Žyma: kraujospūdis

  • Kraujospūdis po 50-ies: kokie skaičiai jau turėtų neraminti?

    Kraujospūdis po 50-ies: kokie skaičiai jau turėtų neraminti?

    Penkiasdešimtmetį perkopę žmonės neretai pastebi, kad kraujospūdis jau nebe toks, koks buvo jaunystėje. Vieną rytą matuoklis rodo 135, kitą – 145 ar net 155.

    Ar tai natūralus senėjimo požymis, ar jau rimtas įspėjimas apie gresiančias širdies ir kraujagyslių ligas?

    Gydytojai pabrėžia: amžius nėra priežastis susitaikyti su padidėjusiu kraujospūdžiu.

    Be to, naujausios Europos kardiologų rekomendacijos rodo, kad atidžiau vertinti reikėtų net tuos skaičius, kuriuos daugelis iki šiol laikė visiškai normaliais.

    Kodėl po 50-ies kraujospūdis pradeda kilti?

    Senstant žmogaus organizme vyksta pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia kraujotaką. Kraujagyslių sienelės palaipsniui praranda elastingumą, didžiosios arterijos tampa standesnės, todėl širdžiai tenka dirbti didesnio pasipriešinimo sąlygomis.

    Būtent dėl šios priežasties vyresniame amžiuje dažniau didėja viršutinis, arba sistolinis, kraujospūdis.

    Jeigu žmogui 30 metų kraujospūdis dažniausiai būdavo 115/75, sulaukus 55-erių jis gali pakilti iki 140/80. Nors toks pokytis gana dažnas, tai nereiškia, kad jį galima ignoruoti.

    Padidėjusį kraujospūdį skatina ir kiti veiksniai: antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas, alkoholis, rūkymas, miego sutrikimai, paveldimumas.

    Svarbi ir inkstų veikla. Inkstai dalyvauja reguliuojant skysčių bei druskų pusiausvyrą, todėl sutrikusi jų funkcija gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.

    Amerikos širdies asociacija atkreipia dėmesį, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms sistolinis kraujospūdis yra ypač svarbus vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tai nereiškia, kad apatinis skaičius tampa nesvarbus. Padidėjęs bet kuris iš jų gali rodyti arterinę hipertenziją.

    Kokie skaičiai laikomi normaliais?

    Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg). Pirmasis skaičius rodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant, antrasis – jai atsipalaiduojant tarp susitraukimų.

    2024 metais Europos kardiologų draugija atnaujino kraujospūdžio vertinimo rekomendacijas ir išskyrė tris pagrindines kategorijas.

    Ne padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas mažesnis nei 120/70 mm Hg rodmuo, padidėjusiu – kai sistolinis spaudimas siekia 120–139 arba diastolinis 70–89 mm Hg. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai gydymo įstaigoje patvirtinami 140/90 mm Hg ar didesni rodmenys.

    Svarbu suprasti, kad padidėjęs kraujospūdis dar nebūtinai reiškia ligą, kuriai gydyti reikės vaistų. Tačiau tai jau gali būti ženklas, kad verta įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Pavyzdžiui, 130/80 rodmuo nebūtinai kelia didelę grėsmę sveikam, fiziškai aktyviam žmogui, tačiau sergančiajam diabetu, inkstų liga ar jau patyrusiam infarktą jis gali būti gerokai svarbesnis.

    Specialistai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja palaipsniui, o ne staiga peržengus vieną konkrečią ribą.

    Kada jau verta sunerimti?

    Vertinant kraujospūdį svarbu ne tik konkretūs skaičiai, bet ir tai, ar jie kartojasi.

    120–129/70–79 mm Hg. Pagal naująją Europos klasifikaciją šie rodmenys jau patenka į padidėjusio kraujospūdžio kategoriją. Tačiau vien dėl jų nerimauti ar pradėti vartoti vaistus paprastai nereikia.

    130–139/80–89 mm Hg. Tai signalas atidžiau stebėti kraujospūdį, ypač jei yra antsvorio, padidėjęs cholesterolis, diabetas ar šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ligų. Gali būti naudinga pasitarti su šeimos gydytoju dėl bendros rizikos įvertinimo.

    140–159/90–99 mm Hg. Jei tokie rodmenys kartojasi gydymo įstaigoje, įtariama arterinė hipertenzija. Diagnozei patvirtinti paprastai rekomenduojami matavimai namuose arba visos paros kraujospūdžio stebėjimas.

    160–179/100–109 mm Hg. Tai jau aiškiai padidėjęs kraujospūdis, kurio nereikėtų ignoruoti. Net jei žmogus jaučiasi gerai, būtina nedelsti ir susisiekti su gydytoju, kad būtų atliktas pakartotinis įvertinimas ir nuspręsta dėl gydymo.

    180/110 mm Hg ar daugiau. Tokie rodmenys reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, nes gali būti susiję su pavojingu kraujospūdžio padidėjimu. Jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas ar kalbos sutrikimas, būtina nedelsiant skambinti 112.

    Šie orientyrai pirmiausia taikomi matuojant kraujospūdį gydymo įstaigoje. Namuose hipertenzijos diagnostinė riba yra mažesnė: vidutinis 135/85 mm Hg ar didesnis kraujospūdis.

    Ir dar viena svarbi detalė: pakanka, kad nustatytą ribą viršytų vienas iš dviejų rodmenų. Pavyzdžiui, 150/78 taip pat gali reikšti hipertenziją, nors apatinis spaudimas nėra padidėjęs.

    Pavojingas derinys: 160/70

    Vyresniame amžiuje gana dažnai pasitaiko situacija, kai viršutinis kraujospūdis yra didelis, o apatinis išlieka normalus arba net sumažėjęs.

    Pavyzdžiui, matuoklis rodo 160/70.

    Kai kurie žmonės mano, kad toks kraujospūdis nėra labai pavojingas, nes apatinis skaičius geras. Tačiau toks vertinimas klaidingas.

