Žyma: magnis

  • Naktį koją sutraukė mėšlungis: ko gali trūkti organizmui ir kaip numalšinti spazmą?

    Naktį koją sutraukė mėšlungis: ko gali trūkti organizmui ir kaip numalšinti spazmą?

    Staiga prabusti naktį nuo aštraus, veriančio skausmo blauzdoje – pojūtis, kurį yra patyręs dažnas.

    Vieną akimirką miegate, o kitą koja tarsi sukietėja, pirštai įsitempia, o skausmas toks stiprus, kad sunku net pajudėti.

    Dažniausiai tai vadinama kojų mėšlungiu. Mediciniškai tai – staigus, nevalingas raumens susitraukimas. Jis gali trukti kelias sekundes, bet kartais užsitęsia kelias minutes, o raumens jautrumas gali išlikti ir kitą dieną.

    Daugelis iš karto pagalvoja: „Trūksta magnio.“ Tačiau tai tik viena iš galimų priežasčių. Kojų mėšlungį gali lemti ir skysčių trūkumas, nuovargis, ilgas stovėjimas, kai kurie vaistai, kraujotakos ar nervų sistemos problemos.

    Kodėl raumenį sutraukia mėšlungis?

    Normaliai raumuo susitraukia ir atsipalaiduoja gavęs nervų sistemos signalus. Tam reikia tinkamos nervų, raumenų, kraujotakos ir mineralų pusiausvyros.

    Mėšlungio metu ši sistema sutrinka: raumuo pradeda trauktis nevalingai ir tarsi „užstringa“. Jis susitraukia stipriai, dėl to pablogėja kraujotaka, raumeniui ima trūkti deguonies, o atsipalaiduoti tampa dar sunkiau.

    Štai kodėl mėšlungis gali atrodyti toks staigus ir skausmingas. Tai ne šiaip „nutirpusi koja“, o nevalingas raumens spazmas.

    Kodėl mėšlungis dažnai užklumpa naktį?

    Naktį kojų mėšlungis pasitaiko ypač dažnai. Viena priežastis – miego padėtis. Miegant pėdos dažnai būna nuleistos žemyn, o blauzdos raumuo sutrumpėjęs. Tokia padėtis gali sudaryti palankesnes sąlygas spazmui.

    Kita priežastis – ramybės būsena. Dieną kojos dirba, o naktį, kai ilgai nejudame, kraujotaka sulėtėja. Jei raumuo per dieną buvo pervargęs, įtemptas ar po fizinio krūvio atsirado smulkių pažeidimų, naktį jis gali sureaguoti mėšlungiu.

    Tai ypač aktualu žmonėms, kurie daug stovi, ilgai sėdi, dirba fizinį darbą, sportuoja, bet nepakankamai atsigauna, arba dieną išgeria per mažai skysčių.

    Ar tikrai visada kaltas magnis?

    Ne. Magnis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, tačiau kojų mėšlungis ne visada reiškia jo trūkumą.

    Mėšlungiui įtakos gali turėti:

    • skysčių trūkumas;
    • elektrolitų disbalansas;
    • magnio, kalio ar kalcio trūkumas;
    • raumenų nuovargis;
    • nepatogi kojų padėtis miegant;
    • ilgas stovėjimas arba sėdėjimas;
    • nėštumas;
    • kai kurie vaistai;
    • kraujotakos, nervų, inkstų, kepenų ar skydliaukės ligos.

    Todėl aklai gerti magnį „dėl viso pikto“ ne visada prasminga. Vieniems jis gali padėti, kitiems – ne. Be to, jei mėšlungis kartojasi dažnai, svarbu ieškoti priežasties, o ne tik slopinti simptomą.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis su kalio papildais. Jų nereikėtų vartoti savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas, ypač sergant inkstų ligomis ar vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio.

    Ką daryti, kai koją sutraukė mėšlungis?

    Svarbiausia – pabandyti priverstinai ištempti susitraukusį raumenį. Jei mėšlungis sutraukė blauzdą, atsisėskite, ištieskite koją ir patraukite pėdos pirštus į save. Kulnas turi būti stumiamas į priekį, o pėda lenkiama kūno link.

    Jeigu rankomis pėdos nepasiekiate, galima panaudoti rankšluostį, diržą ar paklodės kraštą – užmesti ant pėdos ir švelniai traukti į save.

    Kitas būdas – atsistoti ir atsargiai perkelti svorį ant sutrauktos kojos, pėdą laikant pilnai ant grindų. Tai gali padėti raumeniui atsipalaiduoti.

    Kai aštrus skausmas atlėgsta, blauzdą galima švelniai pamasažuoti. Masažuokite nuo pėdos aukštyn, link kelio. Jei raumuo vis dar jautrus, gali padėti šilta dušo srovė arba šiltas drėgnas rankšluostis.

