Žyma: migrena

  • Kodėl nuo galvos skausmo kartais padeda paprasta kola?

    Kodėl nuo galvos skausmo kartais padeda paprasta kola?

    Internete ir socialiniuose tinkluose jau seniai sklando neįprastas patarimas: jei skauda galvą, išgerkite stiklinę kolos. Vieni tikina, kad šis būdas tikrai veikia, kiti įsitikinę, jog tai tėra mitas.

    Pasirodo, šiame patarime yra dalis tiesos. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tam tikrais atvejais kola iš tiesų gali palengvinti galvos skausmą. Tačiau priežastis slypi ne slaptame gėrimo recepte.

    Skausmą malšina ne kola, o kofeinas

    Įprastoje 330 mililitrų kolos skardinėje yra maždaug 33–34 miligramai kofeino. Tai gerokai mažiau nei puodelyje stiprios kavos, tačiau kai kuriems žmonėms net ir toks kiekis gali turėti poveikį.

    Kofeinas veikia nervų sistemą, blokuodamas adenozino receptorius. Adenozinas – organizme natūraliai susidaranti medžiaga, dalyvaujanti reguliuojant nervų sistemos veiklą, mieguistumą ir skausmo procesus.

    Blokuodamas jo poveikį, kofeinas gali pakeisti skausmo suvokimą ir kai kuriais atvejais sumažinti galvos skausmą.

    Būtent dėl šios savybės kofeino yra ir kai kurių vaistų nuo galvos skausmo sudėtyje.

    Tačiau gėrimo burbuliukai, fosforo rūgštis ar išskirtinis kolos skonis tokiu poveikiu nepasižymi. Pagrindinį vaidmenį atlieka kofeinas.

    Kodėl kofeino dedama į vaistus?

    Kofeinas ne tik pats gali šiek tiek sumažinti skausmą, bet ir sustiprinti kai kurių nuskausminamųjų vaistų poveikį.

    Mokslinių tyrimų organizacijos „Cochrane“ atlikta apžvalga parodė, kad vartojant paracetamolį ar ibuprofeną kartu su kofeinu, gerą skausmo palengvėjimą patiria maždaug 5–10 procentinių punktų daugiau žmonių nei vartojant vien nuskausminamuosius.

    Tačiau yra svarbi detalė: tyrimuose dažniausiai naudotos 100–130 miligramų kofeino dozės.

    Tai maždaug tris ar keturis kartus daugiau, nei jo yra vienoje nedidelėje kolos skardinėje.

    Todėl tikėtis, kad stiklinė gazuoto gėrimo pakeis vaistus nuo galvos skausmo, nereikėtų.

    Kodėl savaitgaliais kartais skauda galvą?

    Daugeliui pažįstama situacija: darbo dienomis įpratote anksti ryte išgerti kavos, o savaitgalį leidote sau ilgiau pamiegoti.

    Atsikėlus ima skaudėti galvą, tačiau išgėrus kavos ar kolos savijauta pagerėja.

    Tokiais atvejais kaltas gali būti ne ilgesnis miegas ar nuovargis, o kofeino trūkumas.

    Organizmas pripranta prie reguliariai gaunamo kofeino. Staiga sumažinus jo kiekį arba pavėlavus išgerti įprastą kavą, gali prasidėti vadinamasis kofeino nutraukimo galvos skausmas.

    Ši būklė netgi įtraukta į tarptautinę galvos skausmų klasifikaciją.

    Pagal jos diagnostinius kriterijus toks skausmas gali atsirasti žmogui, kuris ilgiau nei dvi savaites kasdien suvartojo daugiau kaip 200 miligramų kofeino ir vėliau staiga nutraukė jo vartojimą.

    Skausmas paprastai prasideda per 24 valandas, o pavartojus kofeino gali sumažėti.

    Tiesa, išgėrus kolos problema išsprendžiama tik laikinai – organizmas tiesiog gauna medžiagos, prie kurios yra pripratęs.

    Sergant migrena poveikis gali būti priešingas

    Su migrena situacija sudėtingesnė.

    Kai kuriems žmonėms nedidelis kofeino kiekis pačioje migrenos priepuolio pradžioje gali palengvinti simptomus. Kitiems tas pats kofeinas gali tapti priepuolį išprovokuojančiu veiksniu.

    Svarbus ne tik suvartotas kiekis, bet ir vartojimo įpročiai.

    Pavyzdžiui, jei žmogus kasdien geria daug kavos, o vieną dieną jos visiškai atsisako, staigus pokytis gali išprovokuoti galvos skausmą.

    Kita vertus, pernelyg didelis kofeino kiekis taip pat gali prisidėti prie dažnesnių migrenos priepuolių.

    Todėl vieno visiems tinkamo patarimo nėra. Specialistai rekomenduoja stebėti savo organizmo reakciją ir, jei migrena kartojasi, fiksuoti priepuolius bei galimus juos sukeliančius veiksnius.

    Ar gali padėti koloje esantis cukrus?

    Įprastoje 330 mililitrų kolos skardinėje yra apie 35 gramus cukraus.

    Tačiau daugeliu galvos skausmo atvejų jis jokio gydomojo poveikio neturi.

    Išimtis – hipoglikemija, kai kraujyje pernelyg sumažėja gliukozės koncentracija.

    Tuomet žmogui gali skaudėti galvą, atsirasti silpnumas, drebulys, prakaitavimas, svaigulys ar stiprus alkis.

    Tokioje situacijoje saldus gėrimas gali padėti greitai padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje.

    Neatsitiktinai sergantiems diabetu ir patiriantiems hipoglikemiją rekomenduojama suvartoti greitai pasisavinamų angliavandenių. Vienas iš galimų pasirinkimų – nedidelis kiekis įprasto, ne becukrio, saldaus gazuoto gėrimo.

    Vis dėlto dauguma galvos skausmų nėra susiję su gliukozės trūkumu, todėl papildomas cukrus paprastai nereikalingas.

    Jei teigiamą poveikį sukelia kofeinas, panašiai gali veikti ir kola be cukraus, jeigu jos sudėtyje yra kofeino.

    O gal organizmui tiesiog trūksta vandens?

    Kartais galvos skausmas atsiranda dėl nepakankamo skysčių vartojimo.

    Kadangi didžiąją kolos dalį sudaro vanduo, išgėrus šio gėrimo savijauta gali šiek tiek pagerėti.

    Tačiau jei galvą skauda po ilgo buvimo karštyje, fizinio krūvio ar dienos, kai išgerta mažai skysčių, geresnis pasirinkimas būtų paprastas vanduo.

    Be to, nuolat troškulį malšinti saldžiais gazuotais gėrimais nerekomenduojama dėl juose esančio cukraus kiekio.

