Žyma: medicina

  • Diagnozė – Lozoriaus fenomenas

    Diagnozė – Lozoriaus fenomenas

    Lenkė Janina Kolkievič 2014 metų lapkričio 6 dieną buvo pripažinta mirusia. Tokią išvadą – vienintelę įmanomą – padarė artimųjų iškviesta šeimos gydytoja.

    O kaip gi kitaip, jei pacientės širdis nebeplakė, ji nebekvėpavo?

    Poniai Janinai tada buvo 91-eri, ji nugyveno gražų gyvenimą. Bet, matyt, dar nepakankamai ilgą. Nes praėjus vienuolikai valandų nubudo ligoninės morge, pasiskundė sužvarbusi ir pareikalavo karštos arbatos.

    Morgo darbuotojai, sušildę nelaimėlę dubeniu sriubos ir dviem blynais, parvežė namo. Net neįtariančią, kaip arti ji buvo atsidūrusi prie kapo duobės, mat senutė jau kuris laikas sirgo demencija.

    Nubusti morge

    Janina Kolkievič tebuvo viena iš daugelio, kaip žmonės sako, sugrįžusiųjų iš ano pasaulio. Atvejų, kai pacientai, neberodę jokių gyvybės ženklų ir buvę pripažinti mirusiaisiais, staiga atsigavo, pasitaikė ir daugiau.

    2001 metais 66-erių vyriškiui per pilvo aortos aneurizmos operaciją sustojo širdis. Jį bandyta gaivinti 17 minučių – dirbtiniu kvėpavimu, defibriliacija, vaistais… Bet jokių gyvybės požymių nebebuvo, taigi teko konstatuoti mirtį. O dar po 10 minučių chirurgas vėl užčiuopė paciento pulsą – vyras vis dėlto buvo gyvas. Pabaigus operaciją, jis sėkmingai pasveiko.

    2014-aisiais JAV, Misisipės valstijoje buvo konstatuota 78 metų vyriškio mirtis – slaugos ligoninės seselė rado jį jau be pulso. Kitą dieną „velionis“ nubudo morge.

    Mirtis būna dviejų tipų – klinikinė ir biologinė. Klinikinės mirties atveju žmogus neturi pulso, jo širdis neplaka, jis nekvėpuoja. Biologinės mirties atveju nefiksuojama smegenų veikla.

    Panašios šiurpulį keliančios istorijos, labiau tinkančios siaubo filmo siužetui, iš tikrųjų turi mokslinį pavadinimą: Lozoriaus sindromas arba Lozoriau fenomenas.

    Tai reiškinys, apibūdinamas kaip pavėluotas spontaninės kraujotakos atsinaujinimas jau po to, kai gaivinimas nedavė jokių rezultatų.

    Arba, paprasčiau tariant, kai žmogaus, kuris, sustojus širdžiai, buvo pripažintas mirusiu, širdis vėl ima plakti.

    Statistika prieš realybę

    Iš kur sindromas gavo tokį pavadinimą, akivaizdu: visi žino Naujojo Testamento pasakojimą apie Lozorių iš Betanijos, kurį Jėzus prikėlė praėjus keturioms dienoms po mirties.

    Nuo 1982-ųjų, kai Lozoriaus fenomenas pirmą kartą aprašytas medicinos literatūroje, buvo užregistruoti mažiausiai 38 mūsų laikų „lozoriai“.

    Anot 2007 metais paskelbtos ataskaitos, maždaug 82 procentais lig šiol žinomų sindromo atvejų spontaninės kraujotakos atsinaujinimas įvyko per 10 minučių po to, kai buvo nutraukta reanimacija. 45 procentai tokių pacientų dėl to neurologiškai beveik nenukentėjo.

    Tačiau nors statistika – tiesa, senoka, – verčia manyti, kad Lozoriaus sindromo atvejai vienetiniai, mokslininkai įtaria ką kita. Jų spėjimu, „prisikėlimai iš mirusiųjų“ daug dažnesni, nei atrodo. Tiesiog ne apie visus juos pranešama dėl labai paprastos priežasties – gydymo įstaigoms ir medikams gresiančių teisinių nemalonumų.

    Kai mirusiu pripažintas pacientas ima baladotis ligoninės morge, norom nenorom tenka suabejoti jo gydytojo kompetencija. Ar žmogus mirė dėl to, kad gaivinimo procedūros buvo nutrauktos per anksti? O gal jis vis dėlto jau buvo atgaivintas, tik niekas to nepastebėjo?

    Neatskleistas mechanizmas

    Niekas lig šiol taip ir nežino, kas lemia Lozoriaus fenomeną. Nors teorijų, žinoma, esama ne vienos.

    Kai kurie tyrinėtojai mano, jog reiškinio paslaptis susijusi su spaudimu, kuris susidaro krūtinėje atliekant dirbtinį kvėpavimą. Kai gaivinimas nutraukiamas, šis spaudimas pamažu išsisklaido ir „atpalaiduota“ širdis vėl ima plakti.

    Pagal kitą teoriją, sugrįžimas į gyvųjų pasaulį tėra pavėluotas vaistų, naudojamų pacientui reanimuoti, – tokių, kaip adrenalinas, – poveikis.

    Pastaroji hipotezė medikams atrodo itin tikėtina. Gali būti, kad vaistai, suleisti į periferinę veną, netolygiai pasiskirsto po organizmą dėl sutrikusio grįžtamojo veninio kraujo tekėjimo. Kai intensyvi paciento hiperventiliacija nutraukiama, vaistai galbūt pasiekia tikslą ir atgaivina žmogų.

    Hiperkalemija – pernelyg didelis kalio kiekis kraujyje – dar vienas siūlomas Lozoriaus fenomeno paaiškinimas, mat irgi susijęs su pavėluotu spontaninės kraujotakos atsinaujinimu.

