Žyma: laikymas

  • Ko nereikėtų laikyti šiltnamyje: 6 daiktai, kuriems ten ne vieta

    Ko nereikėtų laikyti šiltnamyje: 6 daiktai, kuriems ten ne vieta

    Šiltnamis neretai pamažu virsta sandėliuku. Jame atsiranda sodo įrankių, sėklų, kartoninių dėžių, dažų likučių ir kitų daiktų, kuriems neatsirado vietos garaže ar ūkiniame pastate.

    Tačiau toks patogumas gali brangiai kainuoti.

    Dieną šiltnamyje temperatūra smarkiai pakyla, naktį nukrinta, o palaisčius augalus gerokai padidėja oro drėgmė. Dėl temperatūros svyravimų susidaro kondensatas. Tokios sąlygos tinka augalams, bet ne daugeliui buities, remonto ar sodininkystės reikmenų.

    1. Sergantys ir kenkėjų apnikti augalai

    Nuvytusį ar negaluojantį augalą gali kilti pagunda pernešti į šiltnamį tikintis, kad šiluma padės jam atsigauti. Tačiau kartu su juo galima įnešti amarų, erkučių, baltasparnių, grybinių ligų sukėlėjų ar kitų kenkėjų.

    Šilta ir drėgna šiltnamio aplinka daugeliui ligų bei kenkėjų plisti yra itin palanki. Nuo vieno užkrėsto vazono problema gali greitai persimesti ant pomidorų, agurkų, paprikų ar kitų augalų.

    Įtartinus augalus geriausia laikyti atskirai, o prieš įnešant lauke augusį vazoną kruopščiai apžiūrėti lapų apačią, stiebus ir žemę.

    2. Augalų apsaugos produktai

    Herbicidų, insekticidų, fungicidų ir kitų augalų apsaugos produktų nereikėtų laikyti tarp auginamų daržovių. Vasarą uždarame šiltnamyje temperatūra gali smarkiai pakilti, o kai kurie preparatai nuo karščio praranda savybes arba tampa pavojingesni.

    Tokias priemones būtina laikyti originaliose, sandariai uždarytose pakuotėse, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje, atskirai nuo maisto, pašarų ir vaistų. Patalpa turėtų būti sausa, vėsi, gerai vėdinama ir, pageidautina, rakinama. Visada reikia vadovautis konkretaus produkto etiketėje nurodytomis laikymo sąlygomis – jos gali skirtis.

    3. Sėklos ir paukščių lesalas

    Šiltnamis nėra tinkama vieta ilgai laikyti daržovių, gėlių ar prieskoninių augalų sėklas. Dėl drėgmės jos gali pradėti pelyti, sudygti anksčiau laiko arba prarasti dalį daigumo.

    Sėkloms tinkamiausia sausa ir vėsi vieta. Jas galima sudėti į popierinius paketėlius, o šiuos – į sandarų stiklinį ar plastikinį indą. Ilgesniam laikymui kai kurios sėklos laikomos ir šaldytuve, tik svarbu apsaugoti jas nuo drėgmės.

    Šiltnamyje paliktos sėklos ar paukščių lesalas taip pat vilioja peles ir kitus graužikus. Jeigu šias atsargas tenka trumpam palikti, jos turi būti laikomos tvirtame, sandariai uždaromame inde.

    4. Kartoninės dėžės ir popierius

    Tuščios sodinukų dėžutės, popieriniai maišeliai, laikraščiai ar kartoniniai padėklai šiltnamyje greitai sudrėksta. Kartonas praranda tvirtumą, pradeda irti, gali pasidengti pelėsiu.

    Drėgnos dėžės taip pat tampa patogia slėptuve šliužams, vabzdžiams ir pelėms. Todėl kartoną bei popierių geriau laikyti sausoje pašiūrėje, garaže ar sandėliuke.

    Šiltnamyje verta palikti tik tuos popierinius ar kartoninius daiktus, kuriuos ketinama panaudoti tą pačią dieną.

    5. Dažai ir remonto priemonės

    Po remonto likusios dažų skardinės dažnai nugula garaže, rūsyje ar šiltnamyje. Tačiau pastarasis tam ypač netinka.

    Žiemą nešildomame šiltnamyje dažai gali užšalti, o vasarą pernelyg įkaisti. Dėl temperatūros svyravimų jie gali sutirštėti, susisluoksniuoti, sušokti gumulais ar nebetolygiai dengti paviršių.

