Žyma: mikroelementai

  • Rudeninė apatija? Valgykite!

    Rudeninė apatija? Valgykite!

    Daugybei žmonių sezonų kaita sukelia jei ne depresiją, tai savotišką apatiją – nesinori nieko veikti, ir net mąstymas, atrodo, reikalauja didelių fizinių pastangų.

    Štai todėl mokslininkai išskyrė dešimt medžiagų, jų tikinimu, būtinų smegenims tokiu sudėtingu metų laiku kaip ruduo.

    Gliukozė

    Kur rasti? Grūdėtoje ir juodoje duonoje, rupių miltų makaronuose – tai yra naudinguose angliavandeniuose. Tačiau gliukozės taip pat yra ir „bloguosiuose“ angliavandeniuose: cukruje, bandelėse, saldainiuose ir pyragaičiuose.

    Geležis

    Kur rasti? Grūdų produktuose, ankštiniuose augaluose, kiaušiniuose, varškėje, galvijų kepenyse. Vaisiuose ir daržovėse geležies mažai, tačiau iš jų – pavyzdžiui, žaliųjų obuolių, – ji pasisavinama visiškai.

    Vitaminas C

    Kur rasti? Juoduosiuose serbentuose (net ir šaldytuose), paprikose, šaltalankiuose, visuose citrusuose.

    B grupės vitaminai

    Kur rasti? Alaus mielėse, špinatuose, morkose, kukurūzuose, pupelėse, brokoliuose (B1 ir B2). Taip pat galvijų kepenyse ir širdyse, neriebioje jautienoje, silkėje, kiaušinių tryniuose (B12).

    Lecitinas

    Kur rasti? Kiaušinių tryniuose, mėsos subproduktuose (galvijų ir kiaulių kepenyse, inkstuose).

    Kalcis

    Kur rasti? Piene ir pieno produktuose, sūryje, kiaušinių tryniuose.

    Magnis

    Kur rasti? Duonoje – ypač grūdėtoje arba rupių miltų, – ryžiuose, grikiuose, visose pupelėse.

    Kalis

    Kur rasti? Keptose bulvėse, džiovintuose abrikosuose, razinose, šviežiuose raudonuosiuose pomidoruose.

    Nesočiosios riebalų rūgštys

    Kur rasti? Augaliniuose aliejuose – alyvuogių, sojų, rapsų, saulėgrąžų, žemės riešutų. Be to, riebioje žuvyje: silkėje, tune, skumbrėje. Tiks ir žuvų taukai kapsulėse.

    Cinkas

    Kur rasti? Jūros gėrybėse – krevetėse, krabuose, austrėse. Mėsoje – jautienoje, liesoje kiaulienoje, avienoje. Papildyti cinko atsargas organizme padės ir moliūgų sėklos, daiginti kviečiai.

  • Lietuviška superuoga

    Lietuviška superuoga

    Kodėl agrastai tokie naudingi sveikatai ir kam ypač reikėtų juos valgyti.

    Kad triaukšti agrastus sveika, žinoma jau seniai. Jie padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, o vartojant reguliariai net mažina Alcheimerio ligos ir insulto riziką.

    Kaip ir kitas populiarias vasaros uogas – artimi jų giminaičiai serbentai, agrastus pirmiausia reikėtų vertinti dėl vitamino C. Tačiau šis – ne vienintelis juose esantis gėris.

    Agrastai – tikras įvairiausių vitaminų bei maistingųjų medžiagų lobynas. Ir vienintelė uoga Lietuvoje, turinti organizmui taip reikalingos gintaro rūgšties.

    Tik bėda, kad mes dažnai pamirštame savo soduose auginantys tokią vertybę ir, užuot valgę agrastus, perkame užsienietiškus kivius ir citrinas.

    Štai tik keli paaiškinimai, kodėl didelė klaida praleisti progą paskanauti šių uogų.

    Mažai kalorijų, daug vitaminų

    Agrastai – nekaloringos uogos, užtat turtingos maistingųjų medžiagų. Vienoje stiklinėje (150 g) jų yra:

    • Vos 66 kalorijos.