    Ši būklė vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Ji ypač būdinga vyresniems žmonėms ir dažnai susijusi su didžiųjų arterijų standėjimu.

    Didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio kraujospūdžio vadinamas pulsiniu spaudimu. Minėtu atveju jis siekia net 90 mm Hg.

    Padidėjęs pulsinis spaudimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto vien pagal jo dydį diagnozė nenustatoma – būtina įvertinti bendrą sveikatos būklę.

    Todėl 160/70 nėra „beveik normalus“ kraujospūdis. Tokie pasikartojantys rodmenys yra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją.

    Ar 140/90 po šešiasdešimties yra normalu?

    Vis dar galima išgirsti teiginį, kad vyresniam žmogui 140 ar net 150 siekiantis viršutinis kraujospūdis yra visiškai normalus.

    Šiuolaikinė medicina tokio požiūrio nepalaiko.

    2024 metų Europos kardiologų rekomendacijose daugumai gydomų suaugusiųjų, įskaitant ir geros bendros sveikatos vyresnius žmones, rekomenduojama siekti 120–129 mm Hg sistolinio kraujospūdžio, jeigu toks sumažinimas gerai toleruojamas.

    Tačiau šis tikslas nėra universalus.

    Labai garbaus amžiaus, silpniems, dažnai svaigulį ar staigų kraujospūdžio kritimą atsistojus patiriantiems žmonėms gydymo tikslai gali būti švelnesni.

    Svarbiausia išvengti dviejų kraštutinumų: nelaikyti pavojingai aukšto kraujospūdžio normaliu vien dėl amžiaus, bet ir nesistengti jo mažinti bet kokia kaina.

    Kraujospūdžio gydymas turi būti individualus, atsižvelgiant į paciento amžių, kitus susirgimus, vartojamus vaistus ir savijautą.

    Kodėl aukštas kraujospūdis dažnai nieko neišduoda?

    Viena pavojingiausių arterinės hipertenzijos savybių – ji gali metų metus nesukelti jokių aiškių simptomų.

    Žmogus gali dirbti, sportuoti, keliauti ir jaustis visiškai sveikas, nors jo kraujospūdis nuolat siekia 150/95 ar net daugiau.

    Būtent todėl hipertenzija dažnai vadinama tyliąja žudike.

    Pasaulio sveikatos organizacijos 2025 metų duomenimis, 2024-aisiais pasaulyje arterine hipertenzija sirgo apie 1,4 mlrd. 30–79 metų žmonių. Maždaug 600 mln. jų net nežinojo turintys šią problemą.

    Dar iškalbingesnis kitas skaičius – tinkamai kontroliuojamą kraujospūdį turėjo vos 23 proc. hipertenzija sergančių žmonių.

    Ilgainiui padidėjęs kraujospūdis žaloja kraujagysles, didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir lėtinės inkstų ligos tikimybę. Jis taip pat siejamas su didesne pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizika.

    Todėl laukti galvos skausmo, svaigimo ar kitų negalavimų nėra tinkama strategija.

    Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?

    Net ir geras kraujospūdžio matuoklis gali parodyti klaidinančius skaičius, jeigu matuojama netinkamai.

    Kraujospūdis natūraliai svyruoja visą dieną. Jį trumpam padidinti gali fizinis krūvis, stipri kava, rūkymas, susijaudinimas, skausmas ar net pokalbis matavimo metu.

    Europos kardiologų draugija rekomenduoja namuose naudoti patikrinto tikslumo automatinį žastinį matuoklį su tinkamo dydžio manžete.

    Prieš matavimą bent 30 minučių reikėtų nerūkyti, negerti kavos ir nesportuoti. Tada ramiai pasėdėti mažiausiai penkias minutes.

    Matuojant nugara turi remtis į kėdės atlošą, pėdos – stovėti ant grindų, o ranka būti padėta taip, kad manžetė būtų širdies aukštyje. Kojų kryžiuoti ir kalbėti nereikėtų.

    Kiekvieną kartą rekomenduojama atlikti du matavimus, tarp jų padarant vienos ar dviejų minučių pertrauką.

    Jeigu norima išsiaiškinti, ar kraujospūdis iš tiesų padidėjęs, matuoti reikėtų ryte ir vakare bent tris, o geriausia – septynias dienas.

    Ryte matuojama prieš pusryčius ir, jei vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai, prieš įprastą jų dozę, nebent gydytojas nurodė kitaip.

    Svarbiausia vertinti ne vieną atsitiktinį rodmenį, bet kelių dienų matavimų vidurkį.

    Jeigu namuose jis siekia 135/85 mm Hg ar daugiau, tai jau atitinka hipertenzijos diagnostinę ribą ir reikia gydytojo įvertinimo.

    Kartais gydytojas gali paskirti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėjimą specialiu prietaisu. Šis tyrimas padeda nustatyti, kaip spaudimas kinta dieną ir naktį, taip pat atskirti tikrąją hipertenziją nuo vadinamojo baltojo chalato efekto, kai gydymo įstaigoje rodmenys padidėja dėl įtampos.

    Ar galima sumažinti kraujospūdį be vaistų?

    Gyvensenos pokyčiai yra svarbi hipertenzijos prevencijos ir gydymo dalis. Kai kuriais atvejais jų pakanka kraujospūdžiui sumažinti, tačiau diagnozavus hipertenziją dažnai prireikia ir vaistų.

    Vienas svarbiausių pokyčių – sumažinti druskos kiekį maiste.

    Europos kardiologai rekomenduoja per parą suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio. Tai atitinka maždaug 5 gramus valgomosios druskos – apie vieną arbatinį šaukštelį, įskaitant druską, jau esančią maisto produktuose.

    Didelę jos dalį gauname net nepastebėdami: valgydami dešras, rūkytus mėsos gaminius, sūrius, konservus, užkandžius ir pusgaminius.