    Deja, oficialiai registruoti fenomeno atvejai tokie reti, kad tiksliai susekti jo mechanizmą be galo sudėtinga. Ar net bergždžia. Galbūt žmonės, kuriuos laikome prisikėlusiaisiais iš mirusiųjų, niekada nebuvo mirę? Jei taip, dėl šito derėtų rūpintis labiausiai.

    Mirę ar vis dėlto ne visai?

    Žinomas priežodis teigia, jog šiame gyvenime yra tik du užtikrinti dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tačiau bet kuris medikas jums pasakys, kad jų darbe net mirtis neturi garantijos.

    2010 metais JAV, Kalifornijoje 80-metė močiutė mirtinai sušalo ligoninės morge. Ji buvo pripažinta mirusia nuo infarkto, tačiau morgo šaldytuve atsigavo ir nebegalėjo ištrūkti.

    2014-aisiais, taip pat Amerikoje, nemalonumai užgriuvo vieną Niujorko ligoninių. Jos medikai per anksti mirusia pripažino vaistų perdozavusią moterį. Kaip potenciali organų donorė ji buvo nuvežta į operacinę ir… Galite įsivaizduoti, kokia buvo transplantologų reakcija, kai donorė atsimerkė.

    Tokie nutikimai kelia nuostabą: kaip išvis įmanoma gyvą žmogų per klaidą palaikyti mirusiu?

    Galbūt dėl to, kad mirtis nėra tokia paprasta, kaip manoma.

    Mirtis būna dviejų tipų – klinikinė ir biologinė. Klinikinės mirties atveju žmogus neturi pulso, jo širdis neplaka, jis nekvėpuoja. Biologinės mirties atveju nefiksuojama smegenų veikla.

    Atrodytų, apibūdinimai labai aiškūs ir turėtų supaprastinti medikų darbą, tačiau, pasirodo, ne visais atvejais.

    Esama ne vienos medicininės būklės, dėl kurios žmogus gali tik atrodyti miręs. Viena jų tikrai bus girdėta – tai hipotermija. Kai kūno temperatūra staiga tiek sumažėja, kad gali sukelti ir tikrą mirtį. Paprastai taip būna ilgai išbuvus šaltyje.

    Hipotermijos ištikto žmogaus širdies plakimas ir kvėpavimas taip sulėtėja, kad tampa beveik neapčiuopiami. Tas, kaip manoma, 2013-aisiais ir suklaidino naujagimį išgelbėti bandžiusius Kanados medikus.

    „Mirtis“ kaip ligos simptomas

    Mergytė gimė ant Toronto šaligatvio per stingdantį speigą – jos 20-metė motina nespėjo pasiekti ligoninės. Medikai ilgai bandė atgaivinti kūdikį: iš pradžių greitosios automobilyje, paskui skubiosios pagalbos skyriuje. Galiausiai, nebeužčiuopę pulso, pripažino ją mirusia. Po dviejų valandų mažylė ėmė judėti. Ir vienintelė tai kažkaip paaiškinti galėjusi aplinkybė buvo šaltis. Nuo jo naujagimiui sustojo kraujotaka, tačiau tas pats speigas išlaikė smegenis gyvas.

    Katalepsija – dar vienas pavyzdys, kaip galima padaryti panašią klaidą. Per šios ligos priepuolius žmogus išlieka sąmoningas, bet dėl raumenų sustingimo negali pajudėti, o jo kvėpavimas ir pulsas tampa beveik nepastebimi. Tokios būklės ligonis išbūna nuo kelių minučių iki savaičių!

    Katalepsija gali išsivystyti kaip neurologinių negalavimų – epilepsijos, Parkinsono ligos, simptomas. Vieninteliai pavaldūs tuomet lieka akių judesius kontroliuojantys raumenys…

    2014 metais Didžiosios Britanijos bulvarinė spauda nepaliaudama rašė apie 39-erių britę Keitę Alat. Gydytojai nežinojo, kad trijų vaikų motiną, be insulto, ištiko dar ir katalepsija, todėl pripažino moters smegenis mirusiomis.

    Prie Keitės lovos susirinkęs medikų konsiliumas, šeimos nariai ir draugai tarėsi, atjungti ją nuo gyvybę palaikančių aparatų ar ne. Moteris visa tai girdėjo, bet niekaip negalėjo pranešti esanti sąmoninga. Kaip vėliau pati pasakys, tarsi būtų palaidota gyva, tik vietoj karsto – pačios kūnas.

    10 minučių dilema

    Jeigu šios istorijos jus pašiurpino, nusiraminkite: Lozoriaus sindromas tikrai nepaprastai retas. Kaip ir tikimybė būti klaidingai paskelbtam mirusiu.

    Tačiau faktas, kad tokių nutikimų išvis pasitaiko, lėmė tebesitęsiančią specialistų diskusiją, ar nereikėtų pakoreguoti mirties medicininėje aplinkoje pripažinimo procedūros.

    Kai kurie mokslininkai mano, jog gydytojai, nutraukę gaivinimą, turėtų dar 10 minučių užtikrinti paciento „pasyvų stebėjimą“ – įsitikinti, kad vėl neatsiras gyvybės ženklų. Mat 10 minučių kaip tik yra tas laikas, per kurį, labiausiai tikėtina, pasireikš spontaninės kraujotakos atsinaujinimas.

    Daugelis mokslininkų tam irgi pritaria – kad nederėtų konstatuoti mirties iškart, vos tik liaunamasi reanimuoti. Jie net pasisako už gerokai ilgesnį laiką nei 10 minučių, kurį pralaukus pagaliau būtų galima patvirtinti mirtį be menkiausios abejonės. Yra tik viena kliūtis: organų donorystė. Jos atveju toks delsimas būtų pražūtingas.

