Žyma: ligos

  • Sezoninių ligų kalendorius

    Sezoninių ligų kalendorius

    Kiekvienas metų mėnuo skirtingai veikia mūsų sveikatą.

    Visiems žinoma, kad ruduo ir žiema – patogiausias laikas slogai pasigauti ar užsikrėsti gripu. Tačiau mokslininkai teigia, kad kiekvienas metų mėnuo tam tikru būdu veikia mūsų savijautą ir sveikatą. Ir jei tą žinome, taip pat žinome, kada skirti savo organizmui daugiau dėmesio.

    Lapkritis: plaučių ligos, žvynelinė (psoriazė)

    Gydytojai pastebėjo, kad rudens pabaigoje ir žiemą padažnėja plaučių ligos.

    Lapkritis, švedų mokslininkų nuomone, taip pat kelia grėsmę jaunoms mamoms, nes gali po gimdymo sukelti sunkią depresiją.

    O mokslininkai iš Indijos teigia, kad žiemą 42 procentais padaugėja psoriazės paūmėjimo atvejų – veikiausiai dėl to, kad aplinkoje sumažėja ultravioletinių spindulių.

    Gruodis: bronchitai ir priešlaikinis gimdymas

    Kartais atrodo, kad gruodį visi aplinkui tarsi susitarę pradeda kosėti.

    Medikai to irgi neneigia: paskutinį metų mėnesį bronchų ir plaučių infekcijos tampa populiariausia liga.

    Gruodį atsargesnėms derėtų būti ir besilaukiančioms moterims – ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais. Mat pagal statistiką gruodį pasitaiko daugiausia būsimoms mamoms itin pavojingos preeklampsijos – staigaus kraujospūdžio padidėjimo. Tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

    Sausis: cholesterolio šuolis, dantenų ligos ir padidėjęs mirtingumas

    Blogojo cholesterolio ir trigliceridų – kraujyje esančių riebalų, siejamų su širdies ligomis, – lygis maksimaliai padidėja gruodžio ir sausio mėnesiais.

    Tai patvirtinta JAV Harvardo universitete atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad vasarą cholesterolio mūsų kraujyje iš tiesų būna mažiau.

    Kitais duomenimis, 22 procentams žmonių blogojo cholesterolio lygis žiemą gerokai padidėja. To priežastis nėra visiškai aiški.

    Kai kas mano, kad aukšta oro temperatūra ir didesnis fizinis aktyvumas vasarą padidina plazmos kiekį kraujyje ir taip padeda pašalinti cholesterolį. Tačiau taip pat tikėtina, jog priežastis yra susijusi su mityba: vasarą valgome daugiau vaisių ir daržovių, mažiau riebaus maisto, todėl kraujagyslėse šiek tiek sumažėja cholesterolio.

    Žiemą visi mėgstame sotesnį, riebesnį maistą, padedantį sušilti, o medžiagų apykaita šaltuoju metų laiku lyg tyčia būna lėtesnė, taigi cholesterolio ant kraujagyslių sienelių susikaupia daugiau.

    Sausis – pats pavojingiausias mėnuo. Šiuo metų laiku miršta daugiausia žmonių ir nuo pačių įvairiausių ligų.

    Daug mirčių gydytojai sieja su tuo, kad žiemą nusilpsta organizmo imuninė sistema, sumažėja atsparumas ligoms.

    Dėl tos pačios priežasties greičiausiai kenčia ir dantenos, tad sausį labai daug žmonių pradeda skųstis burnos ertmės bėdomis.

    Vasaris: problemos dėl akių

    Vasario mėnesį reikėtų saugotis tinklainės atsisluoksniavimo – kai itin jautrus vidinio akies obuolio paviršiaus sluoksnis pradeda tolti nuo jį maitinančių kraujagyslių.

    Tai nepaprastai pavojinga, nes, skubiai nepradėjus gydyti, galima netekti regėjimo.

    Gali būti, kad būtent vasario šalčiai daro akių audinius pažeidžiamesnius.

    Kita vertus, šis mėnuo idealiai tinka pradėti kūdikį: šiuo metų laiku spermatozoidų kiekis vyro organizme būna pats didžiausias (pats mažiausias – rugsėjį).

    Kovas: didžiausias pavojus – pūslelinė

    Herpes virusui palankūs kovo ir balandžio mėnesiai, deja, ir rugpjūtis. To priežastis labai paprasta: nusilpęs imunitetas. Tik vasaros pabaigoje pūslelinės proveržius skatina persikaitinimas saulėje, taip pat silpninantis imuninę sistemą.