    Svarbu: jei skausmas labai stiprus, koja patinsta, parausta, nutirpsta ar mėšlungis nepraeina ilgiau kaip 10 minučių, nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.

    Kaip sumažinti naktinio mėšlungio riziką?

    Jei mėšlungis kartojasi, verta pradėti nuo paprastų įpročių.

    Prieš miegą galima kelias minutes švelniai pratempti blauzdas. Pavyzdžiui, atsiremti rankomis į sieną, vieną koją pastatyti priekyje, kitą atitraukti atgal ir kulną laikyti ant grindų. Tempimas turi būti jaučiamas, bet ne skausmingas.

    Taip pat svarbu per dieną gerti pakankamai vandens, ypač karštu oru, po fizinio krūvio ar gausiau prakaituojant.

    Jei mėšlungis dažnai užklumpa naktį, verta atkreipti dėmesį į miego padėtį. Per stipriai užklota antklodė gali spausti pėdas žemyn. Tokiu atveju galima palikti daugiau vietos kojoms arba po keliais padėti nedidelę pagalvę.

    Jeigu žmogus daug sėdi, pravartu kas valandą bent trumpai pajudėti, pakilnoti pėdas, pasivaikščioti ar atlikti keletą blauzdų tempimo pratimų.

    Kada verta pasitikrinti vaistus?

    Kai kurie vaistai gali didinti mėšlungio tikimybę. Tai gali būti dalis šlapimą varančių vaistų, kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio, cholesterolio ar astmos, taip pat kiti preparatai.

    Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti savarankiškai. To daryti negalima. Tačiau jei mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą arba sustiprėjo pakeitus dozę, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Gydytojas įvertins, ar mėšlungis gali būti susijęs su vartojamais vaistais, elektrolitų pusiausvyra ar kita sveikatos būkle.

    Kada kojų mėšlungis gali būti rimtesnis signalas?

    Dažniausiai naktinis kojų mėšlungis nėra pavojingas. Vis dėlto kartais jis gali būti susijęs su kitomis sveikatos problemomis.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei:

    • mėšlungis kartojasi labai dažnai;
    • dėl jo nuolat sutrinka miegas;
    • spazmas trunka ilgiau nei 10 minučių;
    • kartu atsiranda kojos tinimas, paraudimas ar karštis;
    • jaučiamas tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas;
    • skausmas atsiranda vaikštant ir praeina sustojus;
    • mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus;
    • sergate diabetu, inkstų, kepenų, skydliaukės ar kraujotakos ligomis.

    Tokiais atvejais priežastis gali būti ne vien nuovargis ar mineralų trūkumas. Kartais panašūs simptomai susiję su venų, arterijų, nervų ar medžiagų apykaitos sutrikimais.

    Ko geriau nedaryti?

    Nereikėtų mėšlungio gydyti vien papildais, neieškant priežasties. Magnis nėra universali priemonė visiems.

    Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti kalio papildų ar vaistų nuo mėšlungio, ypač jei turite lėtinių ligų arba vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, širdies ligų ar inkstų problemų.

    Seniau kojų mėšlungiui gydyti kai kur naudotas chininas, tačiau šiandien jis daugelyje rekomendacijų nebesiūlomas dėl galimų rimtų šalutinių poveikių. Todėl tokių priemonių be gydytojo nurodymo vartoti nereikėtų.

    Paprasta taisyklė

    Jei naktį koją sutraukė mėšlungis, pirmiausia ištempkite raumenį – pėdos pirštus traukite į save, kulną stumkite į priekį. Kai skausmas atlėgs, blauzdą pamasažuokite ir sušildykite.

    Jeigu mėšlungis pasitaiko retai, dažniausiai pakanka daugiau dėmesio skirti skysčiams, poilsiui, tempimo pratimams ir miego padėčiai.

    Tačiau jei mėšlungis kartojasi dažnai, trikdo miegą ar jį lydi tinimas, tirpimas, paraudimas ar silpnumas, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Tokiu atveju organizmas gali signalizuoti ne tik apie nuovargį, bet ir apie sveikatos problemą, kurią reikia įvertinti rimčiau.

  • Kaprizingasis magnis: su kuo draugauja, o su kuo – ne?

    Kaprizingasis magnis: su kuo draugauja, o su kuo – ne?

    Nors yra gyvybiškai svarbus mineralas, palaikantis nervų, raumenų sveikatą ir imuninę sistemą, vartoti magnį su kai kuriais vaistais ar net kitais papildais gali būti klaida.

    Magnis reaguoja su gana daug vaistų dažnai sumažindamas, bet kartais ir sustiprindamas jų poveikį organizmui bei provokuodamas atitinkamą šalutinį poveikį.

