Žyma: mityba

  • Ar galime į mitybą žiūrėti pro pirštus?

    Ar galime į mitybą žiūrėti pro pirštus?

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.

    Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė.

    Kokia nesveikos ir nesubalansuotos mitybos žala? 

    Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tuomet, kai mes suvartojame ko nors per daug. Tačiau labai svarbu atminti, kad negerai ir tuomet, kai mes tam tikrų maisto medžiagų gauname per mažai.

    „Kone didžiausia šiuolaikinio žmogaus mitybos problema – suvartojama per daug angliavandenių, riebalų, cukraus ar druskos, per mažai – baltymų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat neišgeriamas būtinas kiekis vandens – bent šešios stiklinės (apie 1–1,5 litro) vandens per dieną“, – dažniausias mitybos klaidas vardijo gydytoja dietologė.

    Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu nevisavertė mityba gali pasireikšti didesniu nerimu, stresu, suprastėjusia nuotaika, sumažėjusiu darbo našumu, blogesne miego kokybe.

    „Laikui bėgant nesubalansuota ir nesveika mityba gali prisidėti prie tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujo spaudimas, ir ligų, pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų, atsiradimo“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

    Svarbu vadovautis sveikos lėkštės principu

    R.Dovidavičienė: „Kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio.“ Asmeninio archyvo nuotr.

    Anot gydytojos dietologės, vienas paprasčiausių būdų, kaip kiekvienas gali pradėti pamažu eiti sveikos ir subalansuotos mitybos link – teisingos ir sveikos maisto lėkštės sudarymas. Didžiausią dalį – apie 50–60 proc. lėkštės – turėtų sudaryti gerieji angliavandeniai (vaisiai, daržovės, kruopos). Trečdalį lėkštės turėtumėte skirti geriesiems riebalams (kokybiškas aliejus, avokadai, alyvuogės, riebi žuvis, riešutai), o likusią dalį – 10–15 proc. – baltymams (liesa mėsa, ankštinės daržovės, kiaušiniai).

    „Pradėkite nuo savo lėkštės stebėjimo – kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio. Pietų ir vakarienės lėkštėse pusę porcijos turėtų užimti šviežios arba raugintos daržovės, – patarė R. Dovidavičienė. – Įprastus baltuosius ryžius reikėtų keisti laukiniais ryžiais, kvietinius makaronus – viso grūdo makaronais.“

    Vadovaujantis sveikos lėkštės principu bus surenkamas subalansuotas maistinių medžiagų kiekis ir gaunama daugiau skaidulų.

    „Tikrai nereikia iškart maisto sverti svarstyklėmis, skaičiuoti kalorijų ar drastiškai ko nors atsisakyti. Kaskart stebėkite savo maisto lėkštę, prisiminkite šį paprastą principą ir pamažu išmoksite automatiškai juo naudotis“, – patarė specialistė.

    Mitai apie sveiką mitybą

    R.Dovidavičienės teigimu, šiais laikais duona vis dar laikoma vienu iš „siaubų“. Tačiau kokybiška visų grūdo dalių duona, kurioje yra mažai cukraus ir pakankamai skaidulų, yra puikus angliavandenių šaltinis.

    „Su tokia duona galime pasidaryti visavertį sumuštinį, pavyzdžiui, su avokadu ir lašiša. Norint mesti svorį ar gyventi sveikiau, tikrai nereikėtų visiškai atsisakyti duonos“, – pažymėjo ji. Ir pridūrė, kad taip pat nevertėtų atsisakyti kiaušinių: „Tai – puikus baltymų užtaisas.“

    Be to, dažnai norintiems sulieknėti patariama nevalgyti po 18 val. Anot gydytojos dietologės, taip daryti – neteisinga: „Žmogui neturint jokių gretutinių ligų, vakarienė turėtų būti pavalgoma likus 3–4 valandoms iki miego.“

    Taip pat nerekomenduojama vadovautis griežtomis dietomis, pavyzdžiui, atsisakant angliavandenių ar riebalų, valgant tik vaisius ar kruopas arba kruopščiai skaičiuojant kalorijas.

    „Kraštutinumai nėra sveika mūsų organizmui. Pasirenkant tinkamus ir sveikus angliavandenius ir riebalus, gausime daug energijos ir naudingųjų medžiagų. Svarbiausia  maisto kokybė, o ne kalorijų skaičius“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

    Organizmui svarbiausia – tinkami „degalai“

    Pasak gydytojos dietologės, vadovaujantis sveikos ir subalansuotos mitybos įpročiais, organizme atsiranda tinkamas naudingųjų medžiagų kiekis ir cukraus kiekio balansas. „Dėl to visapusiškai pagerėja mūsų gyvenimo kokybė – ne tik geriau išsimiegame, turime daugiau energijos, esame produktyvesni darbe, geresnės nuotaikos, geriau sprendžiame stresines situacijas, bet ir sumažiname tam tikrų sveikatos sutrikimų ir ligų riziką“, – teigė R. Dovidavičienė.