    Naudinga dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus, viso grūdo produktus, žuvį, riešutus ir augalinius aliejus.

    Ypač rekomenduojama DASH mityba, pagrįsta mažesniu druskos, sočiųjų riebalų ir stipriai perdirbto maisto vartojimu.

    Svarbus ir judėjimas. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tam tinka spartus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kita mėgstama veikla.

    Naudingi ir jėgos pratimai, padedantys išsaugoti raumenų masę.

    Turint antsvorio, net ir palyginti nedidelis svorio sumažinimas gali palankiai paveikti kraujospūdį.

    Taip pat svarbu nerūkyti, riboti alkoholį ir rūpintis kokybišku miegu.

    Tačiau sergantieji inkstų ligomis ar vartojantieji tam tikrus kraujospūdžio vaistus neturėtų savarankiškai pradėti vartoti kalio papildų arba kalio turinčių druskos pakaitalų. Tokiais atvejais per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas.

    Kada vien sveikesnio gyvenimo būdo nebepakanka?

    Žmonės kartais baiminasi pradėti vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, manydami, kad prie jų pripras arba pradėjus gydymą teks vartoti juos visą likusį gyvenimą.

    Tačiau arterinė hipertenzija dažniausiai yra lėtinė būklė, o vaistų paskirtis – ne vien sumažinti skaičius matuoklio ekrane, bet ir apsaugoti širdį, smegenis bei inkstus.

    Kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mm Hg ar daugiau, Europos rekomendacijose numatomas medikamentinis gydymas kartu su gyvensenos korekcija, atsižvelgiant į diagnozės patvirtinimą ir individualias aplinkybes.

    Kai kuriems didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientams vaistų gali prireikti ir esant mažesniam kraujospūdžiui.

    Neretai gydytojas paskiria dviejų nedidelėmis dozėmis vartojamų vaistų derinį. Tai gali padėti veiksmingiau kontroliuoti kraujospūdį.

    Svarbu nepamiršti, kad normalūs rodmenys vartojant vaistus dažniausiai reiškia, jog gydymas veikia, o ne tai, kad liga išnyko.

    Todėl savavališkai nutraukti gydymo ar keisti dozių nereikėtų.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Ne kiekvienas padidėjęs kraujospūdis reiškia pavojų gyvybei, tačiau kai kurios situacijos reikalauja itin greitos reakcijos.

    Jeigu kraujospūdis pasiekia 180 mm Hg sistolinį arba 110 mm Hg diastolinį rodmenį, pagal Europos rekomendacijas būtina skubiai įvertinti, ar nėra ūmaus organų pažeidimo.

    Jeigu žmogus jaučiasi gerai, reikėtų ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Išliekant tokiems rodmenims, būtina skubiai kreiptis medicininio įvertinimo, net jeigu simptomų nėra.

    Ypač pavojinga, jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo pablogėjimas, neįprastai stiprus galvos skausmas, sutrikusi kalba, veido asimetrija ar vienos kūno pusės silpnumas.

    Tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti 112. Jeigu pasireiškia insulto ar infarkto požymiai, skubios pagalbos reikia nepriklausomai nuo to, kokį kraujospūdį rodo matuoklis.

    Svarbu nebandyti staigiai sumažinti labai aukšto kraujospūdžio savavališkai išgeriant papildomų vaistų dozių. Per greitas spaudimo kritimas taip pat gali būti pavojingas.

    Nemokama patikra Lietuvoje: galimybe verta pasinaudoti

    Lietuvoje 40–60 metų vyrams ir moterims, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, skirta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama šių ligų prevencinė programa.

    Tai ypač aktualu penkiasdešimtmečiams, kurie jaučiasi gerai ir galbūt nė neįtaria turintys padidėjusį kraujospūdį ar kitų rizikos veiksnių.

    Programos metu šeimos gydytojas įvertina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Prireikus atliekami cholesterolio, gliukozės, inkstų funkcijos tyrimai, elektrokardiograma ir kiti tyrimai.

    Atsižvelgiant į nustatytą rizikos lygį, sudaromas prevencijos planas, o kai kuriais atvejais pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui.

    Patikros dažnumas priklauso nuo rizikos: labai didelės rizikos žmonės tikrinami kas metus, didelės – kas dvejus, mažos ar vidutinės – kas ketverius metus.

    Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir nepatenkantys į nustatytą amžiaus grupę žmonės, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis, turi kreiptis dėl reikalingų tyrimų ir gydymo įprasta tvarka.

    Svarbiausia taisyklė po 50-ies

    Sulaukus penkiasdešimties kraujospūdžio matuoklis turėtų tapti įprastu sveikatos stebėjimo pagalbininku, o ne prietaisu, ištraukiamu tik tada, kai pradeda skaudėti galvą.

    Jeigu kraujospūdis dažnai siekia 130–139/80–89 mm Hg, verta atidžiau įvertinti savo gyvenimo būdą ir širdies ligų rizikos veiksnius.

    Jeigu namuose kelių dienų matavimų vidurkis pasiekia 135/85 mm Hg, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

    O nuolat pasikartojančių 150 ar 160 mm Hg sistolinio kraujospūdžio rodmenų nereikėtų aiškinti vien amžiumi.

    Širdžiai ir kraujagyslėms svarbu ne tai, kiek žmogui metų, o kokį krūvį jos patiria kasdien.

    Svarbiausia žinia – net ir po 50-ies laiku pastebėtas ir tinkamai kontroliuojamas kraujospūdis gali reikšmingai sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Trys kartai per savaitę – ir kraujospūdis gali mažėti

    Trys kartai per savaitę – ir kraujospūdis gali mažėti

    Norint pasirūpinti kraujospūdžiu nebūtina kasdien valandų valandas sportuoti. Naujas tyrimas rodo, kad naudingi gali būti ir trumpi izometriniai pratimai – tokie, kai raumenys įtempiami, tačiau kūnas beveik nejuda.