    Tačiau specialistai mano, jog kovas – idealus laikas operacijoms.

    Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 200 000 sergančiųjų plaučių vėžiu. Jo rezultatai parodė, kad ligoniai, operuoti kovo mėnesį, turėjo didesnę galimybę išgyventi.

    Analogiški rezultatai buvo gauti ir atlikus kitus tyrimus – taip pat ir susijusius su širdies operacijomis.

    Amerikiečiai ekspertai šį reiškinį sieja su sezoniniais pakitimais, darančiais įtaką depresijai ir gyvenimo būdui.

    Balandis: galvos skausmo mėnuo

    Pavasarį didesnė tikimybė, kad sugrįš ilgalaikiai galvos skausmai (dar vienas mėnuo, kai derėtų laukti jų apsilankymo, yra rugsėjis).

    Būtent balandį į ligonines patenka daugiausia pacientų, besiskundžiančių nepakeliamais galvos skausmais. Medikai tai sieja su pagumburiu – smegenų sritimi, valdančia bioritmus ir hormonų svyravimus.

    Gegužė: pilvo skausmai

    Paskutinį pavasario mėnesį kažkodėl daugiausia žmonių turi bėdų dėl žarnyno.

    Medikai jau seniai pastebėjo, kad būtent pavasarį ir vasarą padaugėja viduriavimo, vidurių užkietėjimo ir kitų nemalonių virškinimo sutrikimų atvejų.

    Tokiu metų laiku sergantiesiems opiniu kolitu 27 procentais dažniau pasireiškia žarnyno ligų simptomai. Kodėl? Priežastis gali būti tiek infekcijos, tiek ir sezoniniai imuniteto pakitimai.

    Italijos mokslininkai sezoninius pakitimus kaltina ir dėl sklerozės recidyvo.

    Birželis: sunkiausias mėnuo hipotonikams

    Birželį mūsų kraujospūdis būna pats žemiausias (aukščiausias, prancūzų mokslininkų tvirtinimu, – žiemą). Greičiausiai dėl to kaltas vitaminas D: vasarą jo būna daugiau, o jis pasižymi tuo, kad aktyvina organizme kraujospūdį reguliuojančius hormonus.

    Liepa: apendicito rizika

    Tokią išvadą prieš keletą metų padarė italai mokslininkai, ištyrę 1 300 apendicito atvejų.

    Rugpjūtis: saugokitės, vyrai!

    Šį metų mėnesį paūmėja prostatos ligos. Nors rugpjūtis nėra toks jau blogas.

    Britai specialistai, ištyrę daugiau kaip milijoną sergančiųjų vėžiu, teigia, jog tie, kuriems onkologinė liga diagnozuojama vasarą arba rudenį, gyvena ilgiau. Gali būti, kad didelė vitamino D koncentracija organizme pristabdo piktybinių navikų augimą.

    Rugsėjis: vaikams paūmėja astma

    Per pirmąsias keturias naujųjų mokslo metų savaites visada padaugėja vaikų, patenkančių į ligoninę po astmos priepuolių. Gydytojai teigia, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp mokyklos ir ligos: tokioje aplinkoje ir tokiomis aplinkybėmis vaikai esą būna pažeidžiamesni.

    Spalis: skrandžio problemos, artritas ir… spuogai

    Šiuo metų laiku visada didėja opaligės paūmėjimo grėsmė (ramiausias metų mėnuo turintiesiems opą yra rugpjūtis).

    Specialistai spėja, kad tai susiję su melatoninu – vadinamuoju miego hormonu, kurį aktyvina dienos šviesa. Rudenį dienos yra trumpesnės, ir tai atsiliepia mūsų organizmui.

    Reumatoidinis artritas dažniausiai pasireiškia arba paūmėja nuo spalio iki kovo. Žiemą jo simptomai gali dar labiau sustiprėti.

    Dėl spuogų viskas aišku: vasarą, kai saulėta, vitaminas D rūpinasi mūsų odos sveikata, o rudenį viskas vėl grįžta į senąsias vėžes.

     

  • Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.