    Dažus rekomenduojama laikyti sandariai uždarytus, sausoje patalpoje, apsaugotus nuo šalčio ir didelio karščio. Tikslią leistiną temperatūrą reikia tikrinti ant pakuotės arba gamintojo instrukcijoje.

    Šiltnamyje taip pat nereikėtų palikti tirpiklių, aerozolinių flakonų ir kitų degių remonto priemonių.

    6. Metaliniai ir elektriniai įrankiai

    Keli nuolat naudojami plastikiniai ar nerūdijančiojo plieno įrankiai šiltnamyje didelių problemų nesukels. Tačiau paprastos metalinės žirklės, sekatoriai, pjūkleliai ir kastuvėliai dėl drėgmės ilgainiui pradeda rūdyti.

    Temperatūros ir drėgmės svyravimai kenkia ir medinėms rankenoms – mediena gali brinkti, džiūdama trauktis, skilinėti ar atsilaisvinti nuo metalinės dalies.

    Šiltnamyje jokiu būdu nereikėtų laikyti elektrinių įrankių, akumuliatorių, ilgintuvų ar įkroviklių. Kondensatas gali pažeisti jų kontaktus ir elektroniką, o didelis karštis trumpina akumuliatorių naudojimo laiką.

    Ką šiltnamyje laikyti galima

    Šiltnamyje galima palikti daiktus, kuriems nebaisi drėgmė ir temperatūros svyravimai:

    • tuščius plastikinius vazonus;
    • laistytuvus ir kibirus;
    • augalų atramas bei raiščius;
    • plastikinius ar nerūdijančiojo plieno įrankius;
    • persodinimui nuolat naudojamas priemones.

    Maišus su žemėmis ar substratu reikėtų laikyti uždarytus ir pakeltus nuo grunto, kad į juos nepatektų vandens, šliužų ar graužikų.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: šiltnamis skirtas augalams, o ne daiktams, kuriems reikia sausos ir pastovios aplinkos. Jeigu priemonė bijo drėgmės, šalčio, kaitros ar kenkėjų, jai saugiau surasti kitą vietą.

  • Produktai, kuriems šaldytuve – ne vieta

    Produktai, kuriems šaldytuve – ne vieta

    Šaldytuvas padeda ilgiau išsaugoti daugelį maisto produktų, tačiau žema temperatūra naudinga ne viskam.

    Kai kurie vaisiai, daržovės ir sausi produktai šaltyje neprinoksta, praranda aromatą, pakeičia tekstūrą arba prisigeria pašalinių kvapų.

    Tai nebūtinai reiškia, kad šaldytuve laikytas produktas tampa nesaugus. Dažniausiai nukenčia jo skonis, kvapas, išvaizda ar konsistencija. Todėl svarbu žinoti, ką geriau laikyti virtuvės spintelėje, o ką – šaldytuve.

    Pomidorai

    Neprinokusius ar tik pradėjusius nokti pomidorus geriausia laikyti kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Šaldytuvo temperatūra gali sulėtinti jų nokimą, susilpninti aromatą ir pakeisti minkštimo tekstūrą.

    Kalifornijos universiteto specialistai nurodo, kad pomidorai yra jautrūs šalčiui. Ilgiau laikomi žemesnėje nei maždaug 10 °C temperatūroje jie gali prasčiau nokti, netolygiai nusidažyti, suminkštėti ir prarasti dalį skonio.

    Vis dėlto visiškai prinokusius pomidorus, kurių artimiausiu metu nesuvalgysite, galima trumpam įdėti į šaldytuvą. Prieš valgant verta juos palaikyti kambario temperatūroje – taip skonis ir aromatas bus ryškesni.

    Perpjautus pomidorus būtina laikyti šaldytuve, geriausia uždarame inde.

    Bulvės

    Bulvėms tinkamiausia vėsi, sausa, tamsi ir gerai vėdinama vieta. Jų nereikėtų laikyti šviesoje, nes pažaliavusiuose gumbuose gali padaugėti natūralių nuodingų junginių – glikoalkaloidų.