    • 1 g baltymų.

    • Mažiau kaip 1 g riebalų.

    • 15 g angliavandenių.

    • Apie 7 g ląstelienos. Tiksliau, vienoje stiklinėje šviežių agrastų yra vidutiniškai 6,5 g maistinių skaidulų. Specialistų skaičiavimais, kasdieniame suaugusio žmogaus racione turėtų būti 20 g ląstelienos, tad porcija agrastų jau patenkina trečdalį šio poreikio.

    • 46 proc. vitamino C rekomenduojamos paros dozės (arba maždaug 28 µg galingo antioksidanto, labai svarbaus imuninei sistemai ir odai; mityba, nestokojanti vitamino C, mažina sezoninių peršalimo ligų riziką).

    • 9 proc. vitamino B5 ir 7 proc. vitamino B6 rekomenduojamos paros dozės. Be pantoteno rūgšties ir piridoksino, dar agrastuose yra nedidelis kiekis folatų, arba vitamino B9, ir tiamino – vitamino B1.

    Vitaminas B5 būtinas riebalų rūgščių sintezei, maistą energija versti padedantis vitaminas B6 – daugelio fermentų ir organizmo ląstelių funkcijai. Vitaminas B1 labai svarbus angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitose, o folatai reikalingi normaliam nervų sistemos darbui ir ląstelių regeneracijai.

    • 12 proc. vario rekomenduojamos paros dozės.

    • 9 proc. mangano rekomenduojamos paros dozės.

    • 6 proc. kalio rekomenduojamos paros dozės.

    Agrastai stiprina imunitetą – ypač vaikų ir senjorų, aprūpina jų organizmą vitaminais.

    Visi agrastuose esantys mineralai būtini žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, kalis padeda palaikyti efektyvią raumenų ir nervų sistemos funkciją. Be to, kalis naudingas širdžiai, mat normalizuoja kraujospūdį ir saugo nuo aritmijos.

    Esant kalio deficitui, didėja osteoporozės, hipertenzijos, insulto rizika.

    Dvigubai daugiau nei kalio agrastuose yra mangano. Šis mums reikalingas dėl daugelio priežasčių: ir energijos apykaitai, ir gliukozės kiekio kraujyje reguliavimui. O dar manganas padeda organizmui pasisavinti kalį.

    Geležis agrastuose skatina eritrocitų regeneraciją.

    Taip pat uogose esama kalcio, fosforo, magnio, vitamino E ir ganėtinai didelė provitamino A koncentracija: vienoje stiklinėje jo daugiau nei 48 proc. būtinos paros dozės vyrams ir 62 proc. – moterims.

    Kam agrastai naudingi

    Šios uogos pasižymi daugeliu gydomųjų savybių:

    • tulžį ir šlapimą varančiosiomis,

    • uždegimą slopinančiomis ir antiseptinėmis (priemonės iš agrastų naudingos esant kvėpavimo takų uždegimui),

    • organizmą stiprinančiosiomis (agrastai padeda pagerinti savijautą ir susigrąžinti jėgas po peršalimo ligų),

    Valgyti agrastus rekomenduojama dėl hipovitaminozės (nes juose itin daug vitaminų), taip pat sergant anemija (mažakraujyste).

    Naudingos tokios uogos net sergantiesiems gastritu – tik esant sumažėjusiam rūgštingumu, kurį agrastai normalizuoja.

    Valgyti agrastus patariama antsvorio turintiems ir dietinės mitybos besilaikantiems žmonėms: uogos labai tinka iškrovos dienomis.

    Įrodyta, kad agrastuose esančios medžiagos turi gydomųjų savybių reprodukcinei sistemai. Šviežios uogos ir patiekalai su jomis gerina sėklos kokybę vyrams, moterims normalizuoja menstruacijų ciklą ir abiem lytims mažina nevaisingumo riziką. Liaudies medicinoje agrastų nuoviru (1 stiklinę uogų 15 minučių pavirti 1 litre vandens ir gurkšnoti per dieną) buvo stabdomas kraujavimas iš gimdos.