    Vienas paprasčiausių pavyzdžių – pritūpimas atsirėmus nugara į sieną. Tyrėjai nustatė, kad reguliariai atliekant tokį pratimą kraujospūdis gali pastebimai sumažėti.

    Treniruotės – tris kartus per savaitę

    Tyrime dalyvavo 100 mažai fiziškai aktyvių suaugusiųjų. Jų sistolinis, arba vadinamasis viršutinis, kraujospūdis siekė 120–140 mmHg.

    Pirmąsias keturias savaites dalyviai tris kartus per savaitę atliko pritūpimus prie sienos. Vienos treniruotės metu buvo atliekami keturi izometrinio krūvio epizodai, tarp jų darant poilsio pertraukas.

    Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į grupes. Vieni ir toliau sportavo tris kartus per savaitę, kiti – du arba vieną kartą, o dalis pratimus visiškai nutraukė.

    Po aštuonių savaičių geriausi rezultatai užfiksuoti tarp tų, kurie pratimus ir toliau atliko tris kartus per savaitę. Jų sistolinis kraujospūdis, palyginti su tyrimo pradžia, vidutiniškai sumažėjo maždaug 13,7 mmHg.

    Du kartus per savaitę sportavusių žmonių kraujospūdis sumažėjo maždaug 7 mmHg, o sportavusių kartą per savaitę – apie 6,6 mmHg.

    Kas yra izometriniai pratimai?

    Izometriniais vadinami pratimai, kai raumenys įtempiami, tačiau sąnariai beveik nejuda.

    Pavyzdžiui, galima atsiremti nugara į sieną ir nusileisti taip, tarsi sėdėtumėte ant nematomos kėdės. Tokioje padėtyje išbūnama tam tikrą laiką.

    Panašiu principu veikia ir gerai žinoma „lenta“, kai kūnas laikomas įtemptas vienoje padėtyje.

    Tokiems pratimams nereikia sudėtingos įrangos, juos galima atlikti namuose, o visa treniruotė neužima daug laiko.

    Svarbiausia – reguliarumas

    Tyrimas parodė ir kitą svarbų dalyką. Dalyvių, kurie po pirmojo mėnesio pratimus visiškai nutraukė, kraujospūdis palaipsniui grįžo į ankstesnį lygį.

    Tai leidžia manyti, kad vien kelių savaičių treniruotės ilgalaikio rezultato neužtikrina – svarbiausia fizinį aktyvumą paversti įpročiu.

    Ankstesnių tyrimų analizės taip pat rodo, kad izometriniai pratimai gali būti viena veiksmingesnių fizinio aktyvumo rūšių siekiant sumažinti ramybės kraujospūdį.

    Tačiau tai nereiškia, kad jie turėtų pakeisti vaikščiojimą, bėgimą, važiavimą dviračiu ar kitą fizinę veiklą.

    Kodėl kraujospūdis gali mažėti?

    Izometrinio pratimo metu įtemptuose raumenyse trumpam sumažėja kraujotaka. Raumenims atsipalaidavus, kraujagyslės vėl išsiplečia ir kraujas pradeda tekėti intensyviau.

    Manoma, kad reguliariai kartojamas toks procesas gali pagerinti kraujagyslių gebėjimą išsiplėsti, sumažinti jų pasipriešinimą ir padėti organizmui geriau reguliuoti kraujospūdį.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tikslūs šio poveikio mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti.

    Ne stebuklingas vaistas

    Įspūdingai skambantis maždaug 14 mmHg sumažėjimas nereiškia, kad tokio rezultato sulauks kiekvienas žmogus.

    Tyrimas buvo palyginti nedidelis ir truko tik aštuonias savaites. Be to, jo dalyviai buvo gana jauni, jų kraujospūdis nebuvo labai aukštas ir jie nevartojo kraujospūdį mažinančių vaistų.

    Todėl izometrinių pratimų nereikėtų vertinti kaip vaistų nuo hipertenzijos pakaitalo.

    Kaip išbandyti?

    Paprasčiausias variantas – nugara atsiremti į sieną, kojas pastatyti šiek tiek priekyje ir lėtai leistis žemyn, kol pajusite aiškią šlaunų raumenų įtampą.

    Nebūtina iš karto nusileisti taip žemai, kad keliai sudarytų 90 laipsnių kampą. Pradedantiesiems geriau pasirinkti lengvesnę padėtį ir krūvį didinti palaipsniui.

    Pratimo metu svarbu kvėpuoti normaliai ir nesulaikyti kvėpavimo.

    Žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių problemų ar ilgą laiką nesportavusiems, prieš pradedant intensyvesnius izometrinius pratimus vertėtų pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Trumpa treniruotė – ne priežastis pamiršti kitą judėjimą

    Vienas pratimas tris kartus per savaitę gali būti gera pradžia, tačiau kraujospūdžiui svarbus visas gyvenimo būdas.

    Reguliarus vaikščiojimas, mažesnis druskos kiekis maiste, sveikesnė mityba, normalus kūno svoris, nerūkymas ir gydytojo paskirto gydymo laikymasis išlieka pagrindinėmis kraujospūdžio kontrolės priemonėmis.

    Naujojo tyrimo žinia gana paprasta: net trumpas, reguliariai atliekamas pratimas gali būti naudingas, jei tampa nuolatine kasdienybės dalimi.

  • Padidėjęs kraujospūdis: „Eurovaistinės“ vaistininkas pataria, kaip jį suvaldyti

    Padidėjęs kraujospūdis: „Eurovaistinės“ vaistininkas pataria, kaip jį suvaldyti

    Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga. Mes galime jaustis gerai ir nė neįtarti, kad mūsų kraujagyslės patiria nuolatinę įtampą. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė kartais iš žmonių, turinčių padidėjusį kraujospūdį, girdi tokius jų įvardijamus simptomus kaip galvos skausmas pakaušyje, matomos „muselės“ akyse ar spaudimas krūtinėje. Anot jo, tokie simptomai neretai ignoruojami ir priskiriami nuovargiui. Vaistininkas pataria neignoruoti tokių simptomų ir pasitikrinti sveikatą.