    Įprastame šaldytuve bulvių krakmolas greičiau virsta cukrumi. Dėl to bulvės gali tapti salstelėjusios, o kepamos aukštoje temperatūroje – greičiau patamsėti. Europos maisto saugos tarnyba pažymi, kad žemesnėje nei 8 °C temperatūroje laikomose bulvėse paprastai padaugėja cukrų, todėl kepant gali susidaryti daugiau akrilamido.

    Todėl kepti ar skrudinti skirtas bulves geriau laikyti ne šaldytuve, o vėsioje, tamsioje vietoje. Bulvių nereikėtų laikyti šalia svogūnų – abi daržovės gali greičiau gesti.

    Svogūnai ir česnakai

    Sveikas, nenuluptas svogūnų ir česnakų galvutes patogiausia laikyti sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje. Uždaruose plastikiniuose maišeliuose susikaupusi drėgmė gali skatinti minkštėjimą ir pelėsio atsiradimą.

    Tačiau šaldytuvas nėra savaime netinkama vieta. Esant tinkamai oro cirkuliacijai ir apsaugai nuo drėgmės, svogūnus bei česnakus jame galima laikyti gana ilgai.

    Perpjautus svogūnus ir nuluptas česnakų skilteles būtina dėti į šaldytuvą. Juos laikykite sandariame inde, kad neišdžiūtų ir jų kvapas nepasklistų po visą šaldytuvą.

    Neprinokę bananai

    Neprinokusių bananų nereikėtų dėti į šaldytuvą. Šaltis sulėtina jų nokimą, o žievė gali greitai pajuoduoti. Pats vaisius nebūtinai būna sugedęs, tačiau gali likti kietesnis ir ne toks saldus.

    Bananus geriau laikyti kambario temperatūroje. Kai jie pasiekia norimą sunokimo lygį, galima įdėti į šaldytuvą, jei norite keliomis dienomis pristabdyti tolesnį nokimą. Žievė patamsės, bet minkštimas dar kurį laiką išliks tinkamas valgyti.

    Avokadai ir mangai

    Kietus, dar neprinokusius avokadus ir mangus taip pat geriau palikti kambario temperatūroje. Šaldytuve jų nokimas labai sulėtėja, todėl vaisiai gali ilgai išlikti kieti ir beskoniai.

    Nokimą galima paspartinti įdėjus vaisių į popierinį maišelį kartu su prinokusiu obuoliu ar bananu. Šie vaisiai išskiria etileną – natūralias dujas, skatinančias nokimą.

    Prinokusius avokadus ir mangus jau galima laikyti šaldytuve. Perpjautą avokadą geriausia sandariai suvynioti arba įdėti į uždarą indą. Šiek tiek citrinų sulčių padės sulėtinti minkštimo rudavimą.

    Ananasai

    Ananasai, kitaip nei bananai ar avokadai, nuskinti beveik nebesaldėja. Palaikius juos ant stalo minkštimas gali suminkštėti ir tapti kvapnesnis, tačiau cukraus jame reikšmingai nepadaugės.

    Visą ananasą galima vieną ar kelias dienas laikyti kambario temperatūroje, jeigu patalpoje nėra labai karšta. Norint išsaugoti ilgiau, geriau dėti į šaldytuvą.

    Supjaustytą ananasą būtina laikyti šaltai, sandariame inde.

    Duona

    Šaldytuvas gali pristabdyti pelėsio atsiradimą, tačiau jame duona greičiau žiedėja. Žemoje temperatūroje keičiasi krakmolo struktūra, todėl minkštimas tampa sausesnis ir kietesnis.

    Kasdien valgomą duoną geriausia laikyti duoninėje, popieriniame ar medžiaginiame maišelyje. Plastikinis maišelis padeda ilgiau išlaikyti minkštumą, tačiau jame, ypač šiltoje virtuvėje, greičiau gali atsirasti pelėsis.

    Jeigu duonos nespėsite suvalgyti per kelias dienas, geriausia ją supjaustyti riekėmis ir užšaldyti. Iš šaldiklio išimtos riekės greitai atšyla arba gali būti iš karto dedamos į skrudintuvą.

    Duona ir kepiniai su greitai gendančiais įdarais – mėsa, varške, grietinėle ar kremais – turi būti laikomi šaldytuve.

    Šokoladas

    Šokoladui geriausia sausa, tamsi vieta, kurioje laikosi maždaug 12–18 °C temperatūra. Įprastas šaldytuvas dažnai būna per drėgnas, be to, šokoladas lengvai sugeria kitų maisto produktų kvapus.