    Nepamirškite ir lapų!

    Agrastų lapų arbata nuo seno laikyta veiksminga priemone nuo tuberkuliozės. Dabar ji dažniau naudojama kaip šlapimą varančioji priemonė. Tiesiog pripildykite 1/8 stiklinės šviežių agrastų lapų, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite 55 minutes nusistovėti. Paskui vartokite po 4 šaukštus kas 2 valandas.

    Taip pat agrastų lapai itin turtingi taninų, dovanojančių jiems stiprių antibakterinių, hemostatinių ir slopinančių uždegimą savybių gydant žaizdas. Užpilkite 2 šaukštus agrastų lapų stikline verdančio vandens, pavirkite 12–13 minučių ir prieš vartodami gerai perkoškite.

    Padės agrastų lapų arbata atsikratyti ir galvos skausmo: 1 šaukštelį smulkintos žalumos užplikykite stikline verdančio vandens, 40 minučių palaikykite šiltai ir gerkite pagal poreikį (kiekiai neribojami).

    Buvo minėta, kad agrastų uogas patariama valgyti turintiesiems antsvorio. Tačiau naudingi ir šių vaiskrūmių lapai: juose esančios medžiagos skatina lipidų apykaitą organizme, taigi ir nereikalingų kilogramų tirpimą. Pripilkite litrinį stiklainį verdančio vandens ir įmeskite saują džiovintų agrastų lapų. Palaukę 40 minučių, kol užsiplikys, kruopščiai perkoškite ir gerkite po stiklinę 25–30 minučių prieš valgį.

    Padės agrastai ir gydantis urolitiazę – inkstų ir šlapimo takų akmenligę. Tam reikės smulkiai peiliu sukapoti 0,5 stiklinės žalių agrastų lapų ir užpilti termose 850 ml verdančio vandens. Tik nepamirškite prieš vartodami nukošti.

    Silpnas agrastų lapų užpilas – 1 šaukštelis ir 2 stiklinės vandens – taps puikia tonizuojančia priemone tiems, kas netoleruoja kofeino ir neranda, kuo pakeisti rytinę kavą.

    Sergant dantenų ligomis, rekomenduojama skalauti burną skiestu agrastų lapų nuoviru iš 3 šaukštų šviežios žalumos, 15 minučių pavirtos 200 ml vandens ir gerai perkoštos.

    Nuoviru tinka skalauti ir silpnus, pažeistus plaukus. Jis ruošiamas labai paprastai: 0,5 stiklinės šviežių agrastų lapų užpilkite 1 litru verdančio vandens ir palikite 2 val. nusistovėti.

    Kam agrastų nevalia

    Ne visiems žinoma, kad agrastai – potencialus alergenas. Patiekalai iš jų ir su jais nerekomenduojami žmonėms, kuriems jau diagnozuota alergija kokioms nors uogoms ar vaisiams.

    Padauginus agrastų, galimi tokie nemalonūs simptomai kaip sutrikęs virškinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas.

    Sergantiesiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige agrastai – draudžiama uoga. Užvalgius jų, galimas ligos paūmėjimas.

    Itin atsargiai skanauti agrastus patariama maitinančioms motinoms: uogose esančios medžiagos gali sukelti kūdikiams alerginių reakcijų ar virškinimo problemų. Dėl tos pačios priežasties nepatariama agrastų duoti vaikams iki 9 mėnesių.

    Griežtai draudžiamos šios uogos diabetikams, o agrastų ir jų lapų nuovirų nederėtų gerti visiems, besiruošiantiems chirurginei operacijai, – ir taip 16 dienų iki jos. Antraip didėja vidinio kraujavimo grėsmė.

