Žyma: kriauklė

  • Ką daryti, jei užsikimšo kriauklė

    Ką daryti, jei užsikimšo kriauklė

    Vanduo kriauklėje pradėjo nutekėti vis lėčiau, pasigirdo burbuliavimas, o galiausiai jis visai nustojo bėgti? Tai viena dažniausių buitinių problemų, kuri nebūtinai reiškia, kad iškart teks kviesti santechniką.

    Dažniausiai virtuvės kriauklę užkemša riebalai, maisto likučiai ir kavos tirščiai, o vonios kambaryje – plaukai, muilo nuosėdos ir kosmetikos priemonės. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė, kad problemą pavyks išspręsti paprastai.

    Pirmiausia pašalinkite stovintį vandenį

    Jeigu kriauklėje prisikaupė vandens, dalį jo išsemkite puodeliu ar nedideliu indu. Likusį vandenį galima sugerti kempine arba šluoste.

    Tai svarbu ne tik dėl patogumo. Kai kriauklė pilna, sunkiau naudoti pompą, valyti sifoną ar pilti saugias valymo priemones.

    Prieš pradėdami darbus pasitieskite seną rankšluostį ir pasiruoškite kibirą. Valant sifoną iš jo beveik visada išteka nešvaraus vandens.

    Patikrinkite matomas šiukšles

    Kartais kamštis susidaro visai prie pat nutekėjimo angos. Išimkite sietelį, kamštį ar kitą nuimamą detalę ir patikrinkite, ar aplink ją nėra susikaupusių plaukų, riebalų ar maisto likučių.

    Vonios kriauklėje plaukų gumulą dažnai galima ištraukti plastikiniu vamzdžių valymo kabliuku. Tokie nebrangūs lankstūs įrankiai parduodami buities ir statybinių prekių parduotuvėse.

    Nekiškite giliai į vamzdį peilio, atsuktuvo ar metalinės vielos. Galite pažeisti plastikines dalis arba dar giliau nustumti kamštį.

    Išbandykite karštą vandenį

    Jeigu įtariate, kad virtuvės kriauklę užkimšo riebalai, kartais padeda karštas vanduo.

    Pirmiausia į nutekėjimo angą įpilkite šiek tiek indų ploviklio, palaukite kelias minutes, o tada lėtai pilkite labai karštą vandenį. Indų ploviklis padeda suskaidyti riebalus, o šiluma juos suminkština.

    Su verdančiu vandeniu elkitės atsargiai. Jeigu vamzdžiai seni, plastikiniai ar nežinote jų būklės, geriau naudoti karštą, bet ne ką tik užvirusį vandenį. Labai aukšta temperatūra gali pakenkti kai kurioms plastikinėms jungtims.

    Šis būdas paprastai nepadės, jeigu kamštį sudaro plaukai ar kietos maisto atliekos.

    Naudokite pompą

    Paprasta guminė pompa dažnai yra veiksmingiausia pirmoji priemonė.

    Į kriauklę prileiskite tiek vandens, kad jis apsemtų guminę pompos dalį. Sandariai prispauskite pompą prie nutekėjimo angos ir kelis kartus energingai paspauskite aukštyn bei žemyn.

    Jeigu kriauklė turi perpildymo angą, ją užkimškite drėgna šluoste. Taip susidarys didesnis slėgis.

    Dviguboje virtuvės kriauklėje būtina užkimšti antrąją angą. Antraip oras judės per ją, o pompa nesukurs reikiamo spaudimo.

    Po keliolikos paspaudimų staigiai patraukite pompą. Jeigu vanduo pradėjo tekėti, praplaukite vamzdį karštu vandeniu.

    Išvalykite sifoną

    Jeigu pompa nepadėjo, dažnai kaltas po kriaukle esantis sifonas – lenkta vamzdžio dalis, kurioje kaupiasi vanduo ir nešvarumai.