    Šiuosyk aptarsime dešimt galimų situacijų, kai taip gali nutikti. Bet turėkite omenyje, jog tai nebus visas sąrašas, taigi kaskart prieš pradėdami vartoti magnio preparatus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

    Kai kurie antibiotikai

    Vartojant antibiotikus ir magnio preparatus drauge jie gali skrandyje susijungti ir pasunkinti vaistų pasisavinimą – o tai gana pavojinga gydantis bakterines infekcijas. Tokiu atveju tarp antibiotikų ir magnio gėrimo patariama daryti kelių valandų pertrauką.

    Tiesa, reakcija su magniu būdinga ne visiems antibiotikams.

    Su magniu nedraugauja tetraciklinų grupės antibiotikai (doksiciklinas, minociklinas), taip pat fluorokvinolonų grupės antibiotikai (ciprofloksacinas, levofloksacinas). Kad nekiltų problemų, šiuos preparatus reikėtų gerti arba 2 val. prieš vartojant papildus, arba vaistus su magniu, arba 6 val. po to.

    Su magniu nedraugauja mažiausiai trijų grupių antibiotikai.

    Minėti antibiotikai taip pat gali reaguoti ir su kitais mineralais ir net maisto produktais. Būtinai pasitarkite jei ne su šeimos gydytoju, tai su vaistininku, ar drauge vartojant minėtus preparatus tai nekenks organizmui ir kaip paskirstyti vartojimo laiką, kad taip nenutiktų.

    Dar vertėtų prisiminti, kad kai kurie aminoglikozidų grupės antibiotikai, kaip gentomicinas ir tobramicinas, gali paskatinti magnio pasišalinimą su šlapimu. Jeigu juos vartojate, galbūt reikėtų baigus kursą pasitikrinti magnio kiekį organizme.

    Bisfosfonatai

    Tai vaistų grupė, specialiai sukurta kaulams stiprinti, jų masės mažėjimui sulėtinti arba sustabdyti, lūžių rizikai sergantiesiems osteoporoze mažinti (populiariausi – alendronatas, rizedronatas).

    Deja, magnio papildai arba vaistai su magniu galiu trukdyti organizmui normaliai pasisavinti šiuos preparatus ir jų poveikis tampa nebe toks efektyvus.

    Kad to išvengtumėte, magnį gerkite mažiausiai 2 val. prieš arba po bisfosfonatų.

    Vaistai nuo kraujospūdžio

    Preparatai su tokiomis aktyviosiomis medžiagomis, kaip amlodipinas, verapamilis ir diltiazemas, priklauso kalcio kanalų blokatorių klasei priskiriamai vaistų grupei. Plečiantys arterijas vaistai skiriami hipertenzijai (aukštam arteriniam kraujospūdžiui) bei širdies ligoms gydyti.

    Tačiau magnis ir pats gali veikti kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, taigi potencialiai paveikti kraujospūdį.

    Kai kuriais atvejais tai būna į naudą, bet ne visiems žmonėms: kitiems hipertenzikams magnis kartu su vaistais gali per smarkiai numušti kraujospūdį.

    Paprastai pacientams, dar vartojantiems ir magnį, gydytojai pataria atidžiau stebėti kraujospūdį. Arba kitaip sureguliuoja vaistus nuo hipertenzijos ir jų dozes, kad išvengtų panašių krizių.

    Tam tikri vaistai nuo diabeto

    Preparatai, priklausantys sulfonilurėjos darinių grupei, skiriami cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti. Bet jeigu dar prisideda magnis, jis gali padidinti sulfonilurėjos darinių absorbciją ir potencialiai sustiprinti vaistų nuo diabeto poveikį. Pernelyg sumažėjus gliukozės kiekiui kraujyje gresia hipoglikemija.

    Tarp dažniausiai skiriamų sulfonilurėjos darinių grupės vaistų – glimepiridinas, glipizidas, gliburidas.

    Tačiau su insulinu irgi reikėtų būti atsargesniems. Ir jis, ir kiti insulino poveikį imituojantys vaistai (įskaitant anksčiau minėtuosius) gali paveikti magnio pasisavinimą organizme. Insulinas, pavyzdžiui, gali pašalinti magnį iš ląstelių ir sergančiajam diabetu ims jo trūkti.

    O šio elemento deficitas ilgainiui gali pabloginti daugelį diabetikams būdingų sveikatos sutrikimų, tarp jų – širdies problemas.

    Dėl to sergantiesiems cukriniu diabetu taip svarbu palaikyti normalų magnio kiekį organizme, ir tuo labiau vartojant insuliną arba sulfonilurėjos darinių grupės vaistus.