        Įdomūs faktai

    Agrastuose yra medžiagų, stiprinančių dantų emalį.
    Agrastai palengvina artrito skausmus ir neleidžia uždegimui plisti – pakanka suvalgyti saujelę uogų per dieną.
    Agrastų uogų minkštimas turi laisvinamųjų savybių, todėl gali pagelbėti esant vidurių užkietėjimui.
    Agrastuose esančios medžiagos paspartina radioaktyvių dalelių, toksinų, sunkiųjų metalų šlakų bei kitų nuodingų medžiagų pasišalinimą iš organizmo. Todėl juos valgyti itin rekomenduojama žmonėms, dirbantiems pavojingoje aplinkoje, taip pat tiems, kuriems atliekama chemoterapija ar skirtas ilgalaikis gydymas stipraus poveikio vaistais.

  • Kai smegenys reikalauja maisto

    Kai smegenys reikalauja maisto

    Dažniausi požymiai, išduodantys, kad jūsų smegenims stinga penkių pagrindinių maistinių medžiagų.

    Mūsų smegenų sveikata, pažintinės funkcijos ir psichinė gerovė priklauso nuo daugybės veiksnių. Ir nuo kasdien su maistu gaunamų medžiagų – taip pat.

    Valgiaraštis, turtingas vitaminų ir mineralų, gali padėti apsisaugoti nuo jų deficito.

    O sykiu – ir daugybės neurologinių problemų įskaitant nerimą bei depresiją.

    Daugelio vitaminų ar mineralų deficito atsiradimą lemia toks elementarus dalykas, kaip prasta mityba. Ir visai ne dėl to, jog valgoma per mažai ar per prastai, bet todėl, kad nevalgoma to, kas maistinga, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių.

    Sužinoti, kad organizmui trūksta vitaminų ar mineralų, nesunku – jis pats mums apie tai praneša. Pasako ne tik, jog trūksta, bet ir kokių.

    Juolab kad smegenims svarbiausiais laikomi tik keli: B grupės vitaminų kompleksas, vitaminas D, omega-3 rūgštys ir magnis.

    B grupės vitaminai

    Jie palaiko organizmo gebėjimą išskirti energiją iš maisto, kurį valgome.

    Gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka vitaminas B12: be jo nebūtų nei normalaus centrinės nervų sistemos vystymosi, nei kontrolės.

    Kai mums trūksta vitamino B6, gali greičiau pradėti nykti protiniai gebėjimai.

    Su protine veikla siejamas ir vitaminas B9, geriau žinomas kaip folatas.

    Vitaminas D

    Dar vadinamas saulės vitaminu, jis skatina nervų formavimąsi bei gerina pažintines funkcijas, taigi veikia ir smegenis.

    Taip pat vitaminas D reguliuoja nuotaiką, pasižymi neuroprotekciniu poveikiu (didina ląstelių atsparumą įvairiems nepalankiems veiksniams).

    Manoma, jog šis vitaminas gali padėti sumažinti neurodegeneracinių ligų riziką.

    Pakankamas vitamino D kiekis kūdikystėje kritiškai svarbus normaliam smegenų bei pažinimo gebėjimų vystymuisi vėlesniame gyvenime.

    Omega-3 riebalų rūgštys

    Jos svarbios smegenims – padeda užtikrinti signalų perdavimą į ląsteles. Taip pat daro įtaką genų ekspresijai bei kitiems procesams, veikiantiems smegenų sveikatą bei darbą.

    Omega-3 riebalų rūgštis dar tarnauja mums ir kaip energijos šaltinis, padeda liaukoms gaminti hormonus.

    Kitaip tariant, dalyvauja daugelyje organizmui gyvybiškai svarbių procesų, be kita ko, užtikrinančių pusiausvyrą, koncentraciją ir dėmesingumą.

    Magnis

    Šis mineralas palaiko nervų funkciją ir neurotransmiterių išlaisvinimą. Taigi yra be galo svarbus kasdienei smegenų veiklai, atminčiai, mokymosi procesui.

    Padeda magnis sureguliuoti ir kalcio kiekį kraujyje, o tai būtina, kad neuronai veiksmingai komunikuotų tarpusavyje.

    Vitaminas C

    Ne ką mažiau smegenų sveikatai reikšmingi ir vitaminai E bei C.

    Būdamas galingas antioksidantas, vitaminas C padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso. Dar atlieka svarbų vaidmenį vadinamųjų laimės hormonų – dopamino ir serotonino – gamyboje.