    Kodėl kola neturėtų tapti kasdieniu vaistu?

    Kofeinas turi savybę, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa: jis gali ir palengvinti, ir sukelti galvos skausmą.

    Reguliariai vartojant didelius kofeino kiekius, organizmas prie jo pripranta. Tuomet praleista įprasta dozė gali išprovokuoti naują galvos skausmą.

    Taip susidaro užburtas ratas: pradeda skaudėti galvą, žmogus išgeria kolos, pasijunta geriau, ima gėrimą vartoti vis dažniau, o vėliau be jo jaučiasi prasčiau.

    Amerikos migrenos fondo specialistai pabrėžia, kad dažnai galvos skausmus patiriantiems žmonėms svarbu atkreipti dėmesį į bendrą per dieną suvartojamo kofeino kiekį.

    Todėl kola neturėtų tapti nuolatine priemone galvos skausmui malšinti.

    Kada padės poilsis, o kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Jeigu galvos skausmas nesmarkus, pažįstamas ir nesusijęs su kitais neįprastais simptomais, pirmiausia verta pagalvoti apie galimas jo priežastis.

    Kartais pakanka išgerti vandens, pavalgyti, pailsėti nuo kompiuterio ar gerai išsimiegoti.

    Prireikus galima vartoti įprastus nereceptinius vaistus nuo skausmo, jeigu jie žmogui tinkami ir nėra kontraindikacijų.

    Tačiau staiga prasidėjęs itin stiprus galvos skausmas, ypač jei kartu sutrinka kalba ar regėjimas, atsiranda galūnių silpnumas, sąmonės sutrikimas, karščiavimas ir kaklo sustingimas, gali būti pavojingos būklės požymis. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba – Lietuvoje skambinti 112.

    Taigi stiklinė kolos kartais tikrai gali palengvinti galvos skausmą. Tačiau tai nėra universalus ar gydytojų rekomenduojamas gydymo būdas. Svarbiausia suprasti, kodėl skauda galvą, o ne ieškoti stebuklingų savybių gazuotame gėrime.

  • Kokia arbata gali padėti nuo galvos skausmo?

    Kokia arbata gali padėti nuo galvos skausmo?

    Galvą gali pradėti skaudėti dėl daugybės priežasčių – nuovargio, streso, miego trūkumo, ilgo darbo prie kompiuterio, nereguliaraus valgymo ar skysčių trūkumo.

    Kartais norisi ne iš karto griebtis tabletės, o pirmiausia išbandyti paprastesnes priemones – pailsėti, išgerti vandens ar puodelį šiltos arbatos.

    Kai kurie augalai iš tiesų turi medžiagų, kurių poveikis skausmui, uždegimui ar migrenos simptomams yra tiriamas. Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: tai, kad tyrimuose veiksmingas buvo augalo ekstraktas ar eterinis aliejus, dar nereiškia, kad tokį pat poveikį turės silpnas arbatos puodelis.

    Tad kurią arbatą verta rinktis, kai skauda galvą?

    Ramunėlių arbata – kai galvą spaudžia po įtemptos dienos

    Ramunėlių arbata turbūt viena pirmųjų, apie kurias pagalvojame norėdami nusiraminti. Ji neturi kofeino, yra švelnaus skonio ir dažnai geriama vakare.

    Tačiau patikimų klinikinių tyrimų, įrodančių, kad ramunėlių arbata tiesiogiai malšina galvos skausmą ar migreną, nėra.

    Todėl teiginiai, kad ramunėlės veikia kaip natūralus vaistas nuo galvos skausmo, būtų per drąsūs.

    Vis dėlto puodelis šilto gėrimo, ramybė ir poilsis gali būti naudingi, jeigu galvą pradėjo skaudėti po įtemptos dienos.

    Ramunėlės šiuo atveju veikiau yra atsipalaidavimo ritualo dalis, o ne nuskausminamasis vaistas.

    Reikia nepamiršti ir to, kad ramunėlės gali sukelti alerginę reakciją, ypač žmonėms, jautriems astrinių šeimos augalams. Aprašyta ir galima sąveika su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, varfarinu bei raminamaisiais.

    Mėtų arbata – maloni, tačiau geriau ištirtas mėtų aliejus

    Pipirmėtės dažnai rekomenduojamos esant įtampos tipo galvos skausmui – tam, kuris jaučiamas tarsi galvą veržtų lankas.

    Ir šiuo atveju svarbi detalė: mokslinių įrodymų turime ne tiek apie mėtų arbatą, kiek apie išoriškai naudojamą pipirmėčių aliejų.

    Klinikiniuose tyrimuose 10 proc. pipirmėčių aliejaus tirpalas, tepamas ant kaktos ir smilkinių, sumažino įtampos tipo galvos skausmą.

    Pati pipirmėčių arbata paprastai laikoma saugia. Tad kai skauda galvą po įtemptos dienos, ji gali būti malonus gėrimas, tačiau gydomojo poveikio iš jos tikėtis nereikėtų.

    Vaistinis skaistenis – daugiau vilčių migrenos profilaktikai

    Lietuvoje augantis vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium) angliškai vadinamas feverfew. Jo žiedai primena mažas ramunėles, o liaudies medicinoje augalas nuo seno vartojamas galvos skausmui.

    Tai vienas iš nedaugelio augalų šiame sąraše, gana rimtai tyrinėtų migrenos kontekste.

    Vis dėlto rezultatai nėra vienareikšmiai. JAV Nacionalinis papildomosios ir integracinės sveikatos centras nurodo, kad kai kurie tyrimai rodo galimą migrenos priepuolių dažnio sumažėjimą, tačiau bendri duomenys išlieka prieštaringi ir nėra pakankamai tvirti galutinei išvadai.

    Europos vaistų agentūra pripažįsta tradicinį vaistinio skaistenio vartojimą migrenos profilaktikai suaugusiesiems, kai gydytojas yra atmetęs rimtas galvos skausmo priežastis. Tačiau EMA kalba apie standartizuotus miltelių preparatus, o ne naminę skaistenio arbatą.

    Todėl reguliariai gerti savarankiškai paruoštų skaistenio užpilų vien dėl migrenos nereikėtų. Ypač atsargios turi būti nėščiosios, taip pat vaistus vartojantys žmonės.

    Gluosnio žievė – ne tokia nekalta, kaip atrodo

    Gluosnio žievėje yra salicino – junginio, chemiškai susijusio su medžiagomis, iš kurių kilo šiuolaikinių salicilatų istorija.

    Europos vaistų agentūra nurodo, kad dėl ilgametės vartojimo patirties gluosnio žievės preparatai gali būti naudojami trumpalaikiam galvos skausmo malšinimui suaugusiesiems. Tačiau tai nereiškia, kad gluosnio žievės arbatą galima gerti be jokių apribojimų.