    Iš šaldytuvo išėmus šaltą plytelę, ant jos gali susidaryti kondensatas. Drėgmė ištirpina paviršiuje esantį cukrų, o jai išgaravus lieka balkšvas, grūdėtas sluoksnis. Toks šokoladas paprastai yra saugus valgyti, tačiau jo išvaizda ir tekstūra būna prastesnė.

    Per vasaros karščius šokoladą galima laikyti šaldytuve, tačiau jį reikėtų sandariai supakuoti. Prieš išvyniojant verta leisti jam pamažu sušilti iki kambario temperatūros – taip sumažės kondensato tikimybė.

    Kava ir arbata

    Kavos pupelės, malta kava ir sausi arbatos lapeliai lengvai sugeria drėgmę bei kvapus. Todėl kasdien vartojamos kavos ar arbatos geriau nelaikyti atidarytame inde šaldytuve.

    Joms tinkamiausia tamsi virtuvės spintelė ir sandarus, nepermatomas indas. Kavą verta pirkti mažesniais kiekiais, kad ji būtų sunaudota dar nepraradusi aromato.

    Didesnį kavos pupelių kiekį galima užšaldyti mažomis sandariomis porcijomis. Svarbu pakuotės nuolat neatidarinėti ir negrąžinti atitirpusių pupelių atgal į šaldiklį, nes temperatūros pokyčiai skatina kondensato susidarymą.

    Medus

    Medui šaldytuvas nereikalingas. Žemoje temperatūroje jis greičiau sutirštėja ir kristalizuojasi, todėl jį tampa sunkiau kabinti šaukštu.

    Kristalizacija nereiškia, kad medus sugedo. Tai natūralus procesas, ypač būdingas gliukozės daugiau turinčioms medaus rūšims. Susikristalizavusį medų galima atsargiai pašildyti šilto vandens vonelėje, tačiau jo nereikėtų kaitinti iki aukštos temperatūros.

    Medų geriausia laikyti sandariai uždarytą, sausoje vietoje, kambario temperatūroje.

    O kaip agurkai, paprikos ir baklažanai?

    Internete neretai teigiama, kad agurkų, saldžiųjų paprikų ar baklažanų apskritai negalima laikyti šaldytuve. Toks patarimas pernelyg kategoriškas.

    Šios daržovės iš tiesų gali būti jautrios labai žemai temperatūrai ir po ilgo laikymo prarasti stangrumą, tačiau įprastuose Lietuvos namuose šaldytuvas dažniausiai yra saugesnis pasirinkimas nei šilta virtuvė. Ypač vasarą, kai patalpose temperatūra gali viršyti 25 °C.

    Agurkus, paprikas ir baklažanus geriausia laikyti daržovių stalčiuje, ne prie pat šalčiausios galinės sienelės. Prieš dedant į šaldytuvą jų nereikėtų plauti – likusi drėgmė gali paspartinti gedimą.

    Perpjautus produktus dėkite į šaldytuvą

    Svarbiausia taisyklė – atskirti sveikus ir perpjautus produktus. Nepažeistas vaisius ar daržovė gali būti laikomi kambario temperatūroje, tačiau perpjovus natūralų apsauginį paviršių produktas greičiau džiūsta, genda ir tampa lengviau pažeidžiamas mikroorganizmų.

    Šaldytuve reikėtų laikyti:

    • visus supjaustytus vaisius ir daržoves;
    • perpjautus pomidorus;
    • perpjautus svogūnus ir nuluptus česnakus;
    • prapjautą moliūgą;
    • perpjautą arbūzą ar melioną;
    • kepinius su mėsa, varške, grietinėle ar kitais greitai gendančiais įdarais;
    • parduotuvėje pirktus jau supjaustytus ir supakuotus vaisius bei daržoves.

    JAV Maisto ir vaistų administracija rekomenduoja šaldytuve laikyti visus iš anksto supjaustytus ar supakuotus šviežius vaisius ir daržoves.

    Greitai gendančių produktų kambario temperatūroje nereikėtų palikti ilgiau nei dvi valandas, o esant didesniam nei 32 °C karščiui – ilgiau nei vieną valandą. Šaldytuve turėtų būti ne daugiau kaip 4 °C.