    Ženklai, įspėjantys apie stygių

    Jeigu smegenims trūksta šių esminių vitaminų ir mineralų, tai nepraeina be pasekmių. Gali nusilpti pažintinės funkcijos, padidėti demencijos ir neurogeneracinių ligų, tokių kaip Alcheimerio ar Parkinsono, rizika.

    Todėl be galo svarbu laikytis subalansuotos mitybos, nestokojančios maistingųjų medžiagų – ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir probiotikų, svarbiausiųjų riebalų rūgščių.

    Sveikas gyvenimo būdas – reguliariai sportuojant, kuo mažiau teršiant savo kūną toksiškomis medžiagomis ir nepasiduodant stresui, – irgi labai svarbu norint palaikyti optimalią smegenų sveikatą.

    Kad joms trūksta „maisto“, smegenys gali signalizuoti pačiais įvairiausiais simptomais. Netgi tokiais menkai pastebimais, kaip negalėjimas susitelkti. Bet gali būti ir rimtesnių: nuotaikų svyravimai, sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra.

    Tarkime, negaunant pakankamai vitamino B12 gali pasireikšti smegenų rūko simptomai: sutrikti atmintis, pablogėti dėmesingumas.

    Patirti smegenų rūką galima ir dėl vitamino D deficito.

    Ypač atidūs turėtų būti veganai ir vegetarai: jiems vitamino B12 trūkumo organizme rizika didžiausia, nes kobalamino, kaip dar jis vadinamas, natūraliai įmanoma gauti tik iš gyvulinės kilmės maisto. Tokiems žmonėms patartina vartoti papildus su vitaminu B12.

    Na, o jeigu smegenims trūksta omega-3 riebalų rūgščių – tokių, kaip dokozaheksaenas ir eikozapentaeno rūgštis, – galima ne tik

    justi energijos trūkumą. Prarandamas gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, sutelkti dėmesį.

    Magnio deficitas gali sukelti pažinimo problemų, susijusių su patiriamu stresu.

    Dažniausi vitamino C trūkumo simptomai – staiga atsirandančios mėlynės, sopantys sąnariai, trapūs kaulai, nusilpęs imunitetas, nepaaiškinamas svorio priaugimas.

    Iš kur gauti?

    Daugelio išvardytų smegenims reikalingų medžiagų galima pasipildyti net ir iš sveikuoliško maisto.

    Štai vitamino B6 apstu avinžirniuose, žuvyje (lašišoje, tune), paukštienoje, bananuose, bulvėse.

    Vitamino B12 atsargas papildysite valgydami kiaušinius ir pieno produktus, mėsą bei žuvį.

    Folato, arba vitamino B9, šaltinis – žalialapės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai), ankštiniai augalai (lęšiai ir pupelės), avokadai.

    Vitamino D paros normą galima užsitikrinti įtraukus į valgiaraštį riebią žuvį (lašišą, skumbrę), vitaminais papildytus pieno produktus ir leidžiant laiką gryname ore saulėtu oru.

    Omega-3 riebalų rūgščių esama žuvyje, linų sėmenyse, taip pat įvairiuose papilduose, kurių pasirinkimas vaistinėse – didžiulis.

    Anot specialistų, pagrindinės omega-3 riebalų rūgštys yra jau minėtos eikozapentaenas, dokozaheksaenas ir alfa-linoleno rūgštis. Pastarosios daug augaliniuose aliejuose: sojų, sėmenų, rapsų. Kitų dviejų riebalų rūgščių – žuvyje ir kitose jūrų gėrybėse.

    Jeigu norite nestokoti magnio, valgykite daugiau riešutų, sėklų, ankštinių ir žaliųjų lapinių daržovių, pieno bei jogurto.

    Kur rasti vitamino C, turbūt nė priminti nereikia: tai apelsinai, citrinos, braškės, kiviai ir, žinoma, paprikos.

    Vitamino E gausite valgydami riešutus ir sėklas (ypač migdolus ir saulėgrąžų branduolius), špinatus, brokolius.