    Jos negalima vartoti žmonėms, alergiškiems aspirinui ar kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, sergant aktyvia skrandžio opa, esant tam tikriems krešėjimo, sunkiems kepenų ar inkstų sutrikimams. Ji netinka vaikams ir paaugliams, taip pat negali būti vartojama paskutiniais nėštumo mėnesiais.

    Todėl iš visų šiame sąraše minimų gėrimų su gluosnio žieve reikėtų elgtis bene atsargiausiai. Žmonėms, nuolat vartojantiems vaistus, prieš ją renkantis verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Imbierų arbata – ypač kai kartu pykina

    Imbierai įdomūs tuo, kad jų poveikis buvo tiriamas ir sergant migrena.

    2021 metais paskelbtoje trijų atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizėje nustatyta, kad imbierų preparatus vartojusiems žmonėms po dviejų valandų buvo didesnė tikimybė nebejausti skausmo, taip pat sumažėjo pykinimas ir vėmimas. Vis dėlto tyrimų buvo vos keli, jų dalyvių skaičius nedidelis, be to, buvo tiriami imbierų preparatai, o ne įprasta arbata.

    Kitas tyrimas, nagrinėjęs imbierų vartojimą migrenos profilaktikai, aiškaus pranašumo prieš placebą nerado.

    Taigi imbierų arbatos nereikėtų vadinti vaistu nuo migrenos, tačiau ji gali būti vienas racionalesnių pasirinkimų, kai galvos skausmą ar migreną lydi pykinimas.

    Paprastam gėrimui pakanka kelių plonų šviežio imbiero griežinėlių, užpiltų karštu vandeniu.

    Pagal skonį galima įdėti citrinos ar šiek tiek medaus.

    Levandų arbata – daugiau ramybei nei pačiam skausmui

    Levandos siejamos su atsipalaidavimu ir miegu, todėl levandų arbata dažnai rekomenduojama žmonėms, kuriems galvą ima skaudėti po didelės emocinės įtampos.

    Yra ir įdomių klinikinių duomenų. Nedideliame tyrime dalyvavo 47 migrena sergantys žmonės. 15 minučių levandų eterinio aliejaus inhaliacija buvo susijusi su didesniu skausmo sumažėjimu nei placebo grupėje.

    Tačiau čia slypi svarbus skirtumas: buvo tiriamas įkvepiamas eterinis aliejus, o ne levandų arbata.

    Europos vaistų agentūra levandas sieja su tradiciniu vartojimu esant lengvam psichologiniam stresui ir miego sutrikimams, tačiau nepatvirtina jų kaip galvos skausmo gydymo priemonės.

    Tad levandų arbata labiau tiktų vakarui po įtemptos dienos nei kaip tiesioginis vaistas nuo migrenos.

    Ciberžolės arbata – populiari, bet įrodymų dar trūksta

    Ciberžolėse esantis kurkuminas dažnai minimas dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams. Dėl to atsirado ir įvairių receptų – nuo ciberžolių arbatos iki vadinamojo auksinio pieno.

    Tačiau įrodymų, kad paprasta ciberžolių arbata patikimai numalšina galvos skausmą ar migrenos priepuolį, šiuo metu nepakanka. Tyrėjai domisi kurkumino galimybėmis, tačiau tai nėra tas pats, kas įrodytas gydomasis arbatos poveikis.

    Be to, didelės koncentruotų ciberžolių ar kurkumino papildų dozės nėra tokios nekaltos, kaip kartais manoma – aprašyta sąveika su vaistais ir kepenų pažeidimo atvejų. Įprasti maistiniai ciberžolių kiekiai yra visai kita kategorija.

    Todėl šiltas ciberžolių gėrimas gali būti gardus pasirinkimas, tačiau jo nereikėtų pristatyti kaip natūralaus vaisto nuo galvos skausmo.

    O kaip juodoji ir žalioji arbata?

    Jos nuo žolelių arbatų skiriasi vienu svarbiu dalyku – turi kofeino.

    Kofeino ir galvos skausmo santykis gana paradoksalus.

    Nedidelis jo kiekis kai kuriems žmonėms gali sumažinti galvos skausmą, todėl kofeino būna ir kai kuriuose kombinuotuose vaistuose nuo skausmo.

    Tačiau kitiems žmonėms jis pats gali išprovokuoti migreną. Galvos skausmą gali sukelti ir staigus kofeino atsisakymas po reguliaraus vartojimo.

    Amerikos migrenos fondas sergantiesiems epizodine migrena rekomenduoja apsiriboti maždaug 200 mg kofeino per dieną, tai yra vienu ar dviem kofeino turinčiais gėrimais, nors individualus jautrumas labai skiriasi.

    Taigi vienam puodelis juodosios ar žaliosios arbatos gali padėti, kitam – pabloginti savijautą.

    Kurią rinktis?

    Jei galvos skausmas nestiprus ir atsirado po įtemptos dienos, galima rinktis ramunėlių, mėtų ar levandų arbatą – pirmiausia kaip šiltą, atsipalaiduoti padedantį gėrimą.

    Jeigu kartu pykina, racionalus pasirinkimas gali būti imbierų arbata. Vaistinis skaistenis turi tam tikrų duomenų migrenos profilaktikai, bet labiau ištirti standartizuoti preparatai, o ne naminė arbata. Gluosnio žievė tradiciškai vartojama galvos skausmui malšinti, tačiau dėl kontraindikacijų ir galimos sąveikos su vaistais su ja reikia elgtis atsargiai.

    Svarbiausia suprasti: nė viena iš šių arbatų nėra patikimas stipraus galvos skausmo ar migrenos gydymo pakaitalas.

    Kartais reikia ne arbatos, o gydytojo

    Dauguma galvos skausmų nėra pavojingi ir praeina savaime. Tačiau dažnai pasikartojantį, stiprėjantį ar neįprastą galvos skausmą reikėtų aptarti su šeimos gydytoju.

    Skubios medicinos pagalbos reikia, jeigu labai stiprus galvos skausmas prasideda staiga, per kelias minutes pasiekia didžiausią intensyvumą arba kartu atsiranda rankos ar kojos silpnumas, veido nutirpimas, kalbos, regėjimo, pusiausvyros ar sąmonės sutrikimų. Nerimą turėtų kelti ir stiprus galvos skausmas po traumos, kartu su aukšta temperatūra ar kitais neįprastais simptomais.

    Tokiais atvejais eksperimentuoti su žolelių arbatomis nereikėtų – būtina medicinos pagalba.

  • Kokakola nuo migrenos: tiesa ar mitas?

    Kokakola nuo migrenos: tiesa ar mitas?

