas. Kartais panašūs simptomai susiję su venų, arterijų, nervų ar medžiagų apykaitos sutrikimais.

    Ko geriau nedaryti?

    Nereikėtų mėšlungio gydyti vien papildais, neieškant priežasties. Magnis nėra universali priemonė visiems.

    Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti kalio papildų ar vaistų nuo mėšlungio, ypač jei turite lėtinių ligų arba vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, širdies ligų ar inkstų problemų.

    Seniau kojų mėšlungiui gydyti kai kur naudotas chininas, tačiau šiandien jis daugelyje rekomendacijų nebesiūlomas dėl galimų rimtų šalutinių poveikių. Todėl tokių priemonių be gydytojo nurodymo vartoti nereikėtų.

    Paprasta taisyklė

    Jei naktį koją sutraukė mėšlungis, pirmiausia ištempkite raumenį – pėdos pirštus traukite į save, kulną stumkite į priekį. Kai skausmas atlėgs, blauzdą pamasažuokite ir sušildykite.

    Jeigu mėšlungis pasitaiko retai, dažniausiai pakanka daugiau dėmesio skirti skysčiams, poilsiui, tempimo pratimams ir miego padėčiai.

    Tačiau jei mėšlungis kartojasi dažnai, trikdo miegą ar jį lydi tinimas, tirpimas, paraudimas ar silpnumas, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Tokiu atveju organizmas gali signalizuoti ne tik apie nuovargį, bet ir apie sveikatos problemą, kurią reikia įvertinti rimčiau.

  • Kodėl taip sunku nubusti?

    Kodėl taip sunku nubusti?

    Kai kuriuos žmones rytinis mieguistumas kankina labiau nei kitus.

    Nors kūnas jau ir iš lovos „išlaipintas“, ir juda, smegenys vis dar kategoriškai atsisako priimti žinutę, jog prasidėjo nauja diena.

    Skamba juokingai, bet tik ne tiems, kas tą patiria savo kailiu. Ir ne tiems, kas žino, jog tokios būklės realios.

    Specialistų aiškinimu, žmonės, kurie rytą atsikėlę dar ilgokai jaučiasi it zombiai, gali būti miego inercijos aukos.

    Tai miego sutrikimas, bet ne visai toks kaip paprastas neišsimiegojimas, dėl kurio paskui visą dieną jaučiamės pavargę. Kad atpažintumėte jo simptomus, pirmiau reikia susipažinti su tuo, ką apie miego inerciją gali pasakyti mokslas.

    Rytiniai zombiai

    Sakant paprastais žodžiais, miego inercija – tai mieguistumas atsikėlus, kurio ilgai nepavyksta atsikratyti. Sunku mąstyti blaiviai, dar sunkiau suvokti informaciją. Jaučiamės nerangūs ir nedėmesingi, nes žinutės, kurias už motoriką atsakingi smegenų centrai siunčia kūnui, jį pasiekia per lėtai.

    Miego inerciją pirmieji identifikavo amerikiečiai savo karo pilotams dar 6-ajame dešimtmetyje. Mes – bent jau dauguma – nesame atsakingi už milijonus kainuojančius naikintuvus, tačiau jaučiame lygiai tokį patį negalavimą bei negebėjimą priimti atsakingus sprendimus ar atlikti sudėtingas užduotis.

    Kai kuriems miego inerciją patiriantiems žmonėms vos nubudus sunku vairuoti automobilį. Kiti pamiršta jau pasitaisę kavos ir pilasi antrą puodelį. Treti negalvodami kažkur pasideda raktus ar mobilųjį telefoną taip, kad paskui negali rasti.

    Psichologinė būklė gali būti net tokia sunki, kad neįmanoma prisiversti išlipti iš lovos – taip norisi miego.

    Iš kur ta inercija?

    Dažniausiai miego inercijos simptomai pasireiškia staiga nubudus. Taip pat jos tikimybė didėja, jei užmigę būname labai trumą laiką ir mus kas nors prikelia pradinėse miego fazėse.