    Po sifonu pastatykite kibirą. Rankomis arba tinkamomis replėmis atsargiai atsukite jungtis. Išimkite sifoną ir išvalykite jo vidų nuo riebalų, maisto likučių, plaukų bei kitų nešvarumų.

    Prieš surinkdami patikrinkite gumines tarpines. Jos turi būti švarios, neįtrūkusios ir taisyklingai įdėtos. Priešingu atveju sifonas po surinkimo gali pradėti varvėti.

    Jungčių neveržkite per stipriai, ypač jei jos plastikinės. Per didelė jėga gali suskaldyti veržlę ar deformuoti tarpinę.

    Surinkę sifoną paleiskite vandenį ir kelias minutes stebėkite, ar niekur nelaša.

    Kada padeda soda ir actas

    Sodos ir acto mišinys dažnai siūlomas kaip universali priemonė, tačiau jo galimybės ribotos. Jis gali padėti pašalinti kvapus ir šiek tiek atlaisvinti lengvas organines nuosėdas, tačiau rimto riebalų ar plaukų kamščio dažniausiai neištirpdys.

    Į sausą nutekėjimo angą suberkite kelis šaukštus geriamosios sodos, tada įpilkite maždaug pusę stiklinės acto. Uždenkite angą ir palaukite 15–30 minučių. Galiausiai praplaukite karštu vandeniu.

    Šio metodo nenaudokite, jeigu prieš tai į vamzdį pylėte cheminį valiklį. Skirtingų medžiagų maišymas gali sukelti pavojingą reakciją.

    Su cheminiais valikliais – atsargiai

    Vamzdžių valikliai gali ištirpdyti riebalus, plaukus ir organines nuosėdas, tačiau juos reikia naudoti tiksliai pagal gamintojo instrukciją.

    Mūvėkite pirštines, saugokite akis ir gerai vėdinkite patalpą. Nepilkite didesnio kiekio tikėdamiesi stipresnio poveikio. Tai gali pažeisti vamzdžius, tarpines ar emaliuotus paviršius.

    Niekada nemaišykite kelių skirtingų valiklių. Ypač pavojinga rūgštines priemones maišyti su chloro turinčiais produktais – gali išsiskirti nuodingos dujos.

    Jeigu cheminė priemonė nepadėjo, prieš ardydami sifoną elkitės itin atsargiai. Vamzdyje gali būti likę ėsdinančio skysčio.

    Kai kamštis yra giliau

    Jeigu sifonas švarus, o vanduo vis tiek nenuteka, užsikimšimas gali būti giliau vamzdyne. Tokiu atveju gali padėti santechninis trosas.

    Trosas atsargiai stumiamas į vamzdį ir sukamas tol, kol pasiekiamas kamštis. Jį galima suardyti arba ištraukti.

    Nenaudokite jėgos, jeigu trosas stringa. Senus arba netinkamai sujungtus plastikinius vamzdžius galima pažeisti. Daugiabučiuose namuose neatsargiai stumiant kamštį jis kartais nukeliauja giliau į bendrą vamzdyną ir problema tik padidėja.

    Kada jau reikia santechniko

    Specialistą vertėtų kviesti, jeigu vanduo nenuteka keliose vietose vienu metu, pavyzdžiui, kriauklėje, vonioje ir duše. Tai gali rodyti bendro nuotekų vamzdžio užsikimšimą.

    Pagalbos taip pat reikia, jei:

    • iš nutekėjimo angų kyla nešvarus vanduo;
    • girdėti nuolatinis stiprus burbuliavimas;
    • atsirado nuotekų kvapas;
    • po kriaukle pradėjo leisti vamzdžiai;
    • užsikimšimas nuolat kartojasi;
    • panaudojus cheminį valiklį vanduo vis tiek nenuteka.

    Daugiabutyje verta pasiteirauti kaimynų, ar panaši problema neatsirado ir jų butuose. Jeigu taip, gali būti užsikimšęs bendras namo stovas, todėl reikėtų kreiptis į namo administratorių arba avarinę tarnybą.