    Šiuo metu rekomenduojama sustojus paciento širdžiai palaukti nuo 2 iki 5 minučių prieš konstatuojant jo mirtį. Nes kuo ilgiau kraujas nepatenka į organus, mažėja tikimybė, kad jie bus tinkami persodinti.

    Vien dėl to neverta tikėtis, jog medicinos pasaulyje galiojantys protokolai kada nors artimiausiu metu pasikeis. Bet to greičiausiai ir nereikia. Visi ekspertai – tiek sveikatos apsaugos, tiek mokslo – vienbalsiai sutaria, kad šiuolaikinių gydytojų įgūdžiai ir naudojama įranga leidžia užtikrintai nuspręsti, gyvas pacientas ar jau miręs.

        Faktai

    Lozoriaus fenomenas žinomas tik nuo 1982 metais, kuomet pirmą kartą buvo aprašytas medicininėje literatūroje. Dar po dešimties metų – 1993-iaisiais – gavo šį pavadinimą, kuriuo žinomas iki šiol, nors kai kurie medikai tokį reiškinį vadina tiesiog automatiniu atgijimu.
    Dauguma žmonių, patyrusių Lozoriaus fenomeną, netrukus miršta. Tačiau vieno tyrimo rezultatai rodo, jog bemaž trečdalis tokių asmenų visiškai pasveiksta.

  • Sensacinga priežastis omega-3 vartoti kasdien

    Sensacinga priežastis omega-3 vartoti kasdien

    Vos vienas gramas omega-3 riebalų rūgščių per dieną gali sulėtinti biologinį senėjimą.

    Tokią išvadą paskelbė specializuotas leidinys „Nature Aging“ remdamasis trejus metus trukusio klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 700 vyresnio amžiaus suaugusiųjų, rezultatų analize.

    Anksčiau atliktas klinikinis tyrimas parodė, kad sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį galima sulėtinti senėjimą.

    Kiti tyrimai, vykdyti su gyvūnais, kaip ir pirmieji nedidelio masto bandymai realiai sulėtinti biologinį senėjimą – pavyzdžiui, vartojant vitaminą D arba omega-3 rūgštis, – taip pat davė daug žadančių rezultatų. Tačiau ar šie metodai veiksmingi ir žmonėms, iki šiol buvo neaišku.

    Dabartiniame Šveicarijoje atliktame tyrime dalyvavo 777 septyniasdešimties metų ir vyresni senjorai. Jie vartodavo 2000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per dieną ir (arba) 1 gramą omega-3 riebalų rūgščių ir (arba) dalyvaudavo 30 minučių namų mankštose 3 kartus per savaitę – ir taip trejus metus.

    Ištyrę senjorų kraują mokslininkai atrado, kad būtent omega-3 vartojimas vidutiniškai, bet visgi sulėtino biologinį senėjimą iki 4 mėnesių pagal net kelis vadinamuosius epigenetinius laikrodžius (statistinius biologinius žymenis, kurie naudoja epigenetinius modelius senėjimo požymiams numatyti ir biologiniam žmogaus amžiui įvertinti). Ir rezultatas nepriklausė nei nuo lyties, nei nuo amžiaus ar kūno masės indekso.

    Tiesa, suderinus omega-3 rūgštis, vitaminą D ir mankštą, rezultatai buvo dar įspūdingesni. Be to, turėjo didžiausią įtaką mažinant vėžio riziką ir senatvinio silpimo progresavimą.

  • Diskriminavimas pagal lytį. Ligos

    Diskriminavimas pagal lytį. Ligos

    Ta pati liga nė vienam žmogui nepasireiškia visiškai vienodai – skirtumus lemia kiekvieno organizmo individualumas.

    Bet ar žinojote, kad tos pačios ligos simptomai gali nesutapti ir dėl lyties?

    Medikų teigimu, ne tik ligos simptomų rinkinys, bet ir negalavimo stiprumas ir net baigtis gali skirtis priklausomai nuo to, esate vyras ar moteris.

    Ypač tai būdinga šioms ligoms bei būklėms.

    Plaukų išslinkimas

    Moterims jį gali išprovokuoti daugybė veiksnių, bet pagrindinis – stresas, hormonų disbalansas ar maisto medžiagų deficitas.

    Plaukai išretėti taip pat gali dėl šalutinio vaistų poveikio ir baigtis tuo pačiu – išslinkimu.

    Bet vyrams plikė – labiau genetinė problema. Androgeninė alopecija paveldima, tad maždaug pusė vyriškosios lyties planetos gyventojų susiduria su sunkesne ar lengvesne jos forma vos sulaukę 50-ies.

    Infarktas

    Rizikos veiksniai jį patirti abiem lytims panašūs, tačiau moterims infarkto simptomai gali būti ne tokie pastebimi, palyginti su vyrų.

    Kardiologų teigimu, moterims gerokai dažniau pasitaiko patirti nestandartinius simptomus, kaip sutrikęs virškinimas, dusulys, nugaros skausmas. O krūtinės srityje moteris gali nejusti nieko – net menkiausio diskomforto.

    Alkoholizmas

    Moterims problemos dėl alkoholio pradeda reikštis anksčiau nei vyrams – net jeigu jos geria palyginti mažiau. Taip pat moterims alkoholis dažniau pažeidžia kepenis ir smegenis, o dėl ilgalaikio vartojimo – išsivysto širdies liga.

    Vyrai, kita vertus, labiau linkę į vadinamąsias daugiadienes – besaikį girtavimą. Dėl to tarp jų didesnis procentas su alkoholiu susijusių traumų.

    Kita alkoholizmo pasekmė būdinga tik vyrams – erekcijos sutrikimai.

    Insultas

    Moterys nuo 55-erių iki 75 metų labiau rizikuoja jį patirti. Ir nuo insulto miršta dažniau nei vyrai.