    Vertinkite ne tik produktą, bet ir sąlygas

    Tas pats produktas skirtingomis aplinkybėmis gali būti laikomas nevienodai. Neprinokęs avokadas geriau jausis ant stalo, o prinokęs – šaldytuve. Sveikas pomidoras gali nokti kambario temperatūroje, tačiau perpjautas jau turi būti laikomas šaltai.

    Taip pat svarbi virtuvės temperatūra. Vėsiame sandėliuke svogūnai, česnakai ir bulvės gali išsilaikyti ilgai, o karštame daugiabučio bute vasarą jie pradės gesti gerokai greičiau.

    Todėl prieš dedant produktą į šaldytuvą verta pagalvoti: ar jis dar turi sunokti, ar jau yra perpjautas, ar namuose nėra per karšta ir ką nurodo gamintojas ant pakuotės. Tinkamas laikymas padės ne tik išsaugoti skonį, bet ir sumažinti išmetamo maisto kiekį.

  • Kaip plauti braškes, kad jos ilgiau išliktų šviežios

    Kaip plauti braškes, kad jos ilgiau išliktų šviežios

    Braškės – vienos laukiamiausių vasaros uogų, tačiau kartu ir vienos lepiausių.

    Neretai vos po kelių dienų šaldytuve jos suminkštėja, pradeda leisti sultis ar apsitraukia pelėsiu. Vis dėlto yra paprastas būdas, galintis padėti braškėms išlikti šviežioms ilgiau.

    Užsienio maisto ekspertai pataria prieš laikant braškes trumpai nuplauti acto ir vandens tirpalu. Teigiama, kad toks vadinamasis acto „dušas“ arba „vonia“ padeda sumažinti ant uogų esančių bakterijų ir pelėsio sporų kiekį, dėl kurių braškės greičiau genda.

    OBOZ.UA aprašytame patarime siūloma maišyti vieną dalį įprasto maistinio acto su trimis dalimis vandens ir braškes palaikyti šiame tirpale apie 10 minučių.

    Po tokio mirkymo braškes būtina kruopščiai perplauti šaltu tekančiu vandeniu, kad neliktų acto skonio ir kvapo.

    Ne mažiau svarbus kitas žingsnis – uogas gerai nusausinti.

    Likusi drėgmė gali kaip tik pagreitinti gedimą, todėl braškes reikėtų paskleisti ant popierinių rankšluosčių arba labai švelniai nusausinti.

    Tuomet uogas galima sudėti į švarų indą, išklotą popieriniu rankšluosčiu.

    Dangtelio geriau neuždaryti visiškai sandariai – nedidelis oro tarpas padės išvengti drėgmės kaupimosi. Indą reikia laikyti šaldytuve.

    Svarbu ir tai, kad braškių nereikėtų skabyti prieš laikymą. Žalios viršūnėlės padeda uogoms ilgiau išlaikyti formą ir sumažina sulčių išsiskyrimą. Kotelius geriausia pašalinti tik prieš valgant ar ruošiant desertus.

    Vis dėlto šį patarimą reikėtų vertinti realistiškai.

    Jei braškės jau buvo pernokę, sutraiškytos ar pradėjusios gesti, joks plovimo būdas jų neišgelbės.

    Prieš laikant verta atrinkti ir išmesti apipelijusias ar stipriai pažeistas uogas, nes viena gendanti braškė gali greitai sugadinti visą indą.

    Kaip braškes laikyti saugiau

    Parsinešę braškių iš turgaus ar parduotuvės, pirmiausia jas perrinkite. Pašalinkite sutraiškytas, pajuodusias ar apipelijusias uogas. Sveikas braškes laikykite šaldytuve, geriausia negiliame inde, išklotame popieriniu rankšluosčiu. Jei uogų neplanuojate valgyti tą pačią dieną, jų geriau nelaikyti sandariame maišelyje ar dėžutėje, kur greitai kaupiasi drėgmė.

    Plovimo būdą galima rinktis pagal situaciją. Jei braškes valgysite iš karto, dažniausiai pakanka jas nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu ir nusausinti. Jei norite pabandyti prailginti laikymo laiką, galima naudoti acto tirpalą – viena dalis acto ir trys dalys vandens, po to būtinai perplaunant švariu vandeniu.