    Kaip išvengti naujo užsikimšimo

    Didžiausią naudą duoda keli paprasti kasdieniai įpročiai.

    Į virtuvės kriauklę nepilkite aliejaus ir kepimo riebalų. Atvėsę jie prilimpa prie vamzdžių sienelių ir palaipsniui suformuoja kietą sluoksnį. Riebalus geriau supilti į uždaromą indą ir išmesti su buitinėmis atliekomis.

    Naudokite nutekėjimo sietelį. Jis sulaikys maisto gabalėlius, plaukus ir kitus nešvarumus.

    Kavos tirščių taip pat nepilkite į kriauklę. Susimaišę su riebalais jie tampa tankia mase, kuri sunkiai pasišalina.

    Kartą per savaitę virtuvės nutekėjimą galima praplauti karštu vandeniu su trupučiu indų ploviklio. Vonios kriauklėje reguliariai išvalykite aplink kamštį susikaupusius plaukus.

    Užsikimšusi kriauklė dažniausiai nėra didelė nelaimė, jei problema sprendžiama iškart. Pradėkite nuo paprasčiausių ir saugiausių priemonių – išvalykite angą, panaudokite pompą ir patikrinkite sifoną. Cheminius valiklius palikite vėlesniam etapui, o jeigu vanduo kyla keliose vietose arba problema kartojasi, nerizikuokite ir kreipkitės į specialistą.

  • Kodėl iš kriauklės sklinda kanalizacijos kvapas ir kaip jo atsikratyti

    Kodėl iš kriauklės sklinda kanalizacijos kvapas ir kaip jo atsikratyti

    Atidarote vonios ar virtuvės duris ir pajuntate nemalonų kanalizacijos, puvėsių ar sugedusių kiaušinių kvapą?

    Pirmoji mintis dažnai būna, kad užsikimšo vamzdžiai.

    Tačiau ne visada problema tokia rimta.

    Dažniausia priežastis – po kriaukle esančiame sifone nebeliko vandens arba jame susikaupė riebalų, muilo, plaukų ir maisto likučių.

    Daugeliu atvejų kvapą galima pašalinti patiems, nenaudojant agresyvių vamzdžių valiklių.

    Svarbiausia pirmiausia suprasti, iš kur kvapas sklinda.

    Kam reikalingas sifonas?

    Po kriaukle, praustuvu ar dušu įrengtas išlenktas vamzdis vadinamas sifonu. Jo apačioje visada turėtų likti nedidelis vandens kiekis.

    Šis vanduo sudaro vadinamąją hidraulinę užtvarą – nematomą barjerą tarp patalpos ir kanalizacijos sistemos.

    Jis neleidžia kanalizacijos dujoms kilti vamzdžiais į virtuvę ar vonią.

    Jei sifonas išdžiūsta, vandens barjeras išnyksta ir kvapas gali laisvai patekti į patalpą.

    Tai viena dažniausių nemalonaus kvapo iš retai naudojamų kriauklių, dušų ar grindų trapų priežasčių.

    Kada sifonas išdžiūsta?

    Dažniausiai taip nutinka, kai santechnikos įrenginys ilgai nenaudojamas. Pavyzdžiui:

    • sodo namelyje ar vasarnamyje;
    • svečių vonios kambaryje;
    • rūsyje įrengtame praustuve;
    • ilgai negyvenamame bute;
    • grindų trapo sistemoje;
    • išvykus ilgesnių atostogų.

    Vanduo iš sifono pamažu išgaruoja. Kartais tam pakanka kelių savaičių, ypač jei patalpoje šilta ir sausa.

    Pirmoji pagalba labai paprasta – paleiskite vandenį ir leiskite jam tekėti maždaug pusę minutės.

    Jei kvapas po kurio laiko išnyksta, greičiausiai problema buvo būtent išdžiūvusi vandens užtvara.