    Simptomai taip pat skiriasi priklausomai nuo lyties.

    Kaip ir infarkto atveju, moterims būdingesni ne tokie tipiški insulto požymiai, pavyzdžiui, reta skundžiasi galūnių tirpimu ir skausmais. Dėl tos pačios priežasties atvykusioms į ligoninę yra didesnė tikimybė nustatyti klaidingą diagnozę.

    Ištikus insultui, moterų negalavimai silpniau išreikšti. Viskas gali prasidėti nuo didelio nuovargio, sutrikimo ir viso kūno, ne tik vienoje jo pusėje, bendro silpnumo, sako gydytojai neurologai.

    Migrenos

    Siaubingi galvos skausmai,

    dažnai lydimi kitų simptomų (pykinimo ir jautrumo šviesai), dažniau kamuoja moteris. Tačiau vyrams būdingiau kankintis migrena jaunesniame amžiuje – paprastai prieš brendimą.

    Moteris migreniniai galvos skausmai pradeda lankyti paauglystėje. Ir priepuoliai vis dažnėja beveik iki 30-ies.

    Gera žinia ta, kad migrena linkusi slopti, kai moterys pasiekia menopauzę.

    Alcheimerio liga

    Didžioji dauguma sergančiųjų Alcheimerio liga pasaulyje yra moterys. Tačiau esama vieno „bet“: jos paprastai ir gyvena ilgiau nei vyrai, o amžius – didžiausias rizikos veiksnys susirgti Alcheimeriu.

    Dar vienas įdomus faktas: kai kurie tyrėjai mano, kad Alcheimerio liga gali būti autoimuninis sutrikimas, o moterys į juos kaip tik labiau linkusios.

    Šlapimtakų infekcijos

    Moterys jomis užsikrečia gerokai dažniau. Daugiausia – dėl anatominių priežasčių: vyrų šlaplė sudėtingesnė ir ilgesnė – 20 cm, palyginti su 3 cm, tad bakterijoms sunkiau įveikti tokį kelią.

    Vis dėlto vyrai šlapimtakių infekcijomis serga, ypač vyresniame amžiuje. Be to, dažniau dėl jų patenka į ligoninę.

    Nerimas

    Kai kurie simptomai, tokie kaip susirūpinimas, sutrikęs miegas, sunkumai sutelkti dėmesį, būdingi tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau nerimą patiriančios moterys labiau linkusios panirti į liūdesį.

    Vyrai dažnai užgniaužia emocijas ir dėl to kartais įsitraukia į itin rizikingas veiklas užuot išlieję tai, ką jaučia.

    Skausmingos lėtinės ligos

    Moterys ištraukė blogą kortą, kai kalbama apie tokius negalavimus, kaip dirgliosios žarnos sindromas ar fibromialgija. Joms tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis yra didesnė – kęsti skausmą taip pat.

    Priežastis – moterų imuninė sistema.

    Tyrėjų teigimu, esama aiškių skirtumų, kaip funkcionuoja abiejų lyčių imuninės sistemos. Tai leidžia daryti prielaidą, jog yra skirtumų ir tarp vyrų bei moterų rizikos sirgti tam tikromis ligomis.

    Mokslininkų manymu, į tai jau seniai derėjo atsižvelgti kuriant ir taikant gydymo būdus.

    Osteoporozė

    Šioje srityje moterims irgi nepasisekė – jų kaulai susilpnėja ir tampa trapūs greičiau nei vyrų.

    Dėl tokios nelygybės kalti hormoniniai pakitimai, įvykstantys po menopauzės.

    Tik po 65-erių kaulų sveikata ima vienodai blogėti tiek moterims, tiek ir vyrams.

    Taigi nors osteoporozė vyrams diagnozuojama rečiau, jos atvejų pasitaiko. Ypač kai organizme smarkiai sumažėja vadinamojo vyriškojo hormono testosterono. Kadangi didžioji dauguma sergančiųjų osteoporoze yra moterys, vyriškosios lyties pacientams medicina neturi galimybės pasiūlyti daug gydymo būdų, mat kai kurie vaistai net nebuvo bandyti su vyrais.

    Diabetas

    Vyrams rizika susirgti II tipo diabetu didesnė net tada, kai riebalų procentas jų kūne mažesnis nei moterų. Tačiau moterys įprastai susiduria su daugiau šios ligos komplikacijų: regos problemomis, širdies ir inkstų ligomis, insultu.

    Be to, moterys dar gali susirgti nėščiųjų diabetu. Tas, nors ir laikinas, irgi privalo būti stebimas, mat gali komplikuoti tiek motinos, tiek kūdikio būklę.

    Depresija

    Ši liga diagnozuojama daugiau moterų nei vyrų. Ir nors dauguma depresijos simptomų abiem lytims panašūs, depresija sergančios moterys dažniau linkusios išgyventi gniuždantį liūdesį bei skųstis energijos stygiumi.

    Vyrams depresija gali pasireikšti iš pažiūros visai nesusijusiais simptomais – dirglumu, virškinimo sutrikimais, galvos skausmais,

    padažnėjusiu rizikingu elgesiu (pavyzdžiui, girtavimu).

    Moterys, be kita ko, atsiradus depresijos požymių dažniau kreipiasi profesionalios pagalbos. Tarp vyrų tokių mažiau. Dauguma jų sutelkia dėmesį į fizinius simptomus, bet neieško ligos priežasties, taigi tikimybė gauti psichologinę pagalbą jiems mažesnė.

    Hipertenzija

    Vyrams ji dažniau išsivysto jaunesniame amžiuje, tačiau moterys gana greitai juos pasiveja, kai pasiekia menopauzės amžių.

