Žyma: mitas

  • Ar mikrobangų krosnelė sunaikina naudingas medžiagas maiste?

    Ar mikrobangų krosnelė sunaikina naudingas medžiagas maiste?

    Mikrobangų krosnelė jau seniai tapo nepakeičiamu virtuvės pagalbininku.

    Ji išgelbsti tada, kai nėra noro stovėti prie viryklės – vos per kelias minutes šaltą pietų likutį paverčia karšta vakariene.

    Tačiau kartu su patogumu atsirado ir abejonių: ar tiesa, kad mikrobangos „žudo“ vitaminus ir daro maistą kenksmingą?

    Daugelis iki šiol žvelgia į „mikrobangę“ įtariai, tarsi į mažą spintelę su radiacija.

    Tad metas išsiaiškinti – ar ji tikrai naikina naudingas medžiagas, ar vis dėlto tai tik mitai, kilę iš senų baimių.

    Kaip veikia mikrobangų krosnelė

    Įdomus faktas: iš pradžių mikrobangos buvo naudojamos radarų sistemose, o ne maisto ruošimui.

    Į virtuvę ši technologija atkeliavo tik XX a. šeštajame dešimtmetyje.

    Pirmiausia mikrobangų krosnelės išpopuliarėjo JAV, o Sovietų Sąjungoje jos egzistavo, bet buvo sunkiai prieinamos.

    Kai mikrobangų krosnelės tapo plačiai paplitusios, žmonės ėmė svarstyti, kas iš tiesų vyksta su maistu, kai jis „įšyla iš vidaus“.

    Pirmieji tyrimai parodė, kad jokių stebuklų čia nėra – mikrobangos tiesiog priverčia vandens, riebalų ir cukrų molekules vibruoti, o nuo šio judėjimo maistas įkaista.

    Kitaip tariant, mikrobangų krosnelė neveikia radiacijos principu, kaip daugelis manė – radiacija čia visai ne prie ko.

    Ar mikrobangų krosnelė gadina maistą?

    Gerai, maistas nevirsta „mutantu“. Bet gal jis tampa mažiau naudingas?

    Mokslininkai jau daugybę kartų tikrino, kaip mikrobangos veikia vitaminus.

    2009 m. atlikta plataus masto tyrimų apžvalga parodė, kad, lyginant mikrobangų krosnelę ir įprastą viryklę, skirtumas išsaugant maisto naudingąsias savybes – minimalus.

    Žinoma, dalis vitaminų vis tiek suyra, nes bet kokia terminė apdorojimo forma naikina, pavyzdžiui, vitaminą C ar kai kuriuos B grupės vitaminus.

    Tačiau mikrobangų krosnelė jų nesunaikina labiau nei keptuvė ar puodas su verdančiu vandeniu.

    Įdomiausia, kad kai kuriais atvejais mikrobangų krosnelė netgi padeda išsaugoti daugiau naudingų medžiagų nei virimas.

    Kinijos mokslininkai palygino penkis brokolių gaminimo būdus: virimą, kepimą, garinimą, kepimą su vėlesniu virimu ir mikrobangų kaitinimą.

    Paaiškėjo, kad virimas sunaikino daugiausia vitamino C – daugiau nei 30 proc., o mikrobangų krosnelėje jo netekta tik apie 16 proc.

    Kokią indų rūšį rinktis mikrobangų krosnelei

    Tačiau yra vienas niuansas – indai.

    Žymėjimas „tinka mikrobangų krosnelei“ reiškia tik tai, kad plastikas neišsilydys, bet ne tai, kad jis visiškai saugus.

    Naujausi tyrimai rodo, kad kaitinant kai kurie plastikiniai indai išskiria milijardus mikroplastiko dalelių.

    Todėl maistą geriau šildyti stikliniuose arba keraminiuose induose – tai nekeičia maisto skonio ir yra saugiau sveikatai.

    Išvada

    Atsakymas paprastas: mikrobangų krosnelė nenaikina vitaminų ir nepaverčia maisto kenksmingu.

    Viskas priklauso nuo to, ką ir kaip ruošiate.

    Jei neperkaitinate maisto ir vengiate abejotinos kokybės plastiko, patiekalai iš mikrobangų krosnelės išlaiko didžiąją dalį naudingų savybių.

    Tad drąsiai šildykite pietus – pasakos apie „negyvą maistą“ jau seniai liko praeityje.

  • 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jei vaikystėje neturėjo alergijos, tai ir suaugę jos neįgis. Tačiau tikrovė kitokia – alerginė reakcija gali pasireikšti ir po 20 ar daugiau metų, visai netikėtai.

    Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

    1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

    Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
    Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

    2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

    Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
    Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

    3. „Detokso“ dietos neveikia

    Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
    Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

    4. Vakcinos nesukelia autizmo

    Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
    Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

    5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

    Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
    Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

    6. Glitimas nekenkia visiems

    Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
    Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

    7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

    Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.