    Retai naudojamus grindų trapus taip pat verta periodiškai papildyti vandeniu.

    Kvapą gali skleisti ne kanalizacija, o nešvarumai

    Jei kriauklė naudojama kasdien, sifonas greičiausiai nėra išdžiūvęs.

    Tuomet nemalonų kvapą gali skleisti pačiame vamzdyje susikaupę nešvarumai.

    Virtuvės nuotėkyje dažnai kaupiasi:

    • riebalai;
    • maisto likučiai;
    • kavos tirščiai;
    • padažų ir aliejaus likučiai;
    • ploviklio apnašos.

    Vonios kriauklėje ir duše susidaro kitoks sluoksnis:

    • plaukai;
    • muilo likučiai;
    • odos riebalai;
    • kosmetikos priemonės;
    • dantų pastos apnašos.

    Visa tai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir sudaro slidų biologinį sluoksnį.

    Jame dauginasi bakterijos, o jų skaidomos organinės medžiagos pradeda skleisti rūgštoką, pelėsį ar puvėsius primenantį kvapą.

    Pirmiausia pašalinkite matomus nešvarumus

    Prieš pilant bet kokias priemones verta išimti kriauklės kamštį ar sietelį ir gerai jį išplauti.

    Jo apačioje dažnai susikaupia daugiau nešvarumų, nei matyti iš viršaus.

    Vonios kriauklėse ypač svarbu pašalinti aplink kamščio mechanizmą apsivijusius plaukus.

    Tam galima naudoti:

    • seną dantų šepetėlį;
    • siaurą butelių šepetį;
    • plastikinę vamzdžių valymo juostelę;
    • ilgesnį pincetą;
    • vienkartines pirštines.

    Jei nuotėkis uždengtas sieteliu, jį verta valyti reguliariai – nelaukiant, kol pradės sklisti kvapas.

    Padeda karštas vanduo ir indų ploviklis

    Virtuvės kriauklėje kvapą dažnai sukelia riebalų sluoksnis.

    Tokiu atveju galima į nuotėkį įpilti šiek tiek indų ploviklio ir lėtai nuplauti jį karštu vandeniu.

    Vanduo turėtų būti karštas, tačiau nebūtinai verdantis.

    Labai karštas vanduo gali būti netinkamas kai kuriems plastikiniams vamzdžiams, senoms jungtims ar jautriems paviršiams.

    Indų ploviklis padeda atlaisvinti riebalus, o vandens srovė – nustumti suminkštėjusias apnašas toliau į kanalizaciją.

    Šis būdas tinka lengviems nešvarumams, bet neišspręs rimto užsikimšimo.

    Ar verta naudoti sodą ir actą?

    Soda ir actas dažnai pristatomi kaip universali vamzdžių valymo priemonė.

    Supylus juos kartu prasideda putojanti reakcija, kuri gali pajudinti dalį paviršinių nešvarumų ir sumažinti kvapą.

    Tačiau svarbu nepersistengti vertinant šio mišinio galimybes.

    Soda ir actas daugiausia neutralizuoja vienas kitą, todėl stiprių riebalų, plaukų ar kietų kamščių jie paprastai neištirpdo.

    Putojimas atrodo įspūdingai, bet nebūtinai reiškia, kad vamzdis išvalytas.

    Jei norite išbandyti šį metodą lengvam kvapui šalinti:

    1. į sausą nuotėkį įberkite kelis šaukštus sodos;
    2. įpilkite nedidelį kiekį acto;
    3. palaukite 10–15 minučių;
    4. nuplaukite gausiu šilto vandens kiekiu.

    Šio būdo nereikėtų taikyti iš karto po stipraus cheminio vamzdžių valiklio. Skirtingų priemonių maišymas gali sukelti pavojingą cheminę reakciją.

    Veiksmingesnis būdas – išvalyti patį sifoną

    Jei kvapas greitai grįžta, po kriaukle esantį sifoną gali tekti išardyti ir išplauti.