    Su hipertenzija susijusių širdies ligų rizika vyrams yra didesnė. Moterims pastebima didesnė hipertenzijos sukelto išeminio insulto grėsmė.

  • Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Skaitytojo pasiūlyta tema

    Sveikatos apsaugos ministerija eiles pas šeimos gydytojus bando trumpinti dalį jų krūvio perkeldama ant slaugytojų pečių.

    Dabar ir jie pacientams gali skirti diagnostinius tyrimus, slaugos procedūras, išrašyti kai kuriuos siuntimus pas specialistus.

    Visgi ir patys medikai, ir poliklinikų vadovai neslepia, kad eilėse skęstančios sveikatos apsaugos sistemos tokia reforma neišgelbės.

    Mat didžiąją dalį slaugytojams paskirtų funkcijų jie ir iki šiol atlikdavo. O receptus ir toliau išrašinės gydytojai, mat tą galinčių už juos padaryti slaugytojų – Lietuvoje vos saujelė.

    Varnelės lauks tris savaites

    „Sekundei“ paskambinusi panevėžietė pasakojo apstulbusi, kai Panevėžio rajono poliklinikos registratūroje išgirdo, kiek jai teks laukti eilėje pas šeimos gydytoją vien tam, kad išrašytų nuolat vartojamų vaistų dėl sutrikusios skydliaukės.

    Iki šiol visada, kai vaistų likdavo vos kelioms dienoms, ji paskambindavo savo šeimos gydytojai į kabinetą ir ši tą pačią dieną išrašydavo receptą.

    Tačiau gruodžio pabaigoje, susisiekusi su savo gydytoja, moteris išgirdo, kad privaloma registruotis registratūroje. O čia jos laukė netikėtumas: artimiausia laisva vieta – tik po trijų savaičių. Tiek teks laukti gydytojos skambučio.

    „Ar tai normalu? Registruotis registratūroje ir laukti tris savaites tik tam, kad gydytoja ant seno vaistų recepto uždėtų varnelę? Taip dirbtinai ir sukuriamos eilės. Jeigu dalį gydytojų krūvio perima slaugytojai, gal reikėtų įsteigti atskirą etatą slaugytojui, kuris tik pratęstų receptus. Ir nebeliktų dirbtinai sukurtų eilių. Aš nusipirksiu vaistų be kompensacijos, bet ne visi senjorai gali sau tą leisti ir jie priversti laukti“, – piktinosi pacientė.

    Nepalikti paskutinei dienai

    Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė teigė, kad tvarka, kai pacientai privalo registruotis poliklinikos registratūroje ar internetu, seniai nebėra naujiena.

    „Pacientai turi patys planuotis savo planinius vizitus pas gydytojus, ypač kai yra žinoma, kada baigsis vartojami vaistai. O kai būklė ūmi, reikalinga skubi pagalba, ji suteikiama tą pačią dieną. Pavyzdžiui, jei baigiasi insulinas, jis išrašomas tą pačią dieną, nes tai jau skubioji pagalba. Bet visais kitais atvejais privalu registruotis, o ne skambinti šeimos gydytojai“, – aiškino A. Indriliūnaitė.

    Anot jos, registratūroje įvertinama, ar žmogui reikalinga skubi pagalba, ar tai profilaktiniai tyrimai, ar kitos medicininės procedūros. Pagal žmogaus nusiskundimus ar poreikius yra skirstomi vizitai.

    „Juk paskambinus gydytojai ji privalo atsiversti paciento ligos istoriją, paklausti, kaip jis jaučiasi, kokia jo būklė, o tai reikalauja laiko“, – teigė poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė.

    Panevėžio rajono poliklinikoje prisiregistravusi pacientė pasakoja, jog vien tam, kad būtų išrašyti kompensuojamieji vaistai, eilėje jai teks laukti tris savaites. G. KARTANO nuotr.

    Trumpesnės eilės dar utopija

    Nuo sausio 1-osios jau ir slaugytojai galės atlikti dalį darbų, kuriuos iki šiol nudirbdavo gydytojas: išrašyti siuntimus, paskirti tam tikrus tyrimus, netgi pagal kompetenciją vertinti jų rezultatus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną, atlikti profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, paskirti tyrimus vykdant prevencines programas ar suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams.“

    K. Valantinas

    „Kiekvienas gydytojas turi komandą, kurią sudaro ne tik slaugytojas, bet prireikus ir kineziterapeutas, apylinkės administratorė, socialinis darbuotojas. Tikimės, kad ilgainiui tai gali padėti mažinti eiles, bet kiek jos galėtų trumpėti, dar sunku atsakyti“, – tvirtino A. Indriliūnaitė.

    Receptui išrašyti reikalingas magistras

    Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas iš tokios pertvarkos didelių pokyčių nesitiki.

    Jo nuomone, nors slaugytojams pridėta daugiau atsakomybės, pokyčiai bus minimalūs.

    „Iš esmės keičiasi tik tai, kad slaugytojai galės skirti daugiau tyrimų. Pavyzdžiui, cukraus kiekio tyrimus galėdavo paskirti tik šeimos gydytojas, dabar tą galės padaryti ir slaugytojas. Bet ir iki šiol tą darydavo, tik gydytojo prižiūrimi“, – sako poliklinikos direktorius.

    Anot jo, didelė pagalba būtų tada, jeigu slaugytojams būtų leidžiama lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pratęsti vaistų receptus.

    Dabar, pavyzdžiui, jeigu žmogus vartoja vaistus nuo spaudimo jau ne vienerius metus, juos pratęsti galės ne tik šeimos gydytoja, bet ir vadinamosios išmaniosios slaugės, turinčios magistro diplomą. Bėda ta, jog slaugytojų, turinčių tokį išsilavinimą, anot K. Valantino, per visą Lietuvą tėra vienetai.