    Ir papildė: „Kaip į automobilius pilame tam tikrus degalus, kad jie važiuotų, taip ir savo organizmą privalome aprūpinti tinkamomis medžiagomis, kad jis galėtų funkcionuoti.“

    Norintiems gyventi sveikiau specialistė patarė nepamiršti ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kadangi tai padeda gerinti sveikatą, mažėja nutukimo rizika, o kartu ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.

  • Produktai, gerinantys protinę veiklą

    Produktai, gerinantys protinę veiklą

    Subalansuotas maistas svarbus tiek fizinį, tiek protinį darbą dirbantiems žmonėms, todėl norint gerai jaustis, svarbu stebėti, ką dedame į lėkštę.

    Pavyzdžiui, rytą derėtų pradėti nuo dubenėlio košės, pagardintos natūraliu jogurtu ir sėklomis: saulėgrąžų, moliūgų, ispaninio šalavijo ar kitomis. Žinoma, puikiai tinka ir įvairiausiais būdais ruošti kiaušiniai su daržovėmis. Pietums idealus pasirinkimas yra mėsa arba žuvis, ankštiniai produktai, daržovės. Vakarienei rekomenduojama rinktis lengvas salotas, žuvį arba jūrų gėrybes, kuriose yra daug aukštos kokybės baltymų.

    Taip pat atidžiai reikėtų rinktis ir užkandžius: geriausia valgyti šviežius arba džiovintus vaisius, uogas, riešutus – smegenims itin naudingus produktus.

    Brokoliai. Ši daržovė – lyg mažasis vertingų maistinių medžiagų lobynas. Tai vienas tų produktų, kurie yra visai nekaloringi, tačiau turi daug organizmui reikalingų medžiagų – vitaminų C, K bei A, folatų, mineralų, skaidulų ir net baltymų, kurie gerina ir smegenų veiklą, ir atmintį.

    Riešutai. Migdolai, pistacijos ir makadamijos itin naudingi sveikatai. Visgi sveikatingumo prasme riešutų karaliais tituluojami graikiniai riešutai. Riešutuose gausu organizmui būtinų nesočiųjų riebalų, kurie suteikia daug energijos, taip pat juose gausu skaidulų, kalio, netgi antioksidantų. Visgi nors riešutai yra tobulas užkandis, tačiau neapsirikite – jų rekomenduojama suvalgyti vos 30 g per dieną.

    Šilauogės. Šios nuostabaus skonio uogos taip pat organizmui atneša didelės naudos. Šilauogėse yra gausu antioksidantų, be to, jose galima rasti ir kalio bei vitamino C. Šių uogų vartojimas mažina širdies ligų ir vėžio riziką, taip pat šilauogėse esantys mineralai turi ir uždegimų slopinimo savybių, padeda kovoti su smegenų senėjimų, todėl reguliarus jų vartojimas gerina ir atmintį.

    Moliūgų sėklos. Šios sėklos, ko gero, pačios sveikiausios ir naudingiausios iš visų. Jose randama daugybė širdies ir kraujagyslių veiklai būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių, be to, tai vienas geriausių magnio šaltinių. Moliūgų sėklose gausu daugelio smegenų veiklai svarbių mikroelementų, įskaitant varį, geležį ir cinką. O dar geriau, kad moliūgų sėklas galite valgyti ir šviežias, ir džiovintas, ir kepintas, ir sūdytas, todėl savo skonio variantą ras kiekvienas. Be to, jos idealiai pagardina sriubas, daržovių ar vaisių salotas, jogurtus, padažus, pavyzdžiui, pesto, sumuštinius ir net makaronus.

    Riebi žuvis. Riebioje žuvyje, tokioje kaip sardinė, silkė, ančiuviai, lašiša, upėtakis, tunas, kardžuvė ir skumbrė, yra gausu omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, gerina smegenų veiklą, vitaminų D ir B, seleno, taip pat maistinių medžiagų: baltymų, riebalų bei jodo. Iš žuvies žmogaus organizmas pasisavina net 90 proc. baltymų.

    Juodasis šokoladas. Geros kokybės juodasis šokoladas ypač praverčia tiems, kurie nuolat dirba protinį darbą arba intensyviai mokosi, nes kakavoje esančios medžiagos skatina smegenų veiklą ir suteikia energijos. Nedidelis šokolado gabalėlis gerina smegenų kraujotaką, todėl suvalgius bus lengviau išlaikyti dėmesį ir įsiminti informaciją.