    Prieš pradėdami:

    • užsimaukite pirštines;
    • po sifonu pastatykite kibirą ar dubenį;
    • pasiruoškite šluosčių;
    • nufotografuokite jungtis, kad vėliau būtų lengviau surinkti.

    Atsargiai atsukus apatinę sifono dalį, iš jos išbėgs vanduo ir susikaupę nešvarumai.

    Sifoną galima išplauti šiltu vandeniu su indų plovikliu ir nušveisti ilgu šepetėliu.

    Surinkus būtina patikrinti, ar tarpinės įstatytos taisyklingai ir jungtys nepraleidžia vandens.

    Jei nesate tikri, kaip tai padaryti, geriau kreiptis į santechniką – ypač jei vamzdžiai seni, metaliniai ar sunkiai prieinami.

    Kvapas gali sklisti iš perpildymo angos

    Daugelis praustuvų turi nedidelę perpildymo angą.

    Ji apsaugo nuo vandens išsiliejimo per kraštus, tačiau jos viduje taip pat kaupiasi muilas, riebalai ir bakterijos.

    Jei išvalius nuotėkį kvapas išlieka, verta patikrinti ir šią angą.

    Ją galima atsargiai praplauti šiltu vandeniu su trupučiu indų ploviklio, naudojant siaurą šepetėlį. Nepilkite didelio vandens kiekio staiga – pirmiausia įsitikinkite, kad perpildymo kanalas nėra visiškai užsikimšęs.

    Kada problema rimtesnė?

    Jei kvapas sklinda ne tik iš vienos kriauklės, bet ir iš kelių nuotėkių, priežastis gali būti ne nešvarus sifonas.

    Galimos rimtesnės problemos:

    • nesandari sifono ar vamzdžio jungtis;
    • įtrūkęs kanalizacijos vamzdis;
    • pažeista tarpinė;
    • netinkamai sumontuotas sifonas;
    • užsikimšusi kanalizacijos ventiliacija;
    • bendro namo stovo problema;
    • dalinis kanalizacijos užsikimšimas;
    • išsiurbiama sifono vandens užtvara.

    Daugiabučiuose, ypač senesnės statybos namuose, kvapas kartais sustiprėja kaimynams nuleidžiant daug vandens.

    Tai gali reikšti, kad kanalizacijos stove susidaro netinkamas slėgis arba blogai veikia ventiliacija.

    Tokiu atveju verta kreiptis ne tik į santechniką, bet ir į namo administratorių ar bendrijos pirmininką.

    Ką reiškia gurguliavimas?

    Jei išleidžiant vandenį kriauklė gurguliuoja, o po to pasirodo kanalizacijos kvapas, tai gali rodyti oro patekimo ar ventiliacijos problemą.

    Dėl slėgio svyravimų vanduo iš sifono gali būti dalinai išsiurbiamas.

    Tuomet vandens užtvara tampa per maža, kad sulaikytų dujas.

    Gurguliavimas taip pat gali būti ankstyvas dalinio vamzdžio užsikimšimo požymis.

    Jei vanduo kartu nuteka lėčiau nei įprastai, problemos geriau neatidėlioti.

    Ar kanalizacijos kvapas pavojingas?

    Silpnas ir trumpalaikis kvapas dažniausiai reiškia nedidelę buitinę problemą.

    Vis dėlto kanalizacijos dujose gali būti vandenilio sulfido, metano ir kitų junginių.

    Esant didesnei koncentracijai, tokios dujos gali dirginti akis, nosį ir gerklę, sukelti galvos skausmą, pykinimą ar kvėpavimo sunkumų.

    Todėl nuolatinio stipraus kanalizacijos kvapo nereikėtų ignoruoti.

    Jei kvapas labai stiprus:

    • išvėdinkite patalpas;
    • neuždekite atviros liepsnos;
    • patikrinkite, ar kvapas tikrai sklinda iš kanalizacijos;
    • kvieskite specialistą.