    „Mes laukiame, kol tą galės padaryti ir paprastas slaugytojas. Bet tam reikia, kad Seimas pakeistų slaugos praktikos įstatymą. Tada būtų tikrai paprasčiau ir nuo gydytojų būtų nuimtas nemažas krūvis“, – tvirtino K. Valantinas.

    Siuntimo – pas slaugytoją

    Vis dėlto, anot direktoriaus, poliklinikos slaugytojai bent jau galės savarankiškai skirti tyrimus ar atlikti kai kuriuos kitus darbus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugybę metų yra prižiūrimas kardiologo, okulisto ar kito specialisto ir iš šeimos gydytojo jam tereikėdavo siuntimo pas juos, dabar jį išrašyti galės ir slaugytojai.

    Vadinasi, bent teoriškai eilės pas gydytojus galėtų sutrumpėti.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams. Tačiau kad pajustume didesnius pokyčius, reikia slaugytojams suteikti daugiau kompetencijų“, – mano K. Valantinas.

  • Pirmoji gyvensenos medicinos klinika Panevėžyje

    Pirmoji gyvensenos medicinos klinika Panevėžyje

    Panevėžietė Rasa Rimšė po biomedicinos studijų uostamiestyje grįžo į gimtąjį miestą, dirbo keliose įmonėse, kol suprato, kad savo siekius geriausiai išpildytų savo versle. Rasa jau paauglystėje žinojo, kad rinksis mediciną. Pradėjusi nuo slaugos studijų Klaipėdos universitete, vėliau mokėsi grožio terapijos Panevėžio kolegijoje ir Profesinio rengimo centre. Visas studijų ciklas baigėsi gyvensenos medicinos magistrantūros studijomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

    Po dvylikos mokslų ir dešimt darbo metų grožio srityje moteris suprato: grožis nėra tik grožis. „Būtent dabar yra tas laikas, kai reikia sutelkti visas studijose gautas žinias ir pradėti kryptingai veikti, – sako pajutusi. – Nuo mažo kabinetuko per dešimt veiklos metų užaugome iki klinikos. Dabar įmonės plėtra aprėpia tris veiklas: grožio ir medicinos paslaugas, neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir didmeninę bei mažmeninę prekybą.“

    Rasa Rimšė.

     

    Medicinos sritis veda į priekį

    Gyvensenos medicina kaip mokslas tik startuoja, o tokio tipo klinika yra tik antroji Lietuvoje. Apie pačią gyvensenos mediciną mažai kas girdėję – tai mokslu pagrįsta praktika, kai gyvensena keičiama siekiant išvengti lėtinių ligų ar jas kontroliuoti, veikiant su gyvensenos veiksniais susijusias priežastis. Skirtingai nuo įprastos praktikos, kai gydomi simptomai ir sulėtinamas ligos progresavimas taikant į vaistus orientuotą gydymo metodą, gyvensenos medicina daugiausia dėmesio skiria lėtinių ligų prevencijai, remisijai ir gydymui: identifikuojamos pagrindinės su gyvensenos veiksniais susijusios ligų priežastys ir jos šalinamos koreguojant gyvenimo būdą. „Effectus“ klinikoje gyvensenos medicinos specialistai padeda esant įvairiems patiriamiems  diskomfortams, pvz.: lėtiniam nuovargiui, nemigai, virškinimo sutrikimams, nuotaikų pokyčiams, nesubalansuotam dienos režimui;  įvertina lėtinių ligų riziką, edukuoja su sveikata susijusio elgesio kaitos klausimais, skatina pacientą tapti aktyviu motyvuotu medikų partneriu, prisiimančiu atsakomybę už savo sveikatą.

    Pasak pašnekovės, medicinos sritis yra labai plati ir nuolatos vedanti į priekį, skatinanti veikti. „Taip, tai nėra lengva, nes kiekvieną akimirką galvoji apie darbą, visur kyla idėjos. Čia jau kaip liga: eiti ir matyti tai, ką galėtum pritaikyti,  – mintimis pasidalina R. Rimšė. Ji gilinasi į gyvensenos mediciną ir jos esmę, aprėpiančią tris sritis: mitybą, fizinį aktyvumą ir psichinę sveikatą.

     

    „Effectus“ klinikos vizija platesnė

    „Effectus“ klinika akcentuoja tris sritis ir į jas kryptingai eina, t. y. dermatologija, gyvensenos medicina ir slauga.

    Rugsėjį startuosiantis medicinos personalas teiks ne vieną paslaugą. Mes stengiamės pritraukti stiprius gydytojus ir kitus specialistus į savo komandą, dirbame tikslingai dėl žmogaus. Mūsų išskirtinumas – ne tik pati klinikos veiklos koncepcija, bet ir paslaugos. Didžiuojamės, kad prie mūsų komandos prisijungė gydytoja onkologė-chemoterapeutė, gyvensenos medicinos specialistė Lina Paulauskienė, ji taip pat domisi ir endobiogenika. Lina išskirtinai mūsų klinikai sukūrė tyrimų programas, pagal kurias žmogus galės išsitirti nuo lėtinio nuovargio, svorio, mikrobiotos iki odos problemų. Išskirtinumas tas, kad pacientas ne tik gaus tyrimų rezultatus, bet ir galės įsigyti paslaugą – bus aptariami tyrimo rezultatai ir sudaromas gyvensenos planas. Pacientas, užsiregistravęs kraujo tyrimui, jį galės atlikti pas mus arba, mums paskyrus tyrimą, nuvykti į artimiausią „Medicina praktika“ laboratoriją – su ja esame sudarę sutartį. Svarbu tai, kad gydytoja konsultuos ir nuotoliu, tad naudotis paslauga bus galima visoje Lietuvoje.