    Simptomai atsiranda ne visada

    Pasak „Eurovaistinės“ vaistininko M. Rutalės, padidėjusio kraujospūdžio simptomai ne visada pasireiškia – būtent dėl to ši liga dažnai vadinama tyliąja.

    „Žmogus gali metų metus gyventi turėdamas padidėjusį kraujospūdį ir to nežinoti, tačiau tai nereiškia, kad liga nekelia pavojaus. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas, dažniausiai pakaušio srityje, ypač rytais. Taip pat gali atsirasti galvos svaigimas, spengimas ausyse ar net regos sutrikimai, apibūdinami kaip muselės ar mirgėjimas akyse. Kiti gali jausti širdies plakimą ar net patirti kraujavimą iš nosies“, – pasakoja vaistininkas.

    Anot M. Rutalės, šie simptomai gali pasireikšti tuo metu, kai kraujospūdis staiga pakyla:

    „Jeigu kraujospūdis yra padidėjęs ilgesnį laiką, žmogus gali nieko nejausti, nors tuo metu jau daromas neigiamas poveikis kraujagyslėms, širdžiai, inkstams ir akims. Dėl to net ir neturint padidėjusio kraujospūdžio diagnozės rekomenduojama jį profilaktiškai pasitikrinti“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.

    Kaip žinoti, kad kraujospūdis padidėjęs?

    Kraujospūdis vertinamas pagal du skaičius: sistolinį, kuris rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, ir diastolinį, kuris matuojamas širdžiai atsipalaidavus.

    „Suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis laikomas 120 / 80–129 / 84 mmHg. O padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas, kai rodmenys nuolat siekia ar viršija 140 / 90 mmHg. Jei sistolinis spaudimas pakiltų iki 180 mmHg ar daugiau, o diastolinis iki 110 mmHg ar daugiau, tai jau pavojinga būklė, dėl kurios būtina skubi medicininė pagalba“, – įspėja „Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė.

    Padidėjusio kraujospūdžio rizikos grupė

    Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, žmogui gali būti diagnozuojama pirminė arba antrinė hipertenzija.

    „Pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui ir yra susijusi su genetika, amžiumi, antsvoriu, per dideliu druskos vartojimu, mažu fiziniu aktyvumu, lėtiniu stresu ir rūkymu. Taip pat labai svarbūs ir tam tikri metaboliniai veiksniai, tokie kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar gliukozės apykaitos sutrikimai. Ši pirminė hipertenzija nustatoma kur kas dažniau nei antrinė“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

    Pasak jo, rečiau pasitaiko antrinė hipertenzija, kai kraujospūdžio padidėjimą sukelia kita liga, pavyzdžiui, inkstų ligos, hormoniniai sutrikimai ar tam tikrų vaistų vartojimas.

    Paskata keisti gyvenimo būdą

    „Padidėjęs kraujospūdis nėra nuosprendis, tačiau tai turėtų tapti paskata keisti gyvenimo būdą. Pirmiausia vertėtų sureguliuoti mitybą – sumažinti druskos vartojimą, riboti perdirbtus maisto produktus, o vietoj jų valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Ne mažiau svarbu atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo ir alkoholio vartojimo. Taip pat svarbu reguliariai judėti – bent 30 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo kas antrą dieną gali būti naudinga jūsų sveikatai“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė.

    Jei gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, gydytojas gali paskirti vaistus, kuriuos būtina vartoti reguliariai, net jei savijauta gera. Nutraukus gydymą savarankiškai, kraujospūdis gali vėl padidėti ir padidinti komplikacijų riziką.

    Kada tikrintis kraujospūdį?

    Net ir jaučiantis gerai, suaugusiam žmogui rekomenduojama profilaktiškai pasimatuoti kraujospūdį bent kartą per metus, o turint rizikos veiksnių ar jau diagnozuotą hipertenziją – pagal gydytojo nurodymus, kasdien ar kelis kartus per savaitę.

    „Namuose prieš kraujospūdžio matavimą bent 5 minutes ramiai pasėdėkite – sėdėkite atsirėmę, kojas laikykite ant grindų, jų nekryžiuokite, o ranką, kurią matuosite, padėkite širdies lygyje. Taip pat prieš matavimą bent pusvalandį nevartokite kofeino ir nerūkykite. Atlikite du tokius matavimus su 1–2 minučių pertrauka ir vertinkite jų vidurkį“, – pataria „Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė.

  • Prieskoniai kraujospūdžiui mažinti

    Prieskoniai kraujospūdžiui mažinti

    Atrodytų, prieskoniai – įprastas bet kokių patiekalų ingredientas. Tačiau jie turi begalinį potencialą ir kitoje srityje: stiprina sveikatą.

    Prieskoniai, į kuriuos dažnai žvelgiame tik kaip į kulinarinius priedus, turi stiprių biologiškai aktyvių junginių, kurie nuo seno buvo vertinami dėl savo gydomųjų savybių.

    Šiuolaikiniam mokslui gilinantis į šių aromatingų medžiagų naudą, atrandama, kad prieskoniai gali praktiškai bet kokį maistą paversti sveikatą stiprinančia patirtimi. Tačiau šįkart aptarkime vieną pagrindinį jų poveikį: aukštam kraujospūdžiui.

    Cinamonas

    Pagrindinė šio prieskonio veiklioji medžiaga – cinamaldehidas – gerina jautrumą insulinui ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jis taip pat gali tapti daug žadančia priemone kraujospūdžiui sureguliuoti.

    Cinamonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir veikia kaip natūralus diuretikas, taigi mažina širdies kraujagyslių sistemai tenkančius krūvius.