    „Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai. Tokiu metu po truputį auga visomis šiomis infekcijomis sergančių asmenų skaičiai, bet labai nežymiai, tikrai panikuoti nereikia“, – Eltai sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
    „Gripo kiekvieną savaitę registruojame iki 20 atvejų, ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tarp 9–10 tūkstančių. COVID-19 atvejų skaičius šiuo metu spėriau auga – jei prieš 3 savaites turėjome apie 200 atvejų per savaitę, dabar turime virš 500 atvejų“, – teigė ji, pridurdama, kad praėjusių metų rudenį koronaviruso atvejų skaičius buvo didesnis.
    „Bet tai dar nėra tie skaičiai, kuriuos turėjome praėjusių metų rudenį“, – pažymi D. Razmuvienė.
    Vis dėlto, anot specialistės, šių infekcijų plitimui įtaką daro šaltasis rudens laikotarpis ir pasikeitusi žmonių veikla, pavyzdžiui, moksleivių sugrįžimas į mokyklas.
    „Rudens šaltasis laikotarpis sąlygoja didesnį tų visų infekcijų augimą. Virusų plitimui turi reikšmės mūsų aplinka ir mūsų elgsena. Kadangi ir mokslo metai prasidėjo ir darbai kontaktiniai, tai žmonių ilgesnis buvimas uždarose patalpose taip pat palengvina virusui plitimą“, – paaiškino D. Razmuvienė.
    SAM: taikomos priemonės priklauso nuo epidemiologinės situacijos
    Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, infekcijų plitimui kontroliuoti skirtų priemonių taikymas priklauso nuo epidemiologinės situacijos. Šiuo metu nesant paskelbtos epidemijos, tačiau didėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, šalies gydymo įstaigos gali savarankiškai pritaikyti tam tikrus ribojimus.
    „Gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
    Spalį Lietuvoje bus galima pasiskiepyti nuo naujos COVID-19 atmainos
    Šiuo metu apsisaugoti nuo vis sparčiau plintančių ligų rekomenduojama skiepijantis. Pasak ministerijos, vakcinų tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje yra.
    „Gripo vakcinos išvežiojamos po asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir bus pristatytos iki rugsėjo mėnesio pabaigos, iki šiol naudotų COVID-19 vakcinų gydymo įstaigos gali užsisakyti ir atsivežti“, – komentuoja SAM.
    Spalio pradžioje bus galima pasiskiepyti naująja, atnaujinta COVID-19 vakcina, skirta penkiose Europos šalyse pastebėtam koronaviruso omikron atmainos subtipui.
    „Skiepijimo atnaujinta vakcina strategija yra aptarta su ekspertais, liko paskutiniai teisiniai ir logistikos žingsniai, kad galėtume pradėti šios vakcinos naudojimą Lietuvoje“, – tikina SAM.
    Ministerija, reaguodama į kylantį nerimą dėl per vėlaus skiepijimo naująja vakcina, teigia, jog rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje pradeda vakcinuoti ir kitos Europos šalys.
    „Mūsų šalis nėra išimtis – ir kitose Europos šalyse skiepijimas gripo ir COVID-19 vakcinomis pradedamas panašiu metu“, – pažymi SAM.
    „Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja rizikos grupių vakcinaciją nuo gripo ir COVID-19 ligos atlikti vieno vizito pas gydytoją metu“, – priduria ministerija.
    Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 17 asmenų. Pakartotinai susirgo 8 žmonės, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
    Nuo pandemijos pradžios bendras koronaviruso buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 324 307. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 1743 žmonės.
    Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje pirmadienio rytą siekia 50,7 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 128 atvejai.

  • Perspėja apie nutukimo „epidemiją“ Europoje

    Perspėja apie nutukimo „epidemiją“ Europoje

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paskelbė, kad „epideminis“ antsvorio ir nutukimo lygis sukelia daugiau kaip 1,2 mln. mirčių per metus visoje Europoje, ir paragino skubiai keisti politiką, kad būtų sustabdyta ši pavojinga tendencija.

    Naujoje PSO ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius nutukimo lygis regione išaugo 138 proc. ir yra siejamas su daugeliu vėžinių ir širdies bei kraujagyslių ligų.

    PSO teigimu, beveik ketvirtadalis suaugusiųjų Europoje yra nutukę, o tai yra daugiau nei bet kuriame kitame regione, išskyrus Ameriką.

    „Antsvorio ir nutukimo rodikliai visame regione pasiekė epidemijos mastą ir auga toliau“, – teigia PSO Europos biuras.