    Digoksinas

    Šis vaistas, naudojamas širdies nepakankamumui gydyti, kartu gali šalinti iš organizmo magnį. Dėl magnio trūkumo gali komplikuotis širdies liga – ypač jeigu prie to dar prisideda ir kalio deficitas.

    Kadangi digoksinas gali paveikti magnio kiekį organizme, gydytojas jį vartojantiems pacientams neretai skiria reguliarius kraujo tyrimus (magnio lygiui stebėti) ir, jei reikia, papildus su magniu – nuo komplikacijų apsisaugoti.

    Diuretikai

    Šlapimą varantieji vaistai naudojami skysčių pertekliui iš organizmo pašalinti. Šitaip jie padeda kontroliuoti kraujospūdį hipertenzikams, širdies nepakankamumą, inkstų veiklos sutrikimus.

    Tačiau kai kurie diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą ir furozemidą, kartu su šlapimu pašalina ir magnį. Vartojant ilgesnį laiką gali išsivystyti magnio trūkumas ir jį neišvengiamai lydintys nemalonūs simptomai: mėšlungis, nuovargis ir net sutrikęs širdies ritmas.

    Diuretikai, kurie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo išsaugant kalį (pavyzdžiui, spironolaktonas), gali sulaikyti ir magnį. Todėl vartojantiesiems bet kokius diuretikus patartina stebėti magnio kiekį ir, jei reikia, pakoreguoti dozes.

    Penicilaminas

    Vaistas Vilsono ligai ir reumatoidiniam artritui bei apsinuodijimui sunkiaisiais metalais gydyti yra jautrus keliems mineralams. Magnis, cinkas, geležis gali sumažinti penicilamino pasisavinimą, taigi vaistas nebus toks veiksmingas, koks turėtų būti, ir tai pasireikš atitinkamais simptomais – stipresniu sąnarių skausmu arba nuovargiu.

    Kad penicilaminas ir magnis nesureaguotų, gydytojas greičiausiai patars vaistus išgerti bent 1 val. anksčiau – arba vėliau – prieš vartojant magnį (ar cinką).

    Jeigu vartojate geležies papildus, pertrauka turėtų būti dvigubai didesnė – 2 val.

    Protonų pompų inhibitoriai

    Protonų pompų inhibitoriams priklauso tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai – pavyzdžiui, ezomeprazolis, lansoprazolis, omeprazolis. Tai viena iš dažniausiai pasaulyje vartojamų vaistų klasių gastroezofaginiam refliuksui, gastritui bei skrandžio ir pepsinėms opoms gydyti.

    Tačiau ilgą laiką geriant jai priklausančius preparatus gali išsivystyti magnio trūkumas.

    Problema tai, kad organizmui skrandžio rūgštis reikalinga maistinėms medžiagoms – taigi ir magniui – tinkamai absorbuoti. O protonų pompų inhibitoriai mažina tos rūgšties išsiskyrimą, todėl per ilgesnį laiką gali sukelti magnio deficitą su visais potencialiais šios būklės simptomais (ne tik mėšlungiu, bet ir, kaip minėta, net aritmija).

    Vaistai skydliaukei

    Levotiroksinui ir natūraliems preparatams hipotireozei (sumažėjusiai skydliaukės hormonų gamybai) gydyti reikalinga rūgštinė aplinka, kad organizmas galėtų juos tinkamai pasisavinti. Bet vaistai ir papildai su magniu gali mažinti skrandžio rūgštingumą, taigi ir menkinti vaistų skydliaukei veiksmingumą.

    Dažniausia išeitis tokioje situacijoje, kai pacientui būtini ir vieni, ir kiti preparatai, – sureguliuoti vartojimo laiką taip, kad juos skirtų kelios valandos.

    Gabapentinas

    Dažnai skiriamas nerviniams skausmams malšinti ir kai kurių tipų traukuliams slopinti.

    Magnis gali trukdyti organizmui pasisavinti šį vaistą kartu menkindamas jo veiksmingumą.

    Siekiant to išvengti paprastai rekomenduojama gabapentiną gerti mažiausiai 2 val. po magnio papildų – arba antacidų (preparatų, neutralizuojančių skrandžio sulčių druskos rūgštį).

    O kaipgi kiti papildai?

    Tarp jų ir magnio taip pat neretai kyla nesutarimų.

    Tarkime, vartojant cinką didelėmis dozėmis jis gali trukdyti organizmui normaliai pasisavinti magnį.

    Panašiai didelės dozės magnio gali sumažinti geležies pasisavinimą.

    Ir nors vartoti magnį su kalcio papildais paprastai yra saugu, jie gali konkuruoti tarpusavyje, kurį organizmas pasisavins geriau. Kad iš abiejų mineralų būtų maksimaliai naudos, reikėtų juos gerti skirtingu paros metu ir subalansuotomis dozėmis (dėl to pasitarkite su gydytoju).