    Ciberžolės

    Dažnai vadinama supermaistu, ciberžolė turi kurkumino – galingomis uždegimą slopinančiomis savybėmis pasižyminčio junginio.

    Tyrimais įrodyta, kad kurkuminas gerina endotelio (ląstelių, dengiančių kraujagyslių spindį) funkciją, gyvybiškai svarbią sveikam kraujospūdžiui palaikyti.

    Taip pat ciberžolės slopina uždegimus ir oksidacinį stresą, taigi padėdama išvengti su aukštu kraujospūdžiu susijusių komplikacijų.

    Česnakai

    Pagarsėję įspūdingomis sveikatinančiomis savybėmis – ir ypač širdies kraujagyslių sistemai, česnakai turtingi alicino. Šis junginys, pasklindantis perpjovus ar sutraiškius česnako skiltelę, mažina kraujospūdį, nes išplečia kraujagysles, be to, mažina arterijų standumą.

    Reguliariai vartojant česnakus – šviežius, termiškai apdorotus ar jų ekstraktą, – galima palaikyti sveikesnį kraujospūdį.

    Imbierai

    Maloniai aitrūs imbierai – neatsiejama daugelio pasaulio virtuvių dalis. Ir itin vertinamas vaistas liaudies medicinoje.

    Nustatyta, kad aktyvieji imbiero komponentai gingerolis ir šogaoliai gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.

    Imbieras slopina kraujagysles sutraukiančius fermentus, todėl laikomas natūraliu vazodilatatoriumi – kraujagysles plečiančia priemone.

    Juodieji pipirai

    Prieskonių karaliumi vadinami juodieji pipirai – ne tik universaliausias prieskonis. Jų veiklioji medžiaga piperinas padeda organizmui pasisavinti kitas maistines medžiagas (pavyzdžiui, kurkuminą iš ciberžolių) ir gali turėti nedidelį kraujospūdį mažinantį poveikį.

    Neatmetama, kad juodieji pipirai gali pagerinti ir kitų prieskonių naudingąsias savybes.

    Kajeno paprikos

    Aitriosios paprikos ne tik suteikia maistui pikantiškumo. Jų „ugnelę“ užtikrinantis junginys alkaloidas kapsicinas, pasirodo, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį, nes atpalaiduoja kraujagyslių sieneles.

    Mokslininkų teigimu, reguliariai naudojant Kajeno paprikas – maistui ar kaip papildą, – galima sustiprinti širdies kraujagyslių sistemą.

    Kardamonas

    Aromatingas ir lengvai salstelėjęs šis prieskonis pelnytai populiarus ruošiant tiek pikantiškus patiekalus, tiek desertus.

    O moksliniai tyrimai rodo, kad kardamonas gali sumažinti kraujospūdį, mat pasižymį šlapimą varančiuoju ir kraujagysles atpalaiduojančiuoju poveikiu.

    Bazilikai

    Jie neatsiejama itališkos virtuvės dalis ir gali pasiūlyti daug daugiau nei tik savo skonį ir aromatą.

    Bazilikuose esanti kvapioji medžiaga eugenolis veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, todėl mažina kraujospūdį.

    Turi bazilikai ir antioksidacinių savybių.

    Pankoliai

    Kitas universalus prieskonis, puikiai vertinamas ir virtuvėje, ir liaudies medicinoje.

    Pankoliuose gausu fitomaistinių medžiagų, tokių kaip anetolis: be to, kad suteikia anyžių skonį, jis atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir taip mažina kraujospūdį.

    Kalendros

    Jų sėklose esama junginių, kurie, įrodyta tyrimais, mažina arterinį kraujospūdį. Taip yra dėl to, kad kalendros turi šlapimą varančiųjų ir kraujagysles plečiančiųjų savybių.

    Rozmarinai

    Turtingi antioksidantų ir priešuždegiminių junginių, tokių kaip rozmarino rūgštis, šie prieskoniai taip pat gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį.

    Gvazdikėliai

    Tarp biologiškai aktyvių medžiagų gvazdikėliuose irgi yra eugenolio – natūraliai plečiančio kraujagysles, taigi mažinančio kraujospūdį.

    Muskatai

    Dar vienas be galo populiarus prieskonis, nes vienodai tinka ir „rimtiems“, ir saldiesiems patiekalams.

    Bet yra iš jo ir naudos sveikatai.

    Viena iš muskatuose esančių veikliųjų medžiagų miristicinas, įrodyta, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį.

    Raudonėliai

    Tinkamas ne tik picai ir vištienai pagardinti, šis aromatingas augalas turtingas galingų antioksidantų, tokių kaip timolis ir karvakrolis. Jie gali padėti nuslopinti uždegimus bei pagerinti širdies funkciją.

    Be to, vis daugėja įrodymų, kad raudonėliai veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, taigi padeda atpalaiduoti kraujagysles ir užtikrina sklandesnį kraujo tekėjimą. Ilgainiui toks raudonėlių poveikis gali prisidėti prie kraujospūdžio sumažėjimo.

    Sveikatinimosi tikslais galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus raudonėlius, ir raudonėlių eterinį aliejų (pastarąjį – tik mažomis saugiomis dozėmis).

    Petražolės

    Nurašytos į eilinius žalumynus, petražolės yra tikras maistinių medžiagų lobynas. Jos turtingos nitratų, vitamino C ir flavonoidų, pavyzdžiui, apigenino. Be to, petražolės padeda kraujagyslėms išsiplėsti, slopina stresą ir visais šiais būdais mažina kraujospūdį.

    Dar petražolės – švelnus diuretikas, tad padeda organizmui pašalinti druskų ir skysčių perteklių: dvi svarbiausias kliūtis, trukdančias sureguliuoti kraujospūdį.

        Tik ne su vaistais!

