Žyma: ligoninė

  • Atsisakykite operuotis penktadienį – šią dieną didžiausia mirties rizika

    Atsisakykite operuotis penktadienį – šią dieną didžiausia mirties rizika

    Dauguma pacientų retai susimąsto, kurią savaitės dieną geriausia atlikti operaciją.

    Tačiau naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją – pacientai, operuoti penktadienį, susiduria su didesne komplikacijų ir net mirties rizika nei tie, kuriems operacija atlikta kitomis dienomis.

    Bet kiek iš tikrųjų padidėja nepalankaus baigties tikimybė ir kodėl?

    Mokslininkai pateikė atsakymą, kuris priverčia susimąstyti apie savaitės dienos svarbą tokiose situacijose.

    Kodėl penktadieninės operacijos pavojingesnės?

    Kanadoje atliktas tyrimas, publikuotas „JAMA Network Open“, išanalizavo beveik 430 000 pacientų, kuriems 2007–2019 m. buvo atlikta viena iš 25 dažniausiai pasitaikančių chirurginių operacijų.

    Duomenų analizė parodė, kad pacientams, operuotiems penktadienį, neigiamų pasekmių rizika – įskaitant mirtį per 30 dienų po operacijos, pakartotinę hospitalizaciją ir pooperacines komplikacijas – buvo 5 proc. didesnė.

    Iš pirmo žvilgsnio šis skirtumas atrodo nedidelis, tačiau kiti tyrimai rodo dar grėsmingesnius rezultatus.

    Pavyzdžiui, 2015 m. Nyderlanduose atliktas tyrimas nustatė, kad mirtingumas po penktadieninių operacijų buvo net 20 proc. didesnis.

    Dar platesnis 2018 m. metaanalizės duomenys atskleidė 24 proc. išaugusią riziką.

    Šių duomenų dėsningumas rodo rimtą problemą, ypač turint omenyje, kad kalbama apie žmonių gyvybes ir sveikatą.

    Kodėl penktadieninės operacijos dažniau baigiasi komplikacijomis?

    Vienas pagrindinių veiksnių – vadinamasis „savaitgalio efektas“.

    Savaitgaliais ligoninėse smarkiai sumažėja gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo skaičius. Dėl to pacientai, operuoti penktadienį, lieka su mažesne medicinine priežiūra.

    Jei pirmosiomis valandomis po operacijos kyla komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimas, infekcija ar ūmus skausmas, būtina greita reakcija.

    Tačiau savaitgaliais dėl mažesnio personalo ir ribotos diagnostinės įrangos prieinamumo šios problemos gali būti pastebėtos per vėlai.

    Dar viena svarbi priežastis – chirurgų patirtis.

    Tyrimai rodo, kad penktadieniais operuoja dažniau mažiau patyrę chirurgai, nes aukštesnės kvalifikacijos specialistai jau yra baigę darbo savaitę arba yra neprieinami konsultacijoms.

    Be to, savaitgaliais budintys gydytojai dažnai neturi galimybės pasikonsultuoti su vyresniais kolegomis, nes dauguma jų nedirba.

    Tai sumažina galimybes operatyviai priimti tinkamus sprendimus sudėtingose situacijose.

    Diagnostinių tyrimų prieinamumas savaitgaliais – ribotas

    Dar viena problema – diagnostinių tyrimų apribojimai savaitgaliais.

    Jei darbo dienomis pacientai gali per kelias valandas atlikti būtinus kraujo tyrimus, ultragarsą, magnetinio rezonanso ar kompiuterinę tomografiją, savaitgaliais šie tyrimai arba atliekami ribotai, arba jų tenka laukti gerokai ilgiau.

    Tai gali lemti diagnostikos ir gydymo uždelsimą, o pooperacinių komplikacijų atveju greita reakcija gali būti gyvybiškai svarbi.

    Kaip paciento išrašymo vėlavimas veikia sveikatą?

    Dar vienas aspektas – pacientų išrašymo iš ligoninės tvarka.

    Darbo dienomis gydytojai stengiasi kuo greičiau išrašyti pacientus, kad atlaisvintų lovas naujiems pacientams.

    Savaitgaliais šis procesas sulėtėja dėl mažesnio dirbančio personalo kiekio.

    Dėl to penktadienį operuoti pacientai ligoninėje praleidžia ilgiau, o tai didina infekcijų ir kitų komplikacijų riziką.

    Ligoninėse paplitusios pavojingos infekcijos, įskaitant grybelines ir bakterines, kurios net steriliose sąlygose gali sukelti rimtų pasekmių.

    Kaip sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką?

    Nors visiškai pašalinti rizikos neįmanoma, galima imtis priemonių jai sumažinti.

    Jei įmanoma, operaciją rekomenduojama planuoti savaitės pradžioje – pirmadienį arba antradienį.

    Tai užtikrins, kad pirmosiomis kritinėmis dienomis po operacijos pacientas gaus daugiau medicininės priežiūros.

    Taip pat svarbu iš anksto pasidomėti chirurgo kvalifikacija ir patirtimi.

    Būtina aptarti pooperacinės priežiūros planą ir išsiaiškinti, kokie specialistai bus prieinami, ypač jei operacija vis dėlto numatyta penktadienį.

    Apibendrinant galima teigti, kad penktadieniais atliekamos operacijos iš tiesų kelia didesnę komplikacijų ir net mirties riziką.

    Šis rizikos padidėjimas gali siekti nuo 5 proc. iki 25 proc., o tai pakankamai svarbus rodiklis, į kurį reikėtų atsižvelgti planuojant operacijos datą.

  • Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Respublikinė Panevėžio ligoninė, siekdama gerinti paslaugų kokybę ir taikyti inovatyviausius gydymo būdus, įsigijo naujos kartos aparatą, atveriantį visai kitas krūtų navikų gydymo galimybes.

    Krūtų biopsinis aspiratorius, skirtas krūties auglio vakuuminei biopsijai ir dalinei ar visiškai aspiracijai ultragarsu, – vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
    Šios operacijos atliekamos taikant minimaliai invazinį gydymo metodą, tad pacientės į namus gali keliauti iš karto po operacijos.
    Pirmoji pacientė, kuriai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pritaikytas toks inovatyvus gydymo būdas, jau sveiksta ir džiaugiasi sėkminga operacija.
    Nors paprastai tokios operacijos, kai krūtyje esantis darinys išpjaunamas skalpeliu, užtrunka apie pusvalandį, šįkart, padarydami vos 3 mm pjūvį, medikai užtruko vos dešimt minučių.
    Pasak operaciją atlikusio krūtų onkologo chirurgo, mamologo mokslų daktaro Vaidoto Čėsnos, toks gydymo būdas – daug saugesnis, komfortiškesnis ir paprastesnis. Operaciją galima atlikti taikant tik vietinę nejautrą, bet galima rinktis ir narkozę. Pirmiausia echoskopu gerybinis darinys, kurį norima pašalinti, lokalizuojamas. Tuomet vakuuminės biopsijos aparato adata įvedama į krūtį ir darinys tiesiog ištraukiamas po mažą gabalėlį. Kaip ir privaloma, pašalintas darinys siunčiamas į laboratoriją.
    „Po atviros operacijos pacientai ilgiau jaučia skausmą, daugiau rizikos dėl šalutinių komplikacijų. O po šios operacijos iš karto galima vykti į namus, grįžti prie savo įprastinės veiklos. Be to, žmonės galės džiaugtis estetiškai gražiu vaizdu – po metų plika akimis net nebus matyti, kad buvo atlikta operacija – liks mažas baltas siūlelis“, – teigė unikalią operaciją atlikęs medikas.

    Svarbu nedelsti

    V. Čėsnos tvirtinimu, krūties chirurgijoje, lyginant su pilvo ar krūtinės chirurgija, traumatologija, išties mažai neinvazinio, laparoskopinio gydymo galimybių. Naujuoju aparatu be pjūvio galima pašalinti fibroadenomas – gerybinius krūtų navikus. Statistika negailestinga – vienai iš 10 moterų yra rizika susirgti krūties vėžiu.
    Valstybė kompensuoja krūties vėžio ankstyvąją profilaktinę krūtų tikrinimo programą. Deja, ne visos moterys tokia galimybe pasinaudoja.
    „Pasitaiko ir tokių atvejų, kai moterys, net ir užčiuopusios įtartiną sukietėjimą ar gumbelį krūtyje, bijo kreiptis pagalbos. Bet ne kiekvienas sukietėjimas kelia pavojų – dažnai moterims nustatomos cistos, papilomos. Ne visos jos operuojamos – jeigu nėra kokių nors pokyčių, užtenka stebėti. O jei tyrimai parodo, kad tai gerybinis auglys, dabar jį bus galima pašalinti naujuoju neinvaziniu vakuuminės biopsijos aparatu“, – nelikti abejingoms savo sveikatai paragino V. Čėsna.

    Pasitelkė išmaniąsias technologijas

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Arvydo Skorupsko teigimu, kad Panevėžyje būtų atliekamos tokios unikalios operacijos, ilgai ruoštasi.
    Medikai aprūpinti pačia naujausia įranga, įrengta itin aukšto lygio Patologijos laboratorija, moderni gydymo ir diagnostikos bazė. Į infrastruktūros sukūrimą investuoti keli milijonai eurų, o pats vakuuminės biopsijos aparatas kainavo per 40 tūkst. eurų.
    „Turime du naujos kartos mamografijos aparatus, magnetinio rezonanso aparatą, echoskopą, kuris turi vaizdų suliejimo funkciją, galima ne tik preciziškai pašalinti darinį krūtyje, bet ir ilgą laiką jį stebėti. Džiaugiamės, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje tai darome pirmieji“, – teigė A. Skorupskas.
    Panevėžio gydytojus ir slaugytojus mokė Pietų Korėjos, iš kur ir atkeliavo inovatyvus aparatas, specialistai. Visi mokymai vyko nuotoliniu būdu, pasitelkiant naujausias išmaniąsias technologijas.
    „Pirmosios treniruotės vyko naudojant mėsos gabalą ir agurką. Dirbant su žalios mėsos produktu buvo galima įsitikinti, kad darinys pašalintas idealiai. Šio gydymo būdo inovatyvumą patvirtino ir labai sėkmingai atlikta pirmoji tokia operacija“, – džiaugiasi A. Skorupskas.
    Respublikinėje Panevėžio ligoninėje laukiama pacienčių ne tik iš Panevėžio apskrities. Šios gydymo įstaigos specialistai pasirengę padėti visoms moterims, kurios išgirdo nedžiugią fibroadenomos diagnozę.
    „Mūsų tikslas – priartinti inovatyvias medicinos paslaugas kuo arčiau pacientų. Pacientėms nereikės važiuoti į didžiuosius Lietuvos medicinos centrus, inovatyvų gydymą jos gaus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“, – sako direktorius.