    Miego inercijos galimybę didina kai kurios ligos, bet vis dėlto populiariausios priežastys yra šios.

    Miego trūkumas. Natūralu, kad dėl jo būna sunku išsibudinti. Tokios situacijos labiausiai tikėtinos, kai esame priversti keltis anksčiau nei įprastai – į kelionę, nulinę pamoką ar kokį renginį – ir mus iš miego išplėšia žadintuvo skambutis.

    Aukštas adenozino lygis. Miego inercijos simptomai gali tęstis nuo kelių minučių iki valandos ir net ilgiau. Pagal vieną teorijų, tą lemia adenozinu vadinamas neurotransmiteris. Jis kaupiasi smegenyse per NREM miego fazes ir kelia mieguistumą.

    Miego sutrikimai. Miego apnėja ar vėluojančios miego ir būdravimo fazės sutrikimas gali smarkiai pabloginti situaciją. Pirmasis negalavimas gadina miego kokybę trumpais, bet dažnais pertrūkiais, per kuriuos miegančiajam akimirkai sustoja kvėpavimas. Kiti apnėjos simptomai – knarkimas, dusulio epizodai, dažnas naktinis šlapinimasis, griežimas dantimis, nemiga (įskaitant nubudimą anksti rytą) – irgi nepadeda.

    Idiopatinė hipersomnija. Taip moksliškai vadinamas negalėjimas užmigti dėl neaiškios priežasties.

    Nemiga – esminis vėluojančios miego ir būdravimo fazės sutrikimo simptomas. O kai jis dar sutampa su mūsų natūraliu poreikiu eiti vėlai miegoti, gimsta pelėdos.

    Paprastai šis chronotipas būdingas paauglystei, bet gali likti ir visam gyvenimui.

    Tokį sutrikimą turintys žmonės negali užmigti iki pat vėlyvos nakties, o paskui jiems, aišku, būna sunku atsikelti.

    Psichikos sveikatos problemos. Stresas ir nerimas dažnai prisideda prie nemigos išsivystymo. Depresija bei bipolinis sutrikimas – tuo labiau. Tokiems žmonėms gali būti itin sunku rytais išsiropšti iš lovos.

    Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą turintiems vaikams irgi gali būti sunku nubusti (kamuoja juos ir kiti miego sutrikimai).

    Miego inercija gali skųstis žmonės, turintys sezoninį afektinį sutrikimą.

    Kaip greičiau išsibudinti?

    Yra būdų užsitikrinti savo organizmui daugiau poilsio. Bet, kaip turbūt nujaučiate, tai reiškia būtinybę laikytis tam tikro režimo – pasirūpinti miego higiena.

    Praktikuojantis įmanoma pagerinti miego kokybę ir palengvinti sau rytus.

    Turėkite dienotvarkę. Gali būti labai nelengva nusistatyti valandą, kada eiti miegoti ir kada keltis, kai gyvenime kasdien tiek visko nutinka ir pečius slegia aibė kitų įsipareigojimų. Tačiau sveikas miegas turėtų būti jūsų svarbiausias įsipareigojimas sau patiems. O sveikas jis bus tuomet, kai miegosite tiek valandų, kiek jums reikia šiuo gyvenimo etapu (bet retai kada mažiau kaip septynias).

    Venkite išmaniųjų įrenginių.

    Jų ekranai skleidžia vadinamąją mėlynąją šviesą, siejamą su miego

    sutrikimais. Pastarieji tampa neišvengiami, kai visi mes – kam slėpti? – jau ir į lovą atsigulę vis dar negalime atsiplėšti nuo mobiliųjų telefonų ar planšečių.

    Jeigu taip sunku išsiskirti su šiais nuolatiniais kasdienybės palydovais, vakarais bent įsijunkite naktinį režimą – jis sumažins mėlynosios šviesos spinduliuotę.