    Ypač skubiai reaguoti reikia, jei kartu jaučiamas galvos svaigimas, pykinimas, akių ar kvėpavimo takų dirginimas.

    Ko geriau nepilti į nuotėkį?

    Į kriauklę nereikėtų pilti:

    • kepimo aliejaus ir riebalų;
    • kavos tirščių;
    • dažų ar tirpiklių;
    • cemento, glaisto ir kitų statybinių mišinių;
    • didelio kiekio miltų ar krakmolo;
    • maisto likučių;
    • drėgnų servetėlių;
    • kelių skirtingų vamzdžių valiklių vienu metu.

    Virtuvės riebalus geriau supilti į uždaromą indą ir išmesti su mišriomis komunalinėmis atliekomis, kai jie atvėsta.

    Kaip išvengti kvapo ateityje?

    Kad nemalonus kvapas nebegrįžtų:

    • naudokite kriauklės sietelį;
    • reguliariai pašalinkite plaukus ir maisto likučius;
    • nepilkite riebalų į kanalizaciją;
    • kartą per savaitę praplaukite nuotėkį šiltu vandeniu;
    • retai naudojamus sifonus reguliariai papildykite vandeniu;
    • nepalikite nešvaraus sietelio ar kamščio;
    • atkreipkite dėmesį į lėtėjantį vandens nutekėjimą ir gurguliavimą.

    Svarbiausia

    Nemalonus kvapas iš kriauklės dažniausiai atsiranda dėl išdžiūvusio sifono arba vamzdyje susikaupusių organinių nešvarumų.

    Jei kriauklė ilgai nenaudota, dažnai užtenka paleisti vandenį ir atkurti vandens užtvarą. Jei nuotėkis naudojamas kasdien, verta išvalyti sietelį, kamštį, perpildymo angą ir patį sifoną.

    Soda, actas ar indų ploviklis gali padėti pašalinti lengvas apnašas ir kvapą, tačiau jie nepakeičia mechaninio valymo.

    Jei kvapas nuolat grįžta, vanduo nuteka lėtai, vamzdžiai gurguliuoja arba kvapas sklinda iš kelių vietų, reikėtų kreiptis į santechniką.

  • Ko negalima pilti į kriauklę: 5 rimtos klaidos

    Ko negalima pilti į kriauklę: 5 rimtos klaidos

    Pripažinkime – virtuvės kriauklė dažnai atrodo kaip patogus būdas greitai atsikratyti nereikalingų skysčių.

    Tačiau ne viskas gali būti išpilta į kanalizaciją be pasekmių.

    Kai kurios medžiagos sukelia užsikimšimus, gadina vamzdžius ir net kenkia aplinkai.

    Jei į kriauklę patenka netinkamos atliekos, netrukus gali prireikti santechniko pagalbos, o remontas kainuos nemažai.

    Taigi, ko jokiu būdu negalima pilti į kriauklę – tai turėtų žinoti kiekvienas, norintis išvengti problemų!

    Ar galima pilti riebalus į kriauklę?

    Riebalai ir aliejus – vieni didžiausių kanalizacijos priešų. Todėl atsakymas paprastas: ne, jokiu būdu negalima!

    Dar mokykloje sužinome, kad riebalai vandenyje netirpsta.

    Atvėsę jie sustingsta ir kaupiasi ant vamzdžių sienelių, ilgainiui sudarydami storą sluoksnį.

    Tai sukelia užsikimšimus, nemalonų kvapą ir gali rimtai pažeisti vamzdžius.

    Kai kurie žmonės bando riebalus nuplauti karštu vandeniu, tikėdamiesi, kad jie ištirps, tačiau tai nepadeda – riebalai tiesiog nusėda giliau kanalizacijos sistemoje.

    Didžiosios Britanijos specialistai netgi sukūrė terminą fatberg (liet. „riebalų ledkalnis“) – tai didžiulės sukietėjusio riebalų ir šiukšlių sankaupos, kurios užkemša visus kanalizacijos tinklus ištisuose rajonuose.