    „Padidėjęs kūno masės indeksas yra pagrindinis neužkrečiamųjų ligų, įskaitant vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas, rizikos veiksnys“, – pranešime cituojamas PSO regiono direktorius Hansas Kluge.
    Nutukimas sukelia bent 13 skirtingų vėžio rūšių ir, tikėtina, lemia mažiausiai 200 tūkst. naujų vėžio atvejų per metus, sakoma ataskaitoje. Taip pat prognozuojama, kad ateinančiais metais šis skaičius dar labiau išaugs.

    Apskaičiuota, kad dėl per didelio svorio ir nutukimo kasmet miršta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, o tai sudaro daugiau kaip 13 proc. visų mirčių regione.

    Pandeminiai kilogramai

    Naujausi turimi išsamūs 2016 metų duomenys rodo, kad Europoje 59 proc. suaugusiųjų ir beveik kas trečias vaikas – 29 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių –turi antsvorio.

    1975 metais antsvorį turėjo 40 proc. suaugusių europiečių. Nuo to laiko nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų išaugo 138 proc., o vien nuo 2006 iki 2016 metų – 21 procentu.

    COVID-19 pandemija taip pat prisidėjo prie liemens apimties didėjimo, ypač dėl to, kad uždarymai skatino „nesveiką mitybą arba nejudrų gyvenimo būdą“, teigiama ataskaitoje. Be to, joje atskleidžiamas ir dar vienas su viršsvoriu susijęs pavojus sveikatai.

    „Žmonės, turintys nutukimą, dažniau susidūrė su sunkiomis COVID-19 ligų spektro pasekmėmis, įskaitant paguldymą į intensyviosios terapijos skyrių ir mirtį“, – sakė H. Kluge.

    Autoriai taip pat pažymėjo, kad nutukimo priežastys „yra daug sudėtingesnės nei vien tik nesveikos mitybos ir fizinio nejudrumo derinys“. Nutukimą, pasak jų, skatina ir aplinkos veiksniai, būdingi „šiuolaikinei itin skaitmenizuotai Europos visuomenei“, įskaitant nesveiko maisto produktų reklamą ir internetinius žaidimus, ypač tarp vaikų.

    PSO paragino keisti politiką, kad būtų užkirstas kelias nutukimui ir skatinama sveika gyvensena, pavyzdžiui, apmokestinti saldžius gėrimus, subsidijuoti sveiką maistą ir riboti nesveiko maisto produktų reklamą vaikams.

    „Tikėtina, kad veiksmingiausiai nutukimo epidemiją visos populiacijos lygmeniu pavyktų sustabdyti tokiomis politikos priemonėmis, kurios būtų nukreiptos į aplinkos ir komercinius veiksnius, lemiančius netinkamą mitybą“, – teigiama pranešime.

    PSO Europos regioną sudaro 53 šalys, įskaitant kelias Vidurio Azijos šalis.

  • Nuotolinio darbo rizikos – kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai

    Nuotolinio darbo rizikos – kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai

    Lietuvos profesinių ligų registro duomenimis, per 2021 m. užregistruotos 273 profesinės ligos – tai beveik 20 proc. mažiau nei 2020 m. (333 ligos).

    Per pastaruosius metus, net du trečdalius (62,3 proc.) profesinių ligų sudarė kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, dar daugiau nei 20 proc. – nervų sistemos ligos. Balandžio 28 d. minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos diena, specialistai ragina atkreipti dėmesį, į populiarėjančio nuotolinio darbo rizikas.

    Nuotolinis darbas turi privalumų, jis suteikia galimybę palaikyti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sutaupyti laiko, kuris skiriamas kelionėms į darbą. Tačiau darbas namuose taip pat turi ir trūkumų. Jis gali paskatinti darbuotojų socialinę izoliaciją ir kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, nugaros skausmą dėl ilgo sėdėjimo ir prastų ergonominių sąlygų.

    „Darbo aplinkoje labiausiai pažeidžiamos kūno vietos yra apatinė nugaros dalis, būtent šios dalies ligų ir traumų kasmet nustatoma daugiau nei 60 proc. Likusieji – kaklo, pečių, rankos ir plaštakos sričiai.