    Prieskoniai turi daug naudingųjų savybių, bet ir vieną didelį trūkumą: jie gali susilpninti kai kurių preparatų veiksmingumą ir padidinti komplikacijų riziką.
    Specialistai ypač išskiria tris populiariausius prieskonius, randamus kiekvieno virtuvėje, ir įspėja niekada nevartoti jų su vaistais.
    Tą padaryti gali būti ne taip paprasta, nes tų prieskonių iš tiesų yra visur: cinamono – ant bandelių ir kapučino kavoje, ciberžolės – troškiniuose su kariu, imbiero – sausainiuose. Ir nors visame pasaulyje jie žinomi dėl savo gydomųjų savybių, ne veltui sakoma, jog kiekvienas medalis turi antrą pusę.
    Cinamonas. Žinoma daugybė naudingųjų cinamono savybių. Jis slopina uždegimus, padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina širdies ligų riziką, gerina virškinimą ir smegenų darbą.
    Tačiau ne taip seniai JAV Misisipės universitete atliktas tyrimas sukėlė būgštavimų, kad cinamonas gali mažinti kai kurių vaistų efektyvumą.
    Atliekant laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog cinamono aldehidas aktyvuoja receptorius, paspartinančius vaistų pasišalinimą iš organizmo ir potencialiai mažinančius jų veiksmingumą.
    Mokslininkai dar ketina nuodugniau tirti šį reiškinį, tačiau jau dabar įspėja, kad su šiuolaikiniais vaistais cinamonas prastai dera.
    Užfiksuoti keli atvejai, kai papildai su cinamonu, vartojami greta kraują skystinančių vaistų, didino kraujoplūdžių riziką. Tyrėjai mano, kad tai susiję su cinamone esančiu kumarinu – jis veikia kepenų fermentus, atsakingus už vaistinių medžiagų skaidymą.
    Ciberžolės. Joje esantis kurkuminas vertinamas dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Tačiau apie ciberžolių sąveikavimą su vaistais vis dar turima labai mažai informacijos ir tos dauguma gauta iš laboratorinių tyrimų.
    Vis dėlto yra įrodymų, kad kurkuminas veikia tam tikrų preparatų metabolizmą, be to, trukdo darbuotis kepenų fermentams. Taigi gali sumažinti antidepresantų, vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, kai kurių antibiotikų ir net chemoterapijų veiksmingumą.
    Kaip jau minėta, ciberžolės natūraliai skystina kraują, vadinasi, gali sustiprinti analogiškų preparatų veikimą.
    Kadangi tyrimai rodo, jog ciberžolės gerai mažina kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, vartojant tą patį darančius vaistus jų poveikis gali pernelyg sustiprėti.
    Imbieras. Dar vienas prieskonis, garsėjantis naudingosiomis savybėmis. Ypač dažnai imbierai pasitelkiami, kai reikia nuslopinti pykinimą, sustabdyti vėmimą, suvaldyti uždegimą.
    Tačiau mokslininkų dėmesį patraukė imbieruose esantys veiklieji junginiai – augalo šaknyse esantis gingerolis. Jie įspėja, kad derinyje su kraują skystinančiais vaistais imbieras gali padidinti kraujoplūdžių riziką, o vartojamas kartu su preparatais nuo diabeto – sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
    Bet norint įsitikinti, ar tokia sąveika būtų iš tiesų pavojinga, dar reikalingi papildomi tyrimai.
    Svarbu pabrėžti, kad visiškai atsisakyti prieskonių tikrai nereikia, nes pavojų kelia tik labai didelės jų dozės. Tokių būna nebent papilduose, bet ne maiste ar gėrimuose.
    Vis dėlto, jeigu jums skirti tam tikri preparatai – ir ypač kraują skystinantys antikoaguliantai, vaistai nuo cukrinio diabeto arba chemoterapijos kursas, būtinai pasitarkite su gydytoju prieš vartodami kokius nors augalinius papildus.

  • Tarp kraujospūdžio ir pusryčių – svarbus ryšys

    Tarp kraujospūdžio ir pusryčių – svarbus ryšys

    Aukštas kraujospūdis gali kamuoti dėl įvairių priežasčių – kartais net dėl vaistų, kuriuos vartojame, ne tik dėl žalingų įpročių ar paveldimumo.

    Tačiau kad ir kas jį keltų, kraujospūdį neretai galima sumažinti natūraliai, vien tik pakeitus gyvenimo būdą.

    Pavyzdžiui, mūsų kraujospūdis gali smarkiai priklausyti nuo to, ar valgome pusryčius, jei taip, tai kada.

    Kadangi pusryčiai – tai pirmasis kartas, kai organizmas gauna maisto po daugelio valandų pertraukos, jis skuba nukreipti kraujotaką į virškinimo traktą, kad palengvintų ten vykstančius procesus. Dėl to dažnam žmogui papusryčiavus, nors ir laikinai, bet nukrenta kraujospūdis.

    Šis faktas, anot mokslininkų, ypač aktualus hipertenzikams.

    Mums miegant kraujospūdis pakyla ir paprastai laikosi toks iki pietų. Tad kuo skubiau atsikėlę papusryčiaujame, tuo efektyviau pristabdome kraujospūdžio kilimą. Ir tuo ilgiau tonometro rodomi skaičiai tokie išsilaiko – gal net ir visą dieną. Tiesa, tam jau reikia atskirų pastangų, kaip kad rinktis daug maistinių skaidulų turinčius užkandžius ir mankštintis.

    Geriausia žinia hipertenzikams ta, kad jokio specifinio laiko pusryčiams, kurio reikėtų griežtai laikytis, nėra. Tiesiog svarbu susikurti ritmą: valgyti pusryčius kasdien, kad organizmas kasdien turėtų nukreipti kraują į skrandį ir taip netiesiogiai mažintų kraujospūdį.

    Kraujospūdis ne tik labai jautriai reaguoja į patį maistą, jo kaloringumą ir kitas savybes – jam patinka tvarka. Todėl specialistai rekomenduoja nepraleisti nė vieno dienos valgio, ne tik pusryčių. Praleistas valgis gali išprovokuoti elektrolitų disbalansą ir dar labiau pašokdinti kraujospūdį.