    Kur dėti riebalus?

    Kad išvengtumėte tokių problemų, prieš plaudami indus pirmiausia nuvalykite juos servetėle ir išmeskite į šiukšlių dėžę.

    Jei susikaupė didesnis kiekis riebalų, supilkite juos į sandarią talpą ir išmeskite kartu su buitinėmis atliekomis arba išvežkite į stambiagabaričių atliekų aikštelę.

    Ar galima išpilti kavos tirščius į kriauklę?

    Kavos tirščiai atrodo nekaltai, tačiau iš tikrųjų jie yra dar vienas rimtas pavojus vamzdžiams.

    Smulkios dalelės netirpsta vandenyje ir veikia kaip smėlis – jos nusėda ant vamzdžių sienelių.

    Laikui bėgant jos kaupiasi, ypač jei susimaišo su riebalais ar kitomis atliekomis, sudarydamos kietus kamščius.

    Tai sukelia užsikimšimus, nemalonų kvapą, o kartais net prireikia santechniko pagalbos.

    Miltai kriauklėje – klaida

    Miltų pylimas į kriauklę – dar viena didelė klaida. Kodėl?

    Miltai, susilietę su vandeniu, virsta lipnia mase, kuri prilimpa prie vamzdžių sienelių, brinksta ir sudaro tvirtus kamščius.

    Tai tas pats, kas palikti tešlą prilipusią prie stalo – tik kanalizacijoje jos jau nebeįmanoma nuvalyti.

    Net ir karštas vanduo nepadės – miltai ir toliau tįs ir blokuos vandens nutekėjimą.

    Kad išvengtumėte problemų, miltų likučius iškart išmeskite į šiukšlių dėžę.

    Jei tešla prilipo prie paviršių, ją patogiausia nuvalyti drėgnu popieriniu rankšluosčiu.

    Ar galima pilti verdantį vandenį į kriauklę?

    Verdančio vandens pylimas į kriauklę – labai prasta idėja, ypač jei jūsų namuose sumontuoti plastikiniai vamzdžiai (o dažniausiai taip ir būna).

    Aukšta temperatūra gali suminkštinti ir deformuoti sifoną.

    O jei kartu su karštu vandeniu nuteka riebalai ar aliejus, situacija tik blogėja – jie dar greičiau nusėda ant vamzdžių sienelių.

    Rezultatas – užsikimšimai, nemalonus kvapas ir galimos vandens pratekėjimo problemos.

    Kaip elgtis teisingai?

    Verdantį vandenį prieš išpilant į kriauklę reikėtų bent kiek atvėsinti arba praskiesti šaltu vandeniu. Jei pilate vandenį po makaronų ar bulvių virimo, geriausia jį leisti į kanalizaciją palaipsniui, o ne iš karto dideliu srautu – taip vamzdžiai tarnaus ilgiau.

    Kodėl negalima palikti plaukų kriauklėje?

    Plaukai – viena dažniausių užsikimšusių vamzdžių priežasčių.

    Nors gali atrodyti, kad keli plaukai nieko nepakeis, jie greitai susivelia į gumulėlius ir trukdo vandeniui laisvai tekėti.

    Laikui bėgant iš mažų plaukų gniutulų susidaro dideli kamščiai, kuriuos dažnai pašalinti gali tik santechnikas.

    Kad išvengtumėte problemų, plaukus geriausia iškart surinkti ir išmesti į šiukšlių dėžę.

    Jų nereikėtų nei palikti kriauklėje, nei nuleisti į tualetą – tai gali sukelti rimtus užsikimšimus.

    Laikantis šių paprastų taisyklių galima išvengti nemalonių užsikimšimų ir brangių remontų. Kriauklė – ne šiukšliadėžė, todėl verta pagalvoti prieš išpilant bet kokius skysčius ar atliekas!