    Dauguma šių sutrikimų atsiranda dėl neergonomiškos darbo vietos. Per pastaruosius keletą metų pastebime, jog darbuotojai vis dažniau skundžiasi apatinių galūnių skausmais – tai rodo statinio darbo krūvio augimą, kuris siejamas su skaitmenizavimu ir pandemija, kuri šį procesą pagreitino“, – teigia Lietuvos ergonomikos asociacijos (LEA) viceprezidentė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) dr. Aušra Stankiuvienė.

    2020 m. COVID-19 pandemijos įkarštyje didelė dalis įmonių persiorientavo į nuotolinį darbą. Tai gerokai padidino raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų riziką darbuotojams, kurie neturėjo galimybės namuose įsirengti ergonomiškos ir specialiai darbui pritaikytos vietos. Pasak dr. A. Stankiuvienės, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai yra daugialypės kilmės ir glaudžiai susiję su ergonominiais, darbo organizavimo, darbo aplinkos ir psichosocialiniais veiksniais, tad siekiant jų išvengti svarbiausia tinkamai nustatyti pavojus ir įvertinti riziką ne tik darbo vietoje, bet ir dirbant namuose.

    Profesinės rizikos vertinimas – įmanomas?

    Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyr. specialistė Nerita Šot sako, kad siekiant sumažinti kaulų-raumenų sistemos sutrikimų riziką, nuotolinis darbas turėtų būti įtrauktas į darbdaviui privalomą atlikti rizikos vertinimą. Kiekvienas dirbantysis, nesvarbu kur yra jo darbo vieta, turi turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, žinoti pagrindinius savo darbo aplinkos rizikos veiksnius ir mokėti juos kontroliuoti.

    „Yra parengta nemažai internetinių pagalbinių priemonių, kontrolinių sąrašų, tad pasitelkiant šias, visiems internetu prieinamas, priemones galima įvertinti kaulų-raumenų sistemos sutrikimų riziką visose darbo vietose. Svarbu darbdaviams ir darbuotojams glaudžiai bendradarbiauti. Kalbėdamiesi apie pavojus darbo aplinkoje, jie ne tik dalinasi savo įžvalgomis, rengia prevencijos planus, bet ir didina informatyvumą, kuris padeda mažinti riziką, o tai matome pastaruosius keletą metų mažėjančioje profesinių ligų statistikoje“, – teigia N. Šot.

    Ergonomikos specialistė dr. A. Stankiuvienė priduria, jog galima išskirti tris pagrindinius fizikinius rizikos veiksnius: tinkamą apšvietimą, triukšmo parametrų ir mikroklimato parametrų reguliavimą.

    Dirbant iš namų, naudojantis technologijomis, vis dažniau pastebimas naujas reiškinys – technostresas. Atsakomybė, už darbuotoją, kuris dirba namuose, tenka darbdaviui. Svarbiausia jo užduotis – apmokyti darbuotoją, kaip teisingai įsirengti darbo vietą ir ergonomiškai dirbti tam, kad būtų išvengta problemų ateityje.

    Dr. A. Stankiuvienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu sparčiai populiarėja sėdimas darbas ant gimnastikos kamuolių ar balansinių kėdžių vietoj įprastų. „Taip dirbant svarbu išlaikyti neutralią laikyseną ties sąnarių jungtimis, ypatingą dėmesį skiriant apatinei kūno daliai, ties klubo sąnariu – didesnė apkrova turėtų būti pėdose ir atraminėse jos dalyse. Sėdėjimas ant kamuolių rekomenduojamas iki dvidešimties minučių, o pajutus įtampą, diskomfortą ar nuovargį reiktų nelaukti skausmo ir jį pakeisti ergonomiška kėde“, – teigia ji.

    Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė N. Šot ragina nepamišti, jog kaulų-raumenų sistemos sutrikimai yra dažniausia visoje Europoje su darbu susijusi sveikatos problema, dėl kurios darbuotojai dažniau ir ilgesnį laiką nedirba, tampa mažiau produktyvūs arba yra priversti išeiti į išankstinę pensiją.

    „Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos ir valdymo priemonės dažnai yra paprastos ir nebrangios, o tai parodyti yra vienas iš pagrindinių Europos saugių darbo vietų kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ tikslų.

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) nuo 2020 m. iki 2022 m. visoje Europoje vykdo saugių darbo vietų kampaniją, kuria siekia informuoti apie su darbu susijusius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus ir jų prevencijos svarbą, skatinti darbdavius, darbuotojus bendromis jėgomis užkirsti kelią kaulų ir raumenų sistemos sutrikimams darbe“, – sako N. Šot.