    Sodos tirpalas taip pat kartais naudojamas pesticidų likučiams mažinti, tačiau braškės yra labai gležnos, todėl jų nereikėtų ilgai mirkyti ar trinti.

    EWG apžvalgoje nurodoma, kad vaisių ir daržovių plovimas gali sumažinti pesticidų likučius, o kai kuriais atvejais efektyvesni gali būti sodos arba acto tirpalai, tačiau jie nėra stebuklinga priemonė ir nepakeičia tinkamo laikymo.

    Lietuvoje braškių sezonu ypač svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip uogos parduodamos.

    Jei jos ilgai stovėjo saulėje ar karštyje, namuose ges greičiau.

    Todėl geriausia rinktis sausas, tvirtas, nepažeistas uogas, o parsinešus kuo greičiau dėti į šaldytuvą.

  • Prieskoniai: amžini? Ne visai

    Prieskoniai: amžini? Ne visai

    Atrodytų, kas gali nutikti įvairius skonius ir aromatus skleidžiantiems sausiems lapeliams, sėkloms ar žievei?

    Jie metų metus stovi virtuvėje ir nekelia įtarimo.

    Tačiau kiekvienas prieskonis turi savo galiojimo laiką, o bėgant laikui jis praranda tai, už ką jį vertiname.

    Geroji žinia – dauguma prieskonių, tinkamai laikomų, nepelija.

    Blogoji – jie pamažu netenka skonio ir aromato.

    Kodėl taip nutinka ir kaip prailginti jų gyvavimą?

    Ar prieskoniai genda ir ar jie gali supelyti laikymo metu

    Džiovinti prieskoniai nėra tinkama terpė pelėsiui daugintis: juose itin mažai drėgmės, o grybeliai be jos beveik neauga.

    Todėl penkerių metų senumo kario indelis beveik neabejotinai nepasidengs žalsvu apnašu.

    Tačiau galimas kitas scenarijus: laikui bėgant prieskoniai „išsikvepia“.

    Įdomus faktas: sveiki, nemalti prieskoniai (gvazdikėliai, pipirai žirneliais, kalendros sėklos) gali išlaikyti aromatą 4–5 metus, o malti paprastai tarnauja tik 1–2 metus.

    Eteriniai aliejai garuoja, aromatas blėsta, o skonis tampa „plokščias“.

    Maltuose prieskoniuose šis procesas vyksta ypač greitai, nes jų struktūra yra atvira orui, tad vertingosios medžiagos išsisklaido pirmosios.

    Retas, bet galimas atvejis – vabzdžių atsiradimas.

    Jei indelis buvo prastai uždarytas, į vidų gali patekti įvairūs vabalėliai.

    Tokiu atveju prieskonį reikia nedelsiant išmesti.

    Kaip atpažinti, kad prieskoniai pasenę ir neteko aromato

    Atkreipkite dėmesį į tris požymius:

    • spalvą: prieskoniai išblyškę, atrodo „dulkėti“;
    • kvapą: aromatas beveik išnykęs arba atsiradęs tvankus, pelėsinis atspalvis;
    • struktūrą: matyti gumulėlių, drėgmės ar vabzdžių pėdsakų.

    Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių — prieskonių indelį geriau išmesti.

    Tinkamas prieskonių laikymas: kaip prailginti jų galiojimą

    Kad prieskoniai ilgiau išliktų ryškūs:

    • laikykite juos sandariuose, hermetiškuose induose;
    • laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje;
    • nenaudokite drėgnų šaukštelių;
    • pirkite prieskonius nedideliais kiekiais.

    Kuo mažiau oro, šviesos, drėgmės ir šilumos veikia prieskonį, tuo lėčiau jis sensta.

    Paprasta taisyklė: jei atidarėte indelį — geriausia jį sunaudoti per metus.

    Visiškai išsikvėpę prieskoniai nėra pavojingi, tačiau naudos iš jų — minimaliai.

    Tai tarsi virti arbatą iš senų lapų: gėrimas bus, bet be „vau“ efekto.

     

  • Ar galima valgyti šokoladą, ant kurio atsirado baltų apnašų?

    Ar galima valgyti šokoladą, ant kurio atsirado baltų apnašų?

    Visi mėgstame šokoladą ir esame įpratę jį kaupti savo spintelėse ar stalčiuose.