    Tačiau dar geriau būtų valandą ar dvi prieš miegą padėti visus prietaisus į šalį: nebeskaityti naujienų, nebenaršyti socialiniuose tinkluose, nerašyti žinučių ir kitaip savęs neblaškyti.

    Pakeiskite aplinką. Kai keltis rytais – kankynė, kalta gali būti miego aplinka. Pasvarstykite, ar tikrai niekas – per šiltas kambarys, patalynė, apšvietimas, triukšmas – netrukdo jums naktimis miegoti? Jei nesate tikri, pabandykite pareguliuoti temperatūrą miegamajame (daugumai žmonių tinkamiausi miegui yra 18 laipsnių). Įsigykite vėsesnę pagalvę arba kokybiškesnę patalynę. Galiausiai – pasikabinkite ant langų storas užuolaidas, kurios slopintų ne tik šviesą, bet ir garsus.

    Išbandykite saulėtekio žadintuvą. Tamsa labai svarbi miegui, bet ne tuomet, kai laikas keltis.

    Specialistai pataria žmonėms, kuriems sunku išsibudinti, nelaikyti užtrauktų užuolaidų – įleisti į kambarius kuo daugiau šviesos.

    Ne tik laiku prikeliantis, bet ir apšvietimą keičiantis saulėtekio žadintuvas irgi gali palengvinti jūsų rytus. Tuo labiau kad esama mokslinių įrodymų, jog tokie prietaisai dar ir gerina smegenų funkciją bei širdies sveikatą.

    Be to, šviesa žadina švelniau nei čaižus signalas, todėl ir pagunda nuspausti skambučio atidėjimo mygtuką dar penkioms minutėms bus mažesnė.

    Arba galite išbandyti muziką. 2020-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad keltis rytais su muzika žmonėms lengviau.

    Sveikesnis gyvenimo būdas

    Kad naktimis geriau miegotumėte, reikia geriau valgyti. O jei tiksliau, riboti maistą, kuris gali trukdyti miegui dėl to, jog yra sunkiai virškinamas ir staiga pakelia gliukozės kiekį kraujyje.

    Prieš miegą reikėtų vengti ir kofeino bei alkoholio.

    Fizinė veikla – priešingai, gali labai padėti, ar tai būtų joga, ar vakarinis šuns pavedžiojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad net 30 minučių judesio per dieną pagerina miegą ir palengvina kėlimąsi.

    Tokie trumpalaikiai fizinio aktyvumo epizodai turi ir dar vieną pliusą: jie išsklaido snaudulį, kuriam pasidavę dieną prasčiau miegame naktį.

    Na, o jeigu turite tokių miego sutrikimų kaip apnėja, būtinai juos gydykite. Nedvejokite kreiptis į gydytoją jau vien dėl to, kad yra vaistų, didinančių rytinį žvalumą. Nors šį darbą veiksmingai atlieka ir kofeinas.

    Žvaliau pasijusite tiesiog pabuvę rytinės saulės šviesoje. Gal sunku patikėti, bet ji tikrai padeda kūnui tiksliau siuntinėti signalus, palaikančius mūsų vidinį paros ritmą, vidinį laikrodį.

    Kentėti neverta

    Jeigu atsikėlus rytais kurį laiką protas būna apsiblausęs, galite beveik neabejoti, jog tai miego inercijos darbas.

    Kas konkrečiai ją sukelia, nėra žinoma iki šiol. Bet gali būti, kad kalti įvairūs miego sutrikimai. Arba kartais inercija pasireiškia, kai būname staiga pažadinti iš gilaus miego.

    Tai bjauri būklė, bet ne nuosprendis. Jeigu miego inercijos epizodai kartojasi nuolat, kreipkitės į gydytoją, kad įvertintų jūsų būklę. Gali paaiškėti, kad turite kažkokį miego sutrikimą, kurį diagnozavus galima išgyti ir sugrąžinti jums galimybę džiaugtis rytais.