    Taip pat mūsų komandoje dirba ir biomedicinos mokslų daktarė, docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė. Per 16 darbo metų Sandrija ne tik sukaupė daug žinių, jas pritaikė, bet ir užsiaugino savo auditoriją. Ją galite dažnai išvysti televizijos laidose ar renginiuose, kur kalbama apie sveiką gyvenseną ir mitybos įpročių keitimą. Sandrija jums pasiūlys konsultaciją, maitinimosi programą ir priežiūrą.

    Pas mus į kliniką atvyksianti plastikos chirurgė Karolina Venslauskaitė ne tik konsultuoja operacijų ir kitais klausimais, bet ir atlieka grožio injekcijas.

    Komandoje dirba ir kineziterapeutė Gerda Guobužienė, ją pacientai dažnai sutinka  reabilitacijos centre, tad ją puikiai pažįsta ir vertina jos darbą.

    Gerda mūsų klinikoje veda individualias ir grupines mankštas, individualią kineziterapiją, pritaikytą kiekvienam pagal problemą, ar tęstinę reabilitaciją.

    Daug dėmesio skirsime nėščiųjų mankštoms, nes jų mūsų mieste trūksta.

    Nėščiosioms taip pat planuojamos išskirtinės programos: bus ne tik treniruotės, masažai, bet ir mitybos rekomendacijos, tai ypač aktualu, nes vis daugėja nėščiųjų cukrinio diabeto atvejų (gestacinis nėščiųjų diabetas). Nepamiršime mamos ir vaiko mankštų.

    Klinikoje dirba ir alergologė-klinikinė imunologė, masažuotojai, kurie atlieka ne tik atpalaiduojamuosius, bet ir gydomuosius masažus. Masažuotojos turi didelę patirtį, nes dirbo SPA centruose, masažavo sportininkus. Komandoje yra bendrosios praktikos slaugytojai kraujo paėmimo ir kitoms procedūroms, grožio terapeutai ir kiti grožio specialistai. Išsamiau galite paskaityti www.effectusklinika.lt.

    Klinikos įkūrėja prisipažįsta, kad komandą formuoti nėra lengva, nes pati klinikos koncepcija nėra įprasta. „Esame sudarę sutartį su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu (LSMU) dėl galimybės priimti studentus praktikai. Vis plečiamės, nes tikimės dirbti ir kituose miestuose. Be to, matome perspektyvą teikti slaugos paslaugas namuose.

    Pacientus ir klientus informuojame, kad šiuo metu visos paslaugos, teikiamos klinikoje, yra mokamos, sutarčių su TLK dar nesame sudarę“, – pasakoja R. Rimšė.
    Visas paslaugas ir įkainius galite matyti www.effectusklinika.lt, tel. +37069636767, kristina@efektas.com.
    „Effectus“ kliniką rasite Vasario 16-osios g. 3, Panevėžyje.

    Martynos Gasperavičienės nuotr.

     

  • Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Respublikinė Panevėžio ligoninė, siekdama gerinti paslaugų kokybę ir taikyti inovatyviausius gydymo būdus, įsigijo naujos kartos aparatą, atveriantį visai kitas krūtų navikų gydymo galimybes.

    Krūtų biopsinis aspiratorius, skirtas krūties auglio vakuuminei biopsijai ir dalinei ar visiškai aspiracijai ultragarsu, – vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
    Šios operacijos atliekamos taikant minimaliai invazinį gydymo metodą, tad pacientės į namus gali keliauti iš karto po operacijos.
    Pirmoji pacientė, kuriai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pritaikytas toks inovatyvus gydymo būdas, jau sveiksta ir džiaugiasi sėkminga operacija.
    Nors paprastai tokios operacijos, kai krūtyje esantis darinys išpjaunamas skalpeliu, užtrunka apie pusvalandį, šįkart, padarydami vos 3 mm pjūvį, medikai užtruko vos dešimt minučių.
    Pasak operaciją atlikusio krūtų onkologo chirurgo, mamologo mokslų daktaro Vaidoto Čėsnos, toks gydymo būdas – daug saugesnis, komfortiškesnis ir paprastesnis. Operaciją galima atlikti taikant tik vietinę nejautrą, bet galima rinktis ir narkozę. Pirmiausia echoskopu gerybinis darinys, kurį norima pašalinti, lokalizuojamas. Tuomet vakuuminės biopsijos aparato adata įvedama į krūtį ir darinys tiesiog ištraukiamas po mažą gabalėlį. Kaip ir privaloma, pašalintas darinys siunčiamas į laboratoriją.
    „Po atviros operacijos pacientai ilgiau jaučia skausmą, daugiau rizikos dėl šalutinių komplikacijų. O po šios operacijos iš karto galima vykti į namus, grįžti prie savo įprastinės veiklos. Be to, žmonės galės džiaugtis estetiškai gražiu vaizdu – po metų plika akimis net nebus matyti, kad buvo atlikta operacija – liks mažas baltas siūlelis“, – teigė unikalią operaciją atlikęs medikas.

    Svarbu nedelsti

    V. Čėsnos tvirtinimu, krūties chirurgijoje, lyginant su pilvo ar krūtinės chirurgija, traumatologija, išties mažai neinvazinio, laparoskopinio gydymo galimybių. Naujuoju aparatu be pjūvio galima pašalinti fibroadenomas – gerybinius krūtų navikus. Statistika negailestinga – vienai iš 10 moterų yra rizika susirgti krūties vėžiu.
    Valstybė kompensuoja krūties vėžio ankstyvąją profilaktinę krūtų tikrinimo programą. Deja, ne visos moterys tokia galimybe pasinaudoja.
    „Pasitaiko ir tokių atvejų, kai moterys, net ir užčiuopusios įtartiną sukietėjimą ar gumbelį krūtyje, bijo kreiptis pagalbos. Bet ne kiekvienas sukietėjimas kelia pavojų – dažnai moterims nustatomos cistos, papilomos. Ne visos jos operuojamos – jeigu nėra kokių nors pokyčių, užtenka stebėti. O jei tyrimai parodo, kad tai gerybinis auglys, dabar jį bus galima pašalinti naujuoju neinvaziniu vakuuminės biopsijos aparatu“, – nelikti abejingoms savo sveikatai paragino V. Čėsna.