    Kiekvienas esame susidūrę su nemalonia situacija: pasiėmę ilgą laiką „taupytą“ šokolado plytelę pastebime, kad ji padengta tarsi baltomis apnašomis.

    Tai gali atsitikti su bet kokiu šokoladu – juodu, pienišku ar net baltu.

    Ar tokį šokoladą dar galima valgyti?

    Kai kurie žmonės mano, jog tai pelėsis, todėl nedvejodami išmeta skanėstą. Kiti, prieš priimdami sprendimą, ieško informacijos internete. Jei jūs esate tarp jų, puiku!

    Paaiškinsime, ar galima valgyti pabalusį šokoladą ir kodėl atsiranda apnašos.

    Kodėl šokoladas pabąla?

    Baltų apnašų susidarymas ant šokolado vadinamas „šokolado žydėjimu“.

    Pirmiausia reikia nuraminti visus šokolado mėgėjus – tai nėra pelėsis. Apnašos atsiranda dėl pokyčių šokolado ingredientų struktūroje. Yra dvi pagrindinės apnašų rūšys: riebalų žydėjimas ir cukraus kristalizacija.

    • Riebalų žydėjimas yra dažniausia apnašų rūšis. Jis susidaro, kai sutrinka kakavos sviesto kristalinė struktūra, pavyzdžiui, dėl netinkamo laikymo arba staigių temperatūros svyravimų. Jei šokoladas šiek tiek ištirpsta, o po to vėl sukietėja, riebalai gali atsiskirti nuo kitų sudedamųjų dalių ir iškilti į paviršių, sudarydami baltas ar pilkšvas dėmeles. Nors tai gali atrodyti nepatraukliai, tačiau tai nėra pelėsis, todėl nerimauti neverta.
    • Cukraus kristalizacija atsiranda rečiau ir yra susijusi su drėgme. Kai šokolado paviršiuje atsiranda kondensatas, cukrus ištirpsta, o išgaravus drėgmei, susiformuoja kristalai. Šie kristalai irgi atrodo kaip baltos apnašos, nors jų kilmė yra visai kitokia nei riebalų apnašų.

    Abu šie apnašų tipai gali atrodyti panašiai ir pasirodyti ant bet kokio šokolado – pieniško, juodo ar balto. Tačiau šokoladas su įdarais, kuriuose gausu riebalų, pavyzdžiui, riešutų, yra ypač linkęs į riebalų žydėjimą.

    Ar galima valgyti pabaltusį šokoladą?

    Baltos apnašos ant šokolado nėra pelėsis ar kenksmingos medžiagos. Priešingai – jų atsiradimas rodo, kad šokoladas pagamintas iš natūralių ingredientų. Todėl šokoladą su baltomis apnašomis galima saugiai valgyti.

    Vis dėlto reikėtų žinoti, kad pabalęs šokoladas gali šiek tiek pakeisti skonį ir tekstūrą.

    Šokolado tekstūra yra svarbi skonio dalis, todėl baltos apnašos gali jį padaryti mažiau glotnų, o aromatą – ne tokį intensyvų.

    Kaip tinkamai laikyti šokoladą?

    Kad ant šokolado neatsirastų baltų apnašų, svarbu laikytis tinkamų laikymo sąlygų:

    • Temperatūra. Geriausia šokoladą laikyti nuo 17 iki 20 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Reikėtų vengti staigių temperatūros svyravimų, nes jie skatina riebalų žydėjimą.
    • Drėgmė. Šokoladą laikykite sausoje vietoje, kad išvengtumėte cukraus kristalizacijos. Sandarus indas padės apsaugoti šokoladą nuo drėgmės ir pašalinių kvapų.

    Ar reikia šokoladą laikyti šaldytuve?

    Daugelis mano, kad šokoladą reikia laikyti šaldytuve, kad jis neištirptų. Tačiau ekspertai teigia, jog šaldytuvas nėra tinkamiausia vieta šokoladui laikyti. Žema temperatūra ir didelė drėgmė gali paskatinti cukraus plėvelės susidarymą, sugadindama šokolado išvaizdą ir tekstūrą.

    O ką daryti karštą vasaros dieną? Tokiu atveju geriausia šokoladą laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, pavyzdžiui, spintelėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Jei nėra kitos išeities, paprasčiausia sprendimas – suvalgyti šokoladą, kol jis dar nepabaltavo.