    Migrena – tai ne šiaip „įprastas galvos skausmas“. Ši būklė gali išmušti žmogų iš vėžių kelioms valandoms ar net dienoms, paversdama kasdienius darbus tikra kančia.

    Gydytojai ir mokslininkai jau seniai ieško paprastų ir greitų būdų, kaip palengvinti milijonų žmonių kančias.

    Ir štai – netikėta žinia: populiari socialinių tinklų teorija, kad kokakola padeda nuo migrenos, sulaukė mokslinio patvirtinimo.

    Kaip kokakola ir gazuoti gėrimai veikia migreną bei galvos skausmą

    Atrodytų, kaip prekybos centre parduodamas gėrimas galėtų konkuruoti su vaistais iš vaistinės? Pasirodo, viskas slypi sudėtyje.

    Gazuotuose gėrimuose yra visas kompleksas veiksnių, galinčių paveikti smegenų ir kraujagyslių veiklą.

    Tačiau svarbu nepamiršti: tai nėra universali priemonė ir ji turi savų trūkumų.

    Pagrindinis veikėjas čia – kofeinas.

    Jis susiaurina išsiplėtusias smegenų kraujagysles, kurios dažnai ir sukelia skausmą, be to, sustiprina daugelio nuskausminamųjų poveikį.

    Dėl to kai kuriuose vaistuose nuo migrenos kofeinas netgi sąmoningai pridedamas kaip pagalbinė medžiaga.

    Negalima nuvertinti ir ledukų gėrime.

    Šaltis veikia kaip natūrali nuskausminamoji priemonė: sumažina nervų galūnių jautrumą ir šiek tiek „nukreipia dėmesį“ nuo skausmo.

    Pridėkime dar angliarūgštę – burbuliukai gali sumažinti pykinimą, kuris dažnai lydi migreną.

    Dar vienas svarbus momentas – gliukozė.

    Kartais migrenos priepuolį išprovokuoja staigus gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas.

    Greitas gurkšnis saldžiosios „Coca-Colos“ gali atstatyti pusiausvyrą ir padėti sustabdyti atakos pradžią.

    Kodėl kokakola ne visada padeda nuo migrenos

    Nepaisant viltingų rezultatų, gydytojai perspėja: kokakola nėra vaistas.

    Jei migreną sukelia, pavyzdžiui, hormonų svyravimai ar stresas, šis gėrimas vargu ar padės.

    Be to, per didelis cukraus ir kofeino kiekis gali net pabloginti būklę – pavyzdžiui, sukelti dehidrataciją ar net išprovokuoti naują priepuolį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo konkretaus trigerio.

    Vienam žmogui gazuotas gėrimas tikrai gali palengvinti būklę, o kitam – ją dar labiau pabloginti. Todėl medikai pataria į „Coca-Colą“ žiūrėti kaip į galimą „greitąją pagalbą“, tačiau jokiu būdu ne kaip į pilnavertę terapiją.

    Įdomu tai, kad kokakola iš pradžių buvo sukurta kaip vaistinis sirupas, kuris būdavo skiedžiamas vandeniu.

    Ką verta žinoti apie kofeiną ir migreną

    Vidutinėje „Coca-Colos“ skardinėje (330 ml) yra apie 32–33 mg kofeino – maždaug tris kartus mažiau nei puodelyje kavos.

    Mokslininkai nustatė ryšį tarp reguliaraus kofeino vartojimo ir lengvesnės migrenos eigos kai kuriems pacientams.

    Staigus kofeino nutraukimas gali sukelti priešingą efektą – stiprų galvos skausmą dėl „nutraukimo“.

    Ar kokakola gali tapti liaudišku vaistu nuo migrenos?

    Atskirais atvejais – taip, bet tik kaip priedas, o ne kaip gydymo pakaitalas.

    Geriausia išeitis – kartu su gydytoju ieškoti tikrosios migrenos priežasties, o „Coca-Colą“ palikti kaip malonų atsitiktinį „bonusą“ šaldytuve.

  • Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Po gan intensyvaus balandžio, suteikusio galimybę vėl grožėtis šiaurės pašvaistėmis, gegužė, išankstinėmis prognozėmis, neleis lengviau atsikvėpti.

    Artėjant Saulės aktyvumo ciklo maksimumui, tą jusime jau nuo pirmų mėnesio dienų.

    Saulės vėjo sukeltų geomagnetinių trikdžių neįmanoma kontroliuoti nei jų išvengti – vienintelė išeitis jautresnio organizmo žmonėms yra tinkamai pasiruošti.

    Magnetinių audrų dienomis galima tikėtis gana stiprių galvos skausmų, permainingų nuotaikų (apatijos, dirglumo, netgi agresijos), miego sutrikimų arba, priešingai – padidėjusio mieguistumo, raumenų ir sąnarių skausmų (ypač nesenų traumų vietose), širdies darbo sutrikimų (aritmijos, tachikardijos, padidėjusio kraujospūdžio), silpnumo ir galvos svaigimo, apetito praradimo, virškinimo problemų, susilpnėjusių kognityvinių funkcijų, sunkumų sutelkti dėmesį.

    Tačiau tai tik labiausiai paplitę simptomai – kiekvieno žmogaus organizmas į magnetines audras gali reaguoti individualiai, priklausomai nuo sveikatos būklės, turimų ligų ir imuniteto.

    Kritinės dienos

    Kaip visada, skelbiamos magnetinių audrų datos tik preliminarios – priklausomai nuo Saulėje vykstančių procesų, jos gali keistis.

    Gegužės 1–3-ioji. Paskutinis pavasario mėnuo pasisveikins intensyviais magnetinio lauko svyravimais. Pirmąją dieną jie sieks dar palyginti nuosaikius 5 balus, bet gegužės 2-osios naktį sustiprės iki 6 balų ir pamažu silpti pradės tik po paros.

    Šios audros įtaką savijautai turėtų jausti dauguma meteojautrių žmonių. Bet ne tik juos gali kamuoti stiprūs galvos skausmai, kraujospūdžio šuoliai ir šiaip liguista savijauta. Todėl vartojantiesiems kokius nors gydytojo skirtus vaistus vertėtų visada turėti jų po ranka.

    Gegužės 4-oji. Numatoma silpna magnetinė audra – savotiškas ankstesnės atgarsis. Išankstinėmis prognozėmis, ji neturėtų viršyti 4 balų. Vis dėlto net ir tokie palyginti menki magnetinio lauko trikdžiai nepraeis be pasekmių sergantiesiems rimtomis lėtinėmis ligomis, turintiesiems nusilpusį imunitetą.