    Kaip dar 2019-aisiais paskelbė specializuotas medicininis leidinys „Journal of Cardiovascular Development and Disease“, žmonėms, įprastai nevalgantiems pusryčių, tikimybė išgirsti širdies kraujagyslių sistemos ligos diagnozę arba nuo jos mirti didėja 21 proc.

    Taip pat 2021-aisiais leidinyje „Nutriens“ publikuotos apžvalgos rezultatais, 12–16 val. pasninkavimas per naktį gali labai pasitarnauti tiek širdies kraujagyslių sistemos sveikatai, tiek medžiagų apykaitai.

    Tad specialistai daro išvadą: naudingiausia sveikatai yra visada valgyti pusryčius ir atsikratyti įpročio užkandžiauti vėlai vakare. Nes ilginant naktinį nevalgymo laiką ir sykiu mažinant suvartojamų kalorijų skaičių pastebimai mažėja diastolinis kraujo spaudimas (vadinamoji apatinė riba).

    Manoma, taip yra dėl to, jog riebalų deginimą kontroliuojantis hormonas aktyviausias būna nuo 8 val. ryto iki 16 val. Valgydami rytais tuomet, kai hormonas jau veikia, mes padedame savo organizmui atsikratyti riebalų ir dar šiek tiek susireguliuojame kraujospūdį.

     

  • Hipertenzija – dviejų liga

    Hipertenzija – dviejų liga

    Naujausi tyrimai rodo, kad poros dažnai „dalijasi“ ta pačia problema – aukšto kraujospūdžio.

    Tyliąja žudike vadinama hipertenzija – viena skaudžiausių šiuolaikinės visuomenės rykščių, nes dažnai neišsiduoda jokiais simptomais. Dabar amerikiečiai tyrėjai atrado dar vieną klastingą šios ligos savybę.

    Kaip rodo jų atlikto tyrimo rezultatai, praėjusį mėnesį paskelbti Amerikos širdies asociacijos specializuotame leidinyje „Journal of the American Heart Association“, hipertenzija pacientų po vieną nesirenka. Tad jeigu jūsų antrąją pusę kamuoja aukštas kraujospūdis, esama tikimybės, jog kraujo spaudimas šokinėja ir jums. Jei vienam, tai ir kitam.

    Mokslininkai jau kuris laikas puoselėjo tikslą išsiaiškinti, ar susituokusios poros, paprastai turinčios tų pačių pomėgių, gyvenamąją aplinką, gyvenimo būdą bei įpročius, nesiskundžia ir aukštu kraujospūdžiu.

    Kad būtų kuo didesnė kultūrinė ir socialinė įvairovė, tyrimo objektus jie rinkosi iš keturių labai skirtingų valstybių: JAV, Anglijos, Kinijos ir Indijos.

    Paaiškėjo, jog nepriklausomai nuo to, kur gyvena, nuo 20 iki 45 proc. porų – o tai, specialistų akimis, labai daug, – kenčia dėl aukšto kraujospūdžio. Tai reiškia, kad jeigu vienam iš sutuoktinių yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kitam greičiausiai irgi.

    Gera žinia tik ta, jog hipertenzijos mastas abiem nebūtinai yra vienodas. Vienam iš sutuoktinių kraujospūdis gali kilti labiau, kitam – mažiau.

    Toks atradimas, mano medikai, gali padėti veiksmingiau stabdyti hipertenzijos vystymąsi. Žinodami, jog liga itin paplitusi tarp porų, gydytojai galės anksčiau įsikišti ir suteikti reikalingą gydymą – dar tada, kai pats pacientas ar pacientė nežino turintys bėdų dėl kraujospūdžio.

    Gydytis drauge

    Kaip santuokinis ryšys gali vienodai paveikti dviejų skirtingų žmonių kraujospūdį?

    Anot ekspertų, labai paprastai.

    Hipertenziją daugiausia lemia gyvenimo būdas: rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, antsvoris, neišsimiegojimas, stresas, kofeino ir alkoholio vartojimas, daug druskos turintis maistas. Todėl nereikėtų stebėtis, kad toje pačioje aplinkoje kartu gyvenančių žmonių kraujospūdis galiausiai susilygina.

    Dėl šios priežasties, pabrėžia mokslininkai, reikėtų kuo skubiau nukreipti hipertenzijos diagnostiką ir į poras, ne tik atskirus pacientus. Bendrai stebėti jų kraujospūdį, skirti bendras mankštas ir kartu inicijuoti gyvenimo būdo pokyčius.

    Senatvė – ne paaiškinimas

    Gydytojai kardiologai įspėja: nemanykite, kad hipertenzija – natūrali būklė, kurios reikia tikėtis vyresniame amžiuje.

    Jeigu ir jūsų, ir antrosios pusės kraujospūdis aukštas, tai jau pavojaus signalas, kad kažkas kenkia sveikatai, ir būtina skubiai imtis priemonių.

    O sureguliuoti kraujospūdį, anot specialistų, nepaprastai svarbu. Mat kai tonometro rodomi skaičiai sumažėja, tai padeda sumažinti ir cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje lygius bei kūno svorį. Ir atvirkščiai.

    Statistika rodo, kad:

    • Numetus 9 kilogramus, kraujospūdis sumažėja 5–20 mmHg.

    • Pradėjus sveikai maitintis – 8–14 mmHg.

    • Sumažinus suvartojamos druskos kiekį – 2–8 mmHg.

    • Reguliariai užsiimant fizine veikla – 4–9 mmHg.

    • Sumažinus alkoholio vartojimą – 2–4 mmHg.

    Sudėjus šiuos skaičius, tampa aišku, kad vien tik pakoregavus gyvenimo būdą įmanoma sumažinti arterinį kraujospūdį nuo 22 iki 55 mmHg.