    Pasitelkė išmaniąsias technologijas

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Arvydo Skorupsko teigimu, kad Panevėžyje būtų atliekamos tokios unikalios operacijos, ilgai ruoštasi.
    Medikai aprūpinti pačia naujausia įranga, įrengta itin aukšto lygio Patologijos laboratorija, moderni gydymo ir diagnostikos bazė. Į infrastruktūros sukūrimą investuoti keli milijonai eurų, o pats vakuuminės biopsijos aparatas kainavo per 40 tūkst. eurų.
    „Turime du naujos kartos mamografijos aparatus, magnetinio rezonanso aparatą, echoskopą, kuris turi vaizdų suliejimo funkciją, galima ne tik preciziškai pašalinti darinį krūtyje, bet ir ilgą laiką jį stebėti. Džiaugiamės, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje tai darome pirmieji“, – teigė A. Skorupskas.
    Panevėžio gydytojus ir slaugytojus mokė Pietų Korėjos, iš kur ir atkeliavo inovatyvus aparatas, specialistai. Visi mokymai vyko nuotoliniu būdu, pasitelkiant naujausias išmaniąsias technologijas.
    „Pirmosios treniruotės vyko naudojant mėsos gabalą ir agurką. Dirbant su žalios mėsos produktu buvo galima įsitikinti, kad darinys pašalintas idealiai. Šio gydymo būdo inovatyvumą patvirtino ir labai sėkmingai atlikta pirmoji tokia operacija“, – džiaugiasi A. Skorupskas.
    Respublikinėje Panevėžio ligoninėje laukiama pacienčių ne tik iš Panevėžio apskrities. Šios gydymo įstaigos specialistai pasirengę padėti visoms moterims, kurios išgirdo nedžiugią fibroadenomos diagnozę.
    „Mūsų tikslas – priartinti inovatyvias medicinos paslaugas kuo arčiau pacientų. Pacientėms nereikės važiuoti į didžiuosius Lietuvos medicinos centrus, inovatyvų gydymą jos gaus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“, – sako direktorius.

     

  • Siuntimas pas gydytojus galios trigubai ilgiau

    Siuntimas pas gydytojus galios trigubai ilgiau

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) net trigubai ilgina siuntimo pas gydytoją terminą.

    Kaip teigiama SAM pranešime, siekiant sumažinti situacijų, kai dėl pasibaigusio galioti siuntimo pacientai priversti vėlei kreiptis į šeimos gydytoją, nuo balandžio 1 d. siuntimo terminas ilginamas iki 180 dienų vietoj dabartinių 60-ies.

    Ministerija deklaruoja, jog tokie pakeitimai sumažins perteklinių pacientų apsilankymų skaičių gydymo įstaigose, taip pat šeimos gydytojams tenkantį krūvį.
    Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodo, kad tiek pacientai, tiek medikai patyrė nepatogumų dėl siuntimų galiojimo termino – pirminio lygio gydymo įstaigose nemažas pacientų srautas susidarydavo vien dėl pasibaigusio termino siuntimų perrašymo.
    „Siuntimo terminas ilginamas nuo 60 iki 180 dienų. Taip mažinama biurokratinė našta medikams, nes jiems nebereikės perrašinėti galioti pasibaigusių siuntimų. Pacientams taip pat nauda akivaizdi – nereikės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją, sulauksime mažiau vizitų į gydymo įstaigas vien dėl „popieriaus“. Tai prisidės prie eilių mažinimo gydymo įstaigose ir šeimos gydytojų krūvio normalizavimo“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
    Ilgesnis terminas galioja šeimos gydytojų išrašytiems siuntimams gydytojo specialisto paslaugai, išskyrus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, kurioms paliktas 60 dienų terminas.

  • Tyrimas: beveik pusės mirčių nuo vėžio galima išvengti

    Tyrimas: beveik pusės mirčių nuo vėžio galima išvengti

    Beveik pusę visų mirčių nuo vėžio pasaulyje lemia veiksniai, kurių galima išvengti, pavyzdžiui, nesveikas gyvenimo būdas, atskleidė JAV Vašingtono universiteto mokslininkai.

    Rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas pirmauja 34 rizikos veiksnių sąraše, britų medicinos žurnale „The Lancet“ rašo tarptautinė tyrėjų grupė.

    Tyrėjai išanalizavo apie 10 mln. žmonių, kurie 2019 metais mirė nuo 23 skirtingų vėžio rūšių, duomenis. Išoriniai rizikos veiksniai turėjo įtakos 4,45 mln. arba 44,4 proc. mirčių.

    Tyrimu taip pat nustatyta, kad vyrams dėl išorinių rizikos veiksnių kyla daug didesnė rizika mirti nuo vėžio: jie sukelia daugiau nei pusę visų su vėžiu susijusių mirčių (50,6 proc.). O moterų dėl tokių priežasčių mirė kiek daugiau nei trečdalis (36,3 proc).

    Komanda išskyrė dvi pagrindines rizikos veiksnių kategorijas: elgsenos ir aplinkos bei profesinės rizikos.

    Be alkoholio, rūkymo ir nesveikos mitybos, elgesio rizikos veiksniams taip pat priskiriami nesaugūs lytiniai santykiai. Aplinkos ir profesinė rizika apima, pavyzdžiui, kancerogeninių medžiagų poveikį tam tikrose profesijose.