    Gegužės 5–6-oji. Dar viena vidutinio stiprumo audra gali kilti magnetinio lauko svyravimams vėl sustiprėjus iki 5 balų. Ji greičiausiai nenuslops ištisas dvi paras.

    Gegužės 7–9-oji. Galima silpna, neviršysianti 4 balų, tačiau ilga audra.

    Gegužės 11-oji. Atrodo, laukia nerami diena. Beveik visą parą siausianti silpna magnetinė audra pavakarę staiga suintensyvės iki 6 balų – šis pikas tęsis geras tris valandas.

    6 balų magnetinio lauko trikdžiai jau laikomi stipriais ir kelia rimčiausią grėsmę jautriai į tokius reiškinius reaguojantiems asmenims – net ir sveikieji gali pasijusti nekaip.

    Be didesnio dėmesio sveikatai, patariama vengti didelių žmonių susibūrimų, maksimaliai sumažinti organizmui tenkančius krūvius – ne tik fizinius, bet ir psichologinius.

    Gegužės 17-oji. Magnetinė audra smogs paryčiais. Ir iškart įsibėgės nuo 1 balo iki visų 5. Po poros valandų ji susilpnės iki daugumai žmonių nejuntamų 4 balų, tačiau vakare, po 18 val. smogs 5 balų stiprumu ir nurims tik po pusiaunakčio.

    Gegužės 20-oji. Prognozuojama vidutiniškai stipri magnetinė audra, visą parą išsilaikysianti 5 balų stiprumo.

    Gegužės 23–24-oji. Dviejų parų geomagnetiniai svyravimai pademonstruos visko, ypač pirmąją dieną.

    Bendras fonas vargu ar bus mažesnis kaip 4 balai. Tačiau 23 dieną tikimasi kelių šuolių, kai Saulės vėjas įsiūbuos magnetinį lauką iki 5 balų. Vieną tokį smūgį, laimė, pramiegosime, bet antrasis užklups maždaug vidurdienį.

    Visgi meteojautriems asmenims labiausiai reikėtų pasisaugoti vakaro, kai apie 18 val. audra suintensyvės iki 6 balų.

    Gegužės 26-oji. Atokvėpis bus trumpas – nepraėjus nė parai po ankstesnės, tikėtina, įvyks dar stipresnė audra. Matuojant balais, ji prognozuojama vidutinio intensyvumo, tačiau įdienojus ir vakare laukiami du pikai, kai 5 balus pakeis 6.

    Gegužės 28–30-oji. Mėnuo baigsis tikra karusele: dažnai kintantys magnetinio lauko svyravimai, tuo labiau truksiantys ne vieną parą, greičiausiai šiek tiek atsilieps ne tik meteojautrių žmonių savijautai. Audra prasidės pirmosios dienos popietę iškart nuo 5 balų, prieš vakarą kiek susilpnės, o tada smogs 6 balų stiprumu.

    Toks pat smūgis pasikartos antrosios dienos paryčiais.

    Visą kitą laiką stabiliai šėls vidutinio stiprumo magnetinė audra. Ji nurims tik paskutinės mėnesio dienos paryčiais.

    Nepalankios dienos

    Saulės vėjai bus ne vieninteliai, paveiksiantys itin jautrių žmonių savijautą. Kaip ir kiekvieną mėnesį, sunkesnių dienų pridės ir besikeičiančios Mėnulio fazės – ypač tiems, kas nuolat susiduria su jų įtaka, turi nusilpusį imunitetą ar lėtinių ligų.

    12 dieną, per pilnatį, naktinio dangaus šviesulio energinis poveikis bus maksimalus. Tai gali reikštis padidėjusiu dirglumu, sutrikusiu miegu ir tam tikromis psichologinėmis problemomis.

    Manoma, kad per pilnatį dažniau priimami neapgalvoti sprendimai, didėja avarijų ir traumų per neatsargumą grėsmė.

    27 dieną, per jaunatį, organizmas bus silpnesnis, prasčiau priešinsis neigiamiems poveikiams iš šalies. Galite justi nuovargį, paūmėjusius lėtinių ligų simptomus.

    4 ir 20 dienomis – per priešpilnį ir delčią atitinkamai – bus pereinamieji etapai tarp pagrindinių Mėnulio fazių. Toks metas pavojingiausias emociškai nestabiliems žmonėms. Juos gali kamuoti nerimas, įtampa, vidiniai prieštaravimai.

    6, 12, 20 ir 26 dienos tiesiog nepalankios. Silpnės energinė apsauga, būsime pažeidžiamesni neigiamoms įtakoms iš šalies. Gali išryškėti užslėptos sveikatos problemos, daugės nelogiškų ir pavojingų poelgių.

  • Atsargiai – bananai!

    Atsargiai – bananai!

    Bananus mėgsta daugelis – juose gausu maistingųjų medžiagų. Tačiau tai nereiškia, jog šių vaisių galima valgyti be saiko: gali atsiliepti sveikatai.

    Bananai – nuostabus maistas. Jie palengvina daugelį dažnų sveikatos problemų ir laikomi ganėtinai saugiais, kad juos būtų galima duoti net kūdikiams, pradedantiems valgyti kietą maistą.

    Tai kas blogo gali nutikti suvalgius per daug bananų?

    Svorio augimas

    Palyginus su sausainiais ar traškučiais, bananai, aišku, turi mažiau kalorijų. Bet vis tiek užtektinai, kad priaugintų nepageidaujamų kilogramų, jeigu skanausite be saiko.

    Vidutinio dydžio bananas turi 105 kalorijas. Palyginti vidutiniame apelsine yra 62 kalorijos, dubenėlis arbūzo minkštimo jų turi 45, 150 g vynuogių – irgi 62 kalorijas.

    Tad jeigu ieškote nekaloringo užkandžio pertraukose tarp pagrindinių valgių, bananai greičiausiai nebus geriausias pasirinkimas. Vietoj jų verčiau užkandžiauti daug vandens turinčiais vaisiais ir daržovėmis: arbūzais, braškėmis, melionais, persikais, agurkais, salotomis, cukinijomis, kopūstais ir pan. Juose kalorijų mažiau, o sotumą ilgam laikui užtikrinančių maistinių skaidulų – daug.

    Bet čia kyla natūralus klausimas: kiek bananų galima suvalgyti, jeigu su kiekvienu organizmas gauna papildomas 100 kalorijų?

    Viskas priklauso nuo bendro jūsų perdien suvartojamų kalorijų kiekio ir koks jūsų tikslas – svorio numesti ar priaugti.

    Migrena

    Jeigu dažnai kamuoja migrenos priepuoliai, vertėtų pašalinti bananus iš kasdienio valgiaraščio.

    Yra tokia medžiaga – tiraminas. Jos randama daugelyje maisto produktų, tokių kaip sūris, žuvis, mėsa. Bananuose taip pat jo yra. O tiraminas laikomas vienu migreninių galvos skausmų sukėlėjų.

    Tad jeigu jau valgote bananus, pasistenkite labai kruopščiai nulupti ir nepatingėti nurinkti visko iki paskutinio siūlo, mat bananų žievėje tiramino yra dešimtkart daugiau nei minkštime.

    Hiperkalemija

    Reiškianti kalio perteklių kraujyje būklė sukelia labai nemalonius simptomus – neritmišką pulsą, pykinimą, širdies permušimus – šie netgi gali sukelti infarktą.

    Suaugusiesiems hiperkalemija gali išsivystyti ir dėl specifinės mitybos. Pavyzdžiui, yra dietų, kurių laikantis tam tikromis savaitės dienomis reikia valgyti daug bananų. Jeigu bandote tokią mitybą, žinokite, jog rizikuojate sveikata.

    Dantų ėduonis

    Kadangi bananuose daug krakmolo, nesilaikant tinkamos burnos higienos galima supūdyti dantis tiesiogine šių žodžių prasme.

    Todėl, anot specialistų, vienintelis būdas išvengti krakmolo sukelto dantų ėduonies – valgyti kuo mažiau neprinokusių ir nevisiškai prinokusių bananų.

    Buvo atlikta tyrimų, parodžiusių, jog bananai gali pakenkti burnos sveikatai labiau nei šokoladukai, raudonasis saldymedis ar kramtomoji guma.

    Krakmolas burnoje tirpsta lėtai, cukrus – greitai. Be to, kai valgome tokios tekstūros maistą kaip bananai, jų dalelės lieka tarp dantų maždaug dviem valandoms ir traukia bakterijas dar labiau didindamos ėduonies grėsmę.

    Bananams kaip reikiant prinokus, krakmolo juose pastebimai sumažėja. Užtat sparčiai daugėja cukraus.

    Mieguistumas

    Buvote įsitikinę, kad pradėti dieną nuo banano per pusryčius gera mintis? Tada turbūt nežinojote, jog bananai gali sukelti mieguistumą – net ir tuomet, kai būnate ką tik išlipę iš lovos ir gerai pailsėję.

    Priežastis – bananuose gausu triptofano. Ši amino rūgštis ne tik didina mieguistumą, bet ir gali sulėtinti protinę veiklą, reakcijos laiką.

    2010-aisiais mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip triptofanas veikia mūsų atmintį, nuotaiką ir miegą.

    Bananai gali pakenkti burnos sveikatai labiau nei šokoladukai, raudonasis saldymedis ar kramtomoji guma.

    Kadangi triptofanas padeda sintetinti serotoniną – cheminę medžiagą smegenyse, turinčią įtakos visoms minėtoms funkcijoms – triptofano atsargoms išsekus, serotonino lygis irgi smunka. Dėl to lėtėja reakcija ir judesiai – kaip nuo silpnų raminamųjų.

    Aišku, viskas priklauso nuo to, kiek serotonino esama žmogaus organizme, – triptofanas ne visus vienodai migdo. Vis dėlto vertėtų turėti omenyje, kad valgomi rytais bananai gali smarkiai sulėtinti. Tuo labiau kad juose yra ir daug raumenis atpalaiduojančio magnio.

    Visi bananų, kaip pusryčių maisto, trūkumai daro juos puikiausiu užkandžiu prieš miegą.

    Nervų pažeidimai

    Bananuose yra labai daug vitamino B6, kurio perteklius gali pažeisti nervus.

    Aišku, tas labiau gresia vartojant vitamino B6 papildus be gydytojo žinios ir labai dideliais kiekiais, nei valgant vaisius.

    Alergija ambrozijų žiedadulkėms

    Tai vienas įdomesnių bananų trūkumų. Pasirodo, žmones, kurie alergiški ambrozijų žiedadulkėms, panaši reakcija – ištinusios lūpos, liežuvis, sudirgusi gerklė ir pan. – gali ištikti ir užvalgius ar vien tik palaikius rankose bananų.

    Tiesa, kol kas dar turima mažai duomenų, moksliškai patvirtinančių tokį ryšį.

    Alergija lateksui ir hiperjautrumas

    Dar 1996-aisiais buvo įrodyta, kad lateksui alergiškiems asmenims pasireiškia ir hiperjautrumas bananams.

    Tyrėjai surinko 19 pacientų, turinčių alergiją lateksui, ir patikrino jų reakciją į bananus per odos dūrio tyrimus, kraujo tyrimus ir imunoblotingu. Paaiškėjo, jog 50 proc. pacientų alergijos simptomai pasireiškė suvalgius bananų, o 36 proc. odos dūrio tyrimo rezultatai buvo teigiami. Kraujo tyrimai atskleidė, kad 63 proc. pacientams kaip reakcija į bananus susidarė IgE antikūnai.

    Tas prieš beveik tris dešimtmečius atliktas tyrimas padėjo mokslininkams identifikuoti du svarbius bananų alergenus – 33 kD ir 37 kD, buvo nustatyta, jog bananai ir lateksas turi daugiau nei dešimt bendrų alergenų komponentų.

    Šie atradimai patvirtino „latekso ir vaisių sindromo“ egzistavimą įrodę, jog žmonės, alergiški lateksui, tikėtina, bus alergiški ir tam tikriems vaisiams – kaip kad bananai. Tokiu atveju ir alergijos simptomai būna bendri: švokščiantis kvėpavimas, tekėjimas iš nosies, kosulys, gerklės peršulys, ašarojančios akys.

    Kvėpavimo problemos

    Tai vėlgi susiję su alergija ambrozijų žiedadulkėms. Kadangi pastaroji provokuoja uždegimus, šie gali susiaurinti kvėpavimo takus ir sukelti kvėpavimo problemų. Itin rimtais atvejais pasunkėja ne tik kvėpavimas, bet ir rijimas.

    Pilvo skausmai

    Mėgstate nevisiškai prinokusius bananus ir valgote jų daug? Tuomet nenustebkite, jeigu pradės kamuoti smarkūs pilvo skausmai. Ir dar su pykinimu.

    Neprinokusiuose bananuose, jau minėjome, yra didelis kiekis atspariojo krakmolo, kurį suvirškinti organizmui prireikia daug laiko.

    Padauginus pusžalių bananų galimas net staigus vėmimas arba viduriavimas.

    Anafilaksinis šokas

    Kai kurie bananams alergiški žmonės užvalgę jų gali patirti stiprų imuninį atsaką, dar kitaip vadinamą anafilaksiniu šoku, kai staiga krinta kraujospūdis.

    Todėl stebėkite, ar nepasireiškia anafilaksiniam šokui būdingi simptomai: padažnėjęs ar sulėtėjęs pulsas, galvos svaigimas, silpnumas.

    Tyrimai rodo, jog tokia ekstremali alergija bananams pasitaiko net kūdikiams. Specialistai siūlo labai atsargiai supažindinti juos su kietu maistu ir visada turėti omenyje, kad bananai – potencialus alergenas.

    Vidurių užkietėjimas

    Nustebote? Kaip čia nenustebsi: juk visą laiką buvo teigiama, jog bananai palengvina žarnyno judesius. Pasirodo, viskas priklauso nuo bananų prinokimo.

    Neprinokę arba visiškai žali bananai turtingi atspariojo krakmolo, didinančio vidurių užkietėjimo riziką.

    Dar daugiau: šiuose vaisiuose yra dideli kiekiai tanino rūgšties, kuri slopina virškinimo trakto veiklą. Konkrečiai – trukdo virškinamojo trakto skysčio sekreciją ir slopina jo motoriką.

    Tad nors prinokę bananai iš tiesų gali palengvinti vidurių užkietėjimą, šie vaisiai oficialiai priskiriami sukeliantiems vidurių užkietėjimą. Jeigu jums ši būklė lėtinė, bananų geriau nevalgyti, kol viskas susitvarkys.

    Bananai turi daug maistinių skaidulų, bet neturi pakankamai vandens, kad taptų lengvai virškinami. Dėl to organizmas tepasisavina mažiau nei 10 proc. tų skaidulų, reikalingų virškinimo sistemai palaikyti ir reguliariai tuštintis.

    Dujos

    Jos gali pradėti kauptis prisivalgius per daug bananų.

    Bananuose yra vandenyje tirpių maistinių skaidulų ir fruktozės – tai gali išprovokuoti dujų kaupimąsi žarnyne.

    Jeigu staiga padidinsite maistinių skaidulų vartojimą ir suvalgysite daug jų vienu sykiu, storajai žarnai teks rimtas iššūkis jas suskaidyti. O vykstant procesui išsiskirs dujos.

    Lygiai tas pats ir su fruktoze: kai jos į organizmą patenka labai daug, būna labai sunku suvirškinti.

    Antrojo tipo diabeto rizika

    Pagal glikemijos indeksą bananai patenka į vidutinio lygio produktų kategoriją. Tai reiškia, kad jie gali sukelti nedidelį cukraus šuolį kraujyje.

    Dar bananai – angliavandeniai. Vienas vidutinio dydžio vaisius atitinka dvi angliavandenių porcijas. Taigi sergantiesiems diabetu bananų reikėtų valgyti kuo mažiau. Taip pat derinti juos su kitu maistu, turinčiu daug baltymų ir (arba) riebalų, kad sušvelnintų insulino atsaką.

    Sveiki žmonės bananais gali mėgautis kaip ir kitais vaisiais – svarbu nuosaikiai. Nes kaip ir su visu aukšto glikemijos indekso maistu, piktnaudžiavimas didina ne tik antrojo tipo diabeto, bet ir nutukimo, širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką.

    Ypač šiuo atžvilgiu pavojingi pernokę bananai, nes jų glikemijos indeksas dar aukštesnis.

    Tačiau vengti bananų, patikina specialistai, irgi nereikia. Jie – natūralaus cukraus šaltinis. Ir nors vidutiniame banane to cukraus gali būti apie 14 g, su juo gauname ir maistinių skaidulų, vitaminų, mineralų, galinčių sušvelninti gliukozės piką kraujyje.

    Kiek turi bananai trūkumų, tiek turi ir privalumų. Todėl tiesiog kontroliuokite, kiek jų suvalgote per dieną.

     

  • Karštas vanduo palengvina migrenos priepuolius

    Karštas vanduo palengvina migrenos priepuolius

    Migreniniu vadinamas stiprus galvos skausmas, galintis užsitęsti iki 72 valandų.

    Tad nėra ko stebėtis, kai kenčiantieji jo priepuolius pasiryžę išbandyti bet ką, kas palengvintų savijautą (nes vaistai gelbsti toli gražu ne visuomet).

    Neurologai mano galintys tokiems žmonėms pasiūlyti veiksmingą priemonę – ir ji ne farmacinė.

    Prasidėjus migrenos priepuoliui, pulsuojantis skausmas paprastai apima vieną galvos pusę. Gali būti ir kitokių simptomų: padidėjęs jautrumas kvapams, šviesai, pykinimas ir pan.

    Nors migrenos kilmė kol kas nėra visiškai aiški, gerai žinoma, kad skausmo priepuolius gali išprovokuoti tam tikri dalykai – kvapai arba net kai kurie patiekalai.

    Stresas, suprantama, irgi.

    Gydytojai neurologai teigia, kad tokiose situacijose palengvinti migreninius galvos skausmus gali karštos vonelės.

    Tokią mintį pakišęs tyrimas buvo atliktas dar 2016 metais. Specialistai tąsyk surinko 40 pacientų savanorių ir juos padalijo į dvi grupes.

    Abiem duodavo vaistų nuo migrenos, tačiau tik vienai grupei papildomai rekomenduodavo karštas voneles rankoms ir kojoms.

    Praėjus 45 dienoms paaiškėjo, kad tiems iš tyrimo dalyvių, kurie gydėsi ir karštu vandeniu, galvos skausmas buvo ne toks intensyvus.

    Gali būti, jog „stebuklą“ paaiškina paprastas reiškinys, spėja mokslininkai: karštas vanduo paskatina kraują nutekėti nuo smegenų į galūnes.

    Be to, nukreipia nervų sistemos dėmesį nuo skausmo židinio bei malšina stresą.

    Medikai taip pat mano, kad šiluma gali stimuliuoti nervų ląsteles kūno periferijoje – dėl to per migrenos priepuolį į smegenis keliaujantys skausmo signalai gali „paklysti“.

    Nors patikimų įrodymų apie karšto vandens veiksmingumą slopinant migrenos priepuolius nėra, išbandyti šį paprastą ir nepavojingą metodą tikrai verta.

  • Skauda plaukus?

    Skauda plaukus?

    Nesijaudinkite – jūs neišsikraustėte iš proto.

    Kiekvienas, tą patyręs, paliudys: šis skausmas net labai realus – nė kiek nesiskiriantis nuo kojų skausmo po sunkios dienos. Net jei iš tikrųjų pačių plaukų neskauda ir negali skaudėti – sudaryti iš jau negyvų ląstelių, jie neturi skausmo receptorių. Nemalonius pojūčius kelia skalpas. Kodėl?

    Šio sunkiai nusakomo, bet labai bjauraus skausmo priežastis paprastai būna viena iš dviejų – arba nešvarumų sankaupos ant skalpo, arba migrena.

    Vaikytis madų ne visada sveika

    Yra ir daugiau dalykų, galinčių lemti skalpo skausmus, pradedant piktnaudžiavimu sausu šampūnu ir baigiant orų kaita. Kartais kaltininku tampa net vanduo, kuriuo trenkama galva. Bet didžiausia tikimybė, anot specialistų, jog priežastis – riebalų sankaupos aplink plaukų stiebus, sudarančios sąlygas mielių grybeliui aktyviai daugintis ir plisti.

    Riebalai dažniausiai ima kauptis, jeigu neplauname plaukų pakankamai dažnai arba darome tą nepakankamai kruopščiai. Tačiau yra ir kitų galinčių prisidėti veiksnių.

    Net ir profesionalūs stilistai jau pripažįsta, kad mada kuo rečiau trinkti plaukus nėra tokia sveika, kaip teigta. Jeigu jūsų plaukai ploni, jeigu naudojate daug plaukų modeliavimo priemonių ar kasdien suprakaituojate, plauti galvą tik kartą per savaitę nėra gera mintis.

    Vandens kokybė irgi gali daryti didžiulę įtaką skalpo odos sveikatai (štai dėl ko, kai atostogaujate toliau nuo namų, kartais būna neįmanoma suvaldyti šukuosenos – plaukai džiūva ne taip, kaip visada). Pavyzdžiui, jeigu vanduo kietas, jis išsausina ir plaukus, ir skalpą, ir dar palieka mineralinių nuosėdų, prisidedančių prie skausmingų pojūčių atsiradimo.

    Įprasti įtariamieji

    Kaip atsikratyti atsitiktinio skalpo skausmo? Lengviausia išeitis – tučtuojau palįsti po dušu: įmasažuokite šampūną į odą, gerai išskalaukite, pakartokite. Palengvės iškart.

    Visai kas kita, jeigu tokie skausmai kamuoja reguliariai. Tuomet reikia imtis prevencijos priemonių.

    Sausas šampūnas. Pas mus gal dar ne toks populiarus, daugybei žmonių šis produktas tapo tikru išsigelbėjimu. Tad jeigu ir jūs pamėgote sausą šampūną, bent nenaudokite jo ištisai – darykite pertraukas. Savo skalpo labui plaukus juo trinkite arba rečiau, arba išvis nenaudokite kelias savaites, kol odos būklė pasitaisys.

    Filtras. Kai problemų dėl skalpo priežastis – vandens kokybė, verta pagalvoti apie filtro įsigijimą. Taip, tai reiškia papildomas išlaidas, tačiau plaukai liks amžinai dėkingi.

    Beje, dabar visai nebūtina pirkti filtrą – galima įsigyti ir vandenį minkštinančias dušo galvutes.

    Šukuosena. Pabandykite ją tiesiog pakeisti. Dabar jau retai kas pina kasas, bet Arianos Grandė stiliaus uodegos, suveržtos ant viršugalvio, vis dar labai madingos. Jeigu ir jūs užstrigote tokiame stiliuje, pats metas būtų susirasti kitą šukuosenos mūzą – bent laikinai.

    Pasak plaukų ekspertų, nuolat į arklio uodegą surišti, supinti ar į kuodelį susukti plaukai – didelis krūvis skalpui. Ir ypač jeigu plaukai stori, ilgi ir jų turite daug.

    Retkarčiais pasileisti plaukus tikrąja šio žodžio prasme tik į naudą sveikatai. Blogiausiu atveju suimkite juos į laisvą uodegą ant sprando, o kad sruogos nekristų ant veido, užsidėkite elastinę juostą. Bet ne per standžią!

    Skubėjimas. Trinkdamiesi galvą, neskubėkite. Paterlioti šampūną ant plaukų ir tą pačią akimirką jį išskalauti – tai ne plovimas. Šampūną būtina gerai įmasažuoti į galvos odą, kaip tą daro kirpėjai. Beje, visai ne klientų malonumui. Norint tinkamai ištrinkti galvą, būtina padirbėti pirštų galiukais. Tik taip atliekamas gilus valymas, atsikratoma riebalų ir kosmetikos priemonių sankaupų, taip pat ir skausmą galinčių sukelti bakterijų.

    Šepečiai ir šukos. Visos tos bjaurios bakterijos, grybelis ir kosmetikos priemonių likučiai būna aplipę ne tik jūsų skalpą, bet ir šukas bei šepečius. Ir jokios anksčiau išvardytos priemonės nepadės, jeigu ir toliau jais šukuosite plaukus. Todėl būtų gerai kas kartą pasišukavus išimti visus šepečiuose užsilikusius plaukus, o pačius šepečius praskalauti šiltu muilinu vandeniu.

    Alodinija. Neatmeskite galimybės, kad jūsų skausmų priežastis gali būti ir medicininė.

    Alodinija – tai būklė, kai skausmus pradeda kelti įprastai to nedarantys dirgikliai ir tokiose kūno vietose, kuriose jo paprastai nebūna. Pavyzdžiui, plaukuose, kur nėra nervų galūnių, taigi ir galimybės justi skausmą.

    Neturinti nieko bendra su prieš tai aptartomis situacijomis alodinija pasireiškia kaip šalutinis migrenos reiškinys. Jeigu įtariate, jog tai gali būti jūsų atvejis, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Egzistuoja prevencinių gydymo būdų, kuriais įmanoma sumažinti alodinijos dažnumą ir jos simptomų stiprumą. O „pagavus“ ją anksti, migrenos ciklo pradžioje, skausmo signalus galima išvis eliminuoti.

    Žinoma, tai, ar patirsite alodiniją, priklauso ir nuo jūsų: jeigu sėkmingai valdote migreninius galvos skausmus sveikai gyvendami, reguliariai mankštindamiesi ir nepasiduodami stresui, tikėtina, taip ir nesužinosite, ką reiškia, kai skauda ne tik galva, bet ir plaukai.

         Patarimas

    Jeigu penkias dienas ar ilgiau neplauta galva jums nekelia diskomforto, bent keiskite šukuoseną ir būtinai – šukuokitės. Anot plaukų priežiūros specialistų, šukavimasis vėl grįžta į madą, ir dėl labai svarbios priežasties. Kai neplauname galvos ir nesišukuojame, tai tas pat, kas nesportuotumėte. Skalpui ir plaukams trūkstant stimuliacijos, sutrinka kraujotaka. Šukavimasis gali nuo to apsaugoti, tik nepagailėkite išlaidų ir įsigykite išties gerą šepetį – tokį, kuris ir masažuos, ir paskleis riebalus iki pat plaukų galiukų neleisdamas jiems